Baudžiamoji byla Nr. 2K-223/2012
Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01578-2008-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.17.12.; 2.2.4.3.; 2.3.2.1.2.3.
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gegužės 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Vytauto Piesliako ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorei Vitalijai Songailienei,
kaltinamajam O. S.,
civilinio ieškovo atstovui G. V. M.,
teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Gedimino Bernotavičiaus kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 21 d. nutarties, kuria Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. nuosprendis panaikintas ir baudžiamoji byla perduota prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą.
Civilinio ieškovo UAB „J” atstovų ir nuteistojo O. S. apeliaciniai skundai atmesti.
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. nuosprendžiu O. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 208 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 20 MGL (2600 Lt) bauda; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį - 40 MGL (5200 Lt) bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir O. S. paskirta galutinė bausmė - 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda.
Civilinių ieškovų UAB „T” ir UAB „J” civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos D. Bajerčiūtės pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti - panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, kaltinamojo O. S. ir civilinio ieškovo atstovo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
O. S. buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo nuteistas pagal BK 208 straipsnio 1 dalį už tai, kad dėl sunkios įmonės ekonominės padėties ir nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, tenkino tik vieno iš jų reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams. O. S., nuo 2004 m. sausio 14 d. iki 2008 m. spalio 8 d. būdamas UAB „T“ generaliniu direktoriumi (nuo 2005 m. vieninteliu šios įmonės akcininku), žinodamas, kad UAB „T“ nemoki, jos ekonominė padėtis sunki, nes uždelsti įsipareigojimai viršija visą turimą turtą, kad būtų galima atsiskaityti su visais kreditoriais, bendrovė tokių galimybių neturi ir dėl šių priežasčių jai akivaizdžiai gresia bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų UAB „T“ kreditorių reikalavimų, iš bendrovės kasos pagal 2008 m. liepos 4 d. ir 2008 m. liepos 14 d. kasos išlaidų orderius Nr. KIO-8.7.2 ir Nr. KIO-8.7.3 išsimokėjo sau 7000 Lt ir 4000 Lt, iš viso 11 000 Lt, kuriuos jis, kaip UAB „T“ akcininkas, pagal 2008 m. vasario 6 d. ir 2008 m. balandžio 7 d. kasos pajamų orderius Nr. TK 0000102 ir Nr. TK 000104 buvo įnešęs į įmonės kasą atlyginimams išmokėti bei prekėms ir paslaugoms pirkti; taip padengė UAB „T“ skolą sau pačiam, kaip UAB „T“ atskaitingam asmeniui, bei 2008 m. liepos 31 d. išsimokėjo sau, kaip UAB „T“ darbuotojui, 2634,31 Lt darbo užmokestį, t y. patenkino tik vieno UAB „T“ kreditoriaus - savo paties - iš viso 13 634,31 Lt dydžio reikalavimus, dėl to atitinkamai buvo sumažintos likusių UAB „T“ kreditorių galimybės gauti įsiskolinimų padengimą, taip jiems padarant 13 634,31 Lt dydžio turtinę žalą.
Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį O. S. buvo kaltinamas ir nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą. Nuo 2004 m. sausio 14 d. iki 2008 m. spalio 8 d. būdamas UAB „T“ generaliniu direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį būdamas atsakingas už UAB „T“ apskaitos organizavimą, nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2008 m. spalio 8 d. eidamas ir UAB „T“ kasininko pareigas ir pagal 2000 m. vasario 17 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 30 punktą būdamas atsakingas už vykdomas kasos operacijas, nuo 2004 m. gegužės 26 d. iki 2006 m. liepos 19 d. iš R. ir R. J. pagal 2004 m. gegužės 25 d. su UAB „T“ ir R. Jankausku sudarytą rangos darbų sutartį Nr. 08/0405, gavęs 172 179 Lt už UAB „T“ atliktus darbus ir patiektas prekes, tyčia, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 ir 4 dalis ir Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punktą, nuo 2004 m. liepos 8 d. iki 2007 m. vasario 2 d. išrašė kasos pajamų orderius tik 113 500 Lt, gautų iš R. ir R. J., sumai, tačiau likusiai iš jų gautų lėšų daliai - 58 679 Lt sumai – kasos pajamų orderių neišrašė, į kasos knygą šios pinigų sumos neįrašė, T y. į UAB „T“ apskaitą neįtraukė iš R. ir R. Jankauskų pagal minėtą rangos darbų sutartį už UAB „T“ atliktus darbus ir patiektas medžiagas gautų 58 679 Lt Be to, O. S., pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, į UAB „T“ apskaitą tyčia neįtraukė UAB „Ardena“ bendrovei „T“ 2008 m. liepos 4 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros ARD 0118223 už prekes 710,30 Lt sumai; dėl to iš dalies už 2004-2008 metų laikotarpį nebuvo galima nustatyti UAB „T“ veiklos, jos turto bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal civilinio ieškovo UAB „J” atstovų G. V. M., L. Š. ir nuteistojo O. S. apeliacinius skundus, panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir baudžiamąją bylą perdavė prokurorui, nustatęs, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą (BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas), nes jame nenurodyta, kokiems konkrečiai kreditoriams ir kokio dydžio turtinė žala buvo padaryta O. S. veiksmais, kvalifikuotais pagal BK 208 straipsnio 1 dalį; taip neatskleistos reikšmingos aplinkybės, apibūdinančios šio nusikaltimo požymį – padarinius. Apeliantų skundus dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teismas atmetė.
Kasaciniu skundu Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2011 m. spalio 21 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas padarė esminį BPK pažeidimą.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktą panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui galima tik tada, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Kaltinamasis aktas neatitinka minėto straipsnio reikalavimų, jeigu jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius atitinkančios faktinės aplinkybės. Šioje byloje surašytame kaltinamajame akte visos būtinos veikos faktinės aplinkybės, apibūdinančios O. S. nusikalstamos veikos, numatytos BK 208 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius yra nurodytos. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad kaltinime tiksliai nenurodyti nusikalstamos veikos padariniai. Kaltinamajame akte konkrečiai nurodyta, kad O. S. veiksmais, kuriais jis patenkino savo kaip UAB „T" kreditoriaus reikalavimus, buvo padaryta konkreti - 13 634,31 Lt dydžio turtinė žala ir kad ši žala padaryta likusiems UAB „T" kreditoriams. Kaltinimo formuluotė, kad dėl O. S. veikos buvo sumažintos likusių kreditorių galimybės gauti įsiskolinimų padengimą, reiškia, kad nurodyto dydžio žala buvo padaryta ne vienam, o dviem ar daugiau asmenų. Kasatoriaus nuomone, šios faktinės aplinkybės yra pakankamos konstatuoti būtino BK 208 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymio - turtinės žalos daugiau nei dviem kreditoriams - buvimą ar nebuvimą. Be to, pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą, visų įmonės kreditorių, nesvarbu, kiek jų būtų, teises ir interesus gina bankroto administratorius, kuris iš kaltininko priteistą padarytos žalos sumą ir paskirstytų kreditoriams Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Svarbu, jog byloje būtų atskleista ir įrodyta, kad nusikaltimu žala buvo padaryta bent dviem ar daugiau kreditorių, o konkretus jų skaičius veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Dėl to kaltinimo papildymas (keitimas) minėtomis aplinkybėmis nebuvo reikalingas, o tai, ar esamame kaltinime nurodytos aplinkybės yra pagrįstos, turėjo įvertinti teismas, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs visus bylos duomenis.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad konkretūs UAB „T" kreditoriai (nurodant jų vardus, pavardes, juridinių asmenų pavadinimus) ir jų skaičius yra užfiksuoti byloje esančiame dokumente –Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartyje, kuria UAB „T" pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei patvirtintas UAB „T" kreditorių (iš kurių vien pirmos eilės kreditorių buvo gerokai daugiau nei vienas, T y. vienuolika) ir jų kreditorinių reikalavimų 457 724,85 Lt sumai sąrašas. Tai pripažino ir apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad šia nutartimi patvirtintą UAB „T" kreditorinių reikalavimų sąrašą sudaro trys kreditorių eilės. O. S. įtrauktas į pirmos eilės kreditorių, kurių bendra reikalavimų suma - 54 398,63 Lt, sąrašą, jo kreditoriniai reikalavimai - 13 890,94 LT Iš to darytina išvada, kad byloje yra išsamūs duomenys apie visus kaltinime nurodytus likusius UAB „T" kreditorius ir jų skaičių, todėl konkrečių kreditorių, kuriems padaryta žala, neišvardijimas ir jų skaičiaus nenurodymas kaltinamajame akte, kai šios aplinkybės yra nustatytos bylos medžiaga, nėra toks kaltinamojo akto trūkumas, kuris trukdytų teismui nagrinėti bylą.
Kasatoriaus manymu, net ir pripažinus aptartų aplinkybių kaltinamajame akte nenurodymą kaip trūkumą, jį buvo galima pašalinti nagrinėjant bylą teisme, nes kaltinimo papildymas nurodant konkrečius kreditorius ir jų skaičių nelaikytinas kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių pakeitimu iš esmės skirtingomis. Kasatorius pabrėžia, kad tiek baigus ikiteisminį tyrimą ir susipažinus su bylos medžiaga, tiek pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu nei kaltinamasis O. S., nei jo gynėjas neišsakė jokių abejonių dėl to, kad kaltinimas būtų neaiškus ar nesuprantamas.
Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad pagal BK 208 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, kai turtinė žala padaroma dviem ir daugiau kreditorių, o turtinės žalos dydis pinigine išraiška viršija 150 MGL sumą. Kasatorius pažymi, kad minimali žala BK 208 straipsnio 1 dalyje kaip būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis nėra įtvirtinta. Tačiau jeigu teismas būtų kitokios nuomonės, jis turėtų spręsti bylą iš esmės ir dėl šio nusikaltimo O. Skrupskelį išteisinti, nes byloje nustatyta ir kaltinime nurodyta jo veiksmais kreditoriams padaryta turtinė žala yra mažesnė nei 150 MGL, ir ši aplinkybė (žalos dydis) nesikeistų šalinant kaltinamojo akto trūkumus.
Apibendrindamas kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai konstatavęs BPK 219 straipsnio reikalavimų pažeidimą ir dėl to priėmęs nepagrįstą nutartį, padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, kuris sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą.
Kasacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, gali panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą.
Kaltinamojo akto turiniui keliami reikalavimai, nustatyti BPK 219 straipsnyje. Šio straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą. Nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos kvalifikavimui. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte (ir atitinkamai nuosprendyje) turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai minėtos aplinkybės jame nenurodytos arba nurodytos netiksliai, nekonkrečiai ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme. Tokiu atveju byla perduodama prokurorui naujam kaltinamajam aktui surašyti taip, kad nustatyti trūkumai (pažeidimai) būtų pašalinti.
Teisėjų kolegija mano esant nepagrįstą apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad šioje byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatytų reikalavimų. Iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad jame yra detaliai nurodytos visos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, kurios svarbios teismui sprendžiant O. S. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 208 straipsnio 1 dalį klausimus. Kaltinamajame akte įvardyti konkretūs baudžiamojo įstatymo (BK 208 straipsnio 1 dalis) draudžiami jo veiksmai, T y. tai, kad O. S. patenkino tik vieno UAB „T“ kreditoriaus - savo paties - reikalavimus; nurodyta kaip tai padarė, kokiomis aplinkybėmis – konkretūs veiksmai padaryti žinant, kad UAB „T“ nemoki, nes uždelsti įsipareigojimai viršija visą turimą turtą ir dėl šių priežasčių jai akivaizdžiai gresia bankrotas bei nėra galimybės patenkinti visų bendrovės kreditorių reikalavimų. Skirtingai nei teigiama apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kaltinamajame akte (ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje) nurodyti ir aiškūs nusikalstamos veikos padariniai, t y. kad O. S. padarė kreditoriams 13 645,31 Lt dydžio turtinę žalą ir būtent šia apimtimi (pinigine išraiška) sumažintos likusių kreditorių galimybės gauti įsiskolinimų padengimą (nuostolių jiems atlyginimą).
Apeliacinės instancijos teismas kaip kaltinamojo akto trūkumą nurodė tą aplinkybę, kad jame nurodyta tik bendrai likusiems kreditoriams padaryta turtinė žala (13 634,31 Lt), tačiau nėra nurodyta, kokiems konkrečiai kreditoriams ir kokio dydžio turtinė žala kiekvienam iš jų buvo padaryta O. S. veiksmais. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 208 straipsnio dispoziciją šio nusikaltimo padariniai - turtinė žala kreditoriams, kuri pasireiškia kaip negautos pajamos tenkinant jų reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto. Ši žala atsiranda dėl to, kad kreditoriai praranda tam tikrą bendro turto dalį, kuris sumažėja dėl skolininko nesąžiningumo, kai jis patenkina vieno ar kelių pasirinktų kreditorių reikalavimus. Žala turi būti padaroma ne mažiau kaip dviem likusiems kreditoriams, o nusikaltimas laikomas baigtu sudarius situaciją, kai įmonės-skolininko bendro turto sumažėja ir dėl to kreditoriai negali realiai patenkinti savo reikalavimų tokia apimtimi, kokia būtų galėję iki nesąžiningo skolininko pasirinkto kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo patenkinimo momento. Pažymėtina, kad BK 208 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai – turtinė žala (didelės žalos požymis nenurodytas), o BK 212 straipsnio 1 dalyje pateiktas didelės žalos dydžio išaiškinimas (tokia žala yra tada, kai ji viršija 150 MGL sumą). Vadinasi teismas, esant kaltinime nurodytai faktinei žalos dydžio aplinkybei, gali daryti teisines išvadas dėl BK 208 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių buvimo.
Kreditorių reikalavimų pareiškimo, jų tvirtinimo, eiliškumo, tenkinimo tvarką ir terminus reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas. Teismų praktikoje konstatuota, kad kol vyksta bankroto byla, turtinių reikalavimų, pareikštų bankrutuojančiai įmonei, išsprendimas turi būti atliekamas tik bankroto byloje teismo nutartimi išsprendžiant dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo ir jo dydžio, o vėliau, esant pagrindui jį tikslinti, - kol pagal įstatymą toks tikslinimas galimas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2010). Taigi, kreditorių reikalavimai dėl įsiskolinimų jiems padengimo (atlyginimo), kai iškelta bankroto byla, yra tokios bylos nagrinėjimo dalykas. Tuo tarpu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje būtina nustatyti turtinės žalos padarymo faktą ir tai, kad ši žala padaryta likusiems (ne mažiau kaip dviem) kreditoriams. Kreditorių išvardijimas aprašant inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybes nėra būtinas, juo labiau, kai dėl šių aplinkybių nekyla neaiškumų ir apie jas byloje yra duomenų (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartimi patvirtintas UAB „T" kreditorių bei jų kreditorinių reikalavimų sąrašas). Pakanka, kad pagal baudžiamojoje byloje surinktus duomenis teismai galėtų konstatuoti atitinkamas aplinkybes. Taigi, kiekvienam kreditoriui padarytos žalos nedetalizavimas ir kreditorių neišvardijimas kaltinamajame akte šioje byloje nelaikytinas tokiu šio procesinio dokumento trūkumu, kuris trukdytų apeliacinės instancijos teismui nagrinėti bylą ar suvaržytų kaltinamojo (nuteistojo) O. S. teisę į gynybą. Pažymėtina, kad pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu nei kaltinamasis, nei jo gynėjas neišsakė jokių abejonių dėl to, kad kaltinimas būtų neaiškus ar nesuprantamas (O. S. tvirtino priešingai, kad kaltinimą supranta).
Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismas civilinio ieškovo UAB „J” atstovų bei nuteistojo O. S. apeliacinius skundus atmetė iš esmės jų neišnagrinėjęs ir kartu priėmė sprendimą grąžinti bylą prokurorui, kurio motyvai nesusieti su apeliacinių skundų argumentais. Toks sprendimas yra prieštaringas ir neatitinka BPK 326 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes atmesti apeliacinius skundus teismas gali tik įsitikinęs skundžiamo nuosprendžio teisėtumu ir pagrįstumu bei nenustatęs pagrindų nuosprendžiui panaikinti ar pakeisti.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduodamas bylą prokurorui, neteisingai interpretavo BPK 219 straipsnio 3 punkto nuostatas ir padarė esminį BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl šio teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2011 m. spalio 21 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Antanas Klimavičius
Vytautas Piesliakas
Dalia Bajerčiūtė