Civilinė byla Nr. 2S-951-413/2013;

Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00149-2013-7;

Pirmosios instancijos teismo teisėja: Joana Kvaselytė;

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 113.6.2.1, 122.3

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. A. atstovo advokato padėjėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-291-840/2013 pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovui P. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė A. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui P. K., prašydama nutraukti jos ir atsakovo 2009 m. rugpjūčio 14 d. Kauno m. CMB įregistruotą santuoką (įrašo Nr. 1477) dėl abiejų sutuoktinių kaltės (b. l. 3-5).

Priėmus ieškinį ir iškėlus civilinę bylą, procesiniai dokumentai atsakovui P. K. buvo išsiųsti ieškinyje nurodytu paskutiniu žinomu gyvenamosios vietos adresu, tačiau grįžo neįteikti ( grąžinti su Lietuvos pašto žyma, kad adresatas nežinomas).

Pagal Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenis atsakovas P. K. 2010-09-24 deklaravo savo gyvenamąją vietą Lietuvoje adresu (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys 2011-07-10 panaikinti, panaikinus atsakovui leidimą laikinai gyventi, naujos gyvenamosios vietos atsakovas nedeklaravo.

Patikrinus VSDFV duomenų bazę ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą, duomenų apie atsakovo P. K. darbo ar buvimo vietą nenustatyta.

Ieškovė A. A. prašė teismo procesinius dokumentus atsakovui P. K. įteikti per kuratorių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 26 d. nutartimi paskelbė atsakovo P. K. paiešką per policiją, sustabdė civilinę bylą Nr. 2-291-840/2013 iki atsakovas bus surastas (b. l. 27). Teismas vadovavosi CPK 378 straipsniu, draudžiančiu teismui šeimos bylose priimti sprendimą už akių. Kadangi pagal CPK 129 str. 2 d. šeimos bylose teismas gali paskirti kuratorių tik atlikęs atsakovo paieškos procedūrą, nagrinėjamu atveju nežinant atsakovo P. K. darbo ar jo buvimo vietos ir ieškovei A. A. bei teismui išnaudojus visas prieinamas priemones tai nustatyti, teismas sprendė, kad būtina paskelbti atsakovo P. K. paiešką per policiją ir civilinę bylą sustabdyti.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovės atstovas advokato padėjėjas V. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. nutartį. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė CPK 129 str. 2 d. nuostatas, kadangi teismas atlikti atsakovo paiešką privalo tik bylose dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo (b. l. 32-33).

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirųjų skundų dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių padavimo tvarką reglamentuojanti CPK 334 straipsnio 1 dalis numato galimybę skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis atskirai nuo teismo sprendimo dviem atvejais: kai tokią galimybę numato Civilinio proceso kodekso normos, taip pat kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 315 straipsnio 2 dalimi, apeliacinis (taip pat ir atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui trimis atvejais. Vienas iš jų – kai apeliacinį skundą paduoda neveiksnus asmuo arba asmuo, neturintis teisės jo paduoti (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir šio apeliacinio (atskirojo) skundo trūkumo nėra įmanoma pašalinti. Tais atvejais, kai apeliacinį (atskirąjį) skundą paduoda asmuo, turintis teisę inicijuoti apeliacinį procesą, tačiau jį pasirašo netinkamas atstovas – advokato padėjėjas, kuris pagal įstatymą neturi teisės atstovauti apeliacinės instancijos teisme, pripažįstama, kad apeliacinis (atskirasis) skundas turi formos trūkumą, nes procesinį dokumentą pasirašė tinkamai neįgaliotas asmuo (CPK 111 straipsnio 5 dalis, 306 straipsnio 1 dalis, Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalis). Toks apeliacinio (atskirojo) skundo formos trūkumas turi būti šalinamas pagal CPK 316 straipsnyje nustatytą apeliacinio skundo trūkumų šalinimo procedūrą, tai yra teismo nutartimi nustatant apeliantui terminą trūkumui pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2012).

Nagrinėjamu atveju atskirąjį skundą padavė asmuo, galintis būti apeliacijos subjektu – ieškovė, tačiau atskirąjį skundą pasirašė netinkamas atstovas – advokato padėjėjas V. K., kuris pagal įstatymą neturi teisės atstovauti byloje dalyvaujančio asmens apeliacinės instancijos teisme (CPK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 60 straipsnio 4 punktas, Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalis). Be to, byloje esanti atstovavimo sutartis patvirtina advokato padėjėjo V. K. teisę atstovauti ieškovę šioje byloje tik Kauno miesto apylinkės teisme, valstybės ir kitose institucijose (b. l. 15). Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą, turėjo nutartimi nustatyti ieškovei terminą atskirojo skundo formos trūkumui pašalinti (CPK 111 straipsnio 5 dalis, 306 straipsnio 1 dalis, 315-316 straipsniai).

Apeliacinis procesas yra pradedamas nuo apeliacinio (atskirojo) skundo priėmimo (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 315 straipsnis): apeliacinio (atskirojo) skundo surašymas ir pateikimas yra apeliacinio proceso sudedamoji dalis. Todėl teisės atstovaujamojo vardu pasirašyti apeliacinį skundą įgyvendinimas yra vienas iš atstovaujamojo vardu atliekamų procesinių veiksmų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 56 straipsnis, 59 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujantį asmenį apeliacinės instancijos teisme, advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokio procesinio veiksmo, įskaitant ir apeliacinio (atskirojo) skundo pasirašymą (CPK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 60 straipsnio 4 punktas, Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalis).

Esant šioms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepritaikęs trūkumų šalinimo instituto, negalėjo priimti ieškovės A. A. vardu padatuoto atskirojo skundo, pasirašyto asmens – advokato padėjėjo, neturinčio teisės jį pasirašyti (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad minėtas atskirojo skundo trūkumas paaiškėjo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, neteisėtai pradėtą apeliacinį procesą pagal šį atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas ex officio nutraukia (CPK 315 straipsnio 5 dalis).

Vadovaujantis CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 325 straipsniu, teismas

n u t a r i a:

apeliacinį procesą pagal ieškovės A. A. atstovo advokato padėjėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-291-840/2013, nutraukti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                                                                  Gintautas Koriaginas