Administracinė byla Nr. eA-2391-602/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01612-2020-7
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos (toliau – ir Taryba, atsakovas) 2020 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. KT-85 (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti iš Tarybos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad savo sutuoktinės S. G. (toliau – ir sutuoktinė) užsakymu, 2019 m. rugsėjo – gruodžio mėnesius atliko namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objekto – laiptinės į namo pastogę – faktinės būklės tyrimą (toliau – ir Tyrimas) ir suteikė žodinę konsultaciją dėl šios namo laiptinės atitikties normatyviniams statybos techniniams bei normatyviniams statinio saugos ir paskirties dokumentams. Teismo ekspertas surašė dokumentą, pavadinimu „Namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo objekto – laiptinės į namo pastogę, faktinės būklės FOTOFIKSACIJA“ ir pateikė jį užsakovei – savo sutuoktinei, kuri Kauno apylinkės teisme nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra ieškovė.
3. Taryba Sprendime atsižvelgusi į tai, kad teismo ekspertą ir vieną iš proceso šalių, kuriai teismo ekspertas suteikė paslaugas, sieja santuokos ryšiai, o teismo ekspertas visais atvejais profesinėje veikloje privalo išlikti nešališkas, bei įvertinusi ir tai, kad minėta aplinkybė sukėlė byloje dalyvaujančių asmenų abejones, konstatavo, kad tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) įtvirtintą nešališkumo principą (8.3 p.). Todėl pareiškėjui skyrė viešą įspėjimą, apie kurį paskelbiama Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše. Nurodė, kad šis viešas įspėjimas Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše skelbiamas vienerius metus.
4. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas yra nesuprantamas, nelogiškas, neteisėtas, nepagrįstas bei prieštarauja įstatymams. Pažymėjo, kad jis yra privatus teismo ekspertas įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, o jo profesija – statybos inžinierius. Atkreipė dėmesį į tai, kad sudarant privatų susitarimą visada yra šališkumo požymių, nes jau vien tik tyrimo ar konsultacijos atlygintinumas yra pakankamas pagrindas abejoti nešališkumu. Manė, jog net ir laikantis įstatymo reikalavimų visada dirbama klientui ir net būnant objektyviam galima būti apkaltintam šališkumu.
5. Pareiškėjo teigimu, nelogiška šeimos nariui turint teismo eksperto kvalifikaciją, šeimos turto ekspertiniam tyrimui atlikti samdyti pašalinį asmenį. Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo (aktualiu ginčo laikotarpiu galiojusi redakcija) (toliau – ir Įstatymas) 14 straipsnio 2 dalis, nustato, kad už pareigų nevykdymą, melagingos išvados ir paaiškinimų pateikimą ar kitokį priesaikos sulaužymą teismo ekspertas, kuriam skiriama atlikti teismo ekspertizę, atsako pagal įstatymus, tačiau mano, jog šios nuostatos turėtų būti taikomos ir teismo ekspertui pateikus neteisingą išvadą pagal privačių asmenų pavedimą. Teigė, kad tik tokiu atveju ekspertas galėtų būti apkaltintas šališkumu ir Etikos kodekso pažeidimu.
6. Pareiškėjo nuomone, Taryba plečiamai aiškina Įstatymo normas ir pažymėjo, jog Įstatymas nenurodo, kad teismo ekspertas, teikdamas konsultacijas ar atlikdamas ekspertinį tyrimą pagal privatų užsakymą ar proceso šaliai, taip pat yra dalyvaujantis byloje asmuo, ar kad teismo ekspertui, šiuo atveju yra privalomi proceso įstatymai. Todėl pareiškėjas manė, kad Tarybos išvada, jog jis, atlikdamas Tyrimą pagal savo sutuoktinės užsakymą, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą (toliau – ir CPK) ir Įstatymą yra visiškai nepagrįsta ir neteisinga, nes įstatyminio pagrindo nusišalinti, atsisakyti teikti konsultaciją nebuvo. Pažymėjo, kad nusišalinimo institutas taikomas tik tada, kai teisme nagrinėjamoje byloje privataus teismo eksperto procesinis statusas yra teismo ekspertas.
7. Pareiškėjas atkreipė dėmesį ir į tai, dėl kokių priežasčių Taryba padarė tokią išvadą, t. y. Tarybos pirmininkas eilę metų skiriamas Lietuvos teismo ekspertizių centro vadovas, kuris eidamas valstybės teismo ekspertų darbdavio pareigas, reguliuoja ir privačių teismo ekspertų veiklą. Teigė, kad Įstatymo 11 straipsnio 4 dalis nustato, jog teismo ekspertizės įstaigos ekspertas neturi teisės verstis privačia teismo eksperto veikla, sutartiniais pagrindais konsultuoti proceso šalis ir teikti išvadas joms iškilusiais klausimais, reikalaujančiais specialių žinių. Nurodė, jog Tarybos pirmininkas valstybiniams teismo ekspertams keliamus Įstatymo reikalavimus visa apimtimi taiko ir privatiems teismo ekspertams, todėl šioje vietoje įžvelgia akivaizdų interesų konfliktą iššauktą dėl didesnės ar mažesnės konkurencijos.
8. Atsakovas Taryba atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
9. Taryba pažymėjo, jog išsamiai išnagrinėjo visas 2019 m. gruodžio 19 d. prašyme Tarybai nurodytas aplinkybes, pateikė motyvus, dėl kurių skundo dalis dėl teismo eksperto pasirinktų ir su Tyrimo užsakove (sutuoktine) sutartų Tyrimo būdų ir metodų, buvo palikta nenagrinėta, bei nurodė argumentus, kuriais remdamasi pripažino nešališkumo principo pažeidimą. Nurodė, kad pareiškėjo nesutikimas su jam skirta poveikio priemone nesuponuoja skundžiamo Sprendimo neteisėtumo.
10. Paaiškino, kad Taryba, nustačiusi Etikos kodekso pažeidimą, turi teisę pareikšti viešą įspėjimą, apie kurį paskelbiama Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše ir kuris galioja vienerius metus. Sprendimas skirti poveikio priemonę pareiškėjui yra pagrįstas Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis bei Etikos kodekso nuostatomis, aktualia teismų praktika, Prašyme nurodytų duomenų bei Tarybos nustatytų aplinkybių teisiniu vertinimu, o pats Sprendimas surašytas laikantis Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamento (toliau – ir Tarybos darbo reglamentas) 25 punkte įtvirtintų reikalavimų.
11. Tarybos teigimu, privatus teismo ekspertas, tiek atlikdamas ekspertizę teismo pavedimu, tiek ir sutartiniais pagrindais konsultuodamas proceso šalis, kaip tai numatyta Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje, turi laikytis Įstatyme bei Etikos kodekse numatytų teismo eksperto pareigų, tame tarpe ir nešališkumo principo reikalavimo, įpareigojančio teismo ekspertą vengti interesų konflikto, nusišalinti nuo ekspertinio tyrimo atlikimo, kai yra teisės aktuose nustatyti nušalinimo pagrindai, taip pat kitais atvejais, kai yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Pažymėjo, jog pareiškėjas suteiktų kvalifikacijų pagrindu yra įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, todėl minėti nešališkumo principo reikalavimai jam yra taikytini.
12. Atsakovo teigimu, pats pareiškėjas pripažįsta, kad paslaugas suteikė sutuoktinei ir jos pavedimu atliko šeimos turto ekspertinį tyrimą, tačiau jis nesuvokia profesinės etikos taisyklėse nustatyto nešališkumo reikalavimo esmės. Pareiškėjas turėjo vengti interesų konflikto ir neteikti teismo eksperto paslaugų savo sutuoktinei. Pažymėjo, jog CPK nuostatos įtvirtina savarankiškus nusišalinimo pagrindus, kuriems esant teismo ekspertas apskritai negali būti laikomas nešališku. Todėl įvertinęs visas aplinkybes, atsakovas laikėsi pozicijos, kad teismo ekspertui visais atvejais profesinėje veikloje reikalaujama išlikti nešališku, todėl ir priėjo išvados, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Etikos kodekse įtvirtintą nešališkumo principą.
13. Atsakovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju Sprendimą priėmė Taryba bei jį pasirašė jos pirmininkas. Tarybos narių sudėtis išdėstyta ginčijamo Sprendimo įžanginėje dalyje, o nusišalinimo pagrindų nebuvo, todėl nei Tarybos nariai nei jos pirmininkas pareigos nusišalinti nuo skundo nagrinėjimo ir Sprendimo priėmimo neturėjo.
II.
14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 12 d. priėmė sutuoktinės užsakymą atlikti Tyrimą ir duoti žodinę konsultaciją dėl namo laiptinės atitikties normatyviniams statybos techniniams bei normatyviniams statinio saugos ir paskirties dokumentams. Pareiškėjas surašė dokumentą, pavadinimu „Namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objekto – laiptinės į namo pastogę, faktinės būklės FOTOFIKSACIJA“ (toliau – ir Dokumentas) ir pateikė jį sutuoktinei, kuri Kauno apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra ieškovė.
16. Teismas taip pat nustatė, kad namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini), 2019 m. gruodžio 19 d. Tarybai pateikė prašymą „Dėl teismo ekspertų sąraše esančio eksperto V. G. galimai padarytų pažeidimų“, kuriame nurodoma, kad, atstovaudamas savo sutuoktinę aukščiau paminėtoje byloje ir teikdamas Dokumentą, pareiškėjas buvo šališkas ir akivaizdžiai pažeidė Įstatymo 41 straipsnio ir 12 straipsnio 3 punkto nuostatas bei Etikos kodekso 4.2, 7.1, 8.1 ir 11.2 punktus. Nurodoma ir tai, kad Dokumentas gali turėti įtakos teismo sprendimui, nes teismas Dokumentą priėmė.
17. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Taryba 2019 m. gruodžio 23 d. pateikė pareiškėjui raštą Nr. KT-S-145(19) „Dėl paaiškinimų pateikimo“, kuriame nurodė, jog Namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 19 d. prašymu atliekamas tyrimas dėl jo veiksmų, kuriais galbūt buvo pažeisti Etikos kodekse numatyti principai. Pareiškėjo buvo prašoma susipažinti su prašymu ir pateikti Tarybai paaiškinimus bei sutartį, kurių pagrindu pareiškėjas suteikė paslaugas sutuoktinei. Pareiškėjas 2020 m. sausio 10 d. raštu Nr. 20s-01 pateikė Tarybai paaiškinimą, kuriame nurodė, kad faktines aplinkybes faktinių aplinkybių konstatavimo protokole antstolis gali konstatuoti tik tais būdais, kurie nesusiję su specialių žinių panaudojimu. Šiame konkrečiame tyrimo objekte antstolis neturi specialiųjų žinių net ir būtiniems instrumentiniams matavimams atlikti, nes jie taip pat turi būti atliekami pagal specialiuose norminiuose aktuose įtvirtintas taisykles. Taip pat nurodė, jog jo, kaip teismo eksperto, teikiančio konsultaciją ar atliekančio tyrimą pavedimu, procesinės padėtis civilinėje byloje yra liudytojas. Liudytojas neturi teisės slėpti nuo teismo nei savo profesinės kvalifikacijos, nei santykių su proceso šalimis, nes šie duomenys teismui yra reikšmingi atliekant įrodymų vertinimą. Pareiškėjas nurodė neturintis duomenų apie neva jo atžvilgiu pradėtą ar vykdomą ikiteisminį tyrimą.
18. Teismas nustatė, kad 2020 m. balandžio 6 d. Taryba priėmė Sprendimą, kuriame buvo svarstoma dėl pareiškėjo galimai padarytų pažeidimų. Sprendime nurodoma, kad pareiškėjas yra įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, todėl jis savo veikloje privalo vadovautis Etikos kodekse apibrėžtais profesinės veiklos principais, laikytis nešališkumo principo. Taryba, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėją ir vieną iš proceso šalių, kuriai jis kaip teismo ekspertas suteikė paslaugas, sieja santuokos ryšiai, o teismo ekspertas visais atvejais profesinėje veikloje privalo išlikti nešališkas, be kita ko ir į tai, kad minėta aplinkybė sukėlė byloje dalyvaujančių asmenų abejones, konstatavo, kad tokiais veiksmais buvo pažeistas Etikos kodekse įtvirtintas nešališkumo principas. Vadovaudamasi Tarybos darbo reglamento 24.4 papunkčiu, Taryba pareiškėjui skyrė viešą įspėjimą, apie kurį paskelbė Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše.
19. Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad privačių teismo ekspertų, atliekančių teismo ekspertizę teismo ar teisėjo pavedimu, veiklą reglamentuoja proceso įstatymai ir šio Įstatymo nuostatos, nustatančios teismo ekspertų veiklą. Pagal šio straipsnio 2 dalį, sutartiniais pagrindais proceso šalis gali kviestis privatų teismo ekspertą konsultantu; šiuo pagrindu atliktų tyrimų rezultatai, užfiksuoti rašytiniame dokumente, neturi teismo ekspertizės akto statuso. Privatūs teismo ekspertai yra asmenys, turintys teismo eksperto kvalifikaciją, įrašyti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą (Įstatymo 17 str. 1 d.). Teismo eksperto kvalifikacija suteikiama vadovaujantis Įstatymo 6 straipsniu, o į Lietuvos Respublikos ekspertų sąrašą įrašomi teismo eksperto kvalifikaciją turintys ir Įstatymo 10 straipsnio nustatyta tvarka prisiekę asmenys (Įstatymo 8 str. 1 d.).
20. Teismas, įvertinęs paminėtas teisės normas nurodė, kad Įstatyme nėra numatyta konkreti privačių teismo ekspertų suteiktų konsultacijų proceso šaliai įforminimo tvarka ir surašyto dokumento forma, tačiau iš Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies turinio akivaizdu, jog privatus teismo ekspertas, suteikęs suinteresuotam bylos baigtimi proceso dalyviui konsultaciją šio dalyvio iniciatyva, surašo rašytinį dokumentą, kuriame išdėsto savo, kaip asmens, turinčio specialiųjų žinių, išvadą, kurią pagrindžia atliktų ekspertinių tyrimų rezultatais. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad ekspertinis tyrimas yra tyrimas, atliekamas ne tik pagal teismo ar teisėjo nutartį, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno užduotį, bet ir pagal fizinio ar juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinių prašymą, tai yra tyrimas, kuriam reikia specialiųjų žinių ir kurio eiga, analitiniai rezultatai ir su jais tiesiogiai susietas aiškinimas fiksuojami ekspertizės akte ar specialisto išvadoje. Specialiosios žinios – išsilavinimo ir specialaus pasirengimo arba profesinės veiklos dėka įgytos išsamios mokslo, technikos, meno ar bet kokios kitos žmonių veiklos srities žinios, reikalingos ekspertizei atlikti (Įstatymo 3 str. 2 d.).
21. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjo surašytas Dokumentas buvo teikiamas teismui kaip įrodymas, o įrodymai civiliniame procese yra faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjo Dokumente nurodomi duomenys, pirmosios instancijos teismo nuomone, turėjo būti pagrįsti specialiosiomis žiniomis ir turima pareiškėjo, kaip teismo eksperto kvalifikacija, dėl kurios turėjimo jis yra įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą ir gali teikti Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodytas konsultacijas civilinės bylos proceso šalims. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju jis veikė ne kaip teismo ekspertas, o kaip specialistas, todėl jam nebuvo privalomi procesiniai įstatymai, tačiau teismas šį pareiškėjo argumentą atmetė kaip nepagrįstą, kadangi iš į bylą pateikto Dokumento turinio nustatė, jog jį pareiškėjas patvirtino ne kaip fizinis asmuo, turintis specialių žinių, o kaip teismo ekspertas, jo kaip teismo eksperto statusą patvirtinančiu antspaudu. Be to, ir iš į bylą pateikto sutuoktinės užsakymo matyti, jog ji į pareiškėją dėl Tyrimo ir žodinės konsultacijos kreipėsi kaip į teismo ekspertą ir pareiškėjas užsakymą priėmė kaip teismo ekspertas. Teismas, atsižvelgęs į paminėtus faktus, pritarė Sprendime padarytai išvadai, kad pareiškėjas, veikdamas kaip teismo ekspertas, buvo šališkas, t. y. buvo suinteresuotos paminėtos civilinės bylos baigtimi.
22. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, kad jis veikė sutartiniais pagrindais, kaip privatus teismo ekspertas, todėl jam nei Įstatymo, nei Etikos kodekso nuostatos netaikytinos, pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad, vertinant teismo ekspertų veiklą, kai jie neatlieka teismo pavestos ekspertizės, taip pat yra taikomos Etikos kodekso nuostatos (žr., pvz., 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eA-133-629/2020, 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1542-520/2020). Taigi, teismas sprendė, kad privatus teismo ekspertas, tiek atlikdamas ekspertizę teismo pavedimu, tiek ir sutartiniais pagrindais konsultuodamas proceso šalis, kaip tai numatyta Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje, turi laikytis Įstatyme bei Etikos kodekse numatytų teismo eksperto pareigų. Viena iš šių pareigų – nešališkumo principo reikalavimas, įpareigojantis teismo ekspertą vengti interesų konflikto, nusišalinti nuo ekspertinio tyrimo atlikimo, kai yra teisės aktuose nustatyti nušalinimo pagrindai, taip pat kitais atvejais, kai yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo (Etikos kodekso 8.3 p.).
23. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, kaip teismo ekspertas privalo laikytis Etikos kodekso ir vengti interesų konflikto, nusišalinti nuo ekspertinio tyrimo atlikimo, kai yra teisės aktuose nustatyti nusišalinimo pagrindai, taip pat kitais atvejais, kai yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Teismas pažymėjo ir tai, kad teismo ekspertui taikomi aukštesni profesionalumo ir atsakomybės standartai. Asmuo, būdamas teismo ekspertu, be kita ko, privalo laikytis įstatymų, būti taktiškas ir nekelti abejonių dėl nešališkumo bei objektyvumo t. y. elgtis taip, kad teismai, teisėsaugos institucijos ir visuomenė pasitikėtų teismo ekspertais.
24. Teismas, pasisakydamas dėl Tarybos pirmininko galimo interesų konflikto, pažymėjo, kad Taryba yra kolegiali visuomeniniais pagrindais veikianti institucija, sudaryta iš teismo ekspertizės įstaigų, teisėsaugos institucijų, valstybės institucijų, mokslo ir studijų institucijų atstovų, kurios pagrindinis uždavinys – dalyvauti formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką teismo ekspertizės srityje. Tarybai suteikta kompetencija nagrinėti fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių skundus (pranešimus) dėl Etikos kodekso pažeidimų (Įstatymo 41 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju skundžiamą sprendimą priėmė Taryba, Tarybos narių, kurių sudėtis išdėstyta Sprendimo įžanginėje dalyje, balsų dauguma. Nusišalinimo pagrindų, numatytų Tarybos darbo reglamento 21 punkte, nagrinėjamu atveju nustatyta nebuvo, todėl nei Tarybos nariai, nei Tarybos pirmininkas pareigos nusišalinti nuo skundo nagrinėjimo ir skundžiamo Sprendimo priėmimo, neturėjo. Tokių pagrindų nenurodė ir pareiškėjas. Teismas, atsižvelgęs į tai, šį pareiškėjo argumentą pripažino nepagrįstu.
25. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sutiko su Tarybos Sprendimu, kuriame konstatuota, kad pareiškėjas savo veiksmais padarė Etikos pažeidimą, laikė Sprendimą teisėtumu ir pagrįstu. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas anksčiau jau buvo baustas už Etikos kodekso pažeidimus ir jam buvo pritaikyta poveikio priemonė – įspėjimas, todėl įvertinus tai, kad pareiškėjas buvo įspėtas ir nepraėjus vienerių metų laikotarpiui pakartotinai pažeidė Etikos kodeksą, teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui paskirtas viešas įspėjimas. Teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
III.
26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:
26.1. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, visiškai nepasisakė dėl teismo ekspertų veiklos principų, neatskleidė ginčo esmės bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismo ekspertų, atliekančių teismo ekspertizę ir teismo ekspertų, atliekančių ekspertinį tyrimą sutartiniais pagrindais statusas Įstatyme nereglamentuojamas, kas sudaro prielaidas nepagrįstai išvadai, kad statusas vienodas, tačiau analizuojant CPK normas, akivaizdu, kad taip nėra.
26.2. Teismas pareiškėjo skundą nagrinėjo formaliai, vadovaudamasis tik Įstatyme bei Etikos kodekse nurodytais teismo ekspertų veiklos principų pavadinimais, neatskleisdamas jų turinio ir esmės. Šiuo atveju esminė aplinkybė yra ta, kad teismo ekspertas nėra paslaugos užsakovo advokatas, užsakovui neatstovauja, o tik įsipareigojo atlikti ekspertinį tyrimą ir pateikti objektyvias išvadas savo kompetencijos klausimais pagal suformuotas užduotis.
26.3. Privatus teismo ekspertas, atlikęs ekspertinį tyrimą proceso šalies užsakymu Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju, pateikia specialisto išvadą ir byloje jis neturi teismo eksperto statuso. Liudytojo statusas nedraudžia liudyti artimiems giminaičiams ar šeimos nariams ir šiuo atveju šališkumo principas netaikomas.
26.4. Teismas nepagrįstai remiasi nurodytomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis, kadangi šiose bylose yra skirtingos faktinės aplinkybės ir nuobaudų skyrimo pagrindai. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. vasario 12 d. nutartyje patvirtino pirmosios instancijos teismo argumentus, kad dalis Etikos kodekso nuostatų taikomos tik teismo eksperto pareigoms, kurios kyla surašant ekspertinio tyrimo aktą.
26.5. Taryba yra visuomeninė organizacija, tačiau nagrinėjamu atveju ji buvo sudaryta išimtinai iš valstybės institucijų atstovų, neturinčių praktinės patirties teismo ekspertizių atlikimo srityje. Tarybos pirmininkas yra valstybinio Teismo ekspertizės centro direktorius, o privatūs teismo ekspertai nėra atstovaujami.
27. Atsakovas Taryba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
28. Taryba atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:
28.1. Pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Etikos kodekso 8.3 p. įtvirtintą nešališkumo principą. Profesinės etikos principais, įtvirtintais Etikos kodekse, privalo vadovautis visi teismo ekspertai, atlikdami ekspertinius tyrimus. Taigi privatus teismo ekspertas tiek atlikdamas ekspertizę teismo pavedimu, tiek ir sutartiniais pagrindais konsultuodamas proceso šalis, turi laikytis šiame įstatyme ir Etikos kodekse numatytų teismo eksperto pareigų. Todėl atmestini pareiškėjo skundo argumentai, kad nagrinėjamu atveju nešališkumo reikalavimas netaikomas. Teismo eksperto statusą apibrėžia Įstatymas, kurio 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog teismo ekspertas yra asmuo, turintis teismo eksperto kvalifikaciją ir įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Įstatymas taip pat reglamentuoja ir privačių teismo ekspertų veiklą, nustatydamas, jog sutartiniais pagrindais proceso šalis gali kviestis privatų teismo ekspertą konsultantu. Nagrinėjamu atveju nešališkumo principo pažeidimas konstatuotas įvertinus tai, jog pareiškėjas, būdamas teismo ekspertu, Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu paslaugas teikė sutuoktinei ir į tai, jog šios aplinkybės vienai iš proceso šalių sukėlė abejones dėl pareiškėjo nešališkumo. Taigi, minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas, veikdamas kaip teismo ekspertas buvo šališkas ir suinteresuotas paminėtos civilinės bylos baigtimi.
28.2. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ginčo aplinkybes, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas bei priėmė motyvuotą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti. Dėl kitų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kuriais pateikiamas subjektyvus vertinimas dėl teisinio reguliavimo trūkumų, Taryba nepasisako, nes tai nėra susiję su nagrinėjama administracine byla.
28.3. Remiantis Įstatymu, konkrečią Tarybos sudėtį tvirtina Teisingumo ministras. Taryba fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių skundus dėl Etikos kodekso pažeidimų nagrinėja vadovaudamasi Tarybos darbo reglamentu. Paminėto reglamento 18 punkte nustatyta, kad Taryba skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, naudodama elektroninio ryšio priemones, pagal jai pateiktus rašytinius ir (ar) daiktinius įrodymus. Tarybos pirmininko pavedimu tarybos sekretorius sprendimo projektą ir kitą su juo susijusią medžiagą pateikia tarybos nariams derinti elektroninio ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki posėdžio. Tarybos nariai pastabas ir pasiūlymus dėl sprendimo projekto elektroninio ryšio priemonėmis pateikia ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo projekto gavimo dienos. Pagal tarybos narių pastabas ir pasiūlymus patikslintas sprendimo projektas pateikiamas tarybos nariams elektroninio ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio. Tarybos pirmininko nurodytu rašytinio posėdžio laiku tarybos nariai elektroninio ryšio priemonėmis pateikia savo pritarimą arba atskirąją nuomonę dėl sprendimo projekto. Taryba iš Protokolo Nr. KTP-59 išrašo nustatė, kad Tarybos darbo reglamente nustatytų terminų buvo laikomasi. Tarybos protokole nurodoma Tarybos posėdžio vieta ir data, pradžia ir pabaiga, Tarybos pavadinimas, posėdyje dalyvavę Tarybos nariai. Protokole taip pat užfiksuota posėdžio darbotvarkė, svarstomas klausimas, balsavimo rezultatai bei nutarimas priimti Tarybos sprendimą. Taigi, Tarybos posėdžio protokolas atitinka Tarybos darbo reglamente nustatytą tvarką, o pareiškėjo abejonės nėra paremtos jokiais objektyviais duomenimis. Nagrinėjamu atveju nusišalinimo pagrindų, numatytų Tarybos darbo reglamento 21 punkte, nenustatyta, todėl nei Tarybos nariai, nei Tarybos pirmininkas pareigos nusišalinti nuo skundo nagrinėjimo ir skundžiamo Sprendimo priėmimo, neturėjo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos (Taryba) 2020 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. KT-85 (Sprendimas), kuriuo pareiškėjui pareikštas viešas įspėjimas, apie jį paskelbiant Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše, pagrįstumo ir teisėtumo.
29. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 12 d. priėmė savo sutuoktinės užsakymą atlikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objekto, t. y. laiptinės į namo pastogę faktinės būklės tyrimą ir suteikti žodinę konsultaciją dėl šios namo laiptinės atitikties normatyviniams statybos techniniams bei normatyviniams statinio saugos ir paskirties dokumentams. Pareiškėjas surašė dokumentą „Namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objekto – laiptinės į namo pastogę, faktinės būklės FOTOFIKSACIJA“ ir pateikė šį dokumentą užsakovei (sutuoktinei), kuri Kauno apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra ieškovė.
30. Namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini), 2019 m. gruodžio 19 d. Tarybai pateikė prašymą „Dėl teismo ekspertų sąraše esančio eksperto V. G. galimai padarytų pažeidimų“, kuriame nurodoma, kad atstovaudamas savo sutuoktinę paminėtoje civilinėje byloje ir surašydamas Dokumentą, pareiškėjas buvo šališkas ir pažeidė Įstatymo 41 straipsnio ir 12 straipsnio 3 punkto nuostatas bei Etikos kodekso 4.2, 7.1, 8.1 ir 11.2 punktus. Nurodoma ir tai, kad Dokumentas gali turėti įtakos teismo sprendimui, nes teismas šį dokumentą priėmė.
31. Taryba 2019 m. gruodžio 23 d. pateikė pareiškėjui raštą Nr. KT-S-145(19) „Dėl paaiškinimų pateikimo“, kuriame nurodoma, jog Namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 19 d. prašymu atliekamas tyrimas dėl pareiškėjo veiksmų, kuriais galimai buvo pažeisti Teismo ekspertų profesinės etikos kodekse numatyti principai. Paminėtu raštu pareiškėjo buvo prašoma susipažinti su prašymu ir pateikti Tarybai paaiškinimus bei sutartį, kurios pagrindu pareiškėjas suteikė paslaugas savo sutuoktinei.
32. Pareiškėjas 2020 m. sausio 10 d. raštu Nr. 20s-01 pateikė Tarybai rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad faktines aplinkybes faktinių aplinkybių konstatavimo protokole antstolis gali konstatuoti tik tais atvejais, kurie nesusiję su specialių žinių panaudojimu. Pareiškėjas pažymėjo, kad šiame konkrečiame tyrimo objekte antstolis neturi specialiųjų žinių net ir būtiniems instrumentiniams matavimams atlikti, nes jie taip pat turi būti atliekami pagal specialiuose norminiuose aktuose įtvirtintas taisykles. Taip pat nurodė, jog teismo eksperto, teikiančio konsultaciją ar atliekančio tyrimą pavedimu, procesinė padėtis civilinėje byloje yra liudytojas. Liudytojas neturi teisės slėpti nuo teismo nei savo profesinės kvalifikacijos, nei santykių su proceso šalimis, nes šie duomenys teismui yra reikšmingi atliekant įrodymų vertinimą. Pareiškėjas nurodė, neturintis duomenų apie jo atžvilgiu pradėtą ar vykdomą ikiteisminį tyrimą.
33. Taryba 2020 m. balandžio 6 d. priėmė Sprendimą, kuriuo buvo išspręstas klausimas dėl pareiškėjo galbūt padarytų pažeidimų. Ginčijamame Sprendime nurodoma, kad pareiškėjas yra įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, todėl jis savo veikloje privalo vadovutis Etikos kodekse apibrėžtais profesinės veiklos principais, laikytis nešališkumo principo. Todėl Taryba, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėją ir vieną iš proceso šalių, kuriai jis kaip teismo ekspertas suteikė paslaugas, sieja santuokiniai ryšiai, o teismo ekspertas visais atvejais profesinėje veikloje privalo išlikti nešališkas, be kita ko ir į tai, kad minėta aplinkybė sukėlė byloje dalyvaujančių asmenų abejones, konstatavo, kad tokiais veiksmais buvo pažeistas Etikos kodekse įtvirtintas nešališkumo principas (8.3 p.). Taryba, vadovaudamasi Tarybos darbo reglamento 24.4 punktu, pareiškėjui skyrė viešą įspėjimą, apie kurį paskelbė Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše.
34. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
V.
35. Teismo ekspertų veiklos principus, jų turinį, atsakomybę už šių principų pažeidimą, skundų dėl teismo ekspertų veiksmų atitikties nustatytiems veiklos principams nagrinėjimo tvarką nustato Teismo ekspertizės įstatymas (Įstatymas) ir Etikos kodeksas.
36. Pagal Įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, teismo ekspertas yra asmuo, turintis teismo eksperto kvalifikaciją ir įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą.
37. Įstatymo 41 straipsnyje (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-698 straipsnio redakcija) nustatyti teismo ekspertų veiklos principai, atsakomybė už Etikos kodekso pažeidimus ir skundų nagrinėjimas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo ekspertų veikla turi būti grindžiama nepriklausomumo, profesionalumo, profesinių sprendimų skaidrumo, sąžiningumo, nešališkumo, pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms, konfidencialumo, teisingumo ir tyrimo išsamumo principais. Šių principų turinys apibrėžiamas Etikos kodekse. Etikos kodeksą tvirtina Taryba.
38. Įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai asmenims, siekiantiems tapti teismo ekspertais. Įstatymo 6 straipsnyje (2012 m. birelio 14 d. įstatymo Nr. XI-2068 straipsnio redakcija) sureguliuotas teismo eksperto kvalifikacijos suteikimas. Įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinta įrašymo į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą tvarka. Įstatymo 9 straipsnyje (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-698 straipsnio redakcija) sureguliuotas išbraukimas iš Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašo. Ekspertas, prieš įrašant jį į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, privalo prisiekti (Įstatymo 10 str. 1 d.).
39. Įstatymo 16 straipsnio (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-698 straipsnio redakcija) 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad Taryba yra kolegiali visuomeniniais pagrindais veikianti institucija, kuri nagrinėja skundus dėl Etikos kodekso pažeidimų ir šio Įstatymo nustatyta tvarka priima sprendimus. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismo ekspertų koordinavimo taryba sudaroma iš teismo ekspertizės įstaigų, teisėsaugos institucijų, valstybės institucijų, mokslo ir studijų institucijų atstovų. Tarybos sudėtį ir nuostatus tvirtina teisingumo ministras.
40. Įstatymo 17 straipsnio (2012 m. birelio 14 d. įstatymo Nr. XI-2068 straipsnio redakcija) 1 dalyje nustatyta, kad privatūs teismo ekspertai yra asmenys, turintys teismo eksperto kvalifikaciją, įrašyti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, išskyrus šio Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytus valstybės narės teismo ekspertus, bet nedirbantys teismo ekspertizės įstaigoje.
41. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutartiniais pagrindais proceso šalis gali kviestis privatų teismo ekspertą konsultantu. Šiuo pagrindu atliktų tyrimų rezultatai, užfiksuoti rašytiniame dokumente, neturi teismo ekspertizės akto statuso.
42. Etikos kodekso 8 punkte įtvirtintas nešališkumo principas ir nustatyta, kad šis principas reiškia: kad teismo ekspertas privalo: 8.1. būti objektyvus, vengti asmeniškumų ir neturėti asmeninio išankstinio nusistatymo atlikdamas ekspertinį tyrimą ir pateikdamas ekspertinio tyrimo išvadas; 8.2. elgtis teisėtai, atlikdamas ekspertinį tyrimą ir teikdamas ekspertinio tyrimo išvadas savo įgaliojimus naudoti nešališkai; 8.3. vengti interesų konflikto, nusišalinti nuo ekspertinio tyrimo atlikimo, kai yra teisės aktuose nustatyti nušalinimo pagrindai, taip pat kitais atvejais, kai yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo.
VI.
43. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas, būdamas teismo ekspertu, savo sutuoktinės užsakymu atliko Tyrimą, jo rezultatus užfiksavo Dokumente, o gautų rezultatų pagrindu savo sutuoktinei suteikė žodinę konsultaciją. Dėl to Sprendimu buvo pripažinta, kad pareiškėjas nebuvo nešališkas, pažeidė Etikos kodekso 8.3 punktą ir pareiškėjui pareikštas viešas įspėjimas, paskelbiant jį Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše.
44. Pirmosios instancijos teismas nepanaikino Sprendimo, nustatęs, kad pareiškėjas Tyrimą atliko savo sutuoktinės užsakymu, Tyrimo rezultatus užfiksavo Dokumente, kurį patvirtino teismo eksperto antspaudu ir gautų rezultatų pagrindu sutuoktinei suteikė žodinę konsultaciją, o šį Dokumentą pareiškėjo sutuoktinė pateikė teismui civilinėje byloje, kurioje ji yra ieškovė, todėl remdamasis nustatytų aplinkybių pagrindu teismas pritarė Sprendime padarytoms išvadoms, kad pareiškėjas, veikdamas kaip teismo ekspertas nagrinėjamu atveju buvo šališkas ir turėjo suinteresuotumą paminėtos civilinės bylos baigtimi, todėl tokiais savo veiksmais pažeidė Etikos kodekso 8.3 punktą ir jam pagrįstai pagal Įstatymo 41 straipsnio 4 dalies 2 punktą buvo pareikštas viešas įspėjimas.
45. Minėti bylos dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas, būdamas teismo ekspertu, veikė kaip tai buvo įtvirtinta Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje – veikė kaip privatus ekspertas, veikė remiantis su savo sutuoktine sudarytu susitarimu. Taigi šiuo pagrindu atliktų tyrimų rezultatai, užfiksuoti rašytiniame Dokumente, neturi teismo ekspertizės akto statuso, kaip tai yra įtvirtinta Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje. Tačiau aplinkybė, kad teismo ekspertas veikė kaip privatus teismo ekspertas, kaip tai buvo įtvirtinta Įstatymo 17 straipsnyje, nepaneigia fakto, kad privatus teismo ekspertas veikė kaip asmuo, turintis teismo eksperto kvalifikaciją ir įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, o privačiam teismo ekspertui taip pat taikomi teismo ekspertų veiklos principai, atsakomybė už Etikos kodekso pažeidimus, taigi privačiam teismo ekspertui taikomi visi profesinės etikos reikalavimai.
46. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vertinant teismo ekspertų veiklą, kai jie neatlieka teismo pavestos ekspertizės, taip pat yra taikomos Etikos kodekso nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-133-629/2020; 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1542-520/2020).
47. Įstatyme nėra nustatyta, kad privačiam teismo ekspertui netaikomi profesinės etikos reikalavimai, priešingas Įstatymo aiškinimas neatitiktų Įstatymo tikslų bei konkretaus įtvirtinto reguliavimo. Minėta, kad Įstatyme įtvirtinti reikalavimai asmenims, siekiantiems tapti teismo ekspertais, sureguliuotas teismo eksperto kvalifikacijos suteikimas, įtvirtinta įrašymo į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą tvarka, sureguliuotas išbraukimas iš Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašo. Ekspertas, prieš įrašant jį į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, privalo prisiekti. Taigi visiems teismo ekspertams (taigi ir privačiam teismo ekspertui) yra keliami aukšti kvalifikacijos reikalavimai, o veikla turi būti grindžiama nepriklausomumo, profesionalumo, profesinių sprendimų skaidrumo, sąžiningumo, nešališkumo, pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms, konfidencialumo, teisingumo ir tyrimo išsamumo principais, taigi teismo ekspertų veikla turi kelti pasitikėjimą kitiems asmenims. Už minėtų principų neatitinkančią ir nesuderinamą su šios profesijos prestižu teismo ekspertų veiklą yra nustatyta atsakomybė, kurią taiko Taryba.
48. Nagrinėjamu atveju pagrįstai pripažinta, kad pareiškėjo veikla kaip privataus eksperto, kai pareiškėjas atliko Tyrimą remiantis su sutuoktine sudarytu susitarimu, neatitiko Etikos kodekso 8 punkte įtvirtinto nešališkumo principo. Pareiškėjas neveikė taip, kad vengtų interesų konflikto, nenusišalino nuo ekspertinio tyrimo atlikimo (atliko Tyrimą), kai yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Pareiškėjas akivaizdžiai netinkamai atliko savo pareigas, kas yra nesuderinama su profesijos prestižu, todėl pareiškėjui pagrįstai buvo taikyta atsakomybė už profesinės etikos reikalavimų pažeidimą.
49. Taryba sprendime bei pirmosios instancijos teismas sprendime neteisingai, aiškindami Elgesio kodekso 8.3 punktą, akcentavo, kad pareiškėjas kaip teismo ekspertas privalėjo nusišalinti civilinėje byloje, kurioje dalyvavo jo sutuoktinė. Pareiškėjo surašytas Dokumentas, pateiktas į civilinę bylą jo sutuoktinės, nelaikytinas eksperto išvada, kaip tai yra suprantama pagal CPK 216 straipsnį, nes pareiškėjas nebuvo teismo paskirtas ekspertas, kaip tai yra įtvirtinta CPK 212 straipsnyje. Pareiškėjas teisingai akcentuoja, kad Dokumentas turėtų būti laikomas rašytiniu įrodymu, o pareiškėjas galėtų būti apklaustas liudytoju civilinėje byloje. Tačiau šie Tarybos bei pirmosios instancijos teismo sprendimų netikslumai, nepaneigia minėto fakto, kad pareiškėjas nesilaikė profesinės etikos reikalavimų – nešališkumo principo, už kurį buvo pagrindas taikyti atsakomybę. Nors bylos dėl profesinės etikos reikalavimų pažeidimo tyrimui neturi esminės reikšmės tai, kokios rūšies įrodinėjimo priemone bus pripažintas teismo eksperto surašytas dokumentas civiliniame procese, nes šis vertinimas atliekamas konkretaus civilinio proceso ribose ir civilinės bylos išnagrinėjimo tikslais. Tačiau akcentuotina tai, kad Dokumentas, surašytas pareiškėjo kaip teismo eksperto savo sutuoktinės užsakymu, negalės būti vertinamas civilinėje byloje kaip surašytas nešališko eksperto (asmens) (nors tai ir nėra ekspertas CPK prasme). Taigi Dokumentas surašytas akivaizdžiai pažeidžiant nešališkumo principą, nes teismo ekspertas (pareiškėjas) nesilaikė pareigos vengti interesų konflikto, nusišalinti nuo ekspertinio tyrimo atlikimo (būtent neatlikti ekspertinio tyrimo), kai yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo.
50. Atsakomybę už tai, kad pareiškėjas nesilaikė profesinės etikos reikalavimų, taikė Taryba, t. y. institucija kuri kompetentinga spręsti šį klausimą. Ši institucija sudaryta pagal Įstatymo reikalavimus, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad pareiškėjas galėjo pagrįstai abejoti dėl šios institucijos nepriklausomumo ir nešališkumo, o tuo pačiu ir galėjo pagrįstai abejoti dėl savo teisės į tinkamą teisinį procesą, nagrinėjant pareiškėjo profesinės atsakomybės klausimą, kaip tai yra suprantama pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnį.
51. Pareiškėjas pateikė prašymą pradėti norminę administracinę bylą, būtent prašo ištirti, ar Etikos kodekso 8.3 punktas atitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 9 straipsnio 1 dalį. Šis prašymas yra motyvuojamas tuo, kad reguliavimas yra neaiškus dėl teismo ekspertų pareigos nusišalinti, pavyzdžiui, civiliniame procese, nors civiliniame procese šis ekspertas turi tik liudytojo statusą, kai tai nėra teismo paskirtas ekspertas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo inicijuoti norminės bylos, nes teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad Etikos kodekso reikalavimas dėl teismo ekspertų nešališkumo yra neaiškus ar gali prieštarauti aukštesnės galios teisės aktams. Minėta, kad Įstatymo 41 straipsnyje (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-698 straipsnio redakcija) nustatyti teismo ekspertų veiklos principai, prie kurių priskirtas ir nešališkumo principas. Šis principas detalizuotas Etikos kodekso 8.3 punkte. Tačiau, kaip šiame baigiamajame teisės akte nustatyta, nagrinėjamu atveju Elgesio kodekso 8.3 punktas, taip, kaip jis buvo aiškinamas Tarybos ir pirmosios instancijos teismo, neturėjo būti taikomas. O individualioje byloje gali būti ginčijama tik tokia teisės akto norma (t. y. gali būti kreipiamasi dėl tokios normos tyrimo), kuri taikoma konkrečioje individualioje byloje (ABTĮ 113 str. 2 d. 5 p.).
52. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais teisiniais ir faktiniais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Veslava Ruskan
Milda Vainienė