Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.11.-1922-540/2016

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01429-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.; 2.12.1.1; 2.14.3.

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2016 m. kovo 24 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, administracine tvarka baustas, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d., ir

nustatė:

           2016 m. sausio 31 d., apie 04.00 val., Kauno m., dėl muštynių į Dainavos policijos komisariatą, esantį Taikos pr. 115, tarnybiniu automobiliu pristatomas T. P. keikė policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, spjaudė į policijos pareigūnus, valėsi snarglius į tarnybinio automobilio atlošus. Atvažiavus į Dainavos policijos komisariatą, esantį Kaune, Taikos pr. 115, T. P. nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo išlipti iš tarnybinio automobilio, bandant išlaipinti, pradėjo spardytis kojomis, vengdamas pristatymo į policijos įstaigą.

           Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. P. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2016 m. sausio 31 d., apie 04.00 val., Kauno Rotušės aikštėje su draugais įsėdo į taksi automobilį, norėdamas vykti namo. Taksi vairuotojas atsisakė vežti ir panaudojo dujas, dėl ko jis patyrė akių ragenų sužalojimą. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie jį ir draugą sulaikė. Važiuojant policijos automobiliu, T. P. nuo pripurkštų dujų labai skaudėjo akis, dujų buvo pilna burnoje, todėl jis spjaudė į turimą šaliką. Sustojus T. P. dar nieko nematė, todėl pareigūnas jam padėjo išlipti. Kojomis jis nesispardė. Išlipus iš automobilio jis buvo pargriautas ant žemės bei buvo spardomas.

            Liudytojas R. G. parodė, kad 2016 m. sausio 16d. į jo taksi automobilį įlipo keturi neblaivūs vyrai, kurie liepė juos vežti. Kadangi ne jo eilė buvo vežti, todėl juos paprašė persėsti į kitą taksi automobilį. Tada vyrai pradėjo agresyviai elgtis, vienas bandė suduoti R. G., todėl jis jiems papurškė dujų ir liepė išlipti. Tada iškvietė policiją. Atvykus policijai, visi keturi vyrai toliau keikėsi bei buvo pikti, nenorėjo paklusti pareigūnams.

            Liudytojas N. B. parodė, kad įvykio naktį kitas policijos ekipažas paprašė pagalbos, nes Vilniaus gatvėje vyko muštynės. Nuvykus į vietą, patruliai jau buvo sulaikę grupę vyriškių ir paprašė, kad atvykę pareigūnai padėtų juos nuvežti į komisariatą. Du iš jų jie vežė į komisariatą. Tai buvo T. P. ir dar vienas jo draugas. Važiuodami abu asmenys elgėsi įžūliai, visą kelią jie pareigūnams grasino, keikė juos necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais, spjaudėsi, prisnargliavo automobilio vidų. Jiems ne kartą buvo liepta nesikolioti, nesispjaudyti, tačiau abu savo veiksmų nenutraukė. Atvežus į policijos komisariatą ir pareikalavus išlipti, T. P. nelipo iš automobilio, makalavo kojomis, todėl jis buvo išlaipintas iš automobilio.

            Liudytojas M. S. parodė, kad atvykus pagal iškvietimą dėl vykstančių muštynių. Kadangi į policijos komisariatą buvo pristatinėjami keli asmenys, todėl M. S. ekipažas pristatinėjo kitus asmenis. T. P. sulaikė kitas ekipažas.

            Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d. pažeidimo faktą ir T. P. kaltę įrodo byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 2), policijos pareigūnų N. B. ir R. A. tarnybiniai pranešimai dėl sulaikytų asmenų, iš kurių matyti, kad 2016 m. sausio 31 d., apie 03.50 val. buvo gautas pranešimas, jog Vilniaus g. ties namu Nr. 1 vyksta muštynės. Nuvykus nurodytu adresu, policijos pareigūnai rado atvykusius kolegas ir surakintus antrankiais kelis asmenis, kurie užpuolė taksi vairuotoją, sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, tuo sukeldami fizinį skausmą. Taksi vairuotojas R. G. gindamasis panaudojo dujas. Du vyriškius policijos pareigūnai padėjo pristatyti į Dainavos policijos komisariatą. Kol policijos pareigūnai pristatinėjo vyriškius, jie keikė policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, spjaudė į policijos pareigūnus, valėsi snarglius į tarnybinio automobilio atlošus. Į policijos pareigūnų teisėtus reikalavimus nutraukti neteisėtus veiksmus nereagavo ir toliau keikėsi necenzūriniais žodžiais. Atvykus į policijos komisariatą, pareikalavus lipti iš tarnybinio automobilio, jie atsisakė lipti ir toliau įžeidinėjo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais. Bandant išlaipinti iš tarnybinio automobilio, pradėjo spardytis kojomis, vengdami pristatymo į policijos komisariatą, buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai (b. l. 4; 5), policijos pareigūnų M. V., M. S., A. B. tarnybiniai pranešimai dėl pristatytų asmenų, iš kurių matyti, kad 2016 m. sausio 31 d., apie 03.49 val., buvo gautas pranešimas, kad per miesto stebėjimo kamerą buvo pastebėtos vykstančios muštynės. Taksi automobilio vairuotojas paaiškino, kad kilo konfliktas, asmenys bandė jį sumušti, todėl jis gindamasis panaudojo ašarines dujas. Įvykio vietoje buvo sulaikytas T. P., kurį taksi vairuotojas nurodė, kad vieną iš užpuolikų (b. l. 6; 7; 8), specialisto D. V. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad pristatytas T. P. skundėsi, kad yra sumuštas, prašė iškviesti medikus, todėl buvo iškviesta GMP ir asmuo buvo išvežtas į gydymo įstaigą pagalbos suteikimui (b. l. 9), pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas, iš kurio matyti, kad T. P. 2016 m. sausio 31 d., 04.15 val. nustatytas 1,30 promilės neblaivumas (b. l. 10), R. G. pareiškimas, kuriame jis nurodė, kad kilo žodinis konfliktas, priekinėje sėdynėje sėdintis vyriškis bandė suduoti, tačiau pareiškėjas pasitraukė. R. G. gindamasis panaudojo dujas (b. l. 11-12), nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 13-15), pažyma apie galiojančias nuobaudas (b. l. 18-20). 

Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 16 str. 1d. suteikia policijos pareigūnui teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą. To paties straipsnio 2d. numatyta, kad įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Už šių reikalavimų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 18 str. nustatyta, jog policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę: 1) pagrįstai įtardamas, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, tikrinti su tuo susijusio asmens, transporto priemonės, krovinių dokumentus ir laikinai, kol bus priimtas sprendimas, juos paimti; 2) įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti.

            Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu.

             Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d. yra numatytos dvi savarankiškų pažeidimų, už kuriuos asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn, sudėtys, todėl tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal šį straipsnį, pakanka nustatyti vienos iš veikų požymius, t. y. arba pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, arba jo garbės ir orumo įžeidimą. Pirmuoju atveju, pareigūnas turi vykdyti pareigas, jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N62 – 841/2006). Antruoju atveju, turi būti konstatuotas asmens įžeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo pareigūno statuso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 20 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N12-634/2005). Įžeidimas gali pasireikšti užgaulių žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ir pan. Įžeidimas reiškia, kad pažeidėjas pareigas vykdančiam pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse. Ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2007).

            Siekiant išsiaiškinti, ar T. P. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d. numatytą veiką, svarbu nustatyti, ar  policijos pareigūnų veiksmai buvo teisėti ir ar buvo įžeista jų garbė ir orumas bei nevykdomi jų teisėti reikalavimai.

            Byloje nustatyta, kad 2016 m. sausio 31 d., apie 04.00 val., taksistui atsisakius vežti neblaivius keturis asmenis, tarp jų ir taksisto kilo konfliktas, dėl ko buvo iškviesti policijos pareigūnai. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė neblaivius asmenis, kurių tarpe buvo T. P.. Liudytojas N. B. patvirtino, kad vežant sulaikytus du asmenis tarnybiniu automobiliu, jie abu vienodai elgėsi įžūliai, visą kelią jie pareigūnams grasino, keikė juos necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais, spjaudėsi, prisnargliavo automobilio vidų. Jiems ne kartą buvo liepta nesikolioti, nesispjaudyti, tačiau abu savo veiksmų nenutraukė. Atvežus į policijos komisariatą ir pareikalavus išlipti, T. P. nelipo iš automobilio, makalavo kojomis, todėl jis buvo išlaipintas iš automobilio. Iš N. B. ir R. A. tarnybinių pranešimų matyti, kad kol pareigūnai pristatinėjo sulaikytus T. P. ir A. S., jie juos keikė necenzūriniais žodžiais „ pyderai, mentai, jums tik b... čiulpti, jūs ilgai negyvensit, sutiksiu mieste, nupisiu nuo vaizdo“. Abu spjaudė į policijos pareigūnus, valėsi snarglius į tarnybinio automobilio atlošus. Į policijos pareigūnų teisėtus reikalavimus nutraukti neteisėtus veiksmus nereagavo ir toliau keikėsi necenzūriniais žodžiais. Atvykus į policijos komisariatą, pareikalavus lipti iš tarnybinio automobilio, jie atsisakė lipti ir toliau įžeidinėjo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais. Bandant išlaipinti iš tarnybinio automobilio, pradėjo spardytis kojomis, vengdami pristatymo į policijos komisariatą, buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai. Liudytojo N. B. parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, nėra nustatytas jo asmeninis suinteresuotumas bylos baigtimi, jis yra policijos pareigūnas. Analogiškos įvykio aplinkybės nurodytos jo ir R. A. tarnybiniuose pranešimuose, todėl N. B. parodymai pripažįstami patikimais T. P. kaltės įrodymais.

Įvertinus surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes konstatuojama, kad policijos pareigūnų reikalavimai buvo teisėti ir pagrįsti. Iš byloje surinktų įrodymų- liudytojo N. B. parodymų bei jo ir R. A. tarnybinių pranešimų matyti, kad T. P. ir A. S. įvairiais necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo policijos pareigūnus, tokiu būdu išreikšdami nepasitenkinimą policijos pareigūnais, t.y. policijos pareigūnams vykdant savo tarnybines pareigas bei siekdami įžeisti pareigūnus ne dėl jų asmeninių savybių, o dėl jų turimo policijos pareigūno statuso, todėl įžeidė pareigūnų garbę ir orumą, pademonstravo bendrą neigiamą jų asmenybės vertinimą, kenkė jų moraliniam prestižui aplinkinių akyse. Iš liudytojo N. B. parodymų bei jo ir R. A. tarnybinių pranešimų matyti, kad abiems sulaikomiems asmenims ne kartą buvo išsakytas reikalavimas nusiraminti ir baigti įžeidinėti pareigūnus, tačiau jie nepakluso, po to atvažiavus į policijos komisariatą ir pareikalavus išlipti iš tarnybinio automobilio, bandant išlaipinti, T. P. pradėjo spardytis kojomis, vengdamas pristatymo į policijos įstaigą, todėl buvo išlaipintas prievarta.  

           Įvertinus surinktus įrodymus, daroma išvada, kad byloje pilnai įrodyta, jog T. P. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, necenzūriniais žodžiais įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą bei tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2d.

            Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

T. P. administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad teisės pažeidimas padarytas neblaivaus asmens (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 str. 1 d. 8 p.).

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtina nuobauda -bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d. sankcijos ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 302 str., 286-288 str.,

nutarė:

T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d., ir skirti administracinę nuobaudą – 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                             Violeta Miceikienė

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK 16055377325.

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d