Baudžiamoji byla Nr. 1-771-526/2012

Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00308-2011-0

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.5.; 2.3.6.4.5.

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU

2012 m. rugpjūčio 24 d.

Klaipėda

              Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Eugenijus Antanauskas, sekretoriaujant L. S., dalyvaujant prokurorei I. V., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei B. L., jos atstovui adv. M. M., kaltinamojo gynėjui adv. V. R., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

M.P., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis(duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5d. numatytą nusikalstamą veiką,

                                        n u s t a t ė :

              M. P. 2011 m. gegužės 4 d., apie 09.09 val., Kretingos gatvėje, ties namu Nr. 54, Klaipėdos m., būdamas blaivus, sukeldamas pavojų saugiam eismui, vairavo transporto priemonę „VW Golf“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) nesilaikė saugaus eismo taisyklių, esant šlapiai asfaltuotai kelio dangai, natūraliam apšvietimui, saulėtai dienai, kai matomumas į priekį dienos metu 200 metrų, važiuodamas atbulas iš automobilių stovėjimo aikštelės, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio tiesiai pagrindiniu Kretingos gatvės keliu važiavusiai transporto priemonei „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią vairavo V. P. ir su ja susidūrė. Transporto priemonė „Audi 100“ po susidūrimo pakeitė judėjimo kryptį, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį. Eismo įvykio metu nukentėjo „Audi 100“ keleivė B. L., kuriai nesunkiai sutrikdyta sveikta, ir „Audi 100“ vairuotojas V. P., kuris 2011-11-20 dieną nuo patirtų sužalojimų eismo įvykio metu ligoninėje mirė.

Šiais savo veiksmais M. P. pažeidė kelių eismo taisyklių 106 p. (prieš pradėdamas važiuoti, ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams); 119 p. (važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams).

Pagal pareikštą kaltinimą M. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis 2011-05-04, apie 09.00 val. automobiliu „VW Golf“, valst. (duomenys neskelbtini), atvažiavo prie parduotuvės „Cento", esančios Kretingos gatvėje, Klaipėdos mieste. Automobilį pasistatė šalia parduotuvės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Jis išlipo iš automobilio ir pradėjo eiti link parduotuvės, tačiau persigalvojo ir grįžo atgal į automobilį, kadangi nutarė nuvažiuoti apsipirkti į didesnę parduotuvę. Atsisėdęs į automobilį, jis nespėjo jo užvesti bei užsisegti saugos diržo, kai pajuto smūgį į savo automobilio galinę dalį. Automobilio raktelius laikė rankoje, o po smūgio juos įkišo į užvedimo spynelę, kad nepamesti. Jis išlipo iš automobilio ir nubėgo prie nukentėjusiojo vairuotojo. Automobilyje be vairuotojo buvo ir moteris. Po to paskambino pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. Mano, kad dėl eismo įvykio kaltas automobilio „Audi“ vairuotojas, kuris matydamas stovintį automobilį ir turėdamas galimybę jį apvažiuoti, to nepadarė. Iš kur atsirado jo automobilio „prabuksavimo“ pėdsakai, paaiškinti negali, tačiau spėja, kad tai gavosi nuo smūgio, esant jo nuspaustam stabdžių pedalui.

Nors M. P. savo kaltę ir neigia, ji pilnai įrodyta šiais baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais:

Nukentėjusioji B. L. parodė, kad 2011-05-04, apie 09.00 val. ji su savo vyru V. P. važiavo pastarojo vairuojamu automobiliu „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į ligoninę. Ji sėdėjo šalia vairuotojo. Abu buvo užsisegę saugos diržus. Važiuojant Kretingos gatve apie 40 ar 50 km/h greičiu ties parduotuve „Cento" matė daug automobilių, pastatytų šalia esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Pravažiavus beveik visus stovinčius automobilius, staiga prieš pat jų automobilį, likus kokiems 4 metrams, atbuline eiga iš aikštelės pajudėjo sidabrinės spalvos automobilis. Tuo pat metu ji pajuto stiprų smūgį. Atsipeikėjusi pamatė, kad jų automobilis atsitrenkęs į medį. Ji atsisegė saugos diržą ir atsegė savo vyro saugos diržą. Kažkokia moteris bandė atidaryti jos dureles, tačiau nesėkmingai. Priėjęs prie jų automobilio kaltinamasis pasakė „Jėzus Marija, ką aš padariau". Ji jam atsakė, kad jie abu gyvi. Eismo įvykio metu ne tik ji buvo stipriai sužalota, bet ir jos vyras V. P., kuris nuo patirtų sužalojimų po pusės metų mirė.

Nukentėjusysis V. P. (miręs 2011-11-20), apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2011-05-04, apie 09.00 val. vairavo automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kartu važiavo jo žmona, kuri sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Abu buvo prisisegę saugos diržais. Jo važiavimo greitis buvo  apie 40 km/ h. Artėjant prie parduotuvės „Cento“, buvo beveik pravažiavęs pusę ten stovėjimo aikštelėje  stovinčių automobilių, kai staiga atbuline eiga iš minėtos aikštelės pajudėjo vienas automobilis. Jis nebegalėjo išvengti susidūrimo, nes automobilis, važiavęs atbuline eiga, išlindo prieš pat jo automobilio priekį. Kaip jis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir atsitrenkė į medį, nepamena. Jis prarado sąmonę, o atsipeikėjo tik greitosios pagalbos automobilyje (I tomas b.l.62,63).

Liudytojas policijos pareigūnas A. T. parodė, kad 2011-05-04 gavo pranešimą, kad Kretingos gatvėje, Klaipėdos mieste, įvyko autoįvykis. Nuvykęs į įvykio vietą, pamatė du apgadintus automobilius bei vieno iš apgadintų automobilių vairuotoją. Automobilio „VW Golf“ vairuotojas paaiškino, kad jo automobilis stovėjo aikštelėje, kai į jį stovintį įvažiavo automobilis „Audi“, kuris po to nuo smūgio atsitrenkė į medį. Apžiūrint eismo įvykio vietą, prie automobilio „VW Golf“ priekinio rato pastebėjo taip vadinamas prabuksavimo žymes. Į klausimą, kaip jos galėjo atsirasti, jei automobilis nejudėjo, „VW Golf“ vairuotojas atsakė, kad gal slystelėjo nuo smūgio. Į klausimą, kodėl automobilis priparkuotas taip toli nuo šaligatvio krašto, vairuotojas atsakė, kad niekam jo automobilis nemaišė. Įvykio vietoje taip pat užfiksavo „Audi“ automobilio slydimo pėdsakus. Kadangi jis daug metu dirba kelių policijoje ir turi nemažai patirties fiksuojant autoįvykius, mano, kad visi įvykio metu rasti pėdsakai leidžia teigti, jog prieš įvykį „VW Golf“ automobilis judėjo, o „Audi“ vairuotojas, atsiradus netikėtai kliūčiai, bandė stabdyti ir išvengti susidūrimo, tačiau jam nepavyko.

Specialisto išvadoje Nr. G1025/11(03) nurodyta, kad V. P. eismo įvykio metu padaryti šie sužalojimai: krūtinkaulio rankenos ir kūno išilginis netaisyklingas lūžimas, galvos ir krūtinės sumušimas, plaučių ir širdies kontūzija. Sužalojimai jam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (t.1, b.l. 69-70).

Specialisto išvadoje Nr. M32/12(03) nurodyta, kad V. P. mirtis yra priežastiniame ryšyje su trauma, įvykusia 2011-05-04 (t.1, b.l.72-74).

Mirties liudijime Nr. 1922 nurodyta, kad V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė 2011-11-20, mirties priežastis J 15.0 (t. 1, b.l. 75).

Specialisto išvadoje Nr. GI029/11(03) nurodyta, kad nukentėjusioji B. L. eismo įvykio metu patyrė kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu dešinio pusrutulio srityje, kairio stipinkaulio lūžimą tipinėje vietoje, kraujosruvą krūtinės ląstos kairėje. Patirti sužalojimai jai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. (t. 1, b..l. 102-103).

Specialisto išvadoje Nr. T-A 633/11(03) nurodyta, kad V. P. kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 1, b.l. 77).

Specialisto išvadoje Nr. T-A 635/11(03) nurodyta, kad M. P. kraujyje etilo alkoholio nerasta ( t. 2, b.l. 18).

Specialisto išvadoje Nr. 11K-323(11) nurodyta, kad jeigu automobilis „VW  Golf“ iš stovėjimo vietos pajudėjo atbuline eiga prieš pat priartėjusį automobilį „Audi 100“, ar pajudėjęs atbuline eiga sustojo į važiuojamąją dalį galiniu kairiuoju kampu išsikišdamas apie 1 m. ar šiek tiek didesniu atstumu, kai automobilis „Audi 100“ prie automobilio „VW  Golf“ mažesniu nei vairuotojui įvertinus eismo situacijos pasikeitimą nestaigiam sustabdymui reikalingas atstumu (važiuojant vairuotojo nurodomu 40 km/h greičiu, automobilio „Audi 100“ nestaigiam sustabdymui buvo reikalingas apie 45,2 m atstumas, o važiuojant didžiausiu gyvenvietėse leidžiamu 50 km/h greičiu – nestaigiam sustabdymui buvo reikalingas 64,5 m atstumas), tai automobilio „VW Golf“ vairuotojo M. P. veiksmai – vairuojamu automobiliu „VW Golf“ pajudėdamas iš stovėjimo vietos bei važiuodamas atbulas nedavė kelio ir sudarė kliūtį gatve važiavusiam automobiliui „Audi 100“, - techniniu požiūriu buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nagrinėjamo įvykio kilimu.(t.1.b.l.50-58).

Eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės, sudarytas autoavarijos vietos planas (t.1, b.l. 19-20).

Transporto priemonės „Audi 100“ apžiūros protokole užfiksuota automobilio techninė būklė po eismo įvykio (t. 1, b.l. 21-22, 42-47).

Transporto priemonės „VW Golf“ apžiūros protokole užfiksuota automobilio techninė būklė po eismo įvykio (t. 1, b.l. 23-24, 36-41).

Pažymoje apie eismo įvykį užfiksuotas trumpas įvykio aprašymas, įvykio vieta, laikas, oro ir kt. sąlygos, žinios apie transporto priemones ir jų vairuotojus (t. 1, b.l. 25-26).

Automobilio „VW Golf“ apžiūros protokole apžiūrėtas automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1., b.l. 36-41).

Automobilio „Audi 100“ apžiūros protokole apžiūrėtas automobilis „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1., b.l. 42-47).

Iš įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo matyti, kad UAB „ALD AUTOMOTIVE“ automobilis „VW Golf“ apdraustas civilinės atsakomybės draudimu AB „Lietuvos draudimas. Sutartis galioja nuo 2011-02-18 iki 2012-02-17 (t. 2, b.l. 63).

Tokiu būdu kaltinamojo M. P. kaltė pilnai įrodyta aukščiau aptartų įrodymų visuma.

Nors kaltinamasis M. P. neigia išvažiavęs atbula eiga į pagrindinio kelio dalį, tačiau apžiūrint įvykio vietą rasti automobilio „VW Golf“ paliktos prabuksavimo žymės, kurios parodo, kad „VW Golf“ automobilis įvykio metu ar prieš pat įvykį judėjo. Tai patvirtina ir byloje apklausti liudytojas A. T. ir specialistas D. J., kurie parodė, kad tokio pobūdžio žymės atsiranda ne nuo smūgio ratams slystant, o jiems prasisukant vietoje, staiga nuspaudus akseleratoriaus pedalą ir galimos tik esant užvestam varikliui. Šios aplinkybės paneigia kaltinamojo parodymus, kad automobilis stovėjo ir nebuvo užvestas. Be to po įvykio automobilio rakteliai buvo rasti užvedimo spynelėje. Gana nelogiškas kaltinamojo paaiškinimas, kad prie susidūrimą raktelius jis laikė rankose, o po autoįvykio juos įkišo į užvedimo spynelę, kad jie nepasimestų. Tiek nukentėjusioji B. L., tiek ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju V. P. parodė, kad atbuline eiga į pagrindinį kelią išvažiuojantį automobilį pamatė likus 3-4 metrams iki to automobilio, t.y. per vėlai ir dėl to nespėjo sustabdyti. Šiais nukentėjusiųjų parodymais netikėti nėra pagrindo, juolab, kad tai patvirtina ir aukščiau aptartos aplinkybės. Nukentėjusiųjų parodymai neprieštarauja ir byloje esančiai specialisto išvadai, kad jeigu automobilis „VW  Golf“ iš stovėjimo vietos pajudėjo atbuline eiga prieš pat priartėjusį automobilį „Audi 100“, ar pajudėjęs atbuline eiga sustojo į važiuojamąją dalį galiniu kairiuoju kampu išsikišdamas apie 1 m. ar šiek tiek didesniu atstumu, kai automobilis „Audi 100“ prie automobilio „VW  Golf“ mažesniu nei vairuotojui įvertinus eismo situacijos pasikeitimą nestaigiam sustabdymui reikalingas atstumu, tai automobilio „VW Golf“ vairuotojo M. P. veiksmai – vairuojamu automobiliu „VW Golf“ pajudėdamas iš stovėjimo vietos bei važiuodamas atbulas nedavė kelio ir sudarė kliūtį gatve važiavusiam automobiliui „Audi 100“, - techniniu požiūriu buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nagrinėjamo įvykio kilimu. Atsižvelgtina ir į tai, kad įprasta, jog automobilis statomas prie kelkraščio (šaligatvio) taip, kad netrukdytų kitiems eismo dalyviams, todėl nelogiškas ir kaltinamojo paaiškinimas, kad automobilį specialiai pastatė toliau nuo kelkraščio (šaligatvio), kai šis apie 1 metro atstumu išsikiša į važiuojamąją kelio dalį, žinant, kad toks automobilio pastatymas trukdys kitiems eismo dalyviams ir jį reikės kitiems automobiliams apvažiuoti, kadangi normalus vairuotojas taip savo automobilio nestatytų, juolab, kad M. P. nebuvo jokių trukdžių automobilį pastatyti normaliai.

Kaltinamasis M. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 106 punktą, įpareigojantį vairuotoją prieš pradedant važiuoti, ir kitaip keičiant važiavimo kryptį, įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams bei 119 punktą, įpareigojantį važiuojant atbula, duoti kelią kitiems eismo dalyviams ir šie pažeidimai buvo priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Eismo įvykis nebūtų įvykęs, jeigu analogiškoje situacijoje M. P. nebūtų pažeidęs Kelių eismo taisyklių 106, 119 punktų reikalavimų. Šie pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Dėl eismo įvykio buvo nesunkiai sužaloti du žmonės, kurių vienas dėl patirtų sužalojimų mirė. Remiantis ištirtais įrodymais, teismas konstatuoja, kad eismo įvykio kilimą nulėmė būtent kaltinamojo M. P. veiksmai, t. y. jeigu jis, prieš važiuodamas atbulas, būtų įsitikinęs, kad tai daryti saugu ir būtų davęs kelią pagrindiniu keliu važiavusiai transporto priemonei „Audi 100“, vairuojamai V. P., ir nebūtų išvažiavęs į kelią anksčiau, nei pro jį pravažiavo automobilis „Audi 100“, kaip reikalauja KET 106, 119 punktų nuostatos, eismo įvykis nebūtų įvykęs ir nebūtų nukentėjusieji sužaloti bei miręs V. P..

Tarp kaltinamojo M. P. veikos - eismo įvykio ir kilusių padarinių – žmogaus mirties, yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl M. P. veika kvalifikuotina pagal LR BK 281 str. 5 d.

Kaltinamojo M. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nustatyta, kad M. P. autoįvykį padarė, vairuodamas automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį įmonei - UAB „ALD AUTOMOTIVE”, kuris buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu AB „Lietuvos draudimas“.

Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987 str.).

LR CK 6.251 str. 1 d. numato, kad padaryti nuostoliai turi būti visiškai atlyginti, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Apsidraudęs civilinę atsakomybę asmuo (fizinis ar juridinis), turėtų prievolę atlyginti padarytą žalą tik ta dalimi, kiek nuostolių dydis viršytų ribotos civilinės atsakomybės draudimo sumą arba draudiko nemokumo atveju. Nustatyta, kad žala, kurios reikalauja ieškovė viršija draudimo sutartyje nurodytas sumas. Tokiu būdu už padarytą žalą eismo įvykio metu prievolę atlyginti turi draudikas – atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ ir kiek jos nepadengia draudimo sutartis – žalą padaręs asmuo.

Nukentėjusioji B. L. pareiškė civilinį ieškinį, prašydama iš kaltinamojo M. P. ir AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 3316,12 litų turtinei žalai atlyginti ir 80000 litų dėl patirtos neturtinės žalos, o taip pat prašoma priteisti kitas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus. Kartu su ieškiniu pateikė UAB „Šv. Juozapo namai“ pažymą, iš kurios matyti, kad B. L., laidojant V. P., atsiskaitė už paslaugas ir prekes 2150 litų (t.1., b.l. 115); vaistų pirkimo kvitų kopijas (t.1., b.l. 116); paslaugų pirkimo – pardavimo kvitą, iš kurio matyti, kad už kapo duobės iškasimą sumokėti 500 litų (t.1., b.l. 118).

Ieškovė B. L. prašė priteisti turtinę žalą, patirtą perkant vaistus, laidojant sutuoktinį V. P.. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Iš byloje esančių pirkimo kvitų kopijų matyti, kad po autoįvykio pirkti medikamentai bei priemonės iš vaistinių už 572,59 litų sumą. Pažymėtina, kad iš byloje pateiktų kelių kasos kvitų kopijų nesimato už prekes sumokėta suma, todėl teismas neturi objektyvių galimybių svarstyti tokių išlaidų atlyginimo klausimo. Kadangi kaltinamojo M. P. vairuojamas automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo  draustas AB „Lietuvos draudimas“ privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl už šią žalą pagal draudimo sutarties sąlygas atsako draudimo bendrovė. Atsiliepime į civilinį ieškinį AB „Lietuvos draudimas“ nurodo, kad sutinka ieškovei atlyginti dalį išlaidų, patirtų už vaistus - 19,80 litų, o nekompensuoja išlaidų medikamentams ir priemonėms, nesiejamų su eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu  ir nepagrįstų gydytojo paskyrimais. Tarp kaltinamojo veikos ir šios patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl ši turtinė žala, patirta nukentėjusiesiems perkant medikamentus ir priemones dėl eismo įvykio metu kilusių padarinių, turi būti atlyginta visa apimtimi, neatsižvelgiant į gydytojo paskyrimą ar nepaskyrimą. Įstatyme nėra numatytas reikalavimas, atlyginant turtinę žalą, patirtą perkant medikamentus ir priemones, pateikti gydytojo paskyrimus, todėl ieškovės prašymas dėl išlaidų medikamentams ir priemonėms tenkintinas pilnai toje dalyje, kuri įrodyta pateiktais pirkimo kvitais, t.y. ieškovei priteistina 572,59 litų suma, išleista perkant medikamentus ir priemones.

Ieškovė prašė priteisti laidojimo išlaidas - 2150 litų, sumokėtų už paslaugas ir prekes, laidojant V. P. ir 500 litų, sumokėtų už duobės iškasimą. Atsiliepime į civilinį ieškinį atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ nurodo, kad sutinka ieškovei atlyginti dalį laidojimo išlaidų – 1610 litų, nes iš laidojimo išlaidų išminusuojama 1,040 litų laidojimo pašalpa. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje, reglamentuojančioje socialinio draudimo įstaigų regresinių reikalavimų tenkinimą, nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos tais atvejais, kai sužalojama sveikata ar atimama gyvybė ir įstatymų nustatytais atvejais mokama laidojimo pašalpa, įskaitomos į atlygintinos žalos dydį; draudikas ar Biuras moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui likusios žalos dydžio išmoką, kiek jos nepadengė socialinis draudimas ar privalomasis sveikatos draudimas. Remiantis tuo, teismas iš ieškovės prašomų priteisti laidojimo išlaidų išminusuoja gautą laidojimo pašalpą – 1,040 litų.

Ieškovės prašymas dėl turtinės žalos dydžio tenkintinas iš dalies, priteisiant iš AB „Lietuvos draudimas“ jos naudai 2182,59 litus.

Ieškovė prašo teismo priteisti 80000 litų neturtinės žalos dėl jos patirtų sužalojimų ir sutuoktinio V. P. netekties. Nurodo, kad eismo įvykio metu ji patyrė daugybinių kūno sužalojimų, jai teko ilgai gydytis ir kęsti galvos, kaklo ir krūtinės skausmus. Liekamuosius reiškinius jaučia iki šiol, todėl tenka pirkti vaistus, lankytis pas gydytojus. Su V. P. santuokoje pragyveno daug metų, kartu užaugino vaikus, palaikė nuolatinius ir šiltus tarpusavio bendravimo santykius. Ji po eismo įvykio matė jį kenčiantį skausmus, jį slaugė, juo rūpinosi. Sutuoktiniui mirus, jos bendra psichologinė būsena pablogėjo, ji tapo uždaresnė, mažiau bendrauja, patiria dvasinius išgyvenimus, stresą.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis), tačiau asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė) (kasacinės bylos Nr. 2K-151/2006, 2K-853/2007, 3K-3-351/2007).

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. l d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Reikalavimas dėl neturtinės žalos yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Teismas neabejoja, kad nukentėjusioji B. L. dėl autoįvykio metu jai padarytų sužalojimų kentė fizinius bei psichologinius skausmus, patyrė kitokius nepatogumus. Teismas neabejoja, kad dėl jos vyro V. P. mirties, su kuriuo ji buvo santuokoje nuo 1999 metų gruodžio 31 d. (t. 1, b.l. 31), su kuriuo kartu užaugino vaikus, jai yra didelis dvasinis sukrėtimas, dėl to ji išgyvena ir patiria dideles dvasines kančias. Nukentėjusioji B. L. su sutuoktiniu palaikė šiltus, artimus ryšius, todėl neabejotina, kad sutuoktinio mirtis yra nukentėjusiajai skaudi netektis. Teismas nustatė, kad žala (nukentėjusiosios sveikatos sužalojimas ir sutuoktinio netektis) padaryta kaltinamojo M. P. neteisėta veika, tarp šios veikos ir padarinių yra priežastinis ryšys. 

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo nusikalstama veika padarytas pasekmes – į tai, kad vienas žmogus nuo patirtų sužalojimų mirė, kitam – padarytas nesunkus sveikatos sužalojimas. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis žalą padarė, veikdamas neatsargiai, į tai, kad kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera, jis dirba, į padarytos turtinės žalos dydį, į kaltinamojo amžių ir gaunamas pajamas, o taip pat vadovaujamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad prašoma priteisti 80000 litų suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra aiškiai per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl ji mažinama ir nukentėjusiosios naudai priteistini 30000 litų neturtinės žalos atlyginimui dėl sutuoktinio netekimo ir 5000 litų neturtinės žalos atlyginimui dėl nukentėjusiajai B. L. padaryto nesunkaus sveikatos sužalojimo. Draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“, kaip tai numatyta normatyviniuose aktuose, privalo atlyginti visą turtinę bei dalį – 8632 litų (2500 eurų) neturtinės žalos. Likusi neturtinės žalos dalis – 26368 litų priteistini iš kaltinamojo M. P..

Iš M. P. priteistini ir 1250 litų (t.2.b.l.122) advokato atstovavimo išlaidų B. L. naudai.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.), atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, į tai, kad įvykdytas vienas neatsargus nusikaltimas. Taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę, - M. P. anksčiau teismo neteistas, dirba, kaltės nepripažino, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. M. P. skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, nusikalto pirmą kartą, padarė neatsargią veiką, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti, jos vykdymą atidedant. Taip pat M. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė -  uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-307 str.,

                                        n u s p r e n d ė :

M. P. pripažinti kaltu, įvykdžius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 5d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 4 metams.

Vadovaujantis LR BK 67str. 3d., 68str., M. P. taip pat skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones vienerių metų laikotarpiui.

Taikyti LR BK 75 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą M. P. atidėti vieneriems metams, įpareigojant jį dirbti ar registruotis darbo biržoje.

M. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią jam skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ 2182,59 litus turtinės žalos ir 8632 litų neturtinės žalos B. L. naudai.

Priteisti iš M. P. 26368 litų neturtinės žalos bei 1250 litų atstovavimo išlaidų B. L. naudai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esančius du kompaktinius diskus su vaizdo medžiaga sunaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti 2012-05-03 Klaipėdos m. apylinkės prokuratūros I skyriaus prokurorės I. V. nutarimu laikinai apribotas nuosavybės teises į jungtinę sutuoktinių M. P. ir V. P. nuosavybę.

              Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.

Teisėjas                                                                                                   E.Antanauskas