LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. gegužės 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Andžej Maciejevski, Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2022 m. balandžio 26 d. pateiktu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilalės šilumos tinklai“ kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. sprendimo peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu; ieškinio reikalavimą dėl piniginių išmokų, susijusių su neteisėtu atleidimu iš darbo, priteisimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, jų tyrimą, (CPK 183, 185 straipsniai), nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pažeidė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias naujų įrodymų priėmimą apeliacinėje instancijoje (CPK 314 straipsnis) – teismas neatliko reikiamų procesinių veiksmų ir neinformavo atsakovės apie ketinimą priimti naują įrodymą bei vadovaudamasis juo priėmė neteisėtą sprendimą. Taip pat, atsakovės nuomone, teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, aiškinančios darbo sutarties nutraukimą nesant darbuotojo kaltės, todėl nepagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovo atleidimas neva buvo neteisėtas – ieškovo darbo sutarties nutraukimo priežastys nebuvo fiktyvios; ieškovo įspėjimo laikotarpiu buvo laikomasi reikalavimų pasiūlyti laisvą darbo vietą, tačiau nebuvo nė vienos darbo vietos į kurią ieškovas būtų galėjęs būti perkeltas.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl teisės normų taikymo nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo susiję su faktų nustatymu, tačiau kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, t. y. jos kasaciniame teisme iš naujo nenustatomos (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.
Atrankos kolegija konstatuoja, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis.
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Nepriimtą kasacinį skundą grąžinti jį pateikusiam asmeniui.
Grąžinti atsakovei UAB „Šilalės šilumos tinklai“ (j. a. k. 176502533) 88 (aštuoniasdešimt aštuonis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. balandžio 26 d. banke Swedbank, AB, mokėjimo nurodymas Nr. 690.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Andžej Maciejevski
Algirdas Taminskas