N U T A R T I S
2009 m. vasario 19 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,
teisėjų Sigito Bagdonavičiaus,
Arnoldo Šukaičio,
sekretoriaujant Astai Railaitei,
Editai Marcinkevičienei,
dalyvaujant prokurorui Lidijai
Burbienei, Jolantai Činčikienei,
gynėjams advokatams N. Gaižutienei, Vytautui Kazlauskui,
nukentėjusiųjų atstovui Vaidotui
Sviderskiui,
nukentėjusiesiems A.
J., R. G., A. K.,
nuteistiesiems K.
B. ir A. Š.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų K. B. ir A. Š. apeliacinius skundus dėl 2007-10-12 Utenos rajono
apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo K. B. ir A. Š. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo
kodekso 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu kiekvienas po 7 metus, bausmę
atliekant atviroje kolonijoje ir pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė –
atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę trejų metų laikotarpiui;
Nukentėjusiesiems
R. G. ir K. G., I.
J. ir E. J., A. J., V. G., S. K. ir A. K.,
Z. V. ir O. V. pripažinta teisė į
civilinio ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą
perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Priteista
solidariai iš A. Š. ir K. B. 300 000
Lt, o iš civilinio atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas 300 Lt neturtinės žalos
atlyginimo R. G. ir K. G..
Priteista
solidariai iš A. Š. ir K. B. 300 000
Lt, o iš civilinio atsakovo AB “Lietuvos draudimas“ 300 Lt neturtinės žalos
atlyginimo I. J. ir E. J..
Priteista
solidariai iš A. Š. ir K. B. 250 000
Lt , o iš civilinio atsakovo AB “Lietuvos draudimas“ 300 Lt neturtinės žalos
atlyginimo A. K. ir S. K..
Priteista
solidariai iš A. Š. ir K. B. 250 000
Lt, o iš civilinio atsakovo AB “Lietuvos draudimas“ 300 Lt neturtinės žalos
atlyginimo nukentėjusiesiems A. J. ir V.
G..
Priteista
solidariai iš A. Š. ir K. B. 50000 Lt,
o iš civilinio atsakovo AB “Lietuvos draudimas“ 300 Lt neturtinės žalos
atlyginimo nukentėjusiesiems Z. V. ir O.
V..
Civiliniam
ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui pripažinta
teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio
perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi bylą,
nustatė:
A.
Š. ir K. B. nuteisti už tai, kad pažeisdami kelių
eismo reikalavimus sukėlė eismo įvykį, dėl kurio žuvo 4 žmonės ir dviems
žmonėms buvo sunkiai sutrikdyta sveikata t.y. 2006-05-05, apie 16.20 val.,
kelio Utena-Pakalniai-Alanta 3,9 km, Utenos r., K. B. vairuojamu
automobiliu blogai matomame kelio ruože lenkė A. Š. vairuojamą
automobilį, tačiau šis sutrukdė jį aplenkti, o atsiradus kliūčiai- iš priekio
atvažiuojančiam krovininiui automobiliui bei dviratininkų grupei, K. B. nesulėtino greičio ir, stengdamasis apvažiuoti kliūtį,
pasuko į dešinę, sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, dėl to dešinėje
važiavęs A. Š. priartėjo prie dešinio važiuojamosios
dalies krašto, stengdamasis užvažiuoti ant bordiūro staiga pasuko vairuojamą
automobilį į kairę ir dėl per didelio greičio jo nesuvaldė- automobilis prarado
skersinį stabilumą kelyje, išslydo į priešingos krypties eismo juostą, kur
partrenkė šia juosta važiavusius dviratininkus K. J., M. G., M. G. ir N.
K., o po to apvirto, tuo A. Š. pažeidė KET 53,172,
173,182 punktų reikalavimus, o K. B. - KET 53,145,161,
172, 173, 180.4, 184.3 punktų reikalavimus. Dėl šio įvykio žuvo dviratininkai K. J., M. G., bei A.
Š. vairuojamo automobilio keleiviai K. B. ir K. V., o dviratininkams M. G. ir N. K. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
Panevėžio
apygardos teismas išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka pagal nuteistųjų A. Š. ir K. B. apeliacinius skundus,
2008-04-18 nutartimi nuosprendį civilinio ieškinio sprendimo dalyje pakeitė,
sumažindamas priteistinos neturtinės žalos dydį ir nutarė priteisti atlyginti
neturtinę žalą sekančiai:
R.
G. ir K. G. - 80 000 litų sumą solidariai iš K. B. ir A. Š., iš AB “Lietuvos
draudimas” 350 litų, iš AB”IF draudimas” 350 litų;
I.
J. ir E. J. - 80 000 litų sumą solidariai iš K. B. ir A. Š., iš AB “Lietuvos
draudimas” 350 litų, iš AB”IF draudimas” 350 litų;
A.
K. ir S. K. - 80 000 litų sumą solidariai iš K. B. ir A. Š., iš AB “Lietuvos
draudimas” 350 litų, iš AB”IF draudimas” 350 litų;
A.
J. ir V. G. - 80 000 litų sumą solidariai iš K. B. ir A. Š., iš AB “Lietuvos
draudimas” 350 litų, iš AB”IF draudimas” 350 litų;
Z.
V. ir O. V. - AB “Lietuvos draudimas” 350 litų, iš
AB”IF draudimas” 350 litų, paliekant solidariai iš K. B. ir
A. Š. priteistą 50 000 litų neturtinės žalos atlyginimo
sumą.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. lapkričio 11 d. nutartimi panaikino Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-18
nutarties dalį, kuria pakeitus Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m spalio 12 d. nuosprendį buvo priteista solidariai iš A. Š. ir K. B. už neturtinę žalą 80000 Lt R. G. ir
K. G., 80000 Lt I. J. ir E. J., 80000 Lt S. K. ir A. K., 80000 Lt A. J. ir V.
G. ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Aukščiausiojo
teismo teisėjų kolegija nurodė, kad apeliacinio teismo išvados dėl neturtinės
žalos priteisimo Girdjušienei ir K. G., I. J. ir E. J.,
S. K. ir A. K., A.
J. ir V. G. nėra pagrįstos išsamiu bei nešališku visų
bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies , 113
straipsnio 2 dalies, CK 6.250 straipsnio 2 dalies, 6.282 straipsnio 3 dalies
reikalavimų. Šie pažeidimai yra esminiai, nes tai sukliudė apeliacinės
instancijos teismui tinkamai išnagrinėti bylą dėl priteistinos neturtinės žalos
dydžio ir priimti dėl šios bylos dalies teisingą sprendimą. Nutartyje nurodė,
kad apeliacinės instancijos teismas žymiai sumažindamas nukentėjusiesiems
priteistinos žalos dydį atsižvelgė tik į nuteistųjų turtinę padėtį ir
nevertino aplinkybių, susijusių su eismo įvykio padariniais bei neatsižvelgė į
kitas reikšmingas žalos dydžio nustatymui aplinkybes.
Nutartyje
nurodyta, kad apygardos teismas, privalėjo patikrinti priteisto neturtinės
žalos dydžio nustatymo kriterijus kiekvienam nukentėjusiajam, neįvertino
kiekvieno nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos atskirai, sumažindamas
priteistinos neturtinės žalos dydį rėmėsi kriterijais, kuriuos taikė vienodai
visiems nukentėjusiesiems. Teismas nevertino, kad dėl byloje nagrinėjamo
įvykio K. J. ir M. G. žuvo, o M. G. ir N. K. buvo sunkiai sutrikdyta
sveikata, nevertino M. G. ir N. K.,
kurie šioje byloje taip pat pripažinti nukentėjusiais padarytos neturtinės
žalos, o sumažindama neturtinės žalos dydį kolegija pagrindinį dėmesį skyrė
tik kaltininkų turtinei padėčiai, kuri negali būti lemiamas kriterijus
nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo ir gyvybės atėmimo atveju.
Nutartyje
nurodyta, kad A. J. ir V. G. bei S. K. ir A. K. ikiteisminio tyrimo metu
buvo pareiškę solidarius ieškinio reikalavimus dėl neturinės žalos
atlyginimo kaip nepilnamečių nukentėjusiųjų M. G. ir N. K. atstovai pagal įstatymą ir kad ieškiniais prašomos
priteisti žalos dydis buvo siejamas ir su šių nepilnamečių nukentėjusiųjų
patirta neturtine žala, tačiau apeliacinis instancijos teismas dėl šių
aplinkybių nepasisakė, M. G. ir N. K. taip
pat buvo pripažinti nukentėjusiaisiais dėl neturtinės žalos.
Apeliacinio skundo dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo nuteistasis A. Š. prašo panaikinti šią nuosprendžio dalį. Apeliantas teigia, kad teismas netinkamai pritaikė CK 6.250 str.
nuostatas ir netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nes nepakankamai atsižvelgė į neturtinės
žalos atlyginimo kriterijus: neteisėtos
veikos pasekmes, žalą padariusio
asmens kaltę (žala padaryta dėl neatsargumo), kaltininko turtinę padėtį
(galimybes atlyginti priteistą žalą), padarytos turtinės žalos dydį, kitas
svarbias aplinkybes, tokias kaip, kad K. B. sukėlė
avarinę situaciją, kuri nulėmė jo vairuojamo automobilio eismo įvykio kilimą ir žmonių sužalojimą bei žūtį; dviratininkų
treniruotė buvo organizuota, pažeidžiant KET 104 p. reikalavimus.
Apeliantas nurodo, kad teismas nenurodė aiškių
priteisiamos neturtinės žalos dydžio kriterijų skirtingiems nukentėjusiesiems, t.y. kuo remiantis dėl sūnų netekties Z. V. ir O. V. priteistina tik
50000 Lt dydžio suma, o R. G. ir K. G.,
I. J. ir E. J. - 5,6,7 kartus
didesnė suma. Priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra aiškiai per didelis,
įtakotas itin didelio žiniasklaidos dėmesio bylos procesui. Apeliantas
nurodo, kad sprendžiant priteistinos neturtinės žalos dydį, Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo praktikoje
vadovaujamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, todėl net už
tyčinius nusikaltimus priteisiama iki
50000 Lt dydžio neturtinė žala (baudžiamoji byla Nr.2K-45-/2006), visais atvejais atsižvelgiama į visus neturtinės
žalos atlyginimo kriterijus (civilinės bylos Nr. 3K-3-634/2005, 3K-3-482/2005, Nr. 3K-3-174/2005, Nr.
3K-7-159/2005, Nr. 3K-3-626/2005).
Nuteistasis nurodo, kad teismas, iš
dalies patenkinęs civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažeidė CK 6.254 str. 2 d. nuostatas. Teismo procese nedalyvaujant AB „Lietuvos draudimas" atstovui ir teismui neturint jokios
informacijos apie apskaičiuotas, bei iki šiol neišmokėtas draudimo išmokas, nėra žinomas draudimo atlyginimo ir
faktinės žalos dydžio skirtumas, kurį privalo atlyginti apdraustasis
asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Apeliantas nurodo, kad dėl eismo įvykio
teismo nuosprendžiu kaltais pripažinti abu vairuotojai - A. Š.
ir K. B., kurių abu automobiliai
buvo apdrausti toje pačioje draudimo bendrovėje, ir nors teismui AB „Lietuvos
draudimas" pateikė informaciją apie apskaičiuotą žalos dydį, nėra aišku,
kad būtent toks žalos dydis apskaičiuotas
pagal J. Š. draudimo liudijimą, todėl galutinė draudimo išmoka tiek turtinei,
tiek neturtinei žalai atlyginti nėra aiški.
Apeliacinio skundo dalyje dėl
neturtinės žalos atlyginimo nuteistasis K. B. prašo
atmesti nukentėjusiųjų civilinius ieškinius. Skunde nuteistasis teigia, teismas patenkino nukentėjusiųjų civilinius
ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nagrinėjant bylą nedalyvavo civilinis atsakovas AB „Lietuvos
draudimas", kuris sutinka iš dalies
atlyginti neturtinę ir turtinę žalą. Teismas priteisė neturtinę žalą,
neįvertinęs AB „Lietuvos draudimo"
pozicijos. Pagal draudimo sąlygas atlyginama neturtinė žala pagal vieną
draudimo polisą 500 eurų dalinant visiems nukentėjusiems. Teismas priteisė
penkiems nukentėjusiems po 300 litų neturtinės
žalos, viso 1500 litų. Dėl kokių priežasčių teismas nepriteisė visos
draudžiamos neturtinės žalos pagal sutartį, nuosprendyje nenurodyta. Apeliantas nurodo, kad teismas padarė procesinės
teisės pažeidimus, neatnaujinęs bylos nagrinėjimo, gavęs 2007-10-11 AB „Lietuvos draudimas" raštą Nr.
5.1.6.-258. Teismas 2007-09-28 baigė įrodymų tyrimą ir išėjo į pasitarimų kambarį priimti
nuosprendžio. Nuosprendis paskelbtas 2007-10-12, neįvertinus įrodymo - AB
„Lietuvos draudimas" 2007-10-11 gauto rašto apie civilinių ieškinių
tenkinimą.
Teismo posėdyje nuteistieji ir jų
gynėjai prašė nuteistųjų skundus dėl neturtinės žalos atlyginimo nepriteisimo tenkinti,
prokuroras prašė nuteistųjų skundus atmesti.
Nuteistųjų A. Š. ir
K. B. skundai atmestini.
Pagal CK 6.250
str. 1 d., neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio ir (ar) dvasinio
pobūdžio. Dvasinio pobūdžio pakenkimai – tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai,
emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas. Fizinio
pobūdžio pasekmės – tai fizinis skausmas, kūno sužalojimas ar susargdinimas,
dėl jų atsirandantys nepatogumai ir pan. To paties straipsnio 2 d. išdėstyti
neturtinės žalos įvertinimo kriterijai : neturtinės žalos pasekmės, žalą
padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, turtinės žalos dydis, kitos
turinčios reikšmės bylai aplinkybės, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo
principų laikymasis, užtikrinantis, kad konkrečioje situacijoje būtų išlaikyta
protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.
Nagrinėjamoje
byloje dėl A. Š. ir K. B. nusikalstamos
veikos žuvo K. J., M. G., K. B. ir K. V., o M.
G. ir N. K. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo vertybė yra svarbesnė, tuo
stipriau ji yra ginama. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra svarbiausios įstatymų saugomos
vertybės, todėl jų gynimo atveju pagrindiniu neturtinės žalos atlyginimo dydžio
nustatymo kriterijumi yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į
nukentėjusiųjų patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką darbinei veiklai,
šeiminiam gyvenimui. Vertinant fizinio pobūdžio pasekmes, pirmiausia
atsižvelgiama į sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, pasveikimo
galimybę, liekamuosius reiškinius, taip pat į asmens turėtų galimybių
praradimą, susirūpinimas būsimomis sužalojimo pasekmėmis. Nustatant neturtinės
žalos dydį, atsižvelgiama į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį,
galimybę atlyginti žalą, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.
Pirmosios
instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiesiems I. J.,
E. J., R. G. ir K.
G. padarytos neturtinės žalos dydį, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jiems
vaikų žūtis sukėlė gilius dvasinius išgyvenimus, skaudžias emocines ir dvasines
kančias. Tėvus su jų žuvusiais mažamečiais vaikais jungė gilus emocinis ryšys,
tėvai su savo vaikais siejo ateities planus ir viltis. Netikėta ir staigi jų
vaikų K. J. ir M. G. mirtis tėvams
neabejotinai sukėlė gilius dvasinius išgyvenimus, dideles dvasines kančias, ilgalaikį
emocinį stresą, kurie dėl nepataisomų nuteistųjų padaryto nusikaltimo pasekmių
yra itin dideli.
Nukentėjusiųjų M. G. ir N. K. sveikata avarijos metu
buvo sunkiai sutrikdyta. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų
medicininių dokumentų matyti, kad šiuo metu abiems nukentėjusiesiems yra
nustatytas sunkus neįgalumo lygis, t.y. jie yra visiškai neįgalūs ir jiems
būtina nuolatinė priežiūra ir slauga. M. G. yra
diagnozuota centrinės nervų sistemos liga, jis dėl avarijoje patirtos galvos
smegenų traumos, daugybinių kūno sužalojimų buvo ilgalaikėje komoje, buvo daug kartų
gydytas ir operuotas, šiuo metu jo sveikatos būklė išlieka labai sunki : jis
nevaldo galūnių, nesėdi, nekalba, jo rankos ir kojos iškreiptos, ateityje dar
bus atliekamos 6 operacijos, vaistai yra nekompensuojami. Sūnų išlaiko viena,
iš tėvo gauna 177 Lt alimentų, jam būtina nuolatinė priežiūra.
Nukentėjusiajam N. K. yra diagnozuoti centrinės nervų sistemos sužalojimo
padariniai. Jis dėl avarijoje gautų daugybinių sužalojimų taip pat buvo
ilgalaikėje komoje, patyrė ilgalaikį gydymą ir daug operacijų, tačiau gydymo
metu jo fizinė ir neurologinė būklė pagerėjo nežymiai : nukentėjusysis išlieka
vegetacinėje būklėje, nekalba, savarankiškai gali atlikti tik kelis judesius. Praeitais
metais jam buvo atlikta 3 operacijos-skysčių nuvedimas į pilvo ertmę,
įmontuotas kaukolės plastikas, atrofavosi rankos raumenys.
Šie medicininiai
duomenys net ir neturint specialių žinių leidžia daryti išvadas, kad abiejų
nukentėjusiųjų visiško pasveikimo galimybė yra sunkiai prognozuojama, jie, iki
avarijos buvę sveiki ir sportavę, šiuo metu dėl visiškos negalios tegali
tenkinti tik elementarius fiziologinius poreikius ir ilgam laikui tapo visiškai
priklausomi nuo juos prižiūrinčių artimųjų. Šios aplinkybės rodo, kad M. G. ir N. K., išgelbėjus jiems
gyvybę, neteko galimybės gyventi pilnavertį gyvenimą, patyrė ir tebepatiria
dideles fizines kančias ir buitinius nepatogumus.
Nuteistasis A. Š. skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos
teismas neįvertino svarbių neturtinės žalos dydžio nustatymui aplinkybių : tai,
kad jis padarė neatsargų nusikaltimą, jo turtinė padėtis nėra gera. Nuosprendžio
motyvuojamoje dalyje aiškiai nurodyta, kad pagrindiniai motyvai, kuriais
remdamasis teismas sumažino nukentėjusiųjų reikalautos atlyginti neturtinės
žalos dydį, buvo jų įvykdyto nusikaltimo kaltės forma – neatsargumas ir jų ne
itin gera turtinė padėtis. Pažymėtina, kad nors nuteistieji padarė neatsargų
nusikaltimą, tačiau šiurkščiai pažeisdami KET reikalavimus – važiuodami žymiai
didesniu nei leistina greičiu keliu, kuriame gana intensyvus eismas, kildami į
įkalnę, lenktyniavo tarpusavyje, o iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino
greičio, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, ir padarė avariją,
sukėlusią itin sunkius padarinius. Nuteistųjų elgesys proceso metu – tai, kad jie
neatsiprašė nukentėjusiųjų, sunkiai sužalotiems nukentėjusiesiems, juos
slaugiusiems tėvams ir žuvusiųjų tėvams nepasiūlė jokios realios pagalbos, A. Š. po nuosprendžio paskelbimo daliai nukentėjusiųjų
atlygino tik labai nedidelę dalį žalos, K. B. apeliacinio
teismo posėdyje pareiškė, kad turi galimybę atlyginti dalį žalos, tačiau to
nedarys, nes nesijaučia kaltas – leidžia daryti išvadą, kas abu nuteistieji visiškai
nesistengė palengvinti nukentėjusiųjų patirtų dvasinių išgyvenimų naštos.
Pagal Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, žalą padariusio asmens
turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti
lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos
atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti
dvasiniai išgyvenimai. Be to, būtina įvertinti ne tik kaltininko turtinę padėtį
bylos nagrinėjimo metu, bet ir kitas aplinkybes, galinčias turėti įtakos jo
turtinei padėčiai ateityje. A. Š. ir K.
B. yra jauni, sveiki, darbingi, iki nusikalstamos veikos padarymo turėję
darbus ir gaudavę pajamų asmenys, kurie, atlikę bausmes, turės realias
galimybes užsidirbti, todėl tai, kad šiuo metu jie neturi nekilnojamo turto, negauna
pajamų, nesuteikia pagrindo mažinti jiems priteistos atlyginti neturtinės žalos
dydžio.
Nuteistojo A. Š. skundo argumentas, jog eismo įvykio kilimą sąlygojo ne
tik nuteistųjų veiksmai, net ir nukentėjusiųjų neatsargus elgesys, nes jų
treniruotė dviračiais buvo organizuota, pažeidžiant KET reikalavimus, yra
nepagrįstas, nes iš ekspertizės akto išvadų matyti, kad dviratininkų veiksmai,
nors ir ne visiškai atitikę KET reikalavimus, nebuvo susiję su eismo įvykio
kilimu, nes jie, važiuodami savo kelio puse, nesudarė realios ir netikėtos
kliūties A. Š. automobiliui (3 t., 70 b.l.). Nuteistojo
skundo argumentai, susiję su tuo, kad dėl eismo įvykio kilimo jo kaltės dalis
mažesnė, nes eismo įvykį lėmė K. B. veiksmai, plačiau
nenagrinėtini, nes įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad avariją ir
jos pasekmes sąlygojo abiejų nuteistųjų padaryti KET pažeidimai.
A.
Š. skundo argumentai, iš kurių spręstina, kad pirmosios instancijos teismas
nepakankamai atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotus precedentus
bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, yra nepagrįsti. Pagal Konstitucinio
Teismo 2007-10-24 nutarimą, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų
sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose. Tuo tarpu beveik visos
apelianto skunde nurodytos civilinėse bylose ginčo esmė buvo ne neturtinės
žalos dydžio nustatymas, bet iš draudimo teisinių santykių kilusių klausimų
išsprendimas, tik dalis šių bylų susijusios su nusikaltimu, kai avarijoje
mirtinai sužalojamas žmogus, o kitose bylose nukentėjusiesiems padaryto sunkaus
sveikatos sutrikdymo pasekmės buvo lengvesnės nei šioje byloje apelianto
nurodoma baudžiamoji byla susijusi su BK 129 str. 1 d. numatytu nusikaltimu, todėl
skunde nurodytos bylos nėra analogiškos nagrinėjamai bylai.
Kolegija,
atsižvelgdama į skundžiamame nuosprendyje išdėstytus ir šioje nutartyje
papildomai nurodytus duomenis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo
nuosprendžiu nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydis nustatytas,
teisingai įvertinus CK 6.250 str. 2 d. išdėstytus neturtinės žalos atlyginimo
kriterijus, šie dydžiai diferencijuoti, atsižvelgus į nukentėjusiųjų patirtas
netektis, žuvusiųjų K. J. ir M. G. tėvams
priteisus didesnes, o sunkiai sužalotųjų M. G. ir N. K. tėvams – mažesnes sumas, tinkamai įvertinti abiejų
šalių – nukentėjusiųjų ir nuteistųjų - interesai, todėl tenkinti nuteistųjų
skundus ir mažinti priteistų atlyginti neturtinės žalos dydžių nuteistųjų
skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Tačiau pirmosios
instancijos teismas netiksliai nustatė asmenų, kuriems priteistinas neturtinės
žalos atlyginimas, ratą. Iš bylos medžiagos matyti, kad įvykio metu sužaloti
mažamečiai M. G. ir N. K. šioje
byloje pripažinti nukentėjusiaisiais (2 t., 73 b.l; 2 t., 5 b.l.). Pirmosios
instancijos teisme šių nukentėjusiųjų tėvai A. K., S. K., V. G., A. J.,
pareikšdami civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos priteisimo, faktiškai
gynė savo mažamečių vaikų, neturinčių procesinio veiksnumo, teises ir įstatymų
saugomus interesus. Tokiu atveju neturtinė žala turi būti priteisiama ne
atstovams pagal įstatymą, o tiesiogiai dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiems
vaikams. Todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas, tėvų A. K.,
S. K., V. G., A. J.
pareikštus ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinant jų vaikų
naudai. Kolegija pažymi, kad jei nukentėjusiųjų vaikų tėvai, manydami, jog
jiems dėl šio nusikaltimo tiesiogiai padaryta neturtinė žala, gali pareikšti
civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4
p.,
n u t a r ė :
Utenos rajono
apylinkės teismo 2007 m. spalio 12 d. nuosprendį dalyje dėl
civilinio ieškinio pakeisti.
Priteisti
solidariai iš K. B. ir A. Š. M. G. 250 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti
solidariai iš K. B. ir A. Š. 250 000
Lt N. K. neturtinei žalai atlyginti.
Kitą nuosprendžio
dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai :
Bronė Vidzėnienė
Sigitas Bagdonavičius
Arnoldas Šukaitis