Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-10-19][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-17561-727-2021].docx
Bylos nr.: e2-17561-727/2021
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB "Saurusa" 304966402 atsakovas
Lietuvos Respublikos Valstybinės Darbo inspekcijos Vilniaus skyrius 188711163 kitas asmuo (ne proceso dalyvis)
Kategorijos:
BYLOS DĖL DARBO TEISINIŲ SANTYKIŲ
DARBO TEISINIAI SANTYKIAI
Poilsio laikas ir jo rūšys
Kasmetinės atostogos
Darbo užmokestis, darbo užmokesčio mokėjimo terminai, vieta ir tvarka
Bylos dėl individualių darbo santykių
Atostogos
Individualius darbo ginčus nagrinėjančios institucijos, jų kompetencija
Darbo ginčų nagrinėjimas teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Individualūs darbo santykiai
Papildomos darbo užmokesčio garantijos (garantinės išmokos ir priemokos)
CIVILINIS PROCESAS
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
Poilsio laikas
Kompensacijos darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis
Kasmetinis poilsio laikas
Darbo užmokestis
Kasmetinių atostogų apmokėjimas, piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas
Individualūs darbo ginčai
Teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimas
Bylos, susijusios su darbo užmokesčiu ir kitomis išmokomis
Kompensacinės išmokos
kitos bylos, susijusios su darbo užmokesčiu ir kitomis išmokomis

?Civ

    

img1 

 (S)

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 18 d.

Vilnius

            Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė,

sekretoriaujant Monikai Šulcaitei,

dalyvaujant ieškovui J. M., ieškovo atstovei advokatei Redai Matuliūkštei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Saurusa“ atstovui advokatui Viliui Mačiulaičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Saurusadėl darbo užmokesčio ir su tuo susijusių išmokų priteisimo.

 

        Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas J. M. galutinai suformuotu ieškinio reikalavimu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Saurusa (toliau – ir bendrovė, darbdavys, atsakovė) prašo iš atsakovės UAB „Saurusapriteisti: 1) 3189,49 Eur neišmokėto darbo užmokesčio (suma neatskaičius privalomų mokesčių); 2) 719,68 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas (suma neatskaičius privalomų mokesčių); 3) 187,04 Eur ligos išmokos; 4) netesybas, kurių dydis - ieškovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų atsiskaityti mėnesių skaičiaus; 5) bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodo, jog 2020 m. gegužės 15 d. sudarytos darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuo 2020 m. gegužės 18 d. iki 2021 m. sausio 8 d. dirbo pas atsakovę vairuotojo - ekspeditoriaus pareigose. Minėta darbo sutartis 2021 m. sausio 8 d. buvo nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 55 straipsnio 1 dalį, t. y. pačiam ieškovui prašant. Ieškovo įsitikinimu, atsakovė neišmokėjo jam priklausantį darbo užmokes už viršvalandžius už visą darbo santykių pas atsakovę laikotarpį, už darbą nakties metu, šventinėmis ir poilsio dienomis, taip pat kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Paaiškino, jog kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją (toliau - DGK) ir prašė priteisti iš atsakovės 4707,42 Eur jam neišmokėtos bendros sumos. DGK priėmė sprendimą iš dalies patenkinti jo reikalavimus. 2021 m. balandžio 23 d. atsakovė sumokėjo ieškovui DGK sprendimu priteistą sumą, t. y. 1401,08 Eur atskaičius mokesčius arba 2006,52 Eur neatskaičius mokesčių. Šią sumą sudaro: 1003,26 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir 1003,26 Eur netesybų. 

Ieškovas nesutinka su atmestais jo reikalavimais ir teigia, kad atsakovė vistik likusi jam skolinga. Nurodo, kad iš SODROS išrašo (informacijos apie valstybinį socialinį draudimą nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2021 m. sausio 15 d.) matyti, kad už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d. iki 2021­ m. rugpjūčio 14 d. atsakovė turėjo sumokėti ieškovui 94,54 Eur kaip ligos išmoką, už laikotarpį nuo 2020­ m. gruodžio 21 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d. - 92,50 Eur ligos išmoką, tačiau šių ligos išmokų jis nėra gavęs. Jam neišmokėta ir atleidimo momentu paskaičiuota kompensacija už nepanaudotas atostogas 719,68 Eur, taip pat tinkamai nesumokėta už viršvalandžius, darbą poilsio ir švenčių dienomis bei naktį.  

Skaičiuodamas jam neišmokėtas sumas, kurių priteisimo prašo, ieškovas aiškino, jog pagal tarp šalių sudarytą darbo sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui 1,65 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA). 2020 metais MMA sudarė 607 Eur, 1,65 MMA - 1001,55 Eur per mėnesį. Minimalus valandinis atlyginimas (toliau – MVA) 2020 metais buvo 3,72 Eur, atitinkamai 1,65 MVA - 6,14 Eur. Ieškovui už darbą poilsio dieną turi būti skaičiuojamas 12,28 Eur darbo užmokestis už valandą; už darbą švenčių dieną - 12,28 Eur darbo užmokestis už valandą; už darbą naktį - 9,21 Eur darbo užmokestis už valandą; už viršvalandinį darbą - 9,21 Eur darbo užmokestis už valandą. 

Ieškovo paskaičiavimu, už 2020 m. liepos mėn. jo darbo užmokestis iš viso sudaro 2317,57 Eur neatskaičius mokesčių (1001,55 Eur šalių sulygtas darbo užmokesčio dydis; 839,31 Eur už viršvalandinį darbą; 270,77 Eur už naktinį darbą; 62,26 Eur už darbą poilsio dienomis; 143,68 Eur už darbą švenčių dienomis). Pagal 2020 m. liepos mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį, ieškovas iš viso dirbo 267,13 val., o pažymose apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nurodytos tik 176 val., todėl, ieškovo vertinimu, susidaro 91,13 val. viršvalandžių, dėl ko jam priklauso 839,31 Eur (91,13 val. x 9,21 Eur). Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščio taip pat matyti, kad ieškovas 29,4 val. dirbo naktį, todėl jam priklauso 270,77 Eur (29,4 val. x 9,21 Eur). Poilsio dienomis ieškovas dirbo 5,07 val. x 12,28 Eur = 62,26 Eur; šventinę dieną (2020 m. liepos 6 d.) dirbo 11,7 val. x 12,28 Eur =143,68 Eur.

Ieškovo darbo užmokestis už 2020 m. rugsėjo mėnesį iš viso sudaro 1971,64 Eur neatskaičius mokesčių (1001,55 Eur šalių sulygtas darbo užmokesčio dydis; 701,62 Eur už viršvalandinį darbą; 268,47 Eur už naktinį darbą). Iš 2020 m. rugsėjo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad ieškovas iš viso dirbo 252,18 val., o pažymose apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nurodytos tik 176 val., todėl susidaro 76,18 val. viršvalandžių. 76,18 val. x 9,21 Eur = 701,62 Eur. Ieškovas naktį dirbo 29,15 val. x 9,21 Eur = 268,47 Eur.

Darbo užmokestis už 2020 m. spalio mėnesį iš viso sudaro 1872,05 Eur neatskaičius mokesčių (1001,55 Eur šalių sulygtas darbo užmokesčio dydis; 584,84 Eur už viršvalandinį darbą; 148,74 Eur už naktinį darbą; 136,92 už darbą poilsio dienomis). Iš 2020 m. spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, jog ieškovas iš viso dirbo 239,5 val., o pažymose apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nurodytos tik 176 val., susidaro 63,5 val. viršvalandžių. 63,5 val. x 9,21 Eur = 584,84 Eur. Ieškovas naktį dirbo 16,15 val. x 9,21 Eur = 148,74 Eur. Poilsio dienomis - 11,15 val. x 12,28 Eur = 136,92 Eur.

Darbo užmokestis už 2020 m. lapkričio mėnesį iš viso sudaro 2040,13 Eur neatskaičius mokesčių (1001,55 Eur šalių sulygtas darbo užmokesčio dydis; 637,33 Eur už viršvalandinį darbą; 170,39 Eur už naktinį darbą; 230,86 Eur už darbą poilsio dienomis). 2020 m. lapkričio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, jog ieškovas iš viso dirbo 229,2 val., o pažymose apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nurodytos tik 160 val., susidaro 69,2 val. viršvalandžių, 69,2 val. x 9,21 Eur = 637,33 Eur. Taip pat iš darbo laiko apskaitos žiniaraščio taip pat matyti, kad ieškovas 29,4 val. dirbo naktį. 18,5 val. x 9,21 Eur = 170,39 Eur. Poilsio dienomis ieškovas dirbo 18,8 val. x 12,28 Eur = 230,86 Eur.

Tokiu būdu atsakovė liko skolinga ieškovui 4192,75 Eur - 1003,26 Eur = 3189,49 Eur neišmokėto darbo užmokesčio (suma nurodyta su mokesčiais). Iš viso atsakovė, ieškovo teigimu, jam neišmokėjo 3189,49 Eur darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių, 719,68 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas (neatskaičius mokesčių), 187,04 Eur ligos išmokos, viso - 4096,21 Eur (suma su privalomais mokesčiais).

Kadangi atsakovė neatsiskaitė su ieškovu laiku, t. y. jo atleidimo dieną 2021 m. sausio 8 d., ji privalo mokėti netesybas, kurių dydis - ieškovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus. Nors atsakovė iš dalies atsiskaitė su ieškovu 2021 m. birželio 23 d. pervedant jam 1401,08 Eur (atskaičius mokesčius) arba 2006,52 Eur (neatskaičius mokesčių), iš kurių 1003,26 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir 1003,26 Eur netesybų, tačiau, ieškovo vertinimu, tai nėra visiškas atsiskaitymas, todėl netesybos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) DK 147 straipsnį skaičiuotinos iki visiško atsiskaitymo dienos, tačiau ne daugiau kaip šešis mėnesius.

Atsakovė su ieškovo ieškiniu nesutinka, prašo  atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog su ieškovu yra tinkamai atsiskaičiusi, todėl ieškovo reikalavimas dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo nepagrįstas. Atsakovės manymu, ieškovo prašomos priteisti sumos neatitinka nei darbo sutarties nuostatų, nei atsakovės pateiktų duomenų, nei DGK sprendime apskaičiuotų sumų. Patvirtino, jog ieškovas ir atsakovė 2020 m. gegužės 15 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Darbo sutartyje buvo nustatytas 1,65 MMA prieš mokesčius (Darbo sutarties 1.3 punktas), t. y. 1001,55 Eur darbo užmokestis prieš mokesčius per mėnesį. Ieškovui per visą dirbtą laikotarpį neatskaičius mokesčių buvo priskaityta 9992,82 Eur darbo užmokesčio, 279,54 Eur ligos pašalpos,  darbą užsienyje ieškovui buvo priskaityta 7777,76 Eur dienpinigių. Atskaičius privalomus mokesčius,  viso priskaičiuota išmokėti suma sudarė 14876,34 Eur. Darbdavys per visą darbo santykių laikotarpį darbuotojui išmokėjo net daugiau, nei buvo priskaičiuota išmokėti, t. y. 15558,00 Eur. Nurodo, jog darbo santykių metu ieškovas nereiškė atsakovei jokių pretenzijų dėl darbo sąlygų, jam mokamo darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, apskaičiuotų ir išmokėtų su darbo santykiais susijusių išmokų sumų. Laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. (imtinai) ir nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. iki 2020 m. rugpjūčio 27 d. (imtinai) ieškovas buvo išleistas neapmokamų atostogų jo paties prašymu. Nuo 2020 m. gegužės 18 d. iki 2020 m. birželio 21 d., nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d. iki 2020 m. spalio 11 d. buvo komandiruotas į Vokietiją. 2021 m. sausio 8 d. bendrovės direktoriaus įsakymu su ieškovu sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta DK 55 str. pagrindu. Darbo sutarties nutraukimo metu darbuotojui buvo priskaičiuota 719,68 Eur kompensacija  nepanaudotas atostogas. Kadangi atleidimo metu egzistavo darbdavio permoka darbuotojui, kompensacijos suma nebuvo išmokėta, bet buvo įskaityta iš permokos.  Atsakovė DGK sprendimą įvykdė, 2021 m. balandžio 23 d. sumokėdama ieškovui 1401,08 Eur sumą. Atsakovė tuo pripažino ir ištaisė įsivėlusią skaičiavimo klaidą. Nemano, jog yra daugiau skolinga darbuotojui. Atsakovės teigimu, ji yra tinkamai atsiskaičiusi su ieškovu už darbą nakties, švenčių, poilsio dienomis ir viršvalandinį darbą. Šią aplinkybę patvirtina teikiamos ieškovo darbo laiko detalizacijos  kiekvieną darbo mėnesį. DGK sprendimu iš atsakovės ieškovo naudai buvo priteistas padidintas apmokėjimas už darbą poilsio dienomis bei papildomai priskaičiuotas apmokėjimas už viršvalandinį darbą, su kuo atsakovė sutiko ir DGK sprendimu priteistas sumas kompensavo darbuotojui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šeštadienis ir sekmadienis pagal Darbo ir poilsio ypatumų 1.10 punktą yra (gali būti) įprastos transporto priemonės vairuotojo darbo dienos, nebent jo darbo grafike patvirtintos poilsio dienos sutampa su šiomis bendromis poilsio dienomis, todėl, jeigu nėra tokios sutapties, už transporto priemonės vairavimą šeštadienį ir (ar) sekmadienį mokamas įprastas (ne padidinto tarifo) darbo užmokestis. Dėl šios priežasties padidintas apmokėjimas už darbą poilsio dienomis iš atsakovės ieškovo naudai buvo priteistas nepagrįstai. Tačiau nepaisant to, siekdama užkirsti kelią tolimesniems ginčams, atsakovė DGK sprendimą pilnai įvykdė ir jo neskundė. Atsakovės vertinimu, ieškovo ieškinyje tendencingai ir klaidingai pateikiami skaičiavimai, susiję su jam darbo sutarties vykdymo metu priskaičiuotomis ir išmokėtomis sumomis. Ieškovas neatsižvelgia į pasirašytos darbo sutarties nuostatas, jam išmokėtas sumas, į savo vykdytų darbinių funkcijų ypatumus, savo skaičiavimuose net nemini ir neminusuoja atsakovės jam sumokėtų DGK sprendimu išieškotų sumų, yra labai nenuoseklus savo aiškinimuose ir reikalavimuose.

Atsakovės teigimu, ieškovas neįvertina permokos buvimo, dėl ko nepagrįstai prašo priteisti iš atsakovės kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Atsakovė darbo sutarties nutraukimo metu apskaičiavo ieškovui kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, kuri sudarė 719,68 Eur (neatskaičius mokesčių) arba 512,62 Eur (atskaičius mokesčius). Tačiau dėl esamos permokos atsakovė prašo nepriteisti iš jos kompensaciją už nepanaudotas atostogas, nustatant, kad ji yra padengta iš esamos permokos, nes šiuo metu skirtumas tarp ieškovui priskaičiuotų ir išmokėtų sumų sudaro 681,66 Eur ieškovo naudai. Priešingu atveju tai sąlygotų ieškovo nepagrįstai paturtėtų atsakovės sąskaita. Ieškovui išmokėti dienpinigiai atitinka šalių susitarimą ir darbo sutarties nuostatas. Ta aplinkybė, jog atsakovė po ieškovo kreipimosi į DGK pakeitė duomenis apie ieškovui priskaičiuotą darbo užmokestį ir dienpinigių dydžius, nerodo jokios diskriminacijos ir yra naudinga darbuotojui, nes jam fiksuotos didesnės apmokestinamos pajamos.

Nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti netesybas už pradelstą atsiskaityti laikotarpį. Mano, kad nurodytu atveju netesybų priteisimui nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl šis ieškovo reikalavimas taip pat turi būti atmestas. Atsakovė su ieškovu atsiskaitė tinkamai ir laiku. Atsakovas taip pat yra sumokėjęs DGK ieškovo naudai priteistų netesybų sumą, tuo tarpu ieškovas ieškiniu faktiškai reikalauja priteisti netesybas už tą pati laikotarpį. Dėl šios priežasties atsakovė neturi jokios pareigos mokėti ieškovui netesybų, todėl ieškovo reikalavimas dėl jų priteisimo atmestinas.

Teisminio nagrinėjimo metu ginčo šalys palaikė savo byloje nagrinėtinus reikalavimus ir atsikirtimus į juos. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

 

Ieškinys atmestinas.

Byloje kyla ginčas dėl atsiskaitymo su darbuotoju tinkamumo. Išnagrinėjus šį darbo ginčą dėl teisės iš esmės, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo išvadai, jog darbdavys nėra tinkamai atsiskaitęs su darbuotoju jo darbo sutarties nutraukimo dieną.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2020 m. gegužės 15 d. sudarytos neterminuotos darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ieškovas laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 18 d. iki 2021 m. sausio 8 d. dirbo pas atsakovę vairuotojo - ekspeditoriaus pareigose. Darbo sutartimi buvo nustatytas 1,65 MMA prieš mokesčius (Darbo sutarties 1.3 punktas). Nustatytas darbo laiko režimas – 40 val. per savaitę, vykdant darbą dieną ir naktį (Darbo sutarties 4 punktas). Darbo sutarties 5.5.1 punkte nurodyta, kad darbuotojui, vykstančiam į komandiruotę, mokama ne mažiau kaip 50 procentų dienpinigių sumos. Darbdaviui palikta teisė nustatyti didesnes dienpinigių sumas (Darbo sutarties 5.5.2 punktas). Darbuotojas 2020 m. gegužės 18 d. pasirašytinai buvo supažindintas su darbo užmokesčio mokėjimo tvarka, pagal kurią kiekvieną penktadienį darbuotojui komandiruotės (reiso) metu mokama po 150 Eur, grįžus iš komandiruotės atlyginimas išmokamas penktadienį, jeigu atlikti visi nurodyti veiksmai: pasirašyti dokumentai, grąžintas komandiruotės segtuvas, užpildyti ir pristatyti vilkiko ir puspriekabės priėmimo-perdavimo aktai, nuskaityta vairuotojo kortelė ir pan. Laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. (imtinai) ir nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. iki 2020 m. rugpjūčio 27 d. (imtinai) ieškovas buvo išleistas neapmokamų atostogų jo paties prašymu. Nuo 2020 m. gegužės 18 d. iki 2020 m. birželio 21 d., nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d. iki 2020 m. spalio 11 d. ieškovas buvo komandiruotas į Vokietiją, pasirašytinai supažindintas su šiuo klausimu darbdavio priimtais įsakymais. Pagal VSDFV duomenis dalį 2020 m. rugpjūčio ir gruodžio mėn. ieškovas sirgo, darbdaviui paskaičiuota prievolė mokėti ligos išmoką – 94,54 Eur už rugpjūčio 13 ir 14 dienas ir 92,50 Eur už gruodžio 21 ir 22 dienas. Byloje nėra duomenų, kad darbuotojas per darbo pas atsakovę laiką būtų išleistas kasmetinių apmokamų atostogų. 2021 m. sausio 8 d. bendrovės direktoriaus įsakymu su ieškovu sudaryta darbo sutartis nutraukta tenkinus tokį darbuotojo prašymą. Darbo sutarties nutraukimo metu darbuotojui buvo priskaičiuota 719,68 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas (neatskaičius mokesčių) (12,66 darbo dienos) 512,62 Eur po mokesčių nuskaitymo.

Pagal atsakovės pateiktus dokumentus už visą darbo santykių su ieškovu laikotarpį jam buvo priskaičiuota 18303,23 Eur suma, kurią sudaro 9800,26 Eur dienpinigių suma už komandiruotes, 7688,75,82 Eur darbo užmokestis (sumos su mokesčiais), 94,54 Eur ligos pašalpa. Atskaičius privalomus mokesčius, iš viso priskaičiuota išmokėti suma sudarė 15454,83 Eur. Pagal vėliau atsakovės pakoreguotus dokumentus šios sumos pasiskirstė taip: 18769,80 Eur suma, kurią sudaro 7777,76 Eur dienpinigių suma už komandiruotes, 9992,82 Eur darbo užmokestis (sumos su mokesčiais), 279,54 Eur ligos pašalpa. Atskaičius privalomus mokesčius, iš viso priskaičiuota išmokėti suma sudarė 14876,34 Eur. Darbdavio pateiktos darbo užmokesčio suvestinės rodo, kad į šią sumą įtraukta ir 719,68 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas.

Teismas sutinka su ieškovo išsakytais pastebėjimais dėl ydingos praktikos duomenų taisyme įmonėje buvimo, tačiau mano, kad esminės įtakos darbo užmokesčio skaičiavimui ginčo atveju toks taisymas neturėjo, juolab kad darbuotojo draudžiamosios pajamos buvo nurodytos didesnės. Pastebėtina ir tai, kad ligos išmokos suma yra ženkliai didesnė nei priklausė pagal darbdavio prievoles

Darbdavys per visą darbo santykių laikotarpį darbuotojui išmokėjo 15558 Eur, ką patvirtina į bylą pateiktas darbuotojo banko sąskaitos išrašas. Ginčo dėl šios sumos gavimo byloje nėra.

Darbuotojas, manydamas, kad su juo atsiskaityta netinkamai, 2021 m. vasario mėn. kreipėsi į  DGK ir prašė priteisti iš atsakovės 4707,42 Eur jam neišmokėtos bendros sumos, įrodinėdamas, kad darbdavys liko jam skolingas kompensaciją už nepanaudotas atostogas, darbo užmokes už viršvalandžius, už darbą nakties metu, šventinėmis ir poilsio dienomis, komandiruotės kelionės išlaidas, mėgino įrodinėti žodinio susitarimo su darbdaviu dėl 80 Eur darbo užmokesčio už kiekvieną komandiruotės dieną buvimą. DGK 2021 m. kovo 31 d. priimtu sprendimu patenkino darbuotojo reikalavimą iš dalies, išieškojo jo naudai 1003,26 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir 1003,26 Eur netesybų (neatskaičius mokesčių). Darbo ginčų komisija, įvertinusi atsakovės pateiktus dokumentus (darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir kt.) sprendė, kad ieškovui yra netinkamai (nepilnai) priskaičiuotas darbo užmokesčio dydis už 2020 m. liepos, rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesius. 2021 m. balandžio 23 d. atsakovė sumokėjo ieškovui DGK sprendimu priteistą sumą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu patvirtintu ,,Darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašu‘‘ (toliau - Aprašas), kuris taikomas ir atsakovės, kaip transporto sektoriaus atstovės, bei ieškovo, kaip jo dalyvio, kuris šiuo atveju laikytinas mobiliuoju kelių transporto darbuotoju, veikloje. Šio Aprašo II skyrius numato tam tikrus darbo ir poilsio laiko ypatumus kelių transporto įmonėse. Aprašas numato, kad mobiliojo kelių transporto darbuotojo darbo laikas yra nuo darbo pradžios iki pabaigos, kurį mobilusis kelių transporto darbuotojas yra savo darbo vietoje, darbdavio žinioje ir atlieka savo funkcijas ar veiklą (išskyrus pertraukas) (Aprašo 8 punktas); savaitė kelių transporto įmonėse yra laiko tarpas nuo pirmadienio 00.00 valandos iki sekmadienio 24.00 valandos (Aprašo 9 punktas); vidutinis savaitės darbo laikas neturi viršyti 48 valandų. Maksimali savaitės darbo laiko trukmė gali būti pailginta iki 60 valandų tik tada, kai per 4 mėnesius neviršijama vidutiniškai 48 darbo valandų per savaitę (Aprašo 14.1 punktas); kai atliekamas naktinis darbas, kasdienis darbo laikas negali viršyti 10 valandų per kiekvieną 24 valandų laikotarpį (Aprašo 14.4 punktas); darbas nakties laiku apmokamas pagal Darbo kodekso nuostatas, kompensacija (didesnis apmokėjimas, papildomas poilsio laikas ir kita) už nakties darbą gali būti skiriama pagal kolektyvines sutartis, darbdavių ir darbuotojų susitarimus, jeigu tai nekelia grėsmės kelių eismo saugai (Aprašo 14.5 punktas). Šis teisinis reglamentavimas aiškiai rodo, kad tolimųjų reisų vairuotojams taikomi tam tikri darbo laiko ir poilsio režimų ypatumai. Jie akivaizdžiai susiję ir su apmokėjimu už jų atliekamą darbą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šeštadienis ir sekmadienis pagal Darbo ir poilsio ypatumų 1.10 punktą yra (gali būti) įprastos transporto priemonės vairuotojo darbo dienos, nebent jo darbo grafike patvirtintos poilsio dienos sutampa su šiomis bendromis poilsio dienomis, todėl, jeigu nėra tokios sutapties, už transporto priemonės vairavimą šeštadienį ir (ar) sekmadienį mokamas įprastas (ne padidinto tarifo) darbo užmokestis.

Ieškovas byloje formaliai rėmėsi DK 144 str. nuostata, neatsižvelgęs į minėtus ypatumus. Todėl vadovautis išskirtinai ir besąlygiškai DK normatyvu (jo 144 str.), ką daro ieškovas, teismo nuomone, negalima. Į šiuo ypatumus vairuotojas, reikšdamas ieškinį ir teikdamas savo skaičiavimų pagrindimą bei paaiškinimus, neatsižvelgė.

Teismo nuomone, DGK teisingai nurodė ir bylos medžiaga nustatyta, kad:

1) pagal darbo laiko žiniaraštį už 2020 m. liepos mėnesį ieškovui priskaičiuotina 2126,30 Eur suma, kurią sudaro 1001,55 Eur šalių sulygtas darbo užmokestis, 778,25 Eur darbo užmokestis už 91,13 val. viršvalandžių (91,13 val. (267,13 val. bendras darbo laikas - 176 val.) x 8,54 Eur), 251,08 darbo užmokestis už 29,4 val. darbą naktį (29,4 val. x 8,54 Eur), 28,85 Eur už 5,07 val. darbą poilsio dienomis (5,07 val. x 5,69 Eur), 66,57 Eur už darbą, dirbtą šventinę dieną (11,7 val. x 5,69 Eur), o pagal atsakovės pateiktą patikslintą 2021 m. vasario 19 d. pažymą ieškovui už 2020 m. liepos mėnesį priskaičiuota 1767,99 Eur suma, todėl DGK išieškojo 358,31 Eur darbo užmokesčio už 2020 m. liepos mėnesį skirtumą (2126,30 Eur - 1767,99 Eur);

2) pagal darbo laiko žiniaraštį už 2020 m. rugsėjo mėnesį ieškovui priskaičiuotina 1901,07 Eur suma, kurią sudaro 1001,55 Eur šalių sulygtas darbo užmokesčio dydis, 650,58 Eur darbo užmokestis už 76,18 val. viršvalandžių (76,18 val. (252,18 val. bendras darbo laikas - 176 val.) x 8,57 Eur), 248,94 darbo užmokestis už 29,15 val. darbą naktį (29,15 val. x 8,57 Eur (1,5 vienos darbo valandos už šį mėnesį dydis), o pagal atsakovės pateiktą minėtą patikslintą pažymą ieškovui už 2020 m. rugsėjo mėnesį priskaičiuota 1630,04 Eur suma, todėl DGK išieškojo ieškovo naudai iš  atsakovės 271,03 Eur darbo užmokesčio už 2020 m. rugsėjo mėnesį skirtumą (1901,07 Eur - 1630,04 Eur);

3) pagal darbo laiko žiniaraštį už 2020 m. spalio mėnesį ieškovui priskaičiuotina 1797,56 Eur suma, kurią sudaro 1001,55 Eur šalių sulygtas darbo užmokesčio dydis, 542,46 Eur darbo užmokestis už 63,52 val. viršvalandžių (63,52 val. (299,52 val. bendras darbo laikas - 176 val.) x 8,54 Eur), 137,92 darbo užmokestis už 16,15 val. darbą naktį (16,15 val. x 8,54 Eur), 63,44 Eur už 11,15 val. darbą poilsio dienomis (11,15 vai. x 5,69 Eur), o pagal atsakovės pateiktą minėtą patikslintą pažymą ieškovui už 2020 m. spalio mėnesį priskaičiuota 1502,16 Eur suma, todėl DGK išieškojo ieškovo naudai iš atsakovės 243,21 Eur darbo užmokesčio už 2020 m. spalio mėnesį skirtumą (1797,56 Eur - 1502,16 Eur);

4) pagal darbo laiko žiniaraštį už 2020 m. lapkričio mėnesį ieškovui priskaičiuotina 1797,56 Eur suma, kuria sudaro 1001,55 Eur šalių sulygtas darbo užmokesčio dydis, 502,74 Eur darbo užmokestis už 53,2 val. viršvalandžius (53,2 val. (229,2 val. bendras darbo laikas - 176 val.) x 9,45 Eur), 174,83 darbo užmokestis už 18,5 val. darbą naktį (18,5 val. x 9,45 Eur (1,5 vienos darbo valandos už šį mėnesį dydis), 118,44 Eur už 18,8 val. darbą poilsio dienomis (18,8 val. x 6,3 Eur), o pagal atsakovės pateiktą patikslintą pažymą ieškovui už 2020 m. lapkričio mėnesį priskaičiuota 1666,85 Eur suma, todėl DGK išieškojo ieškovo naudai iš atsakovės 130,71 Eur darbo užmokesčio už 2020 m. lapkričio mėnesį skirtumą (1797,56 Eur - 1666,85 Eur).

Teismas, išnagrinėjęs bei įvertinęs byloje esančią rašytinę medžiagą, visiškai sutinka su DGK padarytomis išvadomis ir DGK atliktais paskaičiavimais, todėl jų turinio neatkartoja.

Ieškovo teigimu, atsakovė liko jam skolinga dar papildomai 4192,75 Eur: 3189,49 Eur neišmokėto darbo užmokesčio (suma neatskaičius privalomų mokesčių), 719,68 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 187,04 Eur ligos išmokos, vienok šio savo reikalavimo aiškiai ir įtikinamai nepagrindė, motyvuotų ir konstruktyvių aplinkybių jų pagrindimui nenurodė, buvo nenuoseklus, pats sau prieštaraujantis, keičiantis poziciją, reikšdamas ieškinį neatsižvelgė į virš minėtus Aprašu reglamentuotus darbo ypatumus.

Ieškovas nekėlė ginčo dėl DGK nurodytų ieškovo dirbtų valandų skaičiaus. ieškovo advokatės rengtų procesinių dokumentų matyti, jog savo nesutikimą su DGK priimto sprendimo dalimi ieškovas kildina iš to, kad jam neteisingai skaičiuojami viršvalandinio darbo ir darbo poilsio bei švenčių dienomis valandiniai įkainiai, nepagrįstai netaikant DK 144 str. normatyvo, kuris numato, kad už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis; už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis; už darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis; už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Ieškovas mano, kad jam už darbą poilsio dieną turi būti skaičiuojamas 12,28 Eur darbo užmokestis už valandą, už darbą švenčių dieną - 12,28 Eur darbo užmokestis už valandą, už darbą naktį - 9,21 Eur darbo užmokestis už valandą, už viršvalandinį darbą - 9,21 Eur darbo užmokestis už valandą.

Teismas nekvestionuoja minėtos DK normos turinio, tačiau sutinka su atsakovės advokato byloje išsakyta pozicija, kad į užsienį komandiruojamam vairuotojui-ekspeditoriui ši norma nėra tiesiogiai taikoma pagal šio asmens vykdomos darbinės veiklos specifiką. Todėl pritarti ieškovo išreikštam ieškinio reikalavimui nėra pagrindo.

Į bylą teikiami mokėjimų pavedimai parodo, kad atsakovės atliekamuose mokėjimuose į ieškovo sąskaitą nebuvo detalizuojama, už ką yra mokama, bendrai nurodant mokėjimo paskirtyje „Dienpinigiai Atlyginimas Atostoginiai Kompensacija“. Nagrinėjamo ginčo kontekste ir vertindamas ieškovui priklausančių ir jam išmokėtų sumų santykį, teismas laiko tai formaliu pažeidimu. Teismas sutinka su atsakovės išsakyta pozicija, jog į užsienį komandiruojamam darbuotojui prieš reisą išmokamos sumos yra preliminarios, kad aiškiai įvardinti jų paskirtį yra sudėtinga. Darbo sutarties 1.3 p. šalys susitarė, kad atlyginimas mokamas dviem mokėjimais per mėnesį iki kito mėnesio 20 dienos. Atsakovės patvirtintoje darbo užmokesčio mokėjimo tvarkoje, su kuria ieškovas supažindintas pasirašytinai, nurodoma, kad kiekvieną penktadienį komandiruotės metu mokama po 150 Eur. Atsakovė įsipareigojo komandiruočių metu mokėti ieškovui 150 Eur per savaitę dienpinigių avansą ir faktiškai jį mokėdavo, ką rodo ieškovo sąskaitos išrašas, ir ginčo dėl to byloje nekilo. Tuo tarpu darbo užmokestis buvo išmokamas ieškovui grįžus iš reiso, tą taip pat iliustruoja minėti išrašai iš sąskaitos.

Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės pateiktais duomenimis apie ieškovui priskaičiuotas ir išmokėtas sumas, nepaisant tam tikrų taisymo korektūrų, nėra pagrindo juos laikyti neteisingais ir nepatikimais. Ieškovas neginčijo 15558 Eur gavimo, ši suma faktiškai didesnė nei suvestinėje (tiek pirminėje, tiek pakoreguotoje) nurodyta. Priimtina domėn tai, kad tenkanti darbdaviui mokėti ligos išmoka priskaičiuota (ir išmokėta) didesnė nei turėjo būti ir didesnė nei pats ieškovas nurodė. Domėn priimtina ir suma, darbdavio išmokėta vykdant DGK sprendimą.

Tokiu būdu įvertinus byloje nustatytų darbuotojui mokėtinų sumų dydžius ir esant akivaizdžiam jų išmokėjimo faktui (tame tarpe DGK priimtą sprendimą įvykdymą), nėra jokio pagrindo išvadai, kad atsakovė liko skolinga ieškovui, o tuo pačiu nėra jokio pagrindo ir teisinių prielaidų ieškovo patikslinto ieškinio tenkinimui.

Dėl išdėstyto ir virš nustatyto teismas ieškinį atmeta, nes nėra pagrindo sutikti su darbuotojo nurodoma aplinkybe, kad darbdavys jam liko skolingas. Ieškovo ieškiniu prašomos priteisti sumos yra akivaizdžiai nepagrįstos ir perteklinės.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ginčą laimėjusi šalis turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Ieškinį atmetus atsakovė įgijo teisę į savo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal jos pateiktus dokumentus byloje susidarė 2087,25 Eur advokato pagalbos išlaidų.

Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas, iš vienos pusės, į tai, kad byla yra vidutiniškai sudėtinga, kad joje sprendžiami klausimai nėra nauji teismų praktikoje ir nagrinėjant bylą beveik nebuvo reikalingos specialios žinios, kad atsakovės advokato darbo vieta yra tame pačiame mieste, kur nagrinėjama civilinė byla, kad išlaidų pagrindimo dokumentuose yra tam tikrų neatitikimų ir paslaugų dubliavimosi įstojus į procesą naujam advokatui, iš kitos pusės, įvertindamas aplinkybes, kad joje buvo rengiami procesiniai dokumentai ir buvo atstovaujama atsakovei, taip pat į tai, kad ieškovas, kaip fizinis asmuo, būdamas priešpensijinio amžiaus, yra akivaizdžiai silpnesnė ginčo pusė, kurios finansinės galimybės yra akivaizdžiai mažesnės, nei atsakovės – vykdančios veiklą privataus juridinio asmens, atsakovės naudai iš ieškovo priteistinų išlaidų už teisinę pagalbą suma mažina iki 500 Eur. Manytina, kad tokia bylinėjimosi išlaidų suma šioje byloje yra reali, būtina ir pagrįsta. 

Kadangi DGK sprendimas yra faktiškai įvykdytas, išsprendus šį ginčą dėl darbo teisės iš esmės, teismas nesiremia DK 231 str. 7 d. įtvirtinta galimybe jį naikinti.

 

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-268 str., 270 str., 307 str.,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

ieškinį atmesti.

Išieškoti iš ieškovo J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penki šimtai eurų 00 ct) advokato pagalbos išlaidų atsakovės UAB ,,Saurusa“, j. a. k. 304966402, naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

Teisėja                                                                                                                       Natalija Daškovienė


Paminėta tekste:
  • DK
  • DK 144 str. Darbo laiko trukmė
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK
  • DK 231 str. Specialūs teisės aktai, reglamentuojantys darbo drausmę