Administracinė byla Nr. A-513-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00873-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 20.5.2; 37.3

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. R. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas S. R. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – Alytaus PN), priteisti 1 200 Eur neturtinei žalai atlyginti už įkalinimo įstaigoje praleistas 60 dienų bei 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2018 m. sausio 26 d. kreipėsi į Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnybą dėl lėtinės ligos hepatito C ir nemigos gydymo. S. R. paskirtų vaistų „Mertazepin“, „Lorozepam“ (nemigai gydyti) ir „Carsil“ (hepatitui gydyti) ar kitų Alytaus PN nebuvo ir gydymas minėtais vaistais iki 2018 m. kovo 23 d. nebuvo suteiktas. Nemigai gydyti skirti vaistai buvo keičiami kitais, pareiškėjui netinkančiais, arba iš viso nebuvo skiriami. S. R. du mėnesius tyčia nebuvo užtikrinta teisė gauti medicininę pagalbą. Dėl laiku neskirtų vaistų pareiškėjas patyrė fizinius skausmus, didelių nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, didžiulį psichologinį sukrėtimą, įtampą, emocinę depresiją, nemigą, buvo žeminamas jo orumas; S. R. tapo dirglus, jaučia padidėjusią aplinkos baimę, sumažėjo bendravimo galimybės, sutriko visavertis gyvenimas, paūmėjo lėtinė liga. Pareiškėjo nuomone, savo veiksmais Alytaus PN pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos
21 straipsnį bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį ir jam sukėlė neturtinę žalą. S. R. pažymėjo, kad 49 dienas jam nesuteikus būtino gydymo Alytaus PN, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. sausio 31 d. sprendimu iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, jam priteisė 490 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metines palūkanas, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo nukrypti nuo ankstesnės Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų praktikos. Kadangi Alytaus PN ir toliau vykdo neteisėtus veiksmus, turi būti priteista didesnė suma neturtinei žalai atlyginti.

3. Teismo posėdyje pareiškėjas S. R. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Pažymėjo, kad į Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi ne tik 2018 m. sausio 26 d., bet ir vėliau, tačiau reikiami vaistai jam nebuvo duodami du mėnesius, o vėliau jie buvo išduoti. Neišdavimas buvo argumentuojamas tuo, kad tokių vaistų Alytaus PN nebuvo.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, kad sveikatos priežiūros paslaugų netinkamas suteikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas, todėl tokio pobūdžio ginčas, remiantis Specialiosios teisėjų kolegijos byloms rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti praktika, turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Be to, remiantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsniu, tokius skundus turi tirti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija. Alytaus PN taip pat pažymėjo, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala. Būtina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų išraišką (pasekmes) asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnio prasme. Nurodė, kad pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais, nepateikė jokių skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizavo aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodė, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis.

II.

6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 4 d. sprendimu pareiškėjo S. R. skundą patenkino ir dalies ir jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, priteisė 500 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7. Teismas, aptaręs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies
3 punkto, Alytaus PN direktoriaus 2016 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 1-124 patvirtintų Sveikatos priežiūros tarnybos nuostatų 1, 3, 20, 41 ir 42 punktų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-538 patvirtinto Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 19–20 punktų nuostatas, padarė išvadą, kad Alytaus PN yra numatyta pareiga savo padalinį Sveikatos priežiūros tarnybą aprūpinti darbo priemonėmis ir ištekliais pagal nustatytus sveikatos priežiūros normatyvus ir sveikatos sistemos reikalavimus bei sudaryti jo uždaviniams įgyvendinti būtinas sąlygas. Atsižvelgiant į tai, administracinėje byloje turi būti įvertinta, ar Alytaus PN tinkamai vykdė šią pareigą.

8. Teismas nustatė, kad nuo 2018 m. sausio 26 d. iki 2018 m. kovo 23 d. S. R. pagal diagnozuotas ligas buvo skirtas medikamentinis gydymas. Pareiškėjo sveikatos istorijoje esantys gydytojo V. M. 2018 m. vasario 23 d. ir 2018 m. kovo 2 d. įrašai patvirtina, kad gydymas S. R. nebuvo skiriamas, kadangi reikiamų vaistų Alytaus PN nebuvo.

9. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nenurodė argumentų apie pareiškėjo skunde nurodytas ir jo sveikatos istorijos įrašais patvirtintas aplinkybes dėl lėtinės ligos hepatito C gydymo bei skirto psichotropinio gydymo vaistais, kurie S. R. nebuvo išduodami dėl jų trūkumo pataisos namuose. Teismas nustatė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo sudarytos sąlygos gauti reikiamą medikamentinį gydymą pagal gydytojo indikacijas.

10. Atsižvelgęs į teisinį reguliavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad Alytaus PN netinkamai vykdė pareigą aprūpinti Sveikatos priežiūros tarnybos padalinį darbo priemonėmis ir ištekliais bei sudaryti jo uždaviniams įgyvendinti būtinas sąlygas, todėl pareiškėjas nuo 2018 m. sausio 26 d. iki 2018 m. kovo 23 d. buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, o tai sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad ginčo laikotarpiu jis patyrė papildomų fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, ko nebūtų atsitikę, jei S. R. Alytaus PN būtų buvęs kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

11. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo trukmę, mastą, intensyvumą, pobūdį, įvertinęs tai, kad S. R. dėl ginčo dalyko buvo kreipęsis į pataisos namų administraciją, tačiau teismui nepateikė jokių duomenų apie jam kilusius negrįžtamus ar sunkius sveikatos sutrikimus dėl nustatyto teisių pažeidimo ar kitas sunkias neigiamas pasekmes, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, numatančią, jog sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio turi būti atsižvelgta ir į tokias reikšmingas bendro pobūdžio aplinkybes kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus, teismas nusprendė, kad 500 Eur dydžio atlygintinos neturtinės žalos dydis yra pakankamas pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams kompensuoti.

12. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, kad bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų priteisiamos. Procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo. Įvertinęs aplinkybes, kad S. R., prašydamas priteisti jam neturtinę žalą, į teismą kreipėsi 2018 m. gegužės 3 d., o administracinė byla teisme buvo iškelta 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi bei 6.210 straipsnio 1 dalimi, teismas pareiškėjui priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2018 m. gegužės 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III.

13. Pareiškėjas S. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 4 d. sprendimo dalį, kurioje nebuvo tenkintas skundas, ir priimti sprendimą jo skundą tenkinti visiškai.

14. Pareiškėjas nesutinka, kad 500 Eur suma yra proporcinga jam padarytai neturtinei žalai atlyginti. Pažymi, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai administracinėje byloje Nr. I-1212-423/2018 jo ir atsakovo Alytaus PN atžvilgiu yra priėmęs 2018 m. sausio 31 d. sprendimą, kuriuo analogiškoje nagrinėjamai situacijoje pripažino, jog atsakovas nepaiso Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatų, nesuteikia gydymo ir minėtu sprendimu iš atsakovo priteisė 490 Eur (po 10 Eur už kiekvieną dieną). Nurodo, kad atsakovo atstovas nepaiso teismų sprendimų, kuriais konstatuojamas jo teisių pažeidimas ir toliau pažeidinėja pareiškėjo teisę į medicininę pagalbą pataisos įstaigoje. S. R. teisės yra pažeidžiamos sistemiškai, medicininė pagalba Alytaus PN jam nesuteikiama nuosekliai, atsakovo atstovas nesiima jokių priemonių, kad pakeistų nepriimtiną ir neteisėtą situaciją, jam yra paprasčiau nekreipti dėmesio į vaistų trūkumą įkalinimo įstaigoje, o lėšas, skirtas vaistams įsigyti, yra linkęs panaudoti ne pagal paskirtį. Alytaus PN yra paprasčiau ir patogiau, kai pareiškėjui, negavusiam vaistų, yra priteisiama neturtinė žala, kuri atlyginama iš valstybės biudžeto, o institucija jokios atsakomybės neprisiima ir toliau veikia neteisėtai. S. R. nuomone, atsakovui turi būti taikomas pakankamo atgrasomojo poveikio principas – už 57 dienas gydymo nesuteikimo iš jo priteisiant visą skunde reikalautą sumą ir priteistą neturtinę žalą išieškoti iš už aprūpinimą / neaprūpinimą vaistais Alytaus PN atsakingų asmenų.

15. S. R. nurodo, kad dėl Alytaus PN sistemiško ciniško neveikimo negalėdamas gauti jam reikalingų vaistų ir neturėdamas jokios galimybės šių vaistų įsigyti iš kur nors kitur, patyrė bejėgiškumą, dvasinę skriaudą, nervinę įtampą, turėjo kęsti skausmus. Dėl to, kad vaistams gauti pataisos įstaigoje nepadeda nei įstatymai, nei teismų sprendimai, krito S. R. pasitikėjimas Lietuvos Respublika, kaip teisine valstybe, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo bendravimo galimybės. Pareiškėjo nuomone, jo prašomas priteisti 1 200 Eur neturtinės žalos dydis yra pagrįstas. Be to, teisinėje doktrinoje bei teismų praktikoje laikomas nuostatos, kad jei atsakovas tyčia neteisėtai veikė prieš asmenį, priteisiamas daug kartų didesnis neturtinės žalos atlyginimas nei konstatavus, kad teisės aktus atsakovas pažeidė netyčia. Kadangi atsakovo atstovas neteisėtai veikia pakartotinai ir nepaiso teismų sprendimų bei nebando pasiteisinti ar keisti situacijos dėl tokio savo neteisėto veikimo, turi būti konstatuota, jog jis veikia tyčia.

16. Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

17. Alytaus PN pažymi, kad teismas objektyviai neįvertino jo pateiktos su skundu susijusios medžiagos. Savo poziciją atsakovo atstovas grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jo atsiliepime į S. R. skundą. Akcentuoja, kad nenustačius būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą, o pareiškėjo nurodyti neturtinės žalos atsiradimą lemti galintys veiksniai neįrodė realaus neturtinės žalos atsiradimo ir buvimo fakto.

18. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 4 d. sprendimą panaikinti. Savo poziciją grindžia atsiliepimuose į pareiškėjo skundą ir apeliacinį skundą išdėstytais argumentais dėl bylos neteismingumo administraciniam teismui bei netinkamu aplinkybių įvertinimu. S. R. nepateikė teismui įrodymų, jog jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjui neįrodžius visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti jam žalos atlyginimą.

19. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą S. R. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

20. S. R. nesutinka su Alytaus PN argumentu, kad bylą turėtų nagrinėti bendrosios kompetencijos teismas. Pažymi, kad skunde buvo aiškiai suformuluotas reikalavimas atlyginti Alytaus PN nesilaikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatų pareiškėjui padarytą žalą. Pažymi, kad tiek Alytaus PN, tiek juose veikianti Sveikatos priežiūros tarnyba, tiek Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos yra viešojo administravimo subjektai. Be to, pagal Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 4 d. sprendime išdėstytą teisinį reguliavimą akivaizdu, kad būtent Alytaus PN yra atsakingi už Sveikatos priežiūros tarnybos aprūpinimą medikamentais. Atsižvelgiant į visa tai, byla yra teisminga administraciniams teismams.

21. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu, S. R. nurodo, kad neturtinės žalos dydžio neįmanoma pagrįsti dokumentais ar ją apskaičiuoti. Dvasinė skriauda apskritai neįkainojama, ją galima tik sąlygiškai įvertinti ir kompensuoti materialine išraiška, todėl atsakovo atstovas visiškai nepagrįstai teigia, kad patirtos moralinė žalos dydis turi būti kuo nors pagrįstas ar apskaičiuotas pagal kokį nors koeficientą. Įstatymas įtvirtinta asmens teisę siekti, kad būtų atlyginta valdžios institucijų neteisėtais veiksmais jam padaryta neturtinė žala. S. R. nuomone, šiuo atveju yra visos sąlygos valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams, neturtinei žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų bei neturtinės žalos atsiradimo konstatuoti. Be to, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, kalinimo sąlygų pažeidimai laikomi nustatytais. Administracinių teismų praktika, pagal kurią įrodinėjimo našta neteisėtų veiksmų vertinimo etape tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai, be kita ko, yra grindžiama Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Kadangi S. R. dėl kalinimo laisvės atėmimo įstaigoje objektyviai neturi galimybės surinkti įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, įrodymus, paneigiančius nurodytas aplinkybes, turėtų pateikti atsakovas, tačiau jis neįrodė, kad pareiškėjas dėl Alytaus PN neteisėtų veiksmų neturtinės žalos nepatyrė.

22. S. R. akcentuoja, kad atsakovas neneigia savo kaltės dėl teisės aktų nesilaikymo ir pareiškėjo teises pažeidinėja nuosekliai bei sistemiškai, todėl jo nuolat patiriama dvasinė skriauda bei neturtinė žala yra akivaizdi.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

23. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl galbūt neteisėtų valdžios institucijos veiksmų pareiškėjui neužtikrinus tęstinio medikamentinio gydymo (neaprūpinus reikiamais vaistais) atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, priteisė 500 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos neturtinės žalos dydžiu ir prašo jo skundą tenkinti visiškai, o atsakovas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, motyvuodamas ginčo nepriskirtinumu administraciniams teismams bei patirtos neturtinės žalos nepagrindimu.

24. Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, jog ginčo teisinius santykius, atsiradusius tarp gydymo įstaigos ir pareiškėjo (paciento) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo (nesuteikimo) reguliuoja ne laisvės atėmimo bausmės vykdymą reglamentuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos, todėl bylos dėl žalos, kilusios iš asmens sveikatos priežiūros santykių, t. y. civilinių teisinių santykių, atlyginimo yra teismingos bendrosios kompetencijos teismams (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2006 m. spalio 9 d. nutartį byloje T-77/2006, 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartį byloje Nr. T-69/2009, 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį byloje T-110/2013). Iš S. R. skundo turinio bei jo paaiškinimų pirmosios instancijos teismo posėdyje matyti, kad pareiškėjas ginčą kelia ne dėl Alytaus PN padalinio suteiktų, nesuteiktų ar netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, o dėl šios įstaigos neveikimo, neužtikrinant, jog S. R. laiku būtų suteikti reikalingi vaistai. Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš galbūt neteisėtų Alytaus PN veiksmų, susijusių su šios įstaigos administravimo veikla, atliekama specialių bausmių vykdymo ir administracinės teisės normų nustatyta tvarka, konstatuotina, kad S. R. keliamas ginčas yra teismingas administraciniam teismui, todėl jis pagrįstai buvo nagrinėjamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose.

25. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 
6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 
6.249 straipsnis), tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

26. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje S. R. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius jo nurodytos institucijos – Alytaus PN – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pažymėtina, kad neteisėtumui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme konstatuoti privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reglamentuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos. Nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus, būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

27. Kaip jau minėta, S. R. neturtinę žalą kildina iš to, kad jam kreipiantis į Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnybą, du mėnesius nebuvo duodami gydytojo paskirti vaistai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktoje asmens sveikatos istorijoje esančius duomenis, pagrįstai nustatė, kad ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2018 m. sausio 26 d. iki 2018 m. kovo
23 d., S. R. pagal diagnozuotas ligas buvo skirtas medikamentinis gydymas (paskirti vaistai, b. l. 11–14). Iš šiuose medicininiuose dokumentuose esančių gydytojo įrašų matyti, kad vaistai pareiškėjui nebuvo duodami, kadangi jų įstaigoje nebuvo. Atsižvelgusi į šiuos rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad pareiškėjui vaistai nebuvo duodami dėl to, kad jų Alytaus PN nebuvo. Alytaus PN šių aplinkybių teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose neginčijo ir iš esmės nesutiko tik dėl iš to S. R. kilusios neturtinės žalos pagrįstumo.

28. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą. Vaistų ir vaistinių medžiagų įsigijimo, laikymo, išdavimo vartoti, įtraukimo į apskaitą ir nurašymo Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžiose laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarką ginčo laikotarpiu nustatė iki 2019 m. liepos 12 d. galiojęs Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-538 patvirtintas Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašas. Pagal Aprašo 4 punktą, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžiose laisvės atėmimo vietų įstaigos, planuodamos joms skirtas lėšas ir rengdamos asignavimų sąmatą, šioje sąmatoje numato lėšas vaistiniams preparatams įsigyti. Lėšos turi būti planuojamos taip, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems būtų užtikrintos tos pačios apimties asmens sveikatos priežiūros paslaugos kaip ir asmenims, esantiems laisvėje. Vaistiniai preparatai vartoti išduodami vadovaujantis įrašais Gydytojo paskyrimų lape. Suimtajam ar nuteistajam suvartojus vaistinį preparatą, slaugos specialistas tai pažymi Gydytojo paskyrimų lape. Vaistiniai preparatai somatinėms ligoms gydyti gali būti išduodami suimtajam ar nuteistajam asmeniškai, jam pasirašant, ribojant kiekį: lėtinėms ligoms gydyti – septynioms dienoms, o ūmioms – vienam gydymo kursui. Suimtajam ar nuteistajam išduodamas Medicininis pažymėjimas (forma Nr. 046), kuriame pažymimas išduoto vaisto pavadinimas, kiekis bei terminas, per kurį išduoti vaistai turi būti suvartoti (Aprašo 17 punktas). Pagal Aprašo 19 punktą, vaistinių preparatų atsargos įstaigos vaistinėje turi būti ne mažesnės už vieno mėnesio poreikį ir ne didesnės negu trijų mėnesių poreikis, o Sveikatos priežiūros tarnyboje ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydomuosiuose skyriuose – neturi viršyti penkiolikos dienų poreikio. To paties aprašo 20 punkte nustatyta, kad vaistiniai preparatai, kurie laikomi įstaigos vaistinėje, išduodami vartoti vadovaujantis rašytiniais reikalavimais, surašytais vadovaujantis suimtąjį arba nuteistąjį gydančio gydytojo įrašais Asmens sveikatos istorijoje (forma Nr. 025-l/ap) ar Gydymo stacionare istorijoje (forma Nr. 003-l/ap), ar Stacionarinėje tuberkuliozės ligos istorijoje (forma Nr. 003-9/a) ir Gydytojo paskyrimų lape (forma Nr. 003-4/a).

29. Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi laisvės atėmimo vietų įstaiga Alytaus PN yra atsakingi už pataisos įstaigoje gydomų ligonių aprūpinimą vaistais ir medicinos priemonėmis. Nustatyta, kad pareiškėjas S. R. turėjo sveikatos problemų, dėl jų pareiškėjui buvo skirti nemokami vaistai, tačiau jis jų būdamas Alytaus PN tam tikrą laikotarpį negavo. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Alytaus PN tinkamai nevykdė pareigos, numatytos Aprašo 4, 19 punktuose. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui paskirtų medicininių preparatų įstaigoje nebuvo, konstatuotina, jog Alytaus PN veikė nepakankamai rūpestingai, t. y. šios institucijos veiksmai buvo neteisėti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme. Kita vertus, nagrinėjamu atveju Alytaus PN neveikimas, kuris truko pareiškėjui sergant lėtine liga nuo 2018 m. sausio 26 d. iki 2018 m. kovo 23 d., negali būti prilyginamas kankinimui, žiauriam ar nežmoniškam bei asmens orumą žeminančiam elgesiui, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovo atstovas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatas.

30. Nustačius Alytaus PN neteisėtus veiksmus dėl pareiškėjui vaistų nesuteikimo tam tikrą laikotarpį, atsižvelgiant į tai, kad teisė į sveikatos apsaugą yra saugotina pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnį, negali būti konstatuota, jog dėl to jis nepatyrė realios žalos. Nors administracinėje byloje nėra duomenų, kad S. R. sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuotas teisės gauti paskirtus vaistus pažeidimas, teisėjų kolegijos nuomone, vaistų negavimas nustatytu laikotarpiu, jo teisių ribojimas ir sukelti nepatogumai esant pataisos namuose, sudarė prielaidas patirti S. R. nurodytus neigiamus išgyvenimus, t. y. kilti neturtinei žalai. Taigi, tarp nurodytų atsakovo atstovo pažeidimų ir pareiškėjui kilusių neigiamų padarinių egzistuoja priežastinis ryšys.

31. Vertinant S. R. apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo jam priteistinos neturtinės žalos dydį, atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti.

32. Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš veiksnių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-690/2015 pažymėjo, kad aukštesnio laipsnio, masto stiprumo ir intensyvumo fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai turi būti kompensuojami didesne pinigų suma, o ne tokio stipraus sukrėtimo, mažesnio intensyvumo nepatogumams atlyginti turi būti skiriama mažesnė suma.

33. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kaip jos buvo pažeistos, į pažeidimo trukmę ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir taip toliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, jog būtent tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.

34. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimo trukmę, intensyvumą, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus bei sveikatos pablogėjimą, ginamų vertybių pobūdį bei kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteista 500 Eur suma, priešingai nei teigia S. R., yra proporcinga Alytaus PN padarytam pažeidimui ir pakankama. Pareiškėjo prašoma priteisti 1 200 Eur suma neturtinei žalai atlyginti neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Kadangi pareiškėjo nurodytas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1212-423/2018 apeliacine tvarka nebuvo skųstas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jo teisėtumo bei pagrįstumo neanalizavo, nėra pagrindo remtis minėtame sprendime S. R. priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu.

35. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, todėl pirmosios instancijos teismas, konstatavęs sąlygas Alytaus PN deliktinei atsakomybei kilti ir priteisęs neturtinės žalos atlyginimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalimi bei 6.37 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovui nepateikus jokių argumentų dėl šios sprendimo dalies, teisėjų kolegija jos išsamiau neanalizuoja.

36. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, išsamiai išaiškino ir įvertino nagrinėjamai bylai reikšmingas faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo S. R. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, apeliaciniai skundai atmetami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. R. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinius skundus atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.