Civilinė byla Nr. 2VP-5753-420/2020 Proceso Nr. 2-54-3-00199-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos:
3.1.18.7; 3.2.3.2; 3.2.7.2
(S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. lapkričio 17 d.
Zarasai
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Vladimiras Kurasovas,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Č. U. prašymą suinteresuotiems asmenims antstoliui Sigitui Osvaldui Grašiui, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) “Visagino būstas”, UAB “Visagino energija”, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese – uždrausti antstoliui S. O. Grašiui vykdyti pareiškėjai Č. U. priklausančio turto –0,27 m2 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą.
Prašyme nurodė, kad antstolis S. O. Grašys yra užvedęs vykdomąją bylą Nr. 0168/16/02691, kurioje vykdo 728,07 Eur skolinio įsipareigojimo išieškojimą UAB „Visagino būstas“ naudai iš skolininkės Č. U.. Antstolis S. O. Grašys taip pat yra užvedęs vykdomąsias bylas Nr. 0168/17/00985, Nr. 0168/18/01450, Nr. 0168/20/00250, kuriose vykdo 10 534,02 Eur skolinio įsipareigojimo išieškojimą UAB „Visagino energija“ naudai iš skolininkės Č. U.. Skolinių įsipareigojimų išieškojimas vykdomosiose bylose Nr. 0168/16/02691, Nr. 0168/17/00985, Nr. 0168/18/01450, Nr. 0168/20/00250 yra vykdomas iš Pareiškėjos turto: 40,27 m2 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Vykdydamas išieškojimą, antstolis S. O. Grašys nuo 2020-09-04 iki 2020-10-05 vykdė pareiškėjos turto pirmąsias varžytynes Nr. 197021, kurios buvo paskelbtos antstolio S. O. Grašio 2020-09-04, patvarkymo dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo Nr. S-20-168-30458 pagrindu. Turto nepardavus pirmose varžytynėse, antstolis priėmė 2020-10-20 patvarkymą dėl antrųjų varžytynių paskelbimo Nr. S-20-168-37491 bei 2020-10-20 paskelbė turto antrąsias varžytynes Nr. 199525. Varžytynės baigsis 2020-11-19. Antstolis S. O. Grašys 2020-09-04 patvarkymu dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo Nr. S-20-168-30458, pareiškėjos turto vertę nustatė 8 000,00 Eur. Nustatęs turto vertę, antstolis ne tik privalėjo supažindinti skolininkę su areštuoto turto verte, tačiau, vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 58 punktu, ne vėliau, nei 20 dienų iki varžytynių paskelbimo datos, informuoti pareiškėją apie numatytą varžytynių datą bei pareiškėjos teisę iki varžytynių paskelbimo pradžios pasiūlyti savo pirkėją turtui įsigyti, kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 704 straipsnis. Pareiškėja apie pirmąsias turto varžytynes Nr. 197021, kurios buvo paskelbtos2020-09-04, antstolio buvo informuota tik 2020-09-04 patvarkymu Nr. S-20-168-30458 Dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo, t. y. tą pačią dieną, kai buvo paskelbtos varžytynės. Antstolis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 58 punkte nustatyta tvarka neinformuodamas pareiškėjos apie varžytynių pradžią ir skelbdamas pirmąsias turto varžytynes, nesilaikydamas 20 dienų termino, nesudarė pareiškėjai sąlygų pasiūlyti savo turto pirkėją iki varžytynių paskelbimo.
Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėtas apie tai nepranešus suinteresuotiems asmenis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 147 straipsnio 1 dalis).
Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones ir nukeliant neapibrėžtam laikui teismo sprendimo realų įvykdymą – ypač svarbu suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pagrindinių civilinio proceso tikslų bei principų, t. y. teismo sprendimo įvykdymo per įmanomai trumpiausią laiką, kuo greitesnės teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinta, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.
CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, kai teikia skundą dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti.
Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vykdymo procese, turi būti nustatyti CPK 144 straipsnyje numatyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai, tačiau ypatumas yra tas, jog jos taikomos, kai jau būna pripažintos ar apgintos kurios nors subjektyvios asmenų teisės ir/ar teisėti interesai ir sprendimas būna įsiteisėjęs (CPK 18 straipsnis). Todėl taikant laikinąsias apsaugos priemones, kurios nukelia teismo sprendimo realų įvykdymą, itin svarbu, suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei užtikrinti proceso koncentruotumo principo, be kita ko, reiškiančio, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpiausią laiką (CPK 7 straipsnis), įgyvendinimą.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, pagrindas teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįstas ir motyvuotas byloje dalyvaujančio asmens prašymas, kuriame nurodytos aplinkybės bei pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 178 straipsnis). Įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, pareiškėjo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).
Būtinumas užtikrinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamo tikslo įgyvendinimą nustatyti šių priemonių taikymo pagrindą bei vadovautis ekonomiškumo, teisingumo, proporcingumo, asmenų lygybės principais suponuoja teismui pareigą, sprendžiant dėl konkrečios laikinųjų apsaugos priemonių rūšies taikymo ir jos taikymo masto, preliminariai (lot. prima facie) įvertinti ieškiniu (skundu) pareikštus reikalavimus, pateiktus įrodymus ir patį teismo sprendimą, kuris būtų priimtas ieškinio (skundo) tenkinimo atveju, vykdytinumo prasme (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1575/2010; 2011 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1122/2011). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-276/2012).
Nagrinėjamu atveju teismas, pasisakydamas dėl skundo dėl antstolio S. O. Grašio veiksmų pagrįstumo, pažymi, kad į klausimą, ar pareiškėjos skundas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atliekamas tik preliminarus pareiškėjos pareikšto skundo vertinimas, kuris nereiškia skundo nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Teismas, preliminariai įvertinęs pateiktą skundą, daro išvadą, jog pareiškėja nepateikė pagrįstų įrodymų, kurie leistų teigti, jog antstolis S. O. Grašys neteisėtai ir nepagrįstai 2020-09-04 ir 2020-10-20 patvarkymais paskelbė pareiškėjai Č. U. nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirmąsias ir antrąsias varžytines.
Pareiškėja nurodė, kad antstolis S. O. Grašys nesilaikydamas reikalavimo informuoti pareiškėją prieš 20 dienų apie varžytinių datą pažeidė CPK 704 straipsnio reikalavimus, nes pareiškėja negalėjo pasinaudoti jai suteikta teise iki varžytinių paskelbimo pasiūlyti savo turto pirkėją.
Šis pareiškėjos argumentas yra nepagrįstas ir atmestinas, nes, kaip matyti iš antstolio pateiktų duomenų, pareiškėja dar 2020-02-14 patvarkymu Nr. S-20-168-5406 (Č. U. asmeniškai įteiktas 2020-02-17), buvo informuota, kad iki varžytinių paskelbimo ji gali pati arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją.
Remiantis nurodytu, darytina išvada, kad pareiškėja neįrodė pirmos sąlygos taikant laikinąsias apsaugos priemones, t. y. neįrodė, kad skundas yra tikėtinai pagrįstas.
Kalbant dėl antros sąlygos taikant laikinąsias apsaugos priemonės, pareiškėja nurodė, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu, kadangi gali būti parduotas varžytynėse pareiškėjai priklausantis turtas tretiesiems asmenims, kurie taptų sąžiningais įgijėjais, ir tokiu atveju pareiškėja turėtų inicijuoti naują bylą dėl savo teisių gynimo. Teismas su tokia pareiškėjos pozicija nesutinka. Kaip buvo nurodyta anksčiau, teismas nenustatė, kad antstolis būtų pažeidęs vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Dėl šios priežasties nėra jokio pagrindo išvadai, kad nesustabdžius varžytinių bus pažeisti pareiškėjos interesai.
Be to, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja neįrodė pirmos sąlygos taikant laikinąsias apsaugos priemones, todėl teigtina, kad nėra grėsmės būsimam teismo sprendimo neįvykdymui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, neegzistuojant pirmajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinai sąlygai, nėra pagrindo plačiau pasisakyti dėl kitos sąlygos egzistavimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-257-236/2019).
Teismas pažymi, kad šioje stadijoje sprendžiamas tik klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau nenagrinėjamas pats skundas iš esmės, todėl teismas tik preliminariai įvertina skundo pagrįstumą, taigi nepasisako dėl visų pareiškėjos argumentų, kurie iš esmės yra skundo nagrinėjimo dalykas.
Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė objektyvių duomenų, leidžiančių daryti prielaidą, kad antstolio atlikti veiksmai yra neteisėti ir nepagrįsti, ir jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.
Teismas, vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, 147, 290, 291, 510 straipsniais,
n u t a r i a :
pareiškėjos Č. U. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.
Teisėjas Vladimiras Kurasovas