Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-389-340-2010].doc
Bylos nr.: 2S-389-340/2010
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2S-389-340/10

Procesinio sprendimo kategorija: 99.4; 122.4

 (S)

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. birželio 1 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės,

kolegijos teisėjų D. Kačinskienės, A. Auruškevičiaus,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. spalio 30 d. nutarties, kuria prašymas dėl atleisti nuo viso ar dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą netenkintas, civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovams Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, advokatei G. R., tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos advokatūrai, UADB „ERGO Lietuva“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2009-09-16 sprendimu ieškovo V. S. ieškinį atsakovams Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, advokatei G. R., trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos advokatūrai, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmetė; išieškojo iš V. S. 74 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Ieškovas V. S. pateikė apeliacinį skundą prašydamas panaikinti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009-09-16 sprendimą.

Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2009-10-20 nutartimi nustatė V. S. 10 dienų nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos terminą apeliacinio skundo trūkumams – pateikti apeliacinį skundą, atitinkantį CPK 80 str. 4 d., 113 str. 3 d., 306 str., 337 str. reikalavimus – pašalinti.

Šalindamas teismo 2009-10-20 nutartimi nustatytus apeliacinio skundo trūkumus, apeliantas V. S. pareiškė prašymą atleisti jį nuo dalies arba viso žyminio mokesčio mokėjimo reiškiant apeliacinį skundą minėtoje byloje. Prašymas motyvuojamas tuo, kad jo mėnesio pajamos yra 292,01 Lt, iš kurių 250 Lt jis moka už nuosavybės teise priklausantį butą, kurio vertė 60 000 Lt. Metinės pajamos (atlyginimas, soc. pašalpa) už 2008 metus – 65 203 Lt per metus pajamos neviršija 12 MMA dydžio. Šiuo metu yra bedarbis, registruotas darbo biržoje, todėl jis yra socialiai remtinas.

Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2009-10-30 nutartimi prašymo netenkino; nustatė V. S. terminą iki 2009-11-12 sumokėti 199 Lt žyminio mokesčio ir įrodymą pateikti teismui. Teismas laikė, jog visiškai atleisti apeliantą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo remiantis CPK 83 str. 1 d. 14 p. nėra teisinio pagrindo. Įvertinęs ieškovo V. S. nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus bei tai, kad prašymas atleisti iš dalies ar visiškai nuo žyminio mokesčio mokėjimo šioje byloje jau buvo išspręstas Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009-03-18 nutartimi bei Vilniaus apygardos teismo 2009-06-26 nutartimi; teismas konstatavo, kad apelianto turtinė padėtis nepasikeitė: apeliantas registruotas darbo biržoje, gauna socialines išmokas, yra darbingo amžiaus, jo įsidarbinimo galimybės nėra ribotos, valdo ir naudoja nekilnojamąjį turtą. Prašyme jis nenurodo naujų aplinkybių ir nepateikia naujų įrodymų, sudarančių pagrindą iš dalies atleisti V. S. nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pateikiant apeliacinį skundą. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas daryti išvadą, kad apeliantas, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, turi galimybę sumokėti 199 Lt dydžio žyminį mokestį.

Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009-10-30 nutartį kaip šališką, tendencingą, nepagrįstą ir neteisėtą, šiurkščiai pažeidžiančią jo teises į teisminę gynybą; priimti apeliacinį skundą ir atsižvelgiant į jo sunkią materialinę padėtį, atidėti klausimo dėl žyminio mokesčio sprendimą pagal CPK 83 str. ir 84 str. Atskirajame skunde pakartoja prašymo argumentus, jog yra socialiai remiamas asmuo, bedarbis, gyvena iš socialinės pašalpos, jo deklaruojamas turtas sudaro 65 203 Lt. Apeliantas, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2008-05-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-230/08 teigia, kad turi teisę būti atleistas nuo teismo mokesčio pilnai; todėl prašo atsižvelgiant į CPK 83 str. 3 d. visiškai atleisti nuo žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą arba sumažinti iki minimaliai galimo lygio. Apelianto vertinimu, skundžiama nutartimi jam užkertamas kelias į teisminę gynybą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009-10-30 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog apeliantas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo prašymą atleisti iš dalies ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.

Kartu su patikslintu atskiruoju skundu apeliantas pateikė pažymą apie pajamas 2010-04-20; kolegija nevertina pateiktos pažymos duomenų, kadangi CPK 314 str. riboja naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teismui, be to apeliantas nenurodė jų pateikimo būtinybės; taip pat pažymėtina, kad sprendžiant žyminio mokesčio klausimą turi būti vertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu.

Atskirasis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas apelianto prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, teisingai įvertino bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas.

Žyminis mokestis – tai įstatymo nustatyta suma, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. Tokio mokesčio nustatymu įstatymų leidėjas siekia kelių viešajam interesui svarbių tikslų: tai netiesiogiai užkerta kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengia tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, taip šalys skatinamos ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Be to, žyminio mokesčio dydis, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygos yra imperatyviai įtvirtintos CPK ir taip visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties, užtikrinamos vienodos galimybės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos. Dėl šio, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, kad skundžiama nutartimi jam užkertamas kelias į teisminę gynybą. Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši įtvirtinta teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų ir yra anksčiau paminėto žyminio mokesčio sumokėjimas. Taigi reikalavimas sumokėti įstatymuose įtvirtinto dydžio žyminį mokestį negali būti traktuojamas kaip užkertantis kelią ginti pažeistas teises.

Pagal CPK 83 str. 3 d., motyvuotu ir pagrįstu asmens prašymu, teismas turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Šios nuostatos tikslas – užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Pažymėtina, jog tai yra ne teismo pareiga, o teisė, kuria jis gali pasinaudoti, jei laiko, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis gali būti per sunki našta besikreipiančiajam. Sprendžiant dalinio atleidimo nuo žyminio mokesčio klausimą turi būti vertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu, todėl pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, tai yra reikalingumą atleisti nuo dalies minėto mokesčio sumokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.).

Apelianto teigimu, jis turi būti atleistas nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo dėl sunkios turtinės padėties. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog įstatymų leidėjas atleidimą nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo sieja ne tik su gaunamomis pajamomis, bet su visa asmens turtine padėtimi. Turtinę padėtį, be kita ko, atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Asmens turtinė padėtis turi būti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiškėjo materialinę padėtį, todėl vien tik formalių pažymų iš įvairių institucijų pateikimas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti sunkią turtinę padėtį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, įrodinėdamas savo sunkią materialinę padėtį apeliantas pateikė 2008-10-01 – 2009-09-30 Turto ir pajamų deklaraciją (b.l. 342-345), iš pateikto matyti, kad apeliantas turi turto už 65 203 Lt; taip pat pateikė Socialinių išmokų skyriaus pažymą apie pajamas 2009-07-01 – 2009-10-01 (b.l. 339); Vilniaus darbo biržos pažymą apie Nedarbo draudimo išmokos gavimą – išmokėta 2 510,04 Lt; taip pat pateikta pažyma iš SEB banko (b.l. 341). Teisėjų kolegija neturi pagrindo šių duomenų pagrindu konstatuoti, jog apelianto turtinė padėtis yra tokia sunki, kad jis negalėtų sumokėti viso žyminio mokesčio, kuris nagrinėjamoje byloje yra 199 Lt. Kolegija pažymi, kad apeliantas savo prašymui pagrįsti pirmosios instancijos teismui nepateikė pažymų iš kitų bankų, kurios patvirtintų, kad jis bankuose sąskaitų neturi arba sąskaitose yra maža pinigų suma. Pažymėtina, kad pateikta Turto ir pajamų deklaracija nėra pakankamas piniginių lėšų bankuose įrodymas, kadangi pagal Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo 2 str. 1 d. 1 p. d papunktį, deklaruotinos pinigines lėšos, indėliai, paskolintos ir negrąžintos piniginės lėšos, kai jų bendra suma didesnė kaip 2 000 Lt, todėl apeliantas neįrodė, jog kituose šalies bankuose neturi sąskaitų, piniginių lėšų, kurių suma mažesnė nei deklaruotina. Apeliantas taip pat nepateikė VĮ „Regitra“ pažymos, iš kurios būtų matyti, kad jis neturi savo vardu registruotų transporto priemonių. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas yra darbingo amžiaus, valdo ir naudoja nekilnojamąjį turtą; į bylą nepateikta jokių duomenų apie tai, jog apeliantas turėtų būti priskirtas nedarbingų asmenų grupei, jog turi išlaikytinių, yra šeimos maitintojas ar pan. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius apelianto turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, turi galimybę sumokėti 199 Lt dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

Civiliniame procese taikomi proporcingumo, teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių principai reikalauja, kad teismai panašias situacijas vertintų panašiai. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs prašyme nurodytus argumentus ir pateiktus įrodymus, pagal CPK 176 – 182 straipsniuose suformuluotas taisykles ir konstatavęs, kad apeliantas neįrodė, jog jo turtinė padėtis, kuri buvo konstatuota paduodant ieškinį, yra pablogėjusi, teisingai nusprendė, kad nėra pagrindo šį prašymą išspręsti kitaip, nei tai buvo padaryta priimant ieškinį.

Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant 2009-10-30 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.). Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas žyminio mokesčio sumokėjimo terminas pasibaigė, ieškovui nustatytinas naujas terminas iki 2010 m. birželio 16 d. sumokėti 199 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą bei pateikti pirmosios instancijos teismui (Vilniaus m. 3 apylinkės teismui) tai įrodančius dokumentus (CPK 115 str. 2 d., 316 str. 3 d.).

Iš apelianto (ieškovo) V. S. valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos – 18,55 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija

n u t a r ė :

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Įpareigoti ieškovą V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)) sumokėti 199 Lt (vieno šimto devyniasdešimt devynių litų) žyminį mokestį už apeliacinį skundą bei iki 2010 m. birželio 16 d. pateikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui tai patvirtinančius dokumentus.

Priteisti iš ieškovo V. S. 18,55 Lt (aštuoniolika litų, 55 centus) pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui, sumokamų banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

 

Kolegijos pirmininkė                                                                    T. Žukauskienė

 

Teisėjai                                                                                        D. Kačinskienė

 

A. Auruškevičius