Civilinė byla
Nr. 3K-3-333/2013
Teisminio
proceso Nr. 2-55-3-01788-2012-4
Procesinio
sprendimo kategorijos: 45.4; 69 (S)
LIETUVOS
AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. birželio
7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės,
Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo
asmens I. T. individualios įmonės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. sprendimo
peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo viešosios įstaigos „Kretingos
maistas“ ieškinį atsakovui Vilniaus „Spindulio“ pagrindinei mokyklai dėl
sprendimo atmesti viešajam pirkimui pateiktą pasiūlymą, trečiasis asmuo I. T.
individuali įmonė.
Teisėjų kolegija
n
u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl to, ar, ieškovui
VšĮ „Kretingos maistas“ (toliau – ir tiekėjas) pateikus neįprastai mažos kainos
pasiūlymą, atsakovas Vilniaus „Spindulio“ pagrindinė mokykla (toliau – ir
perkančioji organizacija) šį pasiūlymą tinkamai įvertino pagal Viešųjų pirkimų
įstatymo reikalavimus ir ar teisėtai atmetė pasiūlymą motyvuodamas tuo, kad
tiekėjas nepateikė tinkamų įrodymų pasiūlytai neįprastai mažai kainai pagrįsti.
Ieškovas VšĮ „Kretingos maistas“
kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus „Spindulio“
pagrindinės mokyklos sprendimą, kuriuo buvo atmestas ieškovo pasiūlymas ir apie
kurį ieškovas buvo informuotas 2012 m. birželio 27 d. pranešimu Nr. S-194 „Dėl
neįprastai mažos kainos pagrindimo“, ex officio panaikinti visus po
sprendimo atmesti ieškovo pasiūlymą priėmimo atsakovo priimtus sprendimus
viešajame pirkime Nr. 122893 ir grąžinti šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį.
Ieškovas nurodė, kad jis pateikė
pasiūlymą 2012 m. birželio 7 d. paskelbtam atsakovo viešajam pirkimui „Vilniaus
„Spindulio“ pagrindinės mokyklos mokinių maitinimo organizatoriaus išrinkimas“
(pirkimo Nr. 122893), vykdomam supaprastinto atviro konkurso būdu. Atsakovas
2012 m. birželio 20 d. raštu Nr. S-189 „Dėl neįprastai mažos kainos
pagrindimo“ pareikalavo ieškovo, kad šis pagrįstų neįprastai mažą pasiūlymo kainą
– pateiktų įrodymus, patvirtinančius pasiūlymo ekonomiškumą ir jo mažą kainą,
t. y. kainos sudėtinių dalių pagrindimą, pridedant gaminamų patiekalų
technologines ir kalkuliacines korteles, pagal pozicijas: sriuboms: 17, 29
pozicijos; karštiems patiekalams: 31, 32, 35, 37,41, 42, 61, 62, 124, 125, 127
pozicijos, taip pat pridėtų produktų, nurodytų kalkuliacinėse kortelėse, kainą
pagrindžiančias sąskaitas faktūras arba tiekėjų sutartis, sudarytas ne anksčiau
kaip prieš tris mėnesius. Ieškovas teigia, kad 2012 m. birželio 22 d. pateikė
prašytus dokumentus, pagrindžiančius jo pasiūlytą kainą, tačiau atsakovo 2012
m. birželio 27 d. raštu Nr. S-194 „Dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo“ buvo
informuotas, jog jo pasiūlymas atmestas. Rašte nurodyta, kad, išnagrinėjusi
ieškovo pasiūlymą ir neįprastai mažą kainą pagrindžiančius dokumentus
(technologines ir kalkuliacines korteles, PVM sąskaitas faktūras), juos palyginusi
su pasiūlyme pateiktomis valgiaraščio kainomis, atsakovo Viešųjų pirkimų
komisija nustatė, jog ieškovo pateiktos patiekalų kainos yra produktų
savikaina, o tai neatitinka „Spindulio“ pagrindinės mokyklos maitinimo paslaugų
pirkimo sąlygų (toliau – Pirkimo sąlygos) 2 priedo „Pasiūlymo forma“ 3 punkto,
kuriame nurodyta, kad į mokinių maitinimo paslaugų kainą turi būti įskaičiuoti
mokesčiai bei visos kitos galimos išlaidos (gamybos išlaidos: darbo užmokestis,
valstybinio socialinio draudimo įmokos, komunalinės paslaugos, transporto
išlaidos ir kt.), reikalavimų. Ieškovas, nesutikdamas su pasiūlymo atmetimu,
2012 m. liepos 11 d. pateikė atsakovui pretenziją, tačiau buvo informuotas apie
jos atmetimą, todėl kreipėsi į teismą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų
sprendimų esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio
24 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad atsakovas atmetė
ieškovo pasiūlymą ne dėl to, jog jame nurodytos kainos yra produktų savikaina,
o dėl to, kad iš ieškovo pateikto neįprastai mažos kainos pagrindimo buvo
akivaizdžiai matyti, jog į pasiūlymo kainą neįtraukti visi mokesčiai ir
išlaidos, reikalingi paslaugoms teikti, kaip buvo reikalaujama Konkurso sąlygų
2 priedo „Pasiūlymo forma“ 3 punkte, t. y. dėl to, kad jis nebuvo ekonomiškai
pagrįstas. Pažymėjęs, kad ieškovas nei per nustatytą terminą, nei vėliau
nepateikė neįprastai mažos kainos pagrindimo įrodymų, nurodė tik bendro
pobūdžio, faktiniais duomenimis nepagrįstus teiginius, jog jis yra stambus,
žinomas ir patikimas tiekėjas, atitikęs atsakovo nustatytus kvalifikacinius
reikalavimus, o nuostolius, patirtus viename sektoriuje, padengs pelnu, gautu
kitame sektoriuje, teismas padarė išvadą, kad ieškovo pateikti įrodymai apie
maisto produktų savikainą ir bendro pobūdžio teiginiai apie savo veiklos
apimtis, patikimumą, masto ekonomiją ir galimybę iš vienų paslaugų gaunamu
pelnu subsidijuoti kitas nuostolingas paslaugas nepagrindžia neįprastai mažos
kainos. Teismas atsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 26 d.
nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1463/2011,
pateiktus išaiškinimus, kad pagal Viešųjų
pirkimų įstatymo 40 straipsnio 1
dalies nuostatą pareiga pateikti tinkamus kainos pagrįstumo įrodymus tenka
tiekėjui, o pastarajam to nepadarius, perkančioji organizacija pasiūlymą
privalo atmesti; nustačius, kad tiekėjo pateikto pasiūlymo kaina yra neįprastai
maža, ne perkančioji privalo įrodyti, jog tiekėjas nebus pajėgus užtikrinti šių
paslaugų suteikimo, o tiekėjas privalo įrodyti, kad jis bus pajėgus suteikti
paslaugas už pasiūlyme nurodytą kainą. Nors ieškovas laikėsi pozicijos, kad,
pripažinęs, jog ieškovo kvalifikacija atitinka Pirkimo sąlygose nustatytus
kvalifikacijos reikalavimus, jis yra perkamų paslaugų teikimo srities
profesionalas, turintis didelę patirtį, atsakovas padarė nenuoseklią išvadą, kad ieškovo pateiktais kainos
pagrindimo įrodymais negalima pasitikėti, teismas konstatavo, jog neįprastai
mažos kainos pagrindimo procedūra yra ne tiekėjo kvalifikacijos, jo patikimumo
patikrinimo, o pasiūlymo vertinimo procedūros dalis, todėl tiekėjo,
atitinkančio pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus,
pasiūlymas nebūtinai turi būti pripažįstamas pagrįstu ir realiu.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo VšĮ „Kretingos maistas“ apeliacinį
skundą, 2013 m. vasario 4 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2012
m. spalio 24 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino; panaikino
atsakovo Viešojo
pirkimo komisijos 2012 m. birželio 27 d. protokolinį sprendimą, kuriuo atmestas
ieškovo pasiūlymas; panaikino atsakovo Viešojo pirkimo komisijos 2012 m.
birželio 27 d. protokolinius sprendimus dėl konkurse dalyvavusių tiekėjų
pasiūlymų eilės sudarymo ir I. T. individualios įmonės paskelbimo konkurso
laimėtoju, 2012 m. rugpjūčio 24 d. protokolinį sprendimą dėl sutarties su I. T.
individualia įmone pasirašymo; pripažino negaliojančia atsakovo ir I. T.
individualios įmonės 2012 m. rugsėjo 4 d. Mokinių maitinimo organizavimo
sutartį Nr. 1, išsaugant iš jos šalims kylančias teises ir pareigas iki 2013 m.
rugpjūčio 31 d.; įpareigojo atsakovą iki 2013 m. rugsėjo 1 d. atnaujinti
viešojo pirkimo procedūras: iš naujo vertinti tiekėjų pasiūlymus, sudaryti
naują pasiūlymų eilę, išrinkti konkurso laimėtoją ir su juo pasirašyti viešojo
pirkimo sutartį; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Teisėjų kolegija nustatė, kad tarp šalių
nėra ginčo dėl to, jog ieškovo pateiktame pasiūlyme nurodyta paslaugų kaina yra
neįprastai maža (29,74 proc. mažesnė už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai
neatmesti, pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį); ginčas kilo dėl to, ar ieškovas
pateikė tinkamus neįprastai mažos kainos pagrįstumo įrodymus (kaip tai
nustatyta Viešųjų pirkimų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje). Pažymėjusi, kad
ieškovas pateikė visus atsakovo 2012 m. birželio 20 d. prašyme nurodytus kainos
pagrindimo įrodymus (technologines ir kalkuliacines korteles, kuriose
atsispindi siūlomų patiekalų receptūra, konkreti vienos patiekalo porcijos
kaina ir sudėtinės dalys; PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodytos maisto
produktų įsigijimo sąnaudos), teisėjų kolegija sprendė, jog pirmosios
instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad tiekėjas nepateikė
neįprastai mažos kainos pagrindimo įrodymų, nes buvo pateikta būtent tokių ir
tiek kainos pagrindimo dokumentų, kokių buvo prašoma tiekėjo. Įvertinusi
atsakovo raštus, kuriais buvo prašoma pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymo kainą,
teisėjų kolegija nustatė, kad jis neprašė pateikti dokumentų, patvirtinančių
pasiūlymo kainos išskaidymą, iš kurio matytųsi detalios sudedamosios kainos
dalys, todėl pripažino, jog, prašyme nenustatęs reikalavimo nurodyti atskiras
pasiūlymo kainos dalis, atsakovas neturėjo teisės atmesti ieškovo pasiūlymo dėl
neįprastai mažos kainos remdamasis tuo, kad į pasiūlymo kainą nėra įskaičiuoti
mokesčiai bei visos kitos galimos išlaidos. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į
tai, kad Pirkimo sąlygose atsakovas nebuvo atskirai nurodęs reikalavimo į kainą
įtraukti visus mokesčius ir kitas sąnaudas bei atskirai išreikšti šias
pasiūlymo kainos dalis tiekėjo pasiūlyme; Pirkimo sąlygų 2 priedo 3 punkte pareikalavo
tik patvirtinti, jog į mokinių maitinimo paslaugų kainą įskaičiuoti mokesčiai
bei visos kitos galimos išlaidos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis punktas
įpareigoja tiekėją į pasiūlymą įtraukti visus mokesčius bei išlaidas, tačiau
nenustato pareigos atskirai išreikšti pasiūlymo kainos dalis teikiamame
pasiūlyme; Pirkimo sąlygų 2 priedo 3 punktas privalo būti aiškinamas kaip
tiekėjo įsipareigojimas neperkelti perkančiajai organizacijai pareigos padengti
viešojo pirkimo sutarties vykdymo kaštus, susijusius su mokėtinais mokesčiais
ar kitomis išlaidomis, kurios nebuvo įtrauktos į tiekėjo pasiūlymo kainą, t. y.
vėliau padidinti kainą, kuri buvo nurodyta kaip galutinė pasiūlymo kaina.
Teisėjų kolegija nurodė, kad, gavęs iš ieškovo prašytus dokumentus, kurie,
atsakovo nuomone, buvo reikalingi neįprastai mažai kainai pagrįsti, matydamas, jog
jų nepakanka, atsakovas turėjo teisę prašyti ieškovo pateikti papildomus
paaiškinimus ir įrodymus, nes tokios perkančiosios organizacijos teisės
įstatymas neriboja, tačiau atsakovas to nepadarė.
Atsižvelgusi į tai, kad, sprendžiant dėl
pirkimo sutarties galiojimo, viršenybę turi socialiai pažeidžiamos visuomenės
grupės (mažas pajamas gaunančių šeimų vaikų) interesai, mokinių nemokamas
maitinimas bendrojo lavinimo mokyklose yra sudėtinė valstybės socialinės
apsaugos sistemos dalis, pagal byloje susidėjusią faktinę bei teisinę situaciją
šalių grąžinimas į ankstesnę padėtį konstatavus niekinį sandorį prieštarautų
viešajam interesui, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams, teisėjų
kolegija nusprendė restitucijos netaikyti (CK 6.145 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų kolegija konstatavo, kad, tenkinus ieškinio reikalavimą ir panaikinus
atsakovo sprendimą, kuriuo buvo atmestas ieškovo pasiūlymas, turi būti
panaikinti visi kiti po jo priimti atsakovo sprendimai, tačiau, siekiant
tiekėjo (ieškovo) interesų ir konstitucinių vertybių (nemokamo vaikų maitinimo
nepertraukiamumo ir jo užtikrinimo) apsaugos pusiausvyros, negaliojančiu
pripažintinas sandoris (maitinimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartis)
terminuotai išsaugotinas, o atsakovas įpareigotinas iki 2013 m. rugsėjo 1 d.
pakartotinai atlikti pirkimo procedūras, be kita ko, išrinkti konkurso
laimėtoją ir su juo pasirašyti paslaugų pirkimo sutartį.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį
teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu trečiasis asmuo I. T.
individuali įmonė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. sprendimą bei palikti galioti Vilniaus
apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimą; priteisti bylinėjimosi
išlaidas.
Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
1.
Kasatorius
nurodo, kad, nuspręsdama, jog ieškovas pagrindė neįprastai mažą pasiūlymo kainą,
teisėjų kolegija nepateikė tokio sprendimo motyvų, apsiribojo trumpu surinktų
įrodymų ir bylos aplinkybių vertinimu, įvardijo dalį atsakovo ir kasatoriaus
argumentų, tačiau jų nevertino ir neanalizavo. Kasatorius teigia, kad
skundžiamame sprendime mechaniškai išvardijamos byloje nustatytos aplinkybės ir
dalis surinktų įrodymų, neatskleidžiant nei jų turinio, nei įrodomosios
reikšmės, o svarbūs kasatoriaus ir atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai ir
nesutikimo su ieškiniu argumentai sprendime neaptarti, pažeidžiant CPK 270
straipsnio 4 dalies 2, 3 punktų reikalavimus. Kasatoriaus įsitikinimu, teisėjų
kolegija perkančiajai organizacijai perkėlė pareigą įrodinėti ieškinio
nepagrįstumą, atleisdama tiekėją (ieškovą) nuo įrodinėjimo pareigos, taip iš
esmės pažeisdama įrodinėjimo pareigos paskirstymą civiliniame procese (CPK 178
straipsnis) ir paneigdama rungtyniškumo principą, pagal kurį kiekviena šalis
turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar
atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis). Kasatorius pažymi, kad teisėjų kolegija
nepašalino kituose kasacinio skundo argumentuose nurodytų prieštaravimų dėl
ginčo dalyko, taip neatskleisdama bylos esmės, kas turėjo esminę reikšmę
neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimui.
2.
Kasatorius
teigia, kad skundžiamame teismo sprendime išdėstyti motyvai nenuoseklūs,
paneigia vienas kitą ir neatskleidžia bylos esmės, nes, nurodžiusi, jog
atsakovas paprašė kainos sudėtinių dalių pagrindimo (sprendimo 7 lapo
priešpaskutinė pastraipa), kitoje sprendimo dalyje teisėjų kolegija padaro
priešingą išvadą, teigdama, kad atsakovas tokio pagrindimo neprašė (sprendimo 8
lapo paskutinė pastraipa). Iš atsakovo 2012 m. birželio 20 d. rašto Nr. S-189
„Dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo“ matyti, kad jis paprašė, jog ieškovas
pagristų pasiūlymo ekonomiškumą ir neįprastai mažą kainą, pateikdamas kainos
sudėtinių dalių pagrindimą, todėl, kasatoriaus nuomone, reikalavimas pateikti
kainos sudėtinių dalių pagrindimą, kur matytųsi detalios sudedamosios kainos
dalys, kai pasiūlyme nurodyta bendra kaina pripažinta neįprastai maža ir turi
būti pagrįsta, negali būti laikomas pažeidžiančiu viešųjų pirkimų principus,
nes tik tokiu būdu galima nustatyti, ar neįprastai maža kaina iš tiesų yra
pagrįsta ir ar tiekėjas objektyviai bus pajėgus tinkamai suteikti perkamas
paslaugas už tokią kainą. Kasatoriaus teigimu, be kainos skaičiavimų ir detalaus
pagrindimo neįmanoma nustatyti, kaip apskaičiuojama pasiūlyta kaina; vien tik
sąskaitų ir kalkuliacinių lentelių pateikimas, be konkrečių skaičiavimų, yra
beprasmis, neįrodo tiekėjo pasiūlytos kainos pagrįstumo.
3.
Kasaciniame
skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad teisėjų kolegija pirmenybę suteikė
neįprastai mažos kainos pagrindimo formai, o ne jo turiniui, taip iš esmės
paneigdama neįprastai mažos kainos pagrindimo tikslus ir paskirtį. Kasatorius
nurodo, kad pirkimo dokumentų turinį nustatančio Viešųjų pirkimų įstatymo 24
straipsnio 2 dalies 12 punkte įtvirtinta, jog pirkimo dokumentuose turi būti
pateikta informacija, kaip turi būti apskaičiuota ir išreikšta pasiūlymuose
nurodoma kaina; Pirkimo dokumentų 2 priedo 3 punkte aiškiai nustatyta, kad į
mokinių maitinimo paslaugų kainą įskaičiuojami mokesčiai bei visos galimos
išlaidos. Kasatoriaus teigimu, tai, kad tiekėjas turi pateikti galutinę kainą,
į kurią būtų įtrauktos visos galimos išlaidos, o perkančioji organizacija būtų
apsaugota nuo bet kokios galimybės padidinti kainą po pirkimo sutarties
pasirašymo, nereiškia, jog eliminuojama neįprastai mažos kainos pagrindimo
būtinybė, kurios tikslas – įvertinti tiekėjo pateikto pasiūlymo rimtumą ir
ekonominį pasiūlymo pagrįstumą, lemiantį tiekėjo gebėjimą įvykdyti pasiūlymu
prisiimtus įsipareigojimus. Pabrėždamas, kad neįprastai maža kaina per se
nėra kliūtis viešojo pirkimo sutarčiai sudaryti, kasatorius nurodo, jog tokia
neįprastai maža kaina, kurios tiekėjas negali pagrįsti, t. y. įrodyti, kad
pasiūlyta kaina jis galės tinkamai ir laiku įvykdyti viešojo pirkimo sutartį,
suponuoja perkančiosios organizacijos pareigą atmesti tokį tiekėjo pasiūlymą.
4.
Kasatorius
laikosi pozicijos, kad ieškovas tinkamai nepagrindė neįprastai mažos kainos,
nes pateikė tik PVM sąskaitas faktūras ir patiekalų technologines kalkuliacines
korteles, nepridėdamas jokių kainos sudėtinių dalių pagrindimo ar skaičiavimų,
nors perkančioji organizacija tokį reikalavimą savo rašte buvo nurodžiusi.
Kadangi ieškovo nurodoma vienos porcijos patiekalo kaina ir jam pagaminti
reikiamų produktų įsigijimo kaina sutampa, tai kasatorius daro išvadą, kad
ieškovas neatsižvelgė į kitas būtinas išlaidas, kurias patirs teikdamas
paslaugas (darbuotojų darbo užmokestis ir kiti su tuo susiję mokėjimai
(valstybinio socialinio draudimo įmokos ir kt.), kurios buvo nustatytos
Techninės specifikacijos 16.2, 16.3, 16.5, 16.6 punktuose, jas įtraukti į pasiūlymo
kainą reikalauta Pirkimo dokumentų 2 priedo 3 punkte. Kasatorius pažymi, kad
ieškovui buvo sudaryta galimybė pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymo kainą,
tačiau jis nebuvo aktyvus ir tinkamai šia teise nepasinaudojo, nepateikė aiškus
kainų pagrindimo, rėmėsi vien deklaratyviais teiginiais, nepašalinančiais
abejonių dėl pasirengimo suteikti paslaugas.
5.
Kasatoriaus
vertinimu, reikalavimas, kad į į pirkimo dalyvių siūlomas kainas turi būti
įskaičiuotos visos tiekėjo išlaidos, kyla ne tik iš pirkimo sąlygų (Pirkimo
dokumentų 2 priedo 3 punkto), bet ir Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio,
Europos Bendrijos sutarties 82 straipsnio nuostatų dėl draudimo piktnaudžiauti
dominuojančia padėtimi, kurio vienas esminių požymių – draudimas pardavinėti
produktus (paslaugas) kainomis, mažesnėmis už savikainą. Kasatorius nurodo, kad
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) yra
konstatavęs, jog produktų (prekių ar paslaugų) pardavinėjimas žemiau šių
produktų vidutinių kintamų kaštų (kai parduodamas kiekvienas paskesnis prekės
ar paslaugos vienetas nemažina įmonės nuostolio) yra piktnaudžiavimo
dominuojančia padėtimi įrodymas, rodantis ūkio subjekto ketinimą eliminuoti
konkurentus iš rinkos, nepriklausomai nuo ūkio subjekto užimamos geografinės
rinkos ar produkto rinkos dalies (Teisingumo Teismo 1978 m. vasario 14 d.
sprendimas byloje United Brands prieš Komisiją, Nr. C-27/76, 1991 m.
liepos 3 d. sprendimas byloje AK20 Chemie BV prieš Komisiją, Nr.
C-62/86). Teisingumo Teismas draudžia vadinamąjį kryžminį subsidijavimą, kai
veikla sektoriuje, kuriame įmonė neturi monopolio (dominuojančios padėties) ir
siekia konkuruoti rinkos sąlygomis, finansuojama iš veiklos sektorių, kuriuose
įmonė turi monopolį ar užima dominuojančią padėtį, ar įėjimas į to sektoriaus
rinką yra apribotas (2008 m. liepos 1 d. sprendimas byloje Deutsche Post AG
prieš Komisiją, Nr. T-266/02). Dėl to kasatorius įsitikinęs, kad
neįprastai mažos kainos pagrindimas ir visapusiškas bei tinkamas tokio
pagrindimo patikrinimas ir įvertinimas viešajame pirkime yra svarbūs bei
reikšmingi.
Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas
VšĮ „Kretingos
maistas“ prašo
kasacinį skundą atmesti; Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4
d. sprendimą palikti
nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais
teisiniais argumentais:
1.
Nurodęs,
kad pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie
patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylos aplinkybes, ieškovas teigia,
jog teisėjų kolegija nuosekliai ir detaliai analizavo ne tik esminę reikšmę
byloje turinčius įrodymus, bet ir pasisakė dėl šalutinių atsakovo bei
kasatoriaus argumentų dėl Pirkimo sąlygų aiškinimo, todėl sprendimas yra
pagrįstas ir teisėtas; kasatorius, teigdamas, kad teisėjų kolegija netyrė,
nevertino ar ignoravo atsakovo pateiktus įrodymus, nenurodo nė vieno konkretaus
pavyzdžio. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad civilinio proceso teisės normos
pareigą įrodyti savo poziciją nustato ne išimtinai vien tik ieškovui, tačiau
įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kreipdamasis
į teismą ieškovas pateikė visus šalių susirašinėjimo dokumentus, kurie
patvirtina jo reikalavimų pagrįstumą, todėl, ieškovo nuomone, siekdamas
įrodyti, jog jo veiksmai buvo teisėti, atsakovas turėjo pateikti savo
argumentus pagrindžiančius įrodymus.
2.
Kadangi
ginčas byloje kilo dėl to, ar neįprastai mažos kainos pasiūlymą pateikęs
ieškovas tinkamai pagrindė šią kainą, tai, jo manymu, ginčą sprendę teismai
turėjo nustatyti: kokius neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimo įrodymus
ieškovas turėjo pareigą pateikti, kokius įrodymus jis pateikė ir ar šie yra
pakankami pripažinti, kad ieškovas pagrindė neįprastai mažą pasiūlymo kainą, jo
pasiūlymas yra rimtas, o sutartis bus vykdoma tinkamai. Ieškovas pažymi, kad
pagal Lietuvos teismų ir Teisingumo Teismo praktiką perkančioji organizacija
turi pareigą nustatyti, ką turi pateikti (pagrįsti) tiekėjas, kokie pasiūlymo
aspektai, sudėtinės kainos dalys ir skaičiavimai turi būti nurodyti.
Sistemiškai ir lingvistiškai vertindamas atsakovo prašymo pagrįsti neįprastai
mažą pasiūlymo kainą tekstą ieškovas daro išvadą, kad, priešingai nei skunde
teigia kasatorius, atsakovas neprašė atskirai pateikti „kainos sudėtinių dalių
pagrindimo“ ir papildomai pateikti technologines bei kalkuliacines patiekalų
korteles, nes nurodytų dokumentų pateikimas yra laikomas atsakovo prašomu
kainos sudėtinių dalių pagrindimu. Ieškovas teigia, kad jis pateikė atsakovui
visus šio prašomus duomenis (technologines ir kalkuliacines patiekalų korteles,
PVM sąskaitas faktūras), taip pat pridėjo papildomą informaciją apie itin
aukštą kreditingumą ir patikimumą, taip pagrįsdamas neįprastai mažą pasiūlymo
kainą. Ieškovas laiko, kad tuo atveju, jei pateiktų duomenų atsakovui nepakako
įsitikinti pasiūlymo rimtumu ir ieškovo gebėjimu įvykdyti sutartį, atsakovas
turėjo pareigą būti aktyviam, suformuluoti naują konkrečią užduotį ieškovui ir
vertinti jo pateiktus dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ
„Kretingos maistas“ v. Akmenės rajono savivaldybės administracija, bylos
Nr. 3K-3-216/2010; Teisingumo Teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimas SAG
ELV Slovensko ,
bylos Nr. C-599/10).
3.
Ieškovas
pažymi, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatyta
pareiga perkančiosioms organizacijoms pirkimo dokumentus parengti taip, jog
tiekėjams būtų aišku, kaip jie turi apskaičiuoti ir išreikšti pasiūlymo kainą.
Ieškovas teigia, kad pirkimo dokumentų priede „Pasiūlymo forma“ nebuvo grafų,
skirtų detalizuoti papildomas tiekėjų išlaidas, tokio reikalavimo (išskaidyti
ir parodyti papildomas sąnaudas) nebuvo ir Pirkimo sąlygose, todėl išlaidų
skaičiavimas ir įvertinimas priklausė tiekėjų diskrecijai. Pirkimo sąlygų 2
priedo 3 punkto nuostata „į mokinių maitinimo paslaugų kainą įskaičiuojami
mokesčiai bei visos kitos galimos išlaidos“, ieškovo manymu, turi būti
suprantama tik kaip reikalavimas tiekėjui pateikti galutinę kainą, į kurią būtų
įtrauktos visos išlaidos ir perkančioji organizacija būtų apsaugota nuo bet
kokios galimybės padidinti kainą po pirkimo sutarties pasirašymo (Viešųjų
pirkimų įstatymo 24, 39 straipsniai).
4.
Atsiliepime
į kasacinį skundą nurodoma, kad tai, jog ieškovo pasiūlymo atskirų sudedamųjų
dalių kainos yra artimos šiose dalyse nurodytiems patiekalams pagaminti
reikalingų produktų kainoms, nereiškia, kad į šias kainas nėra įskaičiuoti
mokesčiai ir kitos išlaidos, kurias teikdamas paslaugas ieškovas turės
neišvengiamai patirti. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad, nepaisydamas to,
jog pasiūlymo kainą sudaro 277 patiekalų kainos, atsakovas pareikalavo pateikti
12 patiekalų technologines ir kalkuliacines korteles bei jose nurodytų maisto
produktų įsigijimo kainas patvirtinančius dokumentus, t. y. vertindamas ieškovo
kainos pagrindimą vertino tik 1/23 dalį pasiūlymo atitinkančią kainos, todėl
ieškovas mano, kad akivaizdu ne tai, jog teikdamas pasiūlymo kainą ieškovas
tariamai neatsižvelgė į jokias papildomas išlaidas, o tai, kad atsakovas atliko
tik formalų neįprastai mažos kainos pagrindimo vertinimą, nesiekė išsiaiškinti,
ar ieškovas iš tiesų yra pajėgus suteikti paslaugas. Sutikdamas su teisėjų
kolegijos pozicija, ieškovas nurodo, kad ginčas byloje kilęs dėl neįprastai
mažos pasiūlymo kainos pagrindimo tinkamumo, o ne dėl tiekėjo pasiūlymo
neatitikties Pirkimo dokumentų reikalavimams; jei perkančioji organizacija būtų
laikiusi, jog į tiekėjo pasiūlymą nėra įtraukti mokesčiai, ji būtų tokį
pasiūlymą atmetusi Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto
pagrindu. Dėl to ieškovas daro išvadą, kad perkančioji organizacija pripažino
faktą (CPK 187 straipsnio 1 dalis), jog ieškovo pasiūlymas atitinka Pirkimo
sąlygų 2 priedo 3 punktą.
5.
Ieškovas
teigia, kad kasatoriaus argumentai dėl tariamo piktnaudžiavimo dominuojančia
padėtimi rinkoje yra nepagrįsti, nes, pirma, konkurencijos teisės normos
nustato, jog tik kompetentingos institucijos sprendimu subjektas gali būti
pripažintas užimančiu rinkoje dominuojančią padėtį, tačiau tokią teisę turinti
Konkurencijos taryba nėra priėmusi sprendimo dėl ieškovo, todėl jam netaikomi
apribojimai; antra, pirkime nebuvo vertinama, kokią padėtį rinkoje užima jame
dalyvaujantys ūkio subjektai, ieškovo kvalifikacija pripažinta tinkama; trečia,
ieškovo nurodyta paslaugų suteikimo kaina gali būti artima ieškovo sąnaudoms,
t. y. bendrai paslaugų savikainai, kuri reiškia, kad pajamų iš veiklos gaunama
tiek, kiek turima išlaidų, nepatiriama nei pelno, nei nuostolio. Tiekėjo
pasirengimas suteikti perkamas paslaugas už jų savikainą, ieškovo nuomone,
reiškia ne galimą perkančiosios organizacijos interesų, viešojo intereso ar
konkurencijos teisės normų pažeidimą, o maksimalios naudos perkančiajai
organizacijai pasiekimą, viešųjų pirkimų tikslo racionaliai panaudoti lėšas
užtikrinimą (Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų
kolegija
k
o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl neįprastai mažos pasiūlymo kainos
pagrindimo tinkamumo
Perkančioji organizacija, įvertinusi
viešajam pirkimui pateiktus tiekėjų pasiūlymus ir nustačiusi, kad juose
nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina yra neįprastai maža, vadovaudamasi
Viešųjų pirkimų įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, privalo pareikalauti, kad
dalyvis pagrįstų siūlomą kainą, o jeigu dalyvis nepateikia tinkamų kainos
pagrįstumo įrodomų, pasiūlymą privalo atmesti. Toks reikalavimas įstatyme
įtvirtintas siekiant užtikrinti tiek perkančiosios organizacijos, kuri gali
įsitikinti pasiūlymo pagrįstumu, realumu ir tiekėjo pasirengimu įvykdyti
pirkimo sutartį, tiek tiekėjo, kuriam suteikiama galimybė pateikti paaiškinimus
ir taip įrodyti savo pasiūlymo pagrįstumą, teises. Lietuvos Aukščiausiasis
Teismas yra suformulavęs nuoseklią neįprastai mažą pasiūlymo kainą ir jos
pagrindimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką (žr.,
pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2010 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VšĮ „Kretingos
maistas“ v. Akmenės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr.
3K-3-216/2010; 2012 m. balandžio 20 d. nutartį,
priimtą civilinėje byloje UAB „Dussmann Service“ v. AB „Lietuvos
dujos“, bylos Nr. 3K-3-181/2012; kt.).
Teismo konstatuota, kad reikalavimas pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymo kainą
užtikrina rungtyniškumo principo įgyvendinimą, nes, prieš nuspręsdama sudaryti
pirkimo sutartį, perkančioji organizacija įpareigojama ne tik raštu paprašyti
pateikti kainos pagrįstumo įrodymus, bet ir iš naujo įvertinti tiekėjo
pasiūlymą, atsižvelgiant į pateiktus papildomus duomenis. Pagal Viešųjų pirkimų
įstatymo nuostatas ir viešojo pirkimo principus perkančiajai organizacijai
nedraudžiama kreiptis kelis kartus į tiekėją, kad jis pateiktų papildomus
duomenis, patvirtinančius jo siūlomos kainos pagrįstumą. Svarbu pažymėti, kad rungtyniškumo
principas ir tiekėjo apsaugai nuo neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų
nustatytos neįprastai mažos kainos procedūros suponuoja ne tik perkančiosios
organizacijos pareigą prašyti ir vėliau objektyviai vertinti tiekėjo pateiktus
neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimo dokumentus, tačiau, tikintis
pasiūlymo pripažinimo pagrįstu, įpareigoja ir tiekėją aktyviai bendradarbiauti
su perkančiąja organizacija, vykdyti jos reikalavimus, pateikti visus prašomus paaiškinimus
ar dokumentus. Tiekėjas ir perkančioji organizacija turi bendradarbiauti,
siekti išsiaiškinti pasiūlymo kainos realumą; šio reikalavimo neatitinka ir
rungimosi principą pažeidžia vien formalus šalių susirašinėjimas, neturint
tikslo nustatyti kainos pagrįstumą ar įrodyti pasirengimą tinkamai įvykdyti
pirkimo sutartį.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir tarp
šalių nėra ginčo dėl neįprastai mažos ieškovo pasiūlymo kainos fakto; ginčas
kilo dėl šios kainos pagrindimui tiekėjo pateiktų dokumentų tinkamumo ir
pakankamumo. Šalys nesutaria, ar ieškovo pateiktų technologinių ir
kalkuliacinių lentelių bei jose nurodytų produktų įsigijimo kainą
pagrindžiančių PVM sąskaitų faktūrų pakako pagrįsti ieškovo pasiūlymo
ekonomiškumą ir jo neįprastai mažą kainą. Kasatorius teigia, kad apeliacinės
instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog tiekėjo buvo pateikta būtent
tokių ir tiek kainos pagrindimo dokumentų, kokių iš jo buvo prašoma, taip
suteikdamas prioritetą neįprastai mažos kainos pagrindimo formai, o ne turiniui,
nurodydamas, kad perkančioji organizacija prašė pateikti kainos sudėtinių dalių
pagrindimą, todėl vien maisto produktų kainą pagrindžiančių dokumentų nepakanka
spręsti dėl pasiūlymo kainos, į kurią pagal Pirkimo dokumentų 2 priedo 3 punktą turi
būti įskaičiuoti mokesčiai bei visos kitos galimos išlaidos. Teisėjų
kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentai pripažintini pagrįstais.
Viešųjų pirkimų įstatymo 40 straipsnio
nuostatos suponuoja išvadą, kad perkančiajai organizacijai yra suteikta teisė
nuspręsti, kokie pasiūlymo aspektai, sudėtinės kainos dalys ar skaičiavimai
turi būti pagrįsti. Toks sprendimas, raštu įteiktas neįprastai mažos kainos
pasiūlymą pateikusiam tiekėjui, įpareigoja šį pateikti visus perkančiosios
organizacijos nurodytus duomenis ar dokumentus. Teismų praktikoje ne kartą
konstatuota, kad tiekėjai, atsakydami į perkančiųjų organizacijų prašymą
pateikti kainos pagrindimą, privalo atsakyti tiek, kiek yra prašomi, taip pat
turi teisę pateikti platesnius paaiškinimus, papildomas aplinkybes ar
dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ
„Kretingos maistas“ v. Akmenės rajono savivaldybės administracija, bylos
Nr. 3K-3-216/2010). Ši taisyklė užtikrina tiekėjų teises grįsti savo pasiūlymų
kainas įvairiomis priemonėmis bei skatina jų bendradarbiavimą su perkančiąja
organizacija.
Lingvistiškai aiškinant atsakovo 2012 m.
birželio 20 d. rašte Nr. S-189 „Dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo“
išdėstytą prašymą ieškovui „pateikti įrodymus, pagrindžiančius pasiūlymo
ekonomiškumą ir jo mažą kainą: t. y. kainos sudėtinių dalių pagrindimą,
pridedant gaminamų patiekalų technologines ir kalkuliacines korteles, pagal
pozicijas <...>; pridėti produktų, nurodytų kalkuliacinėse kortelėse,
kainą pagrindžiančias sąskaitas faktūras arba tiekėjų sutartis, ne senesnes nei
trys mėnesiai“, darytina išvada, kad perkančioji organizacija prašė pateikti neįprastai
mažą pasiūlymo kainą pagrindžiančius įrodymus, paaiškindama, jog juos sudaro kainos
sudėtinių dalių pagrindimas ir prie jo pridėtos atitinkamų patiekalų
technologinės ir kalkuliacinės kortelės bei sąskaitos faktūros arba sutartys. Toks
perkančiosios organizacijos prašymas suformuluotas pagal Viešųjų pirkimų
tarnybos direktoriaus 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1S-122 patvirtintas Pasiūlyme
nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos pagrindimo rekomendacijas
ir atitinka jos 6 punktą, pagal kurį perkančioji organizacija prašydama
pateikti įrodymus, pagrindžiančius pasiūlymo ekonomiškumą ir jo mažą kainą, inter
alia gali reikalauti kainos išskaidymo, kur matytųsi detalios sudedamosios
kainos dalys (jeigu pasiūlyme yra nurodyta tik bendra kaina, jos nedetalizuojant)
ir išskaidytų kainų pagrindimas (Rekomendacijų 6.11 punktas). Svarbu pabrėžti,
kad kainos sudėtinių dalių nurodymas ir jų pagrindimas – vienas galimų
neįprastai mažos kainos pagrįstumo įrodymų, o ne bendrasis reikalavimas ją
pagrįsti pateikiant atitinkamus dokumentus, t. y. kainos pagrindimas ir kainos
sudėtinių dalių pagrindimas (išskaidymas) yra netapačios kategorijos.
Tiek ieškovas, tiek apeliacinės
instancijos teismas netinkamai aiškino atsakovo prašymo pagrįsti neįprastai
mažą pasiūlymo kainą turinį, nepagrįstai teigdami, kad 2012 m. birželio 20
d. raštu reikalauta pateikti tik konkrečius dokumentus – gaminamų patiekalų
technologines ir kalkuliacines korteles bei sąskaitas faktūras, taip
susiaurindami ir pakeisdami perkančiosios organizacijos prašymo ir tiekėjo
pareigos pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymo kainą apimtį. Teisėjų kolegija
pažymi, kad ta aplinkybė, jog perkančiosios organizacijos rašte dėl neįprastai
mažos kainos pagrindimo nurodyti privalomi pateikti tam tikri dokumentai
(patiekalų technologinės ir kalkuliacinės kortelės, sąskaitos faktūros),
nereiškia jos prašymo kainos sudėtines dalis grįsti vien šiais dokumentais,
tačiau vertintina kaip dalies įrodymų, kurie kartu su kitais dokumentais turi
būti pateikti grindžiant neįprastai mažą kainą, nurodymas (minėta, kad tiek
laisvos formos kainos sudėtinių dalių pagrindimas, tiek technologinės ir
kalkuliacinės kortelės bei sąskaitos faktūros, priklausomai nuo perkančiosios
organizacijos prašymo turinio, gali būti lygiaverčiai neįprastai mažos
pasiūlymo kainos pagrindimo įrodymai). Nagrinėjamu atveju, perkančiosios
organizacijos rašte reikalaujant pateikti kainos sudėtinių dalių pagrindimą,
prie kurio privalo būti pridėtos gaminamų patiekalų technologinės ir
kalkuliacinės kortelės bei sąskaitos faktūros, tiekėjui buvo suteikta teisė
laisvai pasirinkti įrodymus, kuriais jis grįs kainos sudėtines dalis,
konkretizuojant tik dalį privalomų pateikti dokumentų – išskiriant patiekalų
technologines ir kalkuliacines korteles, sąskaitas faktūras.
Tokį perkančiosios organizacijos reikalavimo
turinį patvirtina ne tik jo gramatinė konstrukcija, bet ir atsakovo pozicija
viešojo pirkimo procedūrų vykdymo, ikiteisminio ginčo nagrinėjimo bei bylos
nagrinėjimo teisme metu. Atmesdama ieškovo pasiūlymą perkančioji organizacija
nurodė, kad jis nepagrindė pasiūlymo ekonomiškumo ir neįprastai mažos kainos;
nustatyta, jog pasiūlyme nurodyta patiekalų kaina – tai jų savikaina, į mokinių
maitinimo paslaugų kainą neįtraukti mokesčiai bei visos kitos galimos išlaidos
(gamybos išlaidos: darbo užmokestis, valstybinio socialinio draudimo įmokos,
komunalinės paslaugos, transporto išlaidos ir kt.). Atsakyme į ieškovo
pretenziją perkančioji organizacija aiškiai argumentavo, dėl kokių aplinkybių
buvo atmestas ieškovo pasiūlymas, pažymėdama, kad aiškindamas neįprastai mažą
pasiūlymo kainą jis nepateikė skaičiavimų, kuriuose būtų pagrįstas darbuotojų
darbo užmokestis, išlaidos už elektros energiją, vandenį, šilumą, buitinių
atliekų utilizavimą ir kitas paslaugas, aprašytos Techninės specifikacijos
16.2, 16.3, 16.5, 16.6 punktuose, kurių tiekėjas neišvengiamai patirs teikdamas
paslaugas.
Šių aplinkybių kontekste svarbu
pažymėti, kad, pateikdamas pretenziją perkančiajai organizacijai dėl pasiūlymo
atmetimo, ieškovas nenurodė argumentų, patvirtinančių jo pasiūlymo realumą,
nepridėjo pasiūlymo sudedamųjų dalių kainas pagrindžiančių įrodymų, nors,
žinodamas išsamiai išdėstytą perkančiosios organizacijos poziciją dėl kainos
pagrindimo (jog turėjo būti pateikti duomenys apie kainos sudedamąsias dalis),
tą galėjo padaryti. Pirkimo procedūrų metu tiekėjas nebuvo pakankamai
rūpestingas ir nesiekė bendradarbiauti su perkančiąja organizacija – reikšdamas
pretenziją bei teismo proceso metu ieškovas tariamai neteisėtą pasiūlymo
atmetimą grindė reikalautų dokumentų pateikimo faktu, tačiau nesiekė pagrįsti
kainos sudedamųjų dalių ar tinkamomis priemonėmis įrodyti pasiūlymo pagrįstumo.
Toks ieškovo elgesys neatitinka rungtyniškumo principo ir bendradarbiavimo
pareigos, tiek perkančiąją organizaciją, tiek tiekėją įpareigojančios veikti
aktyviai ir siekti kainos pagrįstumo nustatymo, nukrypsta nuo kasacinio teismo
praktikos, pagal kurią neatitinkančiais įstatymo reikalavimų traktuotini tiekėjo veiksmai, kuriais jis
nesiekia kiek įmanoma tiksliau įvykdyti racionalius perkančiosios organizacijos
reikalavimus, nepateikia prašomų duomenų ar pateikdamas reikalaujamus įrodymus
be aiškios priežasties keičia pateikiamą informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio
20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Dussmann Service“ v.
AB „Lietuvos dujos“, bylos Nr. 3K-3-181/2012). Kaip
teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, kartu su pretenzija
pateikta aukšto mokumo sertifikato kopija ir pretenzijoje išdėstyti teiginiai
apie ilgametę įmonės veiklos patirtį, gerus finansinius rodiklius, nėra
pakankami perkančiajai organizacijai įsitikinti, kad paslaugos galės būti
realiai suteiktos Pirkimo sąlygose nustatytomis sąlygomis, nes mokumo
sertifikatas yra bendrą informaciją apie įmonės veiklą suteikiantis dokumentas,
kuris nepagrindžia maitinimo paslaugų kainos sudedamųjų dalių dydžio ir jo
pagrįstumo.
Kasatorius skunde teigia, kad, pasiūlymo
lentelėje nurodydamas vienos
porcijos patiekalo savikainą, ieškovas neatsižvelgė į kitas būtinas išlaidas,
kurių patirs teikdamas paslaugas (darbuotojų darbo užmokestis ir kiti su tuo
susiję mokėjimai (valstybinio socialinio draudimo įmokos ir kt.) ir jų
neįtraukė į pasiūlymo kainą, kaip reikalaujama Pirkimo sąlygų 2 priedo 3
punkte. Ieškovas su šiuo argumentu nesutinka, pažymėdamas, kad Pirkimo sąlygų
priede „Pasiūlymo forma“ nebuvo grafų, skirtų detalizuoti papildomas tiekėjų
išlaidas, to nereikalauta Pirkimo sąlygose, todėl išlaidų skaičiavimas ir
įvertinimas priklausė tiekėjų diskrecijai, o Pirkimo sąlygų 2 priedo 3 punkto
nuostata „į mokinių maitinimo paslaugų kainą įskaičiuojami mokesčiai bei visos
kitos galimos išlaidos“ turi būti suprantama tik kaip reikalavimas tiekėjui
pateikti galutinę kainą, į kurią būtų įtrauktos visos išlaidos ir perkančioji
organizacija būtų apsaugota nuo bet kokios galimybės padidinti kainą po pirkimo
sutarties pasirašymo. Tokia ieškovo pozicija pagrįsta tik iš dalies. Ieškovas
teisus teigdamas, kad Pirkimo sąlygų 2 priedo 3 punkto nuostata užtikrina, jog
į sutarties kainą bus įtrauktos visos išlaidos ir visi mokesčiai bei ji negalės
būti didinama dėl jokių tiesioginių ar netiesioginių papildomų sąnaudų. Tačiau
ta aplinkybė, kad pasiūlymo lentelėje tiekėjas įpareigojamas pateikti galutinę kainą,
nereikalaujant jos išskaidyti dalimis, neatleidžia tiekėjo nuo pareigos tai
padaryti, kai nustatoma neįprastai maža pasiūlymo kaina ir perkančioji
organizacija nusprendžia reikalauti ją pagrįsti nurodant kainos sudedamąsias
dalis. Kadangi paslaugų kainos nurodymas pasiūlymo formoje (Pirkimo sąlygų 2
priedas) ir neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimas yra skirtingi viešojo
pirkimo procedūros etapai, kuriais siekiama skirtingų tikslų, tai pirkimo
dokumentuose perkančiosios organizacijos nustatytas kainos pateikimo būdas
negali būti siejamas ir nulemti (apriboti) neįprastai mažos pasiūlymo kainos
pagrindimo apimties. Dėl to tais atvejais, kai savo prašyme dėl neįprastai
mažos kainos pagrindimo perkančioji organizacija prašo pateikti kainos
išskaidymą, kuriame matytųsi detalios sudedamosios kainos dalys ir jų
pagrindimas, tiekėjas privalo suteikti šią informaciją, nepaisant to, kad,
teikdamas pasiūlymą pagal pirkimo sąlygas, jis nurodė tik galutinę pasiūlymo
kainą. Priešinga išvada paneigtų neįprastai mažos kainos instituto tikslą ir
neužtikrintų juo garantuojamų tiek tiekėjo, tiek perkančiosios organizacijos
teisių.
Nors teigdamas, kad tiekėjai negali būti
varžomi siūlomą kainą grįsti kita bendros paslaugos dalimi ar siūlyti net
neigiamas pasiūlymų kainas, todėl vien fakto, jog pasiūlymo kainos atitinka
patiekalų savikainą, nustatymas nereiškia pasiūlymo nepagrįstumo, ieškovas yra
teisus, tačiau šios išvados nepakanka jo reikalavimui tenkinti. Tokia pasiūlymo
kaina, nustačius, kad ji neįprastai maža, privalo būti detaliai pagrįsta. Kasacinis
teismas jau yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai perkančiosios
organizacijos numatytos sutarties vykdymo sąnaudos yra didesnės, nei tiekėjo
deklaruojamos išlaidos, t. y. kai tiekėjo faktinės išlaidos yra mažesnės,
nei turėtų būti pagal pirkimo dokumentus ar kitų tiekėjų pasiūlymus, arba kai
šios išlaidos yra dengiamos kitomis pajamomis, tiekėjams gali būti keliami
didesni jų pateikiamos informacijos aiškumo, detalumo, suprantamumo
reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VšĮ
„Kretingos maistas“ v. Akmenės rajono savivaldybės administracija, bylos
Nr. 3K-3-216/2010). Nagrinėjamoje byloje susidėjus nurodytoje teismų praktikoje
aprašomai situacijai (maitinimo paslaugų kainai atitinkant vien tik maisto
produktų savikainą), tiekėjui kilo pareiga tokią kainą pagrįsti aiškiai,
išsamiai ir suprantamai. Tačiau byloje nėra duomenų, kad tiekėjas pateikė informaciją
apie tai, kaip būtų teikiamos paslaugos, kokiomis lėšomis būtų dengiamos
patiriamos išlaidos (jų dalis), ar kitų duomenų, kurie perkančiajai
organizacijai leistų spręsti, jog jis suteiktų perkamas paslaugas laikydamasis
Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų ir užtikrintų pasiūlymo įgyvendinamumą
jame nurodytomis kainomis. Dėl to, ieškovui nepateikus duomenų apie kainos
sudedamąsias dalis, kasatoriaus teiginys, kad ieškovas neatsižvelgė į kitas
būtinas išlaidas, kurių patirs teikdamas paslaugas, ir tinkamai nepagrindė
neįprastai mažos kainos, pripažintinas pagrįstu.
Kiti kasacinio skundo argumentai dėl
proceso teisės normų pažeidimo, piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi vertintini kaip neturintys reikšmės byloje sprendžiamo ginčo teisinei
baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus
motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma
leidžia daryti išvadą, jog pats tiekėjas nebuvo pakankamai aktyvus, tinkamai
nesinaudojo Viešųjų pirkimų įstatymo jam suteiktomis teisėmis, nepateikė
perkančiosios organizacijos prašomo neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimo
ir kitomis priemonėmis neįrodė, jog jo pasiūlymas realus, ekonomiškai pagrįstas
ir siūlomos paslaugos bus tinkamai suteiktos. Kadangi apeliacinės instancijos
teismas netinkamai aiškino perkančiosios organizacijos prašymo pagrįsti
neįprastai mažą pasiūlymo kainą turinį ir nepagrįstai sprendė, kad, pateikęs
gaminamų patiekalų technologines
ir kalkuliacines lenteles bei jose nurodytų produktų įsigijimo kainą
pagrindžiančias PVM sąskaitas faktūras, ieškovas įvykdė visus atsakovo
reikalavimus, tai šio
teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovo ieškinys, naikintinas, paliekant
galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3
punktas).
Dėl apeliacinės instancijos teismo
sprendimo dalies, kuria nuspręsta dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos
veiksmų padarinių
Panaikinus apeliacinės instancijos
teismo sprendimą ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo
ieškovo ieškinys atmestas, byloje nesprendžiamas neteisėtų perkančiosios
organizacijos veiksmų padarinių klausimas. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tinkamas
negaliojančiu pripažinto sandorio padarinių taikymas, konstatavus netesėtus
perkančiosios organizacijos veiksmus vykdant pirkimo procedūras, aktualus
vienodos teismų praktikos formavimui. Dėl to, vykdydama kasacijos funkciją užtikrinti
vienodą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, siekdama užkirsti kelią skirtingų
teismų procesinių sprendimų šiuo klausimu priėmimui, teisėjų kolegija pasisako
dėl apeliacinės instancijos teismo taikytų sandorio negaliojimo padarinių
teisėtumo.
Skundžiamu teismo sprendimu pripažinęs,
kad ieškovo ieškinys tenkintinas ir atsakovo sprendimas, kuriuo atmestas
ieškovo pasiūlymas, bei visi kito po jo priimti perkančiosios organizacijos
sprendimai naikintini, apeliacinės instancijos teismas maitinimo paslaugų
pirkimo–pardavimo sutartį pripažino negaliojančia, terminuotai išsaugodamas iš
jos šalims kylančias pareigas, ir įpareigojo atsakovą iki 2013 m. rugsėjo 1 d.
pakartotinai atlikti pirkimo procedūras, be kita ko, išrinkti konkurso
laimėtoją ir su juo pasirašyti paslaugų pirkimo sutartį. Tokį procesinį
sprendimą teismas grindė siekiu nesukelti žalos svarbiausiems visuomenės
gėriams, viešojo intereso apsauga, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo
principais.
Pažymėtina, kad, įgyvendinant Europos
Parlamento ir Tarybos 2007 m. gruodžio 11 d. direktyvą 2007/66/EB, iš dalies
keičiančią Tarybos direktyvas 89/665/EEB ir 92/13/EEB dėl viešųjų sutarčių
suteikimo peržiūros procedūrų veiksmingumo didinimo, 2010 m. vasario 11 d.
Viešųjų pirkimų įstatymas papildytas inter alia 951 ir 952
straipsniais, nustatančiais pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia sąlygas
ir alternatyvias sankcijas bei jų taikymo tvarką (įsigaliojo nuo 2010 m. kovo 2
d.). Viešųjų pirkimų įstatymo 952 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta,
kad teismas gali nepripažinti pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti
alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 4 dalį, nors pirkimo sutartis buvo
sudaryta neteisėtai pagal šio įstatymo 951 straipsnio 1 ir 2 dalių
nuostatas, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi
nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas
negaliojančia turėtų neproporcingų pasekmių, būtina išsaugoti pirkimo sutarties
pasekmes. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad, teismui nustačius, jog
egzistuoja viešasis interesas, dėl kurio pirkimo sutarties pripažinimas
negaliojančia turėtų neproporcingų padarinių, jis gali nepripažinti tokios
pirkimo sutarties negaliojančia, tačiau taikyti alternatyvias sankcijas –
sutrumpinti pirkimo sutarties trukmę arba skirti perkančiajai organizacijai baudą
(Viešųjų pirkimų įstatymo 952 straipsnio 4 dalis).
Spręsdamas dėl perkančiosios
organizacijos veiksmų padarinių nagrinėjamoje byloje, apeliacinės instancijos
teismas nepagrįstai vadovavosi kasacinio teismo praktika, suformuota Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m.
balandžio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Smulkus urmas“ v.
Plungės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-155/2011,
kurioje ginčas buvo kilęs dėl viešojo pirkimo, paskelbto iki 2009 m. gruodžio 20
d. (Europos Parlamento ir Tarybos 2007 m. gruodžio 11 d. direktyvos 2007/66/EB įgyvendinimo
nacionalinėje teisėje termino pabaigos). Nurodytoje nutartyje kasacinio teismo
buvo atskirai pažymėta, kad joje pateikiami išaiškinimai dėl viešojo intereso
apsaugos niekinio sandorio šalims laikinai išsaugant iš jo kylančias teises ir
pareigas aktualūs iki naujosios Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų redakcijos. Atsižvelgdama
į pirmiau išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nagrinėjamoje
byloje maitinimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį pripažindamas negaliojančia
ir kartu nustatydamas sutrumpintą jos galiojimo terminą, apeliacinės
instancijos teismas nesivadovavo aktualiomis Viešųjų pirkimų įstatymo
nuostatomis ir nusprendė dėl įstatyme nenustatytų perkančiosios organizacijos
neteisėtų veiksmų padarinių taikymo. Pažymėtina, kad toks sprendimas neatitiko
ir naujausios kasacinio teismo praktikos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 8 d.
nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „G4S Lietuva“ v. Kalėjimų
departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bylos Nr.
3K-3-94/2013; 2013 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB
„Estravel Vilnius“ v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, bylos
Nr. 3K-3-272/2013).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Panaikinus apeliacinės instancijos
teismo sprendimą ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą,
turi būti perskirstomos apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose
turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Byloje esantys dokumentai patvirtina,
kad už kasacinį skundą trečiasis asmuo I. T. individuali įmonė sumokėjo 1000 Lt
žyminio mokesčio. Patenkinus kasacinį skundą, ši suma trečiajam asmeniui
priteistina iš ieškovo.
Byloje
nustatyta, kad trečiasis asmuo I. T. individuali įmonė, pateikęs atsiliepimą į
apeliacinį skundą, turėjo 4840 Lt išlaidų, o pateikęs kasacinį skundą – 4840 Lt
išlaidų, sumokėtų už advokato pagalbą. Trečiasis asmuo prašo šias išlaidas
priteisti iš ieškovo. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85
ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino
užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą
(paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas, šių išlaidų atlyginimas mažintinas
iki 3500 Lt (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Pagal
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. pažymą apie išlaidas,
susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 31 Lt
tokių išlaidų. Patenkinus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos
priteistinos valstybės naudai iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
362 straipsnio 1 dalimi,
n
u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. sprendimą panaikinti ir
palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimą.
Priteisti trečiajam asmeniui I. T.
individualiai įmonei
(j. a. k. 125673048) iš ieškovo VšĮ „Kretingos maistas“ (j. a. k.
164687871) 4500 (keturis tūkstančius penkis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų
atlyginimo.
Priteisti valstybei iš ieškovo VšĮ „Kretingos
maistas“
(j. a. k. 164687871) 31 (trisdešimt vieną) Lt išlaidų, susijusių su
procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo (išieškotojas –
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
(j. a. k. 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos
kodas 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Birutė
Janavičiūtė
Egidijus
Laužikas
Sigita
Rudėnaitė