(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltkonta“ ir atsakovų uždarosios akcinės bendrovės CF&S LITHUANIA ir A. K. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-760-460/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltkonta“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei CF&S Lithuania ir A. K. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų uždraudimo bei žalos atlyginimo,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Baltkonta“ kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti atsakovus CF&S Lithuania UAB ir A. K. nedelsiant nutraukti visus nesąžiningos konkurencijos su UAB „Baltkonta“ veiksmus, t. y. įpareigoti atsakovus nutraukti UAB „Baltkonta“ informacijos, kuri laikoma UAB „Baltkonta“ komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, naudojimą bei turimą tokią informaciją sunaikinti; įpareigoti atsakovus nutraukti UAB „Baltkonta“ darbuotojams pasiūlymų teikimą pereiti į atsakovo įmonę; priteisti iš atsakovų solidariai 48 247,32 Eur; priteisti iš atsakovo CF&S Lithuania UAB, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo A. K. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - pareikšto reikalavimo ribose (48 247,32 Eur) areštuoti atsakovams CF&S Lithuania UAB ir A. K. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant ieškinio užtikrinimui, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias šiems atsakovams ir esančias pas šiuos atsakovus arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant atsakovams disponuoti areštuotu turtu, jį įkeisti, perleisti kitiems asmenims ar kitaip apsunkinti, vykdyti bet kokius atsiskaitymus areštuotomis piniginėmis lėšomis, išskyrus leidžiant atsiskaitymą su ieškovu UAB „Baltkonta“; uždrausti atsakovams CF&S Lithuania UAB ir A. K. siūlyti ieškovo UAB „Baltkonta“ darbuotojams nutraukti darbo sutartis ir pereiti dirbti pas atsakovę CF&S Lithuania UAB ir/ar pas su šia įmone susijusias kitas įmones.
3. Taip pat ieškovė prašė, nepranešus atsakovams, pritaikyti šių įrodymų užtikrinimą: CF&S Lithuania UAB verslo klientų sąrašo; CF&S Lithuania UAB verslo klientų sąrašo, kuriems buvo teikti komerciniai pasiūlymai nuo A. K. veiklos pradžios CF&S Lithuania UAB; atsakovų elektroninio susirašinėjimo duomenis, kiek jie apima atsakovų bendravimą su buvusiais/esamais ieškovės klientais ir darbuotojais; duomenis apie CF&S Lithuania UAB gautas pajamas iš buvusių/esamų ieškovės klientų nuo atsakovo A. K. veiklos pradžios CF&S Lithuania UAB, bei nustatyti tokią šių įrodymų užtikrinimo tvarką: leisti ieškovės pasirinktam antstoliui: surasti, neatlygintinai kopijuoti, įskaitant teisę laikinai priversti paimti tiek dokumentų originalus, tiek elektronines laikmenas ir (arba) juos išsinešti iš atsakovų buveinės ar gyvenamosios vietos ribų siekiant padaryti jų kopijas (pastaruoju atveju antstolis privalo grąžinti tokių dokumentų originalus ir elektronines laikmenas per 2 darbo dienas), daryti nuorašus, išrašus, konstatuoti faktines aplinkybes, sudaryti dokumentų sąrašą ir tiksliai užfiksuoti jų turinį ir kitu teisėtu būdu užtikrinti įrodymus, duoti nurodymus atitinkamose patalpose esantiems asmens antstoliui nedelsiant (iš karto, ne ilgiau kaip per 2 valandas) pateikti turimus įrodymus, dokumentus, kompiuterius ir kitas laikmenas, slaptažodžius; įrodymų užtikrinimą pavesti vykdyti atvykus CF&S Lithuania UAB faktinės ir (ar) registruotos buveinės adresu Klaipėdos m., Minijos g. 19, Klaipėda, o kam nors atsisakius įleisti į šias patalpas arba nieko nesant šiose patalpose, antstoliui suteikti teisę priverstinai patekti į šias patalpas. Taip pat ieškovė prašė įrodymų užtikrinimą pavesti vykdyti atsakovo A. K. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) ir (ar) (duomenys neskelbtini); nustatyti, kad teismo nutartis dėl įrodymų užtikrinimo yra vykdytina skubiai. Ieškovė tvirtino, kad prašomi užtrinti įrodymai sudarys teismui sąlygas visapusiškam bei objektyviam ieškovo nurodytų aplinkybių ir faktų ištyrimui bei padarytos žalos nustatymui. Operatyviai neužtikrinus įrodymų, ieškovė faktiškai liktų be jokių realių priemonių įrodyti savo ieškinio pagrįstumą tiesioginiais įrodymais.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 3 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovės UAB „Baltkonta“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovams CF&S Lithuania UAB ir A. K. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias šiems atsakovams ir esančias pas šiuos atsakovus arba trečiuosius asmenis, neperžengiat pareikšto 48 247,32 Eur reikalavimo ribų, uždraudžiant atsakovams disponuoti areštuotu turtu, jį įkeisti, perleisti kitiems asmenims ar kitaip apsunkinti, vykdyti bet kokius atsiskaitymus areštuotomis piniginėmis lėšomis, išskyrus atsiskaitymą su ieškove UAB „Baltkonta“. Kita ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalis ir prašymas dėl įrodymų užtikrinimo buvo atmesti.
5. Teismas nurodė, kad tarp šalių yra kilęs turtinis ginčas dėl 48 247,32 Eur atlyginimo, ieškinio suma yra pakankamai didelė, ieškovės pateikti duomenys iš Nekilnojamojo turto registro patvirtina, jog atsakovai neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, o tai sudaro pagrindą išvadai, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
6. Teismo vertinimu, ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – draudimas atsakovams CF&S Lithuania UAB ir A. K. siūlyti ieškovės UAB „Baltkonta“ darbuotojams nutraukti darbo sutartis ir pereiti dirbti pas atsakovą CF&S Lithuania UAB ir/ar pas su šia įmone susijusias kitas įmones, būtų identiška reiškiamiems materialiniams reikalavimams. Teismas nurodė, kad, patenkinus minėtą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki bylos išnagrinėjimo būtų išspręstas reikalavimas dėl galimai neteisėtų atsakovų veiksmų nutraukimo. Tokiu būdu iš esmės nenagrinėjus ieškinio ir teismui netyrus bei nevertinus byloje esančių įrodymų, ieškovė procesinių priemonių pagalba pasiektų materialinio teisinio pobūdžio tikslą, kas sąlygotų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 14 straipsnio ir kitų principų pažeidimą.
7. Vertindamas ieškovės prašymo dėl įrodymų užtikrinimo pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad toks prašymas yra neproporcingas, kadangi jis yra susijęs ne tik su atsakovais, bet ir su kitais asmenimis, kurie šioje byloje nedalyvauja. Teismo nuomone, nekonkretizavus ieškovės buvusių/esamų klientų, nutarties įvykdymas būtų neįmanomas. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovės prašoma nustatyti įrodymų užtikrinimo tvarka pažeistų atsakovų teisėtus interesus, kadangi elektroninėse laikmenose laikoma informacija gali būti nerūšiuojama ar archyvuojama, todėl, atrenkant duomenis, reikšmingus šios civilinės bylos nagrinėjimui, gali būti atskleista ir konfidenciali informacija, susijusi su atsakovės CF&S Lithuania UAB vykdoma veikla, bei atsakovo A. K. teise į privatų gyvenimą. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė, prašydama užtikrinti įrodymus, nepateikė konkrečių duomenų apie tai, jog prašomi užtikrinti įrodymai gali būti sunaikinti, pakeisti, ar kad jie gali dingti. Bendrovės finansinių dokumentų apskaita privalo būtų tvarkoma teisės aktų nustatyta tvarka, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo manyti, kad atsakovės CF&S Lithuania UAB finansiniai dokumentai gali būti sunaikinti ar pakeisti.

3. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

8. Ieškovė UAB „Baltkonta“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas prašymas taikyti įrodymų užtikrinimą ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti ieškovės nurodytų įrodymų užtikrinimą. Pateikia šiuos esminius argumentus:
1. Įrodymų užtikrinimas tokia apimtimi, kokia prašo ieškovė, negali būti vertinama kaip neproporcinga priemonė atsakovų atžvilgiu. Prašymas užtikrinti nurodytus įrodymus yra susijęs su ieškinio dalyku ir pagrindu bei atitinka įstatymo keliamus reikalavimus. Vien tai, kad buhalterinės apskaitos dokumentai yra griežtos atskaitomybės dokumentai, nepanaikina jų klastojimo ar sunaikinimo galimybės. Teismas neįvertino ir to, kad atsakovų susirašinėjimo su ieškovės esamais ir/ar buvusiais klientais faktas ir jo turinys gali būti nesunkiai nuslėptas ar pakeistas. Ieškovė tokio pobūdžio byloje negali pateikti konkrečių įrodymų, iš kurių matytųsi, kokių neteisėtų veiksmų gali imtis atsakovai siekdami nuslėpti savo atliktus neteisėtus veiksmus. Vien tas faktas, kad atsakovai neteisėtai naudojasi ieškovės konfidencialia informacija, suteikia pagrindą galvoti, jog atsakovai nebus suinteresuoti pateikti visus prašomus dokumentus ir informaciją. Net jei prašomi užtikrinti įrodymai ir sudarytų atsakovų konfidencialią informaciją, ieškovė privalėtų užtikrinti šios informacijos konfidencialumą ir negalėtų jos atskleisti jokiems tretiesiems asmenims ar naudoti kitiems nei bylos nagrinėjimo tikslams. Be to, nepagrįstas ir pirmosios instancijos teismo argumentas, kad prašomi užtikrinti įrodymai buvo nekonkretizuoti. Prašomi užtikrinti įrodymai buvo aiškiai nurodyti ieškinio 20 ir 24 punktuose bei pateikti ieškinio prieduose Nr. 9 ir Nr. 10. Trūkstant informacijos, teismas galėjo taikyti procesinių dokumentų trūkumų ištaisymo institutą.
2. Ieškovės nuogąstavimus dėl galimybės gauti prašomus įrodymus apsunkinimo patvirtina šios aplinkybės: 1) įrodymai yra išimtinai atsakovų dispozicijoje; 2) atsakovai turi objektyvią galimybę šiuos įrodymus sunaikinti, paslėpti ar kitaip jų neatskleisti; 3) prašomi užtikrinti įrodymai dėl jų pobūdžio gali būti nesunkiai sunaikinami, paslepiami ar modifikuoti; 4) neužtikrinus įrodymų, gali būti ypač sudėtinga įrodyti neteisėtą ieškovei priklausančios informacijos naudojimą.
9. Atsakovai CF&S Lithuania UAB ir A. K. atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovės prašymas užtikrinti įrodymus, palikti nepakeistą, o ieškovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pateikia šiuos esminius argumentus:
1. Prašymas užtikrinti įrodymus, reiškiamas su ieškiniu, yra neproporcingas bei perteklinis, pažeidžiantis rungimosi bei kooperacijos principus, kadangi prašomus užtikrinti įrodymus atsakovai gali pateikti su atsiliepimu į ieškinį. Be to, ieškovė reikalauja taikyti neproporcingai plačios apimties ir nekonkretizuotų įrodymų užtikrinimą (verslo klientų sąrašas, verslo klientų, kuriems pasiūlymai buvo teikiami nuo atsakovo A. K. veiklos pradžios atsakovės įmonėje sąrašas; visa atsakovų elektroninė korespondencija su buvusiais/esamais ieškovės klientais). Tokio pobūdžio prašymo tenkinimas reikštų, kad ieškovei turėtų būti atskleista ir su byla nesusijusi informacija, kurioje gali būti asmeninio, privataus gyvenimo ar komercinių paslapčių. Pačios ieškovės pateikti įrodymai, kuriais grindžiama būtinybė užtikrinti įrodymus, nėra patikimi. Ieškovė prašo užtikrinti atsakovų elektroninės korespondencijos su buvusiais/esamais jos klientais, referuodama į kartu su ieškiniu pateiktuose prieduose Nr. 9-10 pateiktą klientų sąrašą, tačiau minėti ieškinio priedai yra tik pačios ieškovės sudarytos lentelės, kuriose išvardinti juridiniai asmenys, bet nėra absoliučiai jokių įrodymų, patvirtinančių, kad su išvardintais juridiniais asmenimis ieškovė turėjo kokių nors sutartinių santykių ir iš to gavo pajamas, nėra ir jokių įrodymų, kad nors vienas ieškovės darbuotojas perėjo dirbti pats atsakovę CF&S Lithuania UAB. Be to, ieškovė, turėdama pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, pati net nebandė rinkti įrodymus. Maža to, ieškovė nepateikė į bylą absoliučiai jokių įrodymų, kurie leistų suabejoti atsakovų sąžininga veikla.
2. Įrodymų užtikrinimo pagrindas yra ne bet kokia abejonė, o pagrįsta abejonė, kad vėliau įrodymų pateikimas bus apsunkintas ar neįmanomas. Tuo tarpu iš ieškovės atskirajame skunde pateiktos pozicijos galima spręsti, kad vien dėl to, jog ieškinio reikalavimai yra kildinami iš tariamo neteisėto komercinės paslapties atskleidimo ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų atlikimo, turi būti preziumuojama grėsmė, kad vėliau pateikti prašomus užtikrinti įrodymus bus sunku. Komercinės paslapties atskleidimo ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų kategorijos bylos yra ypatingos tuo, kad bylos šalys yra konkuruojantys ūkio subjektai, todėl ieškovės siekis suabsoliutinti įrodymų užtikrinimo instituto taikymą gali tapti pavojingu įrankiu siekiant gauti konkurento komercinę paslaptį ir konfidencialią informaciją sudarančią medžiagą.
3. Atsakovai apie ieškovės poziciją, kad neva jie elgiasi nesąžiningai sužinojo dar 2016 m. gegužės 16 d., kai gavo ieškovės pretenziją, todėl ieškinys atsakovams nebuvo naujiena. Jeigu atsakovai iš tikrųjų siektų sunaikinti jiems nenaudingus duomenis, tai jie tam iki ieškinio pateikimo teismui turėjo jau penkis mėnesius.
10. Atsakovai CF&S Lithuania UAB ir A. K. atskirajame skunde panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nutarties dalį, kuria atsakovams pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Jei teismas nuspręstų, jog laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos pagrįstai, tai atsakovai prašo pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių mastą ir atsakovams leisti naudoti pinigines lėšas vykdyti būtiniesiems atsiskaitymams, t. y. mokesčių mokėjimui valstybei, darbo užmokesčiui bei kitiems būtiniesiems mokėjimams atlikti. Pateikia šiuos esminius argumentus:
1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje apskritai nevertino ieškinio pagrįstumo. Ieškovė nepateikė jokių teisinių argumentų ar faktinių aplinkybių ieškiniui pagrįsti, t. y. nepateikė jokių įrodymų dėl darbuotojų tariamo perviliojimo ar priežastinio ryšio tarp atsakovės CF&S Lithuania UAB vykdomos veiklos ir jos sumažėjusios apyvartos/užsakymų skaičiaus. Ieškinys grindžiamas tik prielaidomis ir pasvarstymais. Pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė interesų pusiausvyrą, nes net neįvertinęs ieškovės reikalavimų pagrįstumo, prioritetą suteikė ieškovės interesui užtikrinti galbūt jai palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
2. Ieškovė neįrodė ne tik preliminaraus ieškinio pagrįstumo, tačiau ir grėsmės, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Didelė ieškinio suma savaime nesuponuoja būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
3. Pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, neleidžiant atlikti jokių mokėjimų, įskaitant atlyginimų mokėjimą darbuotojams, prieštarauja civilinio proceso tikslams, ekonomiškumo, teisingumo bei civilinio proceso principams, pažeidžia ne tik atsakovų, bet ir trečiųjų asmenų, kurie nėra įtraukti į bylos nagrinėjimą, pavyzdžiui atsakovės CF&S Lithuania UAB darbuotojų, teisėtus interesus bei lūkesčius. Atsakovų teisės yra suvaržytos daugiau nei yra būtina siekiamiems tikslams pasiekti, todėl bet kuriuo atveju yra būtina sumažinti laikinųjų apsaugos priemonių mastą.
11. Ieškovė UAB „Baltkonta“ atsiliepime į atsakovų atskirąjį skundą prašo atsakovų atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartį šioje dalyje palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:
1. Atsakovų argumentai, kuriais jie neigia ieškinio preliminarų pagrįstumą, yra nepagrįsti. Atsakovas A. K., dirbdamas pas ieškovę disponavo informacija apie ieškovės klientus, žinojo, kokia informacija sudaro ieškovės konfidencialią informaciją ir kokia yra jos naudojimo tvarka. Nuo 2016 m. vasario 12 d., kai atsakovas A. K. perėjo dirbti pas atsakovę CF&S Lithuania UAB, staigiai krito ieškovės pajamos. Ieškovė, neturėdama tikslių duomenų apie atsakovės CF&S Lithuania UAB gaunamas pajamas iš jos klientų, nuostolių dydį tikslins bylos nagrinėjimo eigoje.
2. Pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės negali būti vertinamos kaip neproporcingos. Teismas areštavo tik tiek ir tokios vertės atsakovams nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto, kokio dydžio yra reiškiamas ieškinio reikalavimas. Toks teismo sprendimas yra teisėtas ir atitinkantis CPK 145 straipsnio 2 dalies nuostatas, numatančias, kad bendra laikinųjų apsaugos priemonių suma neturi būti didesnė už ieškinio sumą. Teismas skundžiamoje nutartyje neapribojo ir nenustatė draudimo atsakovams valdyti ir naudoti kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, turtines teises, o tai reiškia, kad buvo pritaikytos mažiausiai nuosavybės teisę ribojantis suvaržymas, kuris iš esmės netrukdo atsakovams nei valdyti, nei naudotis jiems nuosavybes teise priklausančio turto bei gauti su tuos susijusias pajamas. Atsakovų piniginės lėšos buvo areštuotos tik nesant ar esant nepakankamai atsakovams nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto. Jei atsakovai mano, kad jiems taikomi ribojimai nėra proporcingi ir pažeidžia ekonomiškumo principą, jie gali kreiptis į teismą su prašymu leisti atsakovei CF&S Lithuania UAB iš areštuotų lėšų atsiskaityti su darbuotojais, mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės prašymas užtikrinti įrodymus ir iš dalies tenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta.

Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nutarties dalies, kuria atmestas prašymas užtikrinti įrodymus

14. Įrodymų užtikrinimas – tai įstatyme nustatyta tvarka vykdomas įrodymų išsaugojimas ir užfiksavimas. CPK 221 straipsnyje įtvirtinta, kad asmenys, kurie turi pagrindą baimintis, jog pateikti jiems reikalingus įrodymus vėliau pasidarys negalima arba sunku, gali prašyti teismą užtikrinti šiuos įrodymus.
15. CPK 222 straipsnyje nurodoma, kad asmens prašyme užtikrinti įrodymus be procesiniams dokumentams privalomų elementų taip pat turi būti nurodomi ne tik įrodymai, kuriuos siekiama užtikrinti bei aplinkybės, kurias tas įrodymas galėtų patvirtinti, bet ir priežastys, dėl kurių pareiškėjas prašo užtikrinti šiuos įrodymus.
16. Taigi įrodymų užtikrinimo pagrindas – pagrįsta grėsmė įrodymų pateikimo galimybei, kuri, nesiėmus procesinių įrodymų užtikrinimo priemonių, apsunkintų proceso dalyvio įrodinėjimo pareigos įgyvendinimą ir jo galimybę įrodyti savo reikalavimų ar atsikirtimų faktinį pagrindą. Pareigą įrodyti egzistuojantį įrodymų užtikrinimo pagrindą turi prašymą dėl įrodymų užtikrinimo pateikiantis asmuo. Tai reiškia, kad proceso dalyvis, turintis duomenų apie tai, jog civilinėje byloje reikšmingų konkrečių įrodymų, dėl proceso dalyviui žinomų konkrečių priežasčių, vėlesnis pateikimas teismui pasidarys negalimas arba sunkus, gali pateikti teismui prašymą dėl įrodymų užtikrinimo, atitinkantį CPK 222 straipsnio reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1746-186/2015).
17. Kaip jau ir buvo minėta, CPK 221 straipsnio formuluotė, konkrečiai tai, kad asmuo turi turėti pagrindą baimintis, jog pateikti įrodymus vėliau bus sunku ar neįmanoma, įtvirtina asmens, prašančio taikyti šioje normoje nustatytą priemonę, pareigą įrodinėti tokio pagrindo (pavyzdžiui, atitinkamos tikėtinos grėsmės įrodymams) buvimą. Ši pareiga privaloma visiems asmenims, ir įstatymas nenumato instituto taikymo sąlygų išimčių priklausomai nuo konkrečios bylos kategorijos.
18. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad aplinkybė, jog įrodymai (be kita ko ir elektroninis susirašinėjimas) yra pas atsakovą ir jo žinioje, savaime nereiškia ir neįrodo, kad atsakovas ėmėsi ar imsis kokių priemonių šiuos įrodymus sunaikinti ar paslėpti (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2465/2013; 2016 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-535-516/2016).
19. Kaip matyti iš prašymų dėl įrodymų užtikrinimo ir atskirojo skundo turinio, nagrinėjamu atveju prašymas užtikrinti itin plačios apimties įrodymus, kuriuose, kaip pripažįsta ir pati ieškovė, gali būti ir atsakovų konfidenciali informacija bei komercinės paslaptys, faktiškai grindžiamas tik pačios bylos specifika (byla dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, komercinės paslapties atskleidimo) ir tuo, kad didžioji dalis, ieškovės nuomone, svarbių įrodymų yra pas atsakovus, kurie dėl to turi neribotą galimybę keisti, naikinti ar atlikti kitus veiksmus su šiais įrodymais, kas, kaip jau buvo minėta, pagal teismų praktiką negali būti vertinama kaip savaime pakankami argumentai įrodymų užtikrinimo institutui taikyti.
20. Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad didžiąją dalį ieškovės prašomų užtikrinti įrodymų sudaro atsakovės CF&S Lithuania UAB finansiniai dokumentai ir elektroninis susirašinėjimas. Kaip teisingai pastebėjo atsakovai atsiliepime į atskirąjį skundą, šioje byloje prašomų užtikrinti IT duomenų (elektroninio susirašinėjimo) pakeitimas ir (ar) sunaikinimas nėra toks paprastas, kaip kad skunde tvirtina ieškovė. Pavyzdžiui, net ir ištrynus pašto dėžutėse esantį elektroninį susirašinėjimą, jis lieka serveryje, kuris paprastai administruojamas ir kontroliuojamas trečiųjų asmenų. Byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių manyti, kad atsakovai būtų pasiryžę naikinti ar keisti serveryje saugomus duomenis siekdami išvengti jų pateikimo teismui ar dėl kitų priežasčių. Finansinių dokumentų, kuriuos taip pat prašoma užtikrinti, apskaita taipogi yra griežtai reglamentuojama teisės aktų. Maža to, atsakovės CF&S Lithuania UAB išrašytas PVM sąskaitas–faktūras turi ir tretieji asmenys (klientai), kuriems jos buvo išrašytos. Taigi ieškovės prašomi užtikrinti įrodymai nėra lengvai pakeičiami ar sunaikinami, kas papildomai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinybės taikyti įrodymų užtikrinimo institutą.
21. Vien tik ieškovės suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas nesuponuoja teismui pareigos abejoti atsakovų sąžiningumu ir konstatuoti tikėtiną grėsmę, jog jie keis ar naikins bylai reikšmingus įrodymus. Nors teismas ir negali reikalauti pateikti objektyvius įrodymus, kad atsakovai neabejotinai ketina sunaikinti šiai bylai reikšmingus įrodymus, tačiau vien ieškovės nuomonė, kad atsakovai gali sunaikinti įrodymus, nenurodant jokių objektyvių duomenų, kurie bent preliminariai galėtų pagrįsti tikėtiną grėsmę, jog prašomi užtikrinti įrodymai negalės būti gauti vėliau, negali būti pakankamu pagrindu taikyti itin plačios apimties įrodymų, kurie galimai apima asmenines bei komercines paslaptis, nesusijusias su nagrinėjama byla, užtikrinimą.
22. Pastebėtina ir tai, kad iš pačios ieškovės su ieškiniu pateiktų pretenzijų, kurios buvo teiktos atsakovams, matyti, kad atsakovai jau prieš penkis mėnesius iki ieškinio pateikimo teismui, t. y. nuo 2016 m. gegužės 16 d., žinojo apie ieškovei atsiradusią abejonę dėl galimo atsakovų nesąžiningo konkuravimo veiksmų, kas nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo nuomone, faktiškai paneigia įrodymų užtikrinimo instituto taikymo tikslingumą. Jei atsakovai iš tikrųjų nesąžiningai siektų panaikinti jiems nenaudingus duomenis, jie jau turėjo pakankamai laiko tą padaryti.
23. Lietuvos apeliacinis teismas kitoje savo faktinėmis aplinkybėmis panašioje byloje, spręsdamas įrodymų užtikrinimo klausimą, taip pat yra nurodęs, kad nors ieškinio netikėtumo atsakovui faktorius ir būtina įrodymų užtikrinimo instituto taikymo sąlyga, tačiau bet kuris institutas turi būti taikomas tikslingai ir bet kuri įstatyme nustatyta priemonė, kuri varžo kitos šalies teises ar teisėtus interesus, turi būti taikoma, atsižvelgus į proporcingumo principą. Tuo atveju, kai yra pagrindas manyti, kad prašomomis taikyti priemonėmis gali būti nepasiektas jų taikymo tikslas, tokios priemonės neturėtų būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-535-516/2016).
24. Įrodymų užtikrinimui, kaip ir kitoms prevencinėms procesinėms priemonėms, kurių taikymas bylos nagrinėjimo metu gali sukelti priešingos šalies teisių suvaržymus, yra keliamas proporcingumo reikalavimas.
25. Apeliantė prašo taikyti šių įrodymų užtikrinimą: verslo klientų sąrašų, verslo klientų, kuriems pasiūlymai buvo teikiami nuo atsakovo A. K. veiklos pradžios atsakovės įmonėje, sąrašų; atsakovų elektroninę korespondenciją su buvusiais/esamais ieškovės klientais. Pastebėtina, kad ieškovė prašydama užtikrinti atsakovų elektroninę korespondenciją su buvusiais/esamais jos klientais, remiasi tik ieškinio prieduose Nr. 9-10 pateiktu klientų sąrašu, tačiau minėti ieškinio priedai yra tik pačios ieškovės sudarytos lentelės, kuriose išvardinti juridiniai asmenys. Esant nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad dalis prašomų užtikrinti įrodymų nėra tinkamai detalizuoti ir, kaip teisingai pažymėjo atsakovai, yra itin plačios apimties, todėl tokių įrodymų užtikrinimas akivaizdžiai pažeistų proporcingumo principą. Be to, tokio prašymo tenkinimas reikštų, kad ieškovei faktiškai būtų atskleista ne tik atsakovų su verslu susijusi konfidenciali informacija, bet ir atsakovų bei byloje nedalyvaujančių asmenų privataus, asmeninio gyvenimo detalės (ar dar kiti su šia byla visiškai nesusiję duomenys), kurių vėlesnio (ne)panaudojimo atsakovai negalėtų patikrinti ir kontroliuoti.
26. Nurodytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė ieškovės prašymą užtikrinti itin plačios apimties ir pakankamai nedetalizuotus įrodymus.

Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nutarties dalies, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės

27. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sudaro dviejų būtinųjų sąlygų egzistavimas: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).
28. Atsakovai, nesutikdami su skundžiama teismo nutarties dalimi, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teigia, kad ieškinys yra nepagrįstas.
29. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (liet. preliminarų) vertinimą. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).
30. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju įvertinus byloje pateiktus duomenis, ieškinyje išdėstyti teisiniai bei faktiniai argumentai, juos vertinant preliminariai, nesuteikia pagrindo teigti, kad pareikštas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (CPK 185 str.). Nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje stadijoje būtų aiškiai matyti, kad ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo teigti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas. Taigi egzistuoja vienas iš pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
31. Taip pat atsakovai tvirtina, kad ieškovė neįrodė grėsmės, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas būsimo teismo sprendimo įvykdymas.
32. Tai, ar konkrečiu atveju iškyla reali grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti, privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (šiuo atveju – ieškovė). CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovų turtinė padėtis, jų turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jų elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu ir t. t. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama paminėtų aplinkybių visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms, pavyzdžiui, vien ieškinio sumos dydžiui, kurios nurodymas visada priklauso nuo paties ieškovo.
33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išvadą apie teismo sprendimo įvykdymo galimą pasunkėjimą, jeigu laikinosios apsaugos priemonės būtų netaikomos, padarė remdamasis vien didelės ieškinio sumos kriterijumi.
34. Laikinosios apsaugos priemonės – tai asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių bei interesų suvaržymas. Toks suvaržymas suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą taip pat parenkamų priemonių ekonomiškumą ir proporcingumą. Naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-76-464/2017 ir kt.).
35. Įstatymai asmens nesąžiningumo, sprendžiant dėl jo turto arešto ar kitų ribojimų jam nustatymo, nepreziumuoja, todėl bent tikėtinai įrodyti tokias aplinkybes pareiga tenka pačiai ieškovei, kuri šiuo atveju nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste visiškai neįrodinėjo nei atsakovės CF&S Lithuania UAB, nei atsakovo A. K. nesąžiningumo, nenurodė apie jų ketinimus turimą turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį (CPK 178 str.), siekiant išvengti galimai jiems nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo.
36. Nagrinėjamu atveju aktualu ir tai, kad ieškovė prašo priteisti žalos atlyginimą negautų pajamų, kurias galbūt būtų uždirbusi, jeigu nebūtų buvę galimai neteisėtų atsakovų veiksmų, forma. Pati ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog prašomos priteisti žalos dydis, atsižvelgiant į atsakovės CF&S Lithuania UAB gaunamas pajamas iš jos klientų, bus tikslinamas bylos nagrinėjimo eigoje. Akivaizdu, kad tiek ir kreipimasis į teismą su atitinkamu ieškiniu, tiek ir pareikštų reikalavimų dydis iš esmės priklauso tik nuo paties asmens, inicijuojančio civilinės bylos procesą valios, taigi vien ieškinio pateikimas ir jame didelės vertės reikalavimo nurodymas negali suteikti ieškovei pranašumo ar besąlyginio ribojimų atsakovams disponuoti turtu nustatymo.
37. Aptartų aplinkybių visuma leidžia padaryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo argumentai dėl šio konkretaus ieškinio sumos atsakovams dydžio, kaip savaime padidinančios sprendimo neįvykdymo riziką, yra paneigti, be to, nenustatyta ir aplinkybių, jog atsakovai gali siekti išvengti sprendimo nagrinėjamoje byloje vykdymo.
38. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina ir tai, kad bylos medžiaga (2016 m. spalio 14 d. antstolio A. S. patvarkymas, pateiktas su prašymu dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo) patvirtina, kad, nesant kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, buvo areštuotos atsakovei CF&S Lithuania UAB priklausančios piniginės lėšos, esančios kredito įstaigose. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia situacija neatitinka ne tik apeliantės, bet ir pačios ieškovės interesų, nes dėl turto arešto atsiradęs apyvartinių lėšų trūkumas gali iš esmės paveikti atsakovės CF&S Lithuania UAB galimybę vykdyti ūkinę veiklą ir tuomet būtent laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, o ne jų netaikymas galėtų apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
39. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad sąlygų visuma laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nutarties dalis, kuria atsakovams pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas pareikšto reikalavimo ribose (48 247,32 Eur) areštuoti atsakovų CF&S Lithuania UAB ir A. K. turtą atmestinas.
40. Konstatavus, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos nepagrįstai, atskirojo skundo argumentai, susiję su pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastu, neturi reikšmės sprendžiamam klausimui, todėl dėl jų atkirai nepasisakytina. Tik atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, areštuojant fizinių asmenų turtą, turėtų būti paliekama neareštuota ta pajamų dalis, kuri reikalinga būtiniems poreikiams tenkinti, atsižvelgiant ne tik į paties skolininko, bet ir į jo šeimos narių interesus, kas nagrinėjamu atveju nepagrįstai nebuvo padaryta.

Dėl procesinės bylos baigties

41. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad ieškovės UAB „Baltkonta“ atskirasis skundas atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta užtikrinti ieškovės nurodytus įrodymus, paliktina nepakeista. Tuo tarpu atsakovų CF&S Lithuania UAB ir A. K. atskirasis skundas tenkintinas – Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nutarties dalis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas arešuoti atsakovų turtą atmestinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nutarties dalį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltkonta“ (j.a.k. 302099557) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų uždarosios akcinės bendrovės CF&S (j.a.k. 303159427) ir A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) turto areštą.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Šios nutarties kopiją pateikti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Teisėja                                                                       Romualda Janovičienė