Civilinė byla Nr. 2S-389-340/10
Procesinio sprendimo kategorija: 99.4; 122.4
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. birželio 1 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių
bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės ir pranešėjos
T. Žukauskienės,
kolegijos teisėjų D. Kačinskienės,
A. Auruškevičiaus,
kolegijos posėdyje rašytinio proceso
tvarka išnagrinėjo ieškovo V. S. atskirąjį skundą dėl
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. spalio 30 d. nutarties, kuria
prašymas dėl atleisti nuo viso ar
dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą netenkintas, civilinėje
byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovams Vilniaus
valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, advokatei G.
R., tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos advokatūrai, UADB „ERGO Lietuva“
dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Kolegija, išnagrinėjusi civilinę
bylą,
n u s t a t ė :
Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2009-09-16
sprendimu ieškovo V. S. ieškinį atsakovams Vilniaus
valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, advokatei G.
R., trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos advokatūrai, dėl turtinės ir
neturtinės žalos atlyginimo atmetė; išieškojo iš V. S. 74
Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
Ieškovas V. S. pateikė
apeliacinį skundą prašydamas panaikinti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo
2009-09-16 sprendimą.
Vilniaus m. 3 apylinkės teismas
2009-10-20 nutartimi nustatė V. S. 10 dienų nuo nutarties
nuorašo įteikimo dienos terminą apeliacinio skundo trūkumams – pateikti
apeliacinį skundą, atitinkantį CPK 80 str. 4 d., 113 str. 3 d., 306 str., 337
str. reikalavimus – pašalinti.
Šalindamas teismo 2009-10-20 nutartimi
nustatytus apeliacinio skundo trūkumus, apeliantas V. S. pareiškė
prašymą atleisti jį nuo dalies arba viso žyminio mokesčio mokėjimo reiškiant
apeliacinį skundą minėtoje byloje. Prašymas motyvuojamas tuo, kad jo mėnesio
pajamos yra 292,01 Lt, iš kurių 250 Lt jis moka už nuosavybės teise
priklausantį butą, kurio vertė 60 000 Lt. Metinės pajamos (atlyginimas, soc.
pašalpa) už 2008 metus – 65 203 Lt per metus pajamos neviršija 12 MMA dydžio.
Šiuo metu yra bedarbis, registruotas darbo biržoje, todėl jis yra socialiai
remtinas.
Vilniaus m. 3 apylinkės teismas
2009-10-30 nutartimi prašymo netenkino; nustatė V. S. terminą
iki 2009-11-12 sumokėti 199 Lt žyminio mokesčio ir įrodymą pateikti teismui.
Teismas laikė, jog visiškai atleisti apeliantą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo
remiantis CPK 83 str. 1 d. 14 p. nėra teisinio pagrindo. Įvertinęs ieškovo V. S. nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus bei tai, kad
prašymas atleisti iš dalies ar visiškai nuo žyminio mokesčio mokėjimo šioje
byloje jau buvo išspręstas Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009-03-18 nutartimi
bei Vilniaus apygardos teismo 2009-06-26 nutartimi; teismas konstatavo, kad
apelianto turtinė padėtis nepasikeitė: apeliantas registruotas darbo biržoje,
gauna socialines išmokas, yra darbingo amžiaus, jo įsidarbinimo galimybės nėra
ribotos, valdo ir naudoja nekilnojamąjį turtą. Prašyme jis nenurodo naujų
aplinkybių ir nepateikia naujų įrodymų, sudarančių pagrindą iš dalies atleisti V. S. nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pateikiant apeliacinį
skundą. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas daryti išvadą,
kad apeliantas, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, turi galimybę sumokėti 199
Lt dydžio žyminį mokestį.
Atskiruoju skundu ieškovas prašo
panaikinti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009-10-30 nutartį kaip šališką,
tendencingą, nepagrįstą ir neteisėtą, šiurkščiai pažeidžiančią jo teises į
teisminę gynybą; priimti apeliacinį skundą ir atsižvelgiant į jo sunkią
materialinę padėtį, atidėti klausimo dėl žyminio mokesčio sprendimą pagal CPK
83 str. ir 84 str. Atskirajame skunde pakartoja prašymo argumentus, jog yra
socialiai remiamas asmuo, bedarbis, gyvena iš socialinės pašalpos, jo
deklaruojamas turtas sudaro 65 203 Lt. Apeliantas, remdamasis Lietuvos
apeliacinio teismo 2008-05-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-230/08 teigia,
kad turi teisę būti atleistas nuo teismo mokesčio pilnai; todėl prašo
atsižvelgiant į CPK 83 str. 3 d. visiškai atleisti nuo žyminio mokesčio
paduodant apeliacinį skundą arba sumažinti iki minimaliai galimo lygio.
Apelianto vertinimu, skundžiama nutartimi jam užkertamas kelias į teisminę gynybą.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo Vilniaus m. 3
apylinkės teismo 2009-10-30 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog apeliantas
neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo prašymą atleisti iš dalies ar
atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.
Kartu su patikslintu atskiruoju
skundu apeliantas pateikė pažymą apie pajamas 2010-04-20; kolegija nevertina
pateiktos pažymos duomenų, kadangi CPK 314 str. riboja naujų įrodymų pateikimą
apeliacinės instancijos teismui, be to apeliantas nenurodė jų pateikimo
būtinybės; taip pat pažymėtina, kad sprendžiant žyminio mokesčio klausimą turi
būti vertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu.
Atskirasis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi
bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas apelianto
prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, teisingai įvertino bylos
aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio
proceso normas.
Žyminis mokestis – tai
įstatymo nustatyta suma, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme
numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. Tokio mokesčio nustatymu
įstatymų leidėjas siekia kelių viešajam interesui svarbių tikslų: tai
netiesiogiai užkerta kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengia tam tikrą dalį
valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, taip šalys skatinamos ieškoti
taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Be to, žyminio mokesčio dydis, atleidimo
nuo viso ar dalies mokesčio sąlygos yra imperatyviai įtvirtintos CPK ir taip visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų
turtinės padėties, užtikrinamos vienodos galimybės kreiptis į teismą dėl
pažeistų teisių gynybos. Dėl šio, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą,
kad skundžiama nutartimi jam užkertamas kelias į teisminę gynybą. Europos
žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13
straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. įtvirtintas teisminės gynybos
prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam
asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises, yra garantuojama ir prieinama
teisminė gynyba. Tačiau ši įtvirtinta teisė negali būti aiškinama kaip asmens
galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra
realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam
besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų ir
yra anksčiau paminėto žyminio mokesčio sumokėjimas. Taigi reikalavimas sumokėti
įstatymuose įtvirtinto dydžio žyminį mokestį negali būti traktuojamas kaip
užkertantis kelią ginti pažeistas teises.
Pagal CPK 83 str. 3 d., motyvuotu ir pagrįstu asmens prašymu, teismas turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio
mokesčio sumokėjimo. Šios nuostatos tikslas – užtikrinti, kad asmuo turėtų
realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios
sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės
sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Pažymėtina, jog tai yra ne
teismo pareiga, o teisė, kuria jis gali pasinaudoti, jei laiko, kad esant tam
tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis gali būti per sunki našta
besikreipiančiajam. Sprendžiant dalinio atleidimo nuo žyminio mokesčio klausimą
turi būti vertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą
momentu, todėl pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, tai yra reikalingumą atleisti nuo dalies minėto
mokesčio sumokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.).
Apelianto
teigimu, jis turi būti atleistas nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą
sumokėjimo dėl sunkios turtinės padėties. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį,
jog įstatymų leidėjas atleidimą nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo sieja ne
tik su gaunamomis pajamomis, bet su visa asmens turtine padėtimi. Turtinę
padėtį, be kita ko, atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų,
valstybinio socialinio draudimo, VĮ
„Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Asmens
turtinė padėtis turi būti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei
bylos aplinkybes, atspindinčias pareiškėjo materialinę padėtį, todėl vien tik
formalių pažymų iš įvairių institucijų pateikimas nėra pakankamas pagrindas
konstatuoti sunkią turtinę padėtį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, įrodinėdamas
savo sunkią materialinę padėtį apeliantas pateikė 2008-10-01 – 2009-09-30 Turto
ir pajamų deklaraciją (b.l. 342-345), iš pateikto matyti, kad apeliantas turi
turto už 65 203 Lt; taip pat pateikė Socialinių išmokų skyriaus pažymą apie
pajamas 2009-07-01 – 2009-10-01 (b.l. 339); Vilniaus darbo biržos pažymą apie
Nedarbo draudimo išmokos gavimą – išmokėta 2 510,04 Lt; taip pat pateikta
pažyma iš SEB banko (b.l. 341). Teisėjų kolegija neturi pagrindo šių duomenų
pagrindu konstatuoti, jog apelianto turtinė padėtis yra tokia sunki, kad jis
negalėtų sumokėti viso žyminio mokesčio, kuris nagrinėjamoje byloje yra 199 Lt.
Kolegija pažymi, kad apeliantas savo prašymui pagrįsti pirmosios instancijos
teismui nepateikė pažymų iš kitų bankų, kurios patvirtintų, kad jis bankuose
sąskaitų neturi arba sąskaitose yra maža pinigų suma. Pažymėtina, kad pateikta
Turto ir pajamų deklaracija nėra pakankamas piniginių lėšų bankuose įrodymas,
kadangi pagal Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo 2 str. 1 d. 1 p. d
papunktį, deklaruotinos pinigines lėšos, indėliai, paskolintos ir negrąžintos
piniginės lėšos, kai jų bendra suma didesnė kaip 2 000 Lt, todėl apeliantas
neįrodė, jog kituose šalies bankuose neturi sąskaitų, piniginių lėšų, kurių suma
mažesnė nei deklaruotina. Apeliantas taip pat nepateikė VĮ „Regitra“ pažymos,
iš kurios būtų matyti, kad jis neturi savo vardu registruotų transporto
priemonių. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas yra darbingo amžiaus,
valdo ir naudoja nekilnojamąjį turtą; į bylą nepateikta jokių duomenų apie tai,
jog apeliantas turėtų būti priskirtas nedarbingų asmenų grupei, jog turi
išlaikytinių, yra šeimos maitintojas ar pan. Teisėjų kolegija, įvertinusi
byloje esančius apelianto turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus, sprendžia,
jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas,
atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, turi galimybę sumokėti 199 Lt dydžio žyminį
mokestį už apeliacinį skundą.
Civiliniame procese taikomi
proporcingumo, teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių principai reikalauja,
kad teismai panašias situacijas vertintų panašiai. Todėl pirmosios instancijos
teismas, įvertinęs prašyme nurodytus argumentus ir pateiktus įrodymus, pagal CPK 176 – 182 straipsniuose suformuluotas taisykles ir konstatavęs, kad apeliantas
neįrodė, jog jo turtinė padėtis, kuri buvo konstatuota paduodant ieškinį, yra
pablogėjusi, teisingai nusprendė, kad nėra pagrindo šį prašymą išspręsti kitaip, nei tai buvo padaryta priimant ieškinį.
Esant tokioms
aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro
pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl
atskirasis skundas atmetamas, paliekant 2009-10-30 Vilniaus m. 3 apylinkės
teismo nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.). Kadangi pirmosios instancijos
teismo nustatytas žyminio mokesčio sumokėjimo terminas pasibaigė, ieškovui
nustatytinas naujas terminas iki 2010 m. birželio 16 d. sumokėti 199 Lt žyminį
mokestį už apeliacinį skundą bei pateikti pirmosios instancijos teismui (Vilniaus
m. 3 apylinkės teismui) tai įrodančius dokumentus (CPK 115 str. 2 d., 316 str. 3 d.).
Iš apelianto (ieškovo) V. S. valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų
siuntimo (pašto) išlaidos – 18,55 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija
n u t a r ė :
Vilniaus
miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Įpareigoti ieškovą V.
S. (a.k. (duomenys neskelbtini))
sumokėti 199 Lt (vieno šimto devyniasdešimt devynių litų) žyminį mokestį už apeliacinį
skundą bei iki 2010 m. birželio
16 d. pateikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui tai patvirtinančius
dokumentus.
Priteisti iš ieškovo V. S. 18,55
Lt (aštuoniolika litų, 55 centus) pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme
valstybės biudžetui, sumokamų banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Kolegijos pirmininkė T.
Žukauskienė
Teisėjai D.
Kačinskienė
A. Auruškevičius