Administracinė byla Nr. I-2963-244/2017

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02801-2015-2

                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 12.6.3; 55.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui N. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija, MGK) 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. S-54 (7-33/2015) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2015 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. 68-3 (toliau – ir VMI sprendimas); 3) Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) 2014 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. (04.7.2)-FR0682-593.

Pareiškėjas nurodė, kad mokestinio patikrinimo metu nesurinkta absoliučiai jokių įrodymų, patvirtinančių išvadą, jog sprendime nurodyti maisto produktai buvo panaudoti asmeniniams poreikiams. MGK sprendime nurodomų sąskaitų pagrindu įsigytos prekės buvo suvartotos sodybos poilsiautojų reikmėms – tai įrodo faktinė aplinkybė, jog tokio maisto kiekio asmeniniams pareiškėjo poreikiams suvartoti neįmanoma. Taip pat to paties laikotarpio (t. y. laikotarpio, kuomet buvo įsigyti aptariami produktai) pareiškėjo banko sąskaitos išrašuose, kuriuos turi ir mokesčių administratorius, matyti, jog buvo pirkti produktai asmeniniams poreikiams, už kuriuos pareiškėjas atsiskaitė kreditine kortele ir kurie nėra įtraukti į apskaitą. Pabrėžė, kad dauguma pirktų prekių (pvz., kava, arbata, cilindrinės žvakės, marinuoti agurkai, staltiesės ir pan.) nebuvo skirtos momentiniam suvartojimui. Pareiškėjas pažymėjo, kad Kauno AVMI operatyvios kontrolės skyriaus specialistai 2014 m. spalio 17 d. patikrino sodybą Vileikių kaime bei surašė operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. FR1043-8880, kurioje konstatavo, kad buvo parodyti baldai, įsigyti pagal 2013 m. rugsėjo 20 d. PVM sąskaita-faktūrą INT Nr. 0004832. Tačiau Komisija visiškai nepagrįstai šią aplinkybę mėgino paneigti kritiškai vertintinomis internetinėse svetainėse pateiktų baldų nuotraukomis. Todėl, pareiškėjo nuomone, esant tokiai situacijai, Komisijos pozicija, susijusi su baldų pirkimo PVM įtraukimu į PVM atskaitą, nepagrįsta ir sprendimas nepripažinti 1 865 Lt PVM atskaitos yra neteisingas ir neteisėtas.

Pareiškėjo nuomone, mokesčių administratoriaus teiginiai, kad keturių ratų ir sniego motociklai nebuvo perduoti pirkėjui, neatitinka tikrovės, nes abi šalys buvo pasirašiusios sutartis bei priėmimo-perdavimo aktus, šios sutartys nebuvo panaikintos ir pripažintos negaliojančiomis, todėl prekių pardavimo bei grąžinimo ūkinės operacijos būtent taip atspindėtos tiek pareiškėjo, tiek UAB „Agrošuolis“ buhalterinėje apskaitoje, t. y. įtraukiant į PVM atskaitą pardavimo PVM už parduotas prekes bei tą pačią PVM sumą įtraukiant į pirkimo PVM atskaitą, prekes grąžinus. Komisija sprendime apskritai neargumentavo, kodėl yra vertinama, kad sandoris realiai neįvyko, t. y. pareiškėjas minėtų prekių UAB „Agrošuolis“ neperdavė, jei byloje yra akivaizdūs įrodymai, jog buvo priešingai. Be to, mokesčių administratorius, atlikęs priešpriešinį uždarosios akcinės bendrovės „Agrošuolis“ patikrinimą, nusprendė, kad bendrovė minėtų prekių pardavimo PVM įtraukė į apskaitą teisingai. Kitaip tariant, pardavimo PVM pagal debetinę sąskaita buvo pripažįstamas, o pirkimo PVM pagal tą pačią debetinę sąskaitą jau nepripažįstamas, t. y. mokesčių administratoriaus išvados tuo pačiu klausimu buvo kardinaliai priešingos, o tai visiškai nesuderinama su apmokestinimo aiškumo principu. Pareiškėjo teigimu, situacija, kuomet jam turint kelių šimtų tūkstančių litų PVM mokesčio permoką tuo pačiu metu yra skaičiuojami delspinigiai už neva nesumokėtą į biudžetą PVM, neabejotinai neatitinka nei teisingumo, nei protingumo, nei kitų demokratinės valstybės principų.

Pareiškėjas pabrėžė, kad, atsižvelgiant į tai, jog įrodinėjimo pareiga teisingai apskaičiuojant mokesčio sumą mokesčių mokėtojo patikrinimo metu tenka mokesčių administratoriui, yra neabejotinas pagrindas išvadai, kad Komisija neteisėtai ir nepagrįstai patvirtinto ginčijamus sprendimus, nepaisant to, kad mokesčių administratorius neįrodė Kauno AVMI sprendimo pagrįstumo. Esant šioms aplinkybėms MGK sprendimas, kaip visiškai nemotyvuotas, prieštaraujantis byloje surinktiems įrodymams bei įrodinėjimo pareigų paskirstymo administracinėse bylose taisyklėms, turi būti panaikintas, ko sekoje turi būti panaikinti Kauno AVMI ir VMI sprendimai.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

VMI paaiškino, kad nagrinėjamu atveju mokesčių mokėtojui nepakanka apsiriboti įrodymais nepagrįstų paaiškinimų, kontraargumentų teikimu, mokesčių mokėtojas turėtų pateikti tokius leistinus įrodymus, kurie suponuotų priešingą išvadą, nei priėjo mokesčių administratorius. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas būtų teikęs kokius nors konkrečius įrodymus apie atitinkamais laikotarpiais vykdytą veiklą, kuriai būtų naudoti įsigyti produktai ir baldai, apie sandorio su „Agrošuolis“ realų vykdymą. Pareiškėjas skunde teismui suabsoliutina savo teisę į PVM atskaitą, ignoruodamas šios teisės įgyvendinimui svarbią nuostatą, jog tokia teisė gali būti įgyta tik tuo atveju, kai įgytas prekes ir (ar) paslaugas asmuo naudoja savo apmokestinamiesiems sandoriams, t. y. įsigytos prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui. Tai, kad, 2014 m. spalio 17 d. atliekant faktų patikrinimą, pareiškėjas baldus parodė kaip tuos, kurie įsigyti, nereiškia, kad tikrinimą atlikę VMI specialistai šį faktą tuo momentu patvirtino. Jie tik patvirtino tai, ką jiems sakė ir rodė pareiškėjas. Tikrinimą atlikę pareigūnai parodytus baldus nufotografavo, o tik po to tikrino, ar tai tokie baldai, kuriuos pagal PVM sąskaitą-faktūrą įsigijo pareiškėjas, nes ant pačių baldų nebuvo jokių žymėjimų, patvirtinančių jų atitikimą sąskaitos-faktūros duomenims, iš nuotraukų matyti, kad buvo ieškoma žymėjimų ant baldų. Mokesčių administratorius pasinaudojo viešai prieinamais duomenimis ir tik tada įsitikino, jog parodyti baldai atrodo visai kitaip, nei nurodyta dokumente. Atsižvelgiant į tai, jog mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas minėtų prekių UAB „Agrošuolis“ realiai neperdavė, už jas apmokėta nebuvo, išvada, kad sandoris realiai neįvyko, prekės nebuvo naudojamos PVM apmokestinamai veiklai, yra pagrįsta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjamoje byloje mokestinis ginčas yra kilęs dėl mokesčių administratoriaus papildomai apskaičiuotų 39 607 Lt PVM ir 2 429 Lt PVM delspinigių pagrįstumo.

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2014 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. (04.7.2)-FR0682-593 patvirtino 2014 m. rugpjūčio 21 d. patikrinimo akto Nr. FR0680-583 nurodymus pareiškėjui sumokėti į biudžetą 39 607 Lt (11 471 Eur) PVM, 2 429 Lt (703 Eur) PVM delspinigių, bei atleido pareiškėją nuo 3 961 Lt (1 147 Eur) PVM baudos.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2015 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. 68-3 nusprendė patvirtinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. (04.7.2)-FR0682-593.

Mokestinių ginčų komisija, išnagrinėjusi mokestinį ginčą pagal pareiškėjo skundą, 2015 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. S-54 (7-33/2015) patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2015 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. 68-3.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos sprendimo atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. kovo 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-610-442/2017 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą teismui nagrinėti iš naujo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui teisė į PVM atskaitą nebuvo suteikta dėl to, kad pagal PVM sąskaitas faktūras įsigyti maisto produktai ir kiti daiktai iš UAB „RIMI“ bei UAB „Sanitex“, o taip pat iš UAB „Interio Kaunas“ įsigyti baldai nebuvo panaudoti PVM apmokestinamam paslaugų teikimui.

Atsakovė skundžiamame sprendime konstatavo, kad pareiškėjo iš UAB „RIMI“ ir UAB „Sanitex“ įsigytos prekės pareiškėjo nebuvo panaudotos PVM apmokestinamam paslaugų teikimui.

Teisė atskaityti prekių ar paslaugų pirkimo PVM atsiranda su sąlyga, kad jų įsigijimo išlaidos buvo įtrauktos į apmokestinamųjų pardavimo sandorių, kurie suteikia teisę į atskaitymą, kainą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu 2013-07-01 - 2013-12-21 įsigijo maisto produktus bei kitas prekes pagal PVM sąskaitas faktūras:

1)pagal 2013-08-12 PVM sąskaitą faktūrą T706 Nr. 00003207 iš UAB „RIMI“ įsigijo maisto produktų ir kitų prekių (kava, arbata, arbūzai, cilindrinės žvakės ir kt.) už 100 Lt (tame skaičiuje 17,36 Lt PVM).

Tačiau pareiškėjas kaimo turizmo paslaugas UAB „Raben Lietuva“ suteikė 2013-08-10–    2013-08-11, už suteiktas paslaugas išrašė PVM sąskaitą faktūrą 2013-08-14 VAL Nr. 20130810-11, t. y. turizmo paslaugos buvo suteiktos iki prekių pirkimo UAB „RIMI“. Pareiškėjas kaimo turizmo paslaugas UAB „Libra Vitalis“ suteikė 2013-09-06–2013-09-08, už suteiktas paslaugas išrašė PVM sąskaitą faktūrą 2013-09-11 Nr. 20130906-08, t. y. paslaugos buvo suteiktos mėnesiu vėliau nei pirko prekes iš UAB „RIMI“, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas laikotarpiu 2013-08-12 ir 2013-09-05 apgyvendinimo, turizmo ir maitinimo paslaugų kaimo turizmo sodyboje „Vila Virginija“ nesuteikė, todėl atsakovė padarė pagrįstą išvadą, kad įsigyti maisto produktai bei prekės nebuvo panaudoti pareiškėjo PVM apmokestinamai veiklai vykdyti.

2)pagal 2013-08-14 PVM sąskaitą faktūrą SMU1 Nr. 238041 pareiškėjas iš UAB „Sanitex“ įsigijo maisto produktus ir kitas prekes (menkių kepenėlės, marinuoti agurkai, staltiesė ir kt.) už 553,50 Lt (tame skaičiuje 96,06 Lt PVM). Pareiškėjas aptartais laikotarpiais apgyvendinimo ir turizmo paslaugų kaimo turizmo sodyboje „Vila Virginija“ nesuteikė, todėl Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, nesant galimybės nustatyti, kad įsigytų maisto produktų bei kitų prekių išlaidos buvo įtrauktos į apmokestinamąjį kaimo turizmo paslaugų sandorį, t. y. panaudotos PVM apmokestinamai veiklai vykdyti, pagrįstai nepripažino šioje dalyje PVM atskaitos ir pagrįstai nurodė, kad prekės nebuvo panaudotos PVM apmokestinamai veiklai vykdyti.

3) pareiškėjas iš UAB „Sanitex“ pagal 2013-10-18 PVM sąskaitą faktūrą SRDO Nr. 087419 įsigijo maisto produktų už 89,91 Lt (tame skaičiuje 15,59 Lt PVM), pagal 2013-10-24 PVM sąskaitą faktūrą SRDO Nr. 088409 – maisto produktų už 477,48 Lt (tame skaičiuje 82,87 Lt PVM), pagal 2013-11-04  PVM sąskaitą faktūrą SMU1 Nr. 245781 – maisto produktų už 35,20 Lt (tame skaičiuje 6,11 Lt PVM), pagal 2013-11-08 PVM sąskaitą faktūrą SMU1 Nr. 246291 – maisto produktų už 338,25 Lt (tame skaičiuje 58,70 Lt PVM), iš viso už 940,84 Lt (tame skaičiuje 163,27 Lt PVM).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas suteikė kaimo turizmo paslaugas UAB „Desanta” pagal šias PVM sąskaitas faktūras: 2013-10-18 VAL Nr. 20131018, 2013-10-24 VAL Nr. 20131023-24, 2013-11-07    VAL Nr.20131106, 2013-11-11 VAL Nr. 20131109. Išrašytose PVM sąskaitose faktūrose maitinimo paslaugos nėra išskirtos.  Inspekcija atliko UAB „Desanta” operatyvų patikrinimą (2014-06-12 priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma Nr. FR1041-1821). Nustatyta, kad UAB „Desanta” buhalterinės apskaitos registruose laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 apskaitė iš pareiškėjo įsigytų kaimo turizmo sodybos „Vila Virginija“ paslaugų už 11 701 Lt (tame skaičiuje 2031 Lt pirkimo PVM). Kaimo turizmo sodyboje UAB „Desanta” vykdė konsultacinius verslo ir kito valdymo veiklos renginius įvairių įmonių atstovams. Renginio metu įmonių atstovai galėjo naudotis visu esančiu sodyboje inventoriumi (pirtis, kubilas, sporto inventorius ir kt.). Maistas sodyboje nebuvo užsakomas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad mokesčių administratorius ėmėsi papildomų priemonių dėl paslaugų pobūdžio nustatymo: Kauno AVMI 2014-06-12 Priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma Nr. FR1041-1821 dėl UAB „Desanta“ (MGK byla, t. II, b. l. 23), kurios duomenys patvirtina padarytas išvadas, kadangi šios bendrovės direktorius detaliai paaiškino, kokios paslaugos buvo perkamos ir nurodė, kad maistas nebuvo užsakomas, buvo apmokama tik už nakvynę, pirtį, sporto inventorių. Todėl daroma išvada, kad mokesčių administratorius šioje dalyje įrodė (pagrindė)  jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas, kaip to reikalauja MAĮ 67 straipsnio 1 dalis.

Dėl baldų įsigijimo.

              Nustatyta, kad pareiškėjas iš UAB „Interio Kaunas“ pagal 2013-09-20 PVM sąskaitą faktūrą              INT Nr. 0004832 už 10 750 Lt (tame skaičiuje 1 865,70 Lt PVM) įsigijo baldus: lovą „FLUFF“,  fotelį  „Ginga“.  Inspekcijai kaimo turizmo sodyboje „Vila Virginija“ 2014-10-10 atlikus operatyvų patikrinimą, jo metu sodybos  darbuotojai minėtų baldų neparodė. 2014-10-17 pareiškėjo sodyboje atlikus operatyvinį patikrinimą (Faktų fiksavimo pažyma Nr. 039092), pareiškėjas parodė pagal ginčo PVM sąskaitą faktūrą įsigytą fotelį bei lovą. Parodyti baldai buvo nufotografuoti.

Atsakovė teigia, kad  tiek parduotuvės www.aildesign.lt internetinėje svetainėje, tiek „Google“ paieškos sistemoje rasti pareiškėjo pirkti baldai yra akivaizdžiai nepanašūs į rastus kaimo turizmo sodyboje, todėl  pareiškėjas neįvykdė jam kaip mokesčių mokėtojui, priskiriamos pareigos įrodyti,  jog už 10 750 Lt (tame skaičiuje 1 865,70 Lt PVM) baldus jis pirko PVM apmokestinamai veiklai kaimo turizmo sodyboje vykdyti.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas pateikė į bylą baldų nuotraukas su UAB „Interio Kaunas“ darbuotojos patvirtinimu, kad šie baldai įsigyti UAB „Interio Kaunas“ salone pagal 2013 m. rugsėjo 20 d. PVM sąskaitą faktūrą INT Nr. 0004832 (b. l. 99-100). Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad pareiškėjo pirkti baldai yra akivaizdžiai panašūs į rastus kaimo turizmo sodyboje. Taigi pareiškėjas įrodė, jog už 10750 Lt (tame skaičiuje 1865,70 Lt PVM) baldus pirko PVM apmokestinamai veiklai kaimo turizmo sodyboje vykdyti,  todėl teismas daro išvadą, kad mokesčių administratoriaus sprendimas šioje dalyje yra neteisėtas.

    Dėl prekių pirkimo-pardavimo sandorių tarp pareiškėjo ir UAB „Agrošuolis“.

Byloje nustatyta, kad UAB „Agrošuolis“ iš pareiškėjo įsigijo už 178 000 Lt be PVM tokias prekes: pagal 2009 m. birželio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą VAL NR. 2009/06/001 keturratį motociklą SP0018 už 35 500 Lt (be PVM); pagal 2012 m. sausio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą  keturratį motociklą už 35 500 Lt (be PVM), sniego motociklą  už 37 000 Lt (be PVM); pagal 2012 m. vasario 13 d. PVM sąskaitą faktūrą 2 pavėsines už 70 000 Lt (be PVM). UAB „Agrošuolis“ pagal 2013 m. lapkričio 15 d. debetinę PVM sąskaitą faktūrą grąžino pareiškėjui 1 sniego motociklą, 2 pavėsines, 2 keturračius motociklus už 178 000 Lt be PVM (PVM sudaro 37 065 Lt).

Pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus ir teigia, kad nurodytos prekės uždarajai akcinei bendrovei „Agrošuolis“ buvo perduotos išsimokėtinai. Pardavimo PVM pagal minėtas sąskaitas faktūras buvo įtrauktas į atitinkamų laikotarpių atskaitą ir sumokėtas. Kadangi sutartu laiku už prekes nebuvo apmokėta, šalys susitarė nutraukti sutartis ir 2013m. lapkričio 15d. UAB „Agrošuolis“ minėtas prekes grąžino/perdavė pardavėjui, t. y. pareiškėjui, tuo pačiu išrašydamas debetinę PVM sąskaitą-faktūrą. Pagal išrašytą debetinę sąskaitą-faktūrą UAB „Agrošuolis“ įsitraukė į atskaitą bei sumokėjo pardavimo PVM, o pareiškėjas V. P. įsitraukė į atskaitą pirkimo PVM už grąžintas prekes.

Atsakovė teigia, kad pareiškėjas minėtų prekių UAB „Agrošuolis” neperdavė, sandoris realiai neįvyko, prekės nebuvo naudojamos PVM apmokestinamai veiklai, todėl pareiškėjas 2009 m. birželio mėn. ir 2012 m. sausio–vasario mėn. per daug deklaravo pardavimo PVM (parduotos prekės UAB „Agrošuolis“), o tikrinamuoju laikotarpiu – 2013 m. lapkričio mėn. nepagrįstai įtraukė į PVM atskaitą grąžintų prekių PVM. 

Byloje nustatyta, kad UAB „Agrošuolis” pagal pareiškėjo 2009-06-02, 2012-01-02, 2012-02-13 išrašytas PVM sąskaitas faktūras įtraukė į PVM atskaitą pirkimo PVM ir deklaravo 2009 m. birželio mėn., 2012 m. sausio ir vasario mėn. PVM deklaracijose, nors minėtos prekės (sniego motociklas, pavėsinės, keturračiai motociklai) nebuvo perduotos ir naudojamos PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų tiekimui. UAB „Agrošuolis“ pasiūlyta patikslinti 2009, 2012 ir 2013 metų pirkimo PVM (2014-06-20 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. FR1042-7538). Tačiau byloje nustatyta, kad UAB „Agrošuolis” deklaracijų netikslino (b. l. 153-154)

Taigi, byloje nustatyta, kad UAB „Agrošuolis“ deklaravo ir sumokėjo į biudžetą PVM pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras, todėl pareiškėjui nepagrįstai nurodyta sumokėti papildomą PVM dėl motociklų ir pavėsinių pardavimo bei vėlesnio jų grąžinimo.

Teismas daro išvadą, kad ginčijami sprendimai dalyje dėl baldų įsigijimo ir dėl prekių pirkimo-pardavimo sandorių tarp pareiškėjo ir UAB „Agrošuolis“ yra neteisėti, todėl Komisijos sprendimo ir centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo dalys dėl mokėtinos PVM sumos naikinamos, pareiškėjo skundą šioje dalyje perduodant centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo (Administracinių bylų teisenos įstatymo  88 straipsnio 2 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

            Pareiškėjo V. P. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 13 d. sprendimo Nr. S-54 (7-33/2015),  Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. sausio 15 d. sprendimo Nr. 68-3 dalis, susijusias su mokėtinos PVM sumos apskaičiavimu. Pareiškėjo V. P. skundą dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. (04.7.2)-FR0682-593 nurodytoje dalyje perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nagrinėti iš naujo.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                    Liudmila Zaborovska