Civilinė byla Nr. 2S-1927-431/2014
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00624-2014-8 Procesinio sprendimo kategorija: 103.4.; 102.2.; 102.5.; 122.4.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. spalio 6 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos (išieškotojos) T. G. prašymą dėl skolininko A. D. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, suinteresuotieji asmenys byloje – A. D. ir antstolis I. G..
Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
I.Ginčo esmė
Pareiškėja prašė teismo nustatyti skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatant, kad skolininkui A. D. nuosavybės teise priklauso: 1000/5879 dalių žemės sklypo, ½ dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 117/130 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 70 paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini).“ akcijų, 50 paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini).“ akcijų, ½ dalis pajamų gaunamų iš A. D. darbo ir individualios veiklos, A. D. nuosavybės teise priklauso: 1360/5879 dalių žemės sklypo, ½ dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, bei 1/6 dalis kitų statinių, esantys (duomenys neskelbtini), 70 paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini).“ akcijų, 50 paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini).“ akcijų, ½ dalis jos gaunamų pajamų iš darbo ir individualios veiklos. Taip pat prašė nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką, nustatant, kad skolininkas A. D. naudojasi: žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi Žemės sklypo vidinės naudojimosi tvarkos projekte pažymėta koordinatėmis 6, 7, 8, 9, 15 ir 16; gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpomis pažymėtomis indeksais G-1, 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-11, 1-12, 1-13, 1-14, 1-15, 1-16; A. D. naudojasi: žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi žemės sklypo vidinės naudojimosi tvarkos projekte pažymėta koordinatėmis 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15; gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpomis pažymėtomis indeksais G-2, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-17, 1-18, 1-19, 1-20, 1-21, 1-22.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 7 d. nutartimi pareiškėjos (išieškotojos) T. G. prašymą dėl skolininko A. D. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir naudojimosi turtu tvarkos nustatymo paliko nenagrinėtu.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 20 d. nutartimi nustatė pareiškėjai 10 kalendorinių dienų terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Pareiškėjai paaiškinta, kad pagal CPK 667 straipsnio 2 dalies nuostatas nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką. Pagal CPK 667 straipsnio 2 dalies nuostatas pareiškėjas privalo pareikšti savo nuomonę dėl naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo turto dalimi tvarkos nustatymo. Šią poziciją patvirtina ir teismų praktika, pvz., Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1023-823/2013 ir pan. Pareiškėja įpareigota pateikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinkantį naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos projektą, kad galima būtų išspręsti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo turto (žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)) dalimi tvarkos nustatymo klausimą pagal skolininkų nuosavybės teise turimo žemės sklypo dalis.
2014 m. birželio 20 d. nutartis pareiškėjos atstovui įteikta elektorinių ryšių priemonėmis 2014 m. birželio 23 d. (CPK 1751 str.), terminas suėjo 2014 m. liepos 3 d. Pareiškėja teismo nustatytu 10 dienų terminu ir iki pat 2014 m. liepos 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartyje nurodytų pareiškimo trūkumų nepašalino, jokių prašymų nepareiškė. CPK 7 straipsnio 2 dalyje, 42 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta bendroji šalių pareiga procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus. Teismo nustatytu terminu ir iki pat 2014 m. liepos 7 d. pareiškėja pareiškimo trūkumų nepašalino, kitų prašymų nepareiškė, todėl jos pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja T. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartį, atnaujinti terminą 2014 m. vasario 5 d. pareiškimui dėl A. D. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir naudojimosi turtu nustatymo, prijungti į civilinę bylą 2014 m. liepos 9 d. patikslintą pareiškimą dėl A. D. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir naudojimosi turtu tvarkos nustatymo. Nurodo, jog sprendžiant dėl pareiškimo palikimo nenagrinėtu, turėtų būti remiamasi bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, procesinės teisės būti išklausytam ir pateikti savo paaiškinimus bei kitais civilinio proceso principais, kurių laikymasis užtikrina tinkamą procesą bei teisingą byloje kilusio ginčo išsprendimą. Taip pat turi būti atsižvelgiama į procesinio dokumento svarbą procese. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nustačius, kad skundo padavimo terminas yra praleistas nedaug, sąžiningai procese elgęsis proceso dalyvis neturėtų prarasti pagrindinių procesinių teisių. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams. Pareiškimo trūkumai dėl nesusipratimo buvo nepašalinti per teismo nustatytą terminą, tačiau kartu su šiuo atskiruoju skundu pateikiamas patikslintas pareiškimas. Pažymėtina, jog byla yra nagrinėjama per elektroninę teismų sistemą, kuri veikti pradėjo neseniai. Todėl pareiškėja nėra tinkamai įgudusi naudotis šia sistema ir sistemos veikimas kartais sutrinka. Todėl techninio pobūdžio nesusipratimų vis dar pasitaiko. Dėl šios priežasties su ginčijama nutartimi nebuvo susipažinta laiku. Terminas pareiškimo trūkumams pašalinti yra praleistas tik tris darbo dienas, pareiškėja procese elgėsi sąžiningai, jokių procesinių terminų iki šiol nėra praleidusi. Pareiškime nurodomų prašymų išsprendimas turi didelę svarbą. Antstolis yra informavęs pareiškėją, jog nutrauks išieškojimą, jeigu nebus išspręstas turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir naudojimosi turtu nustatymo klausimas.
Atsiliepimu į atskirąjį skunda nebuvo gauta.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalis, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su teismo nustatyto termino praleidimo pasekmėmis, tačiau neatsižvelgė į visas bylos faktines aplinkybes bei nepagrįstai nesivadovavo protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, todėl priėmė iš dalies nepagrįstą nutartį.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pareiškimas dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir naudojimosi turtu tvarkos nustatymo buvo pateiktas teismui 2014 m. sausio 8 d. elektroninių ryšių priemonėmis. Pareiškėja turėjo atstovą – advokatą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 15 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą pareiškimo trūkumams šalinti iki 2014 m. vasario 5 d. Pareiškėja laiku pateikė patikslintą pareiškimą, todėl teismas jį priėmė ir paskyrė rašytinį posėdį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 24 d. nutartimi patenkino pareiškėjos pareiškimą ir nustatė skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir naudojimosi turtu tvarką. Tačiau skolininkui ir suinteresuotajam asmeniui pateikus atskirąjį skundą, Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 16 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartį ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmos instancijos teismui.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 20 d. nutartimi, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą Vilniaus apygardos teismo nutartį, nustatė pareiškėjai 10 kalendorinių dienų terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Ši nutartis pareiškėjos atstovui buvo įteikta 2014 m. birželio 23 d. elektroninių ryšių priemonėmis, todėl pareiškėja privalėjo pareiškimo trūkumus ištaisyti iki 2014 m. liepos 3 d. Kadangi pareiškėja nustatytu terminu nepateikė patikslinto pareiškimo, teismas 2014 m. liepos 7 d. nutartimi pareiškėjos prašymą paliko nenagrinėtu ir išaiškino pareiškėjai, kad tai neužkerta galimybės pakartotinai kreiptis į teismą bendra tvarka, pašalinus aplinkybes, dėl kurių pareiškimas paliktas nenagrinėtu.
Pareiškėja 2014 m. liepos 10 d. pateikė atskirąjį skundą kartu su patikslintu pareiškimu dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir naudojimosi turtu tvarkos nustatymo ir prašymu atnaujinti terminą pareiškimui pateikti.
Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su skundžiamos nutarties argumentu, kad CPK 7 straipsnio 2 dalyje ir 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta bendroji šalių pareiga procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus, todėl pareiškėjos procesinio termino praleidimo faktas buvo konstatuotas pagrįstai. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju taip turi būti atsižvelgta į tai, kad pareiškėja nuo proceso pradžios tinkamai ir laiku vykdė teismo nustatytus įpareigojimus. Be to, iš dalies dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nutarties, kuri buvo panaikinta Vilniaus apygardos teismo, pats pareiškimo nagrinėjimo procesas užsitęsė. Pripažintina, kad tokiu atveju, kai pareiškėja jau kartą tikslino pareiškimą, byla buvo aukštesnės instancijos teismo grąžinta nagrinėti iš naujo, nutartimi palikus pareiškimą nenagrinėtą, kai pareiškėja, nors ir pavėluotai, rodo suinteresuotumą bylos išnagrinėjimu, gali būti taip pat pažeistas CPK 7 straipsnyje įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas. Pareiškėjai iš naujo teikiant pareiškimą, teisme būtų pradėta nauja bylą, vėl būtų sprendžiamas pareiškimo priėmimo klausimas. Taigi, tai užimtų daugiau laiko, negu atnaujinant trūkumų šalinimo terminą ir priimant pavėluotai pateiktą patikslintą pareiškimą. Todėl, vadovaujantis CPK 3 straipsnio 7 dalyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, atskirasis skundas tenkintinas.
Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pareiškėja patikslintą pareiškimą su naujais įrodymais pateikė teismui 2014 m. liepos 10 d., tai yra terminą praleidusi tik 7 dienomis. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aplinkybės, jog terminas buvo praleistas tik keliomis dienomis, visi dokumentai buvo teikiami elektroninio ryšio priemonėmis, kurios yra įdiegtos teismų sistemoje tik prieš metus, objektyviai šios sistemos veikimas buvo kelis kartus sutrikęs, leidžia pripažinti, kad pareiškėja teismo nustatytą terminą praleido pagrįstai, todėl jis atnaujintinas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. nutartis, kuria pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtu, panaikintina, terminas pareiškimo trūkumams šalinti atnaujintinas ir klausimas dėl pareiškimo priėmimo perduotinas nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. nutartį panaikinti, atnaujinti pareiškėjai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartimi nustatytą terminą pareiškimo trūkumams pašalinti ir perduoti tam pačiam pirmos instancijos teismui spręsti klausimą dėl patikslinto pareiškimo priėmimo.
Teisėja Laima Gerasičkinienė