Administracinė byla Nr. eA-2137-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00907-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.2.2; 41

 (S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. spalio 27 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo

kad pareiškėjo viešosios įstaigos „KK Statyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „KK Statyba“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. V. (A. B. V.)) dėl nutarimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas viešoji įstaiga „KK Statyba“ (toliau – ir pareiškėjas, VšĮ „KK Statyba“) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau – ir VDI Vilniaus skyrius, atsakovas) 2019 m. vasario 8 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 13127 (toliau – ir Nutarimas); 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad priimto Nutarimo pagrindu buvo pripažinta, kad jis neįvykdė teisės aktų nustatytos pareigos pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) apie trečiojo suinteresuoto asmens A. B. V. priėmimą į darbą ir pareiškėjui paskirta 2 000 eurų bauda.

3.       Pareiškėjas nesutiko su priimtu Nutarimu ir manė, kad jis yra nepagrįstas teisės aktų nuostatomis bei neatitinka formuojamos teismų praktikos. Nesutikimą su ginčijamu Nutarimu pareiškėjas grindė tuo, kad tarp pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens susiklostė ne darbo, o civiliniai teisiniai santykiai pagal tarp šalių sudarytą sportinės veiklos sutartį. Pareiškėjo teigimu, sportinės veiklos sutarties pagrindu atsiradę teisiniai santykiai nagrinėjamu atveju kvalifikuojami kaip civiliniai santykiai, todėl darbo teisinius santykius reglamentuojantys norminiai aktai nėra taikomi.

4.       Atsakovas VDI Vilniaus skyrius su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5.       Atsakovo teigimu, VDI Vilniaus skyrius tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio pažeidimo bylą bei įvertinęs faktines aplinkybes tinkamai paskyrė finansinę sankciją (baudą) pareiškėjui.

6.       Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, jog tarp jo ir trečiojo suinteresuoto asmens buvo sudaryta sportinės veiklos sutartis, nes trečiasis suinteresuotas asmuo nėra nei profesionalus sportininkas, nei treneris, todėl pareiškėjo cituojama teismų praktika nėra aktuali nagrinėjamu atveju. Pareiškėjo minimose bylose sprendžiami ginčai konkrečiai tarp sporto organizacijų ir sportininkų, ar jų trenerių.

7.       Atsakovo teigimu, pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo negalėjo pasirašyti sportinės veiklos sutarties, nes pastarasis nevykdė individualios veiklos, todėl ši aplinkybė patvirtina, jog nagrinėjamu atveju privalėjo būti pasirašyta darbo sutartis.

8.       Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas, sudarydamas analogiškas sutartis su kitais treneriais, jas laikė darbo sutartimis. Faktą, jog pareiškėjas sudarytą sutartį su A. B. V. laikė darbo sutartimi, patvirtina ir pareiškėjo generalinio direktoriaus atsakymas, kuriuo patvirtinama, kad pareiškėjas mokėjo privalomąjį sveikatos draudimą. Todėl, atsakovo vertinimu, pareiškėjas tokiais savo veiksmais deklaravo, kad tarp jo ir trečiojo suinteresuoto asmens sudaryta būtent darbo sutartis. Dar daugiau, atsakovas pažymi, kad tarp šalių sudarytos sutarties sąlygos atspindi būtent darbo teisinius santykius, o ne civilinius, kaip teigia pareiškėjas.

9.       Atsakovo įsitikinimu, tarp pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens susiklostė darbo, bet ne civiliniai teisiniai santykiai, todėl ši sutartis kvalifikuotina kaip sukurianti darbo teisinius santykius.

10.       Trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. V. su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

11.       Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, šalis siejo darbo teisiniai santykiai, o tarp jo ir pareiškėjo pasirašytos sutartys buvo laikomos darbo sutartimis. Pareiškėjas klaidina teismą, skunde nurodydamas, kad trečiasis suinteresuotas asmuo teikė skauto paslaugas klubui. Nutylima aplinkybė, jog A. B. V. dirbo vyriausiojo trenerio asistentu, o skautingas yra sudedamoji trenerio asistento darbo dalis. Todėl akivaizdu, kad trečiasis suinteresuotas asmuo su kitais pareiškėjos komandos treneriais buvo registruoti kaip treneriai ir trenerių asistentai.

12.       Trečiasis suinteresuotas asmuo palygino savo ir su kitais treneriais sudarytas sutartis su pareiškėju, jo nuomone, visos sutartys su komandos treneriais ir trenerių asistentais yra analogiškos ir laikytinos darbo sutartimis, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, apie visų trenerių įdarbinimą buvo pranešama VSDFV teritoriniam skyriui bei buvo mokamos VSD įmokos, tačiau trečiojo suinteresuoto asmens sutartis neaišku dėl kokių priežasčių vis vien laikoma sportinės veiklos sutartimi ir apie A. B. V. priėmimą į darbą nebuvo pranešta VSDFV Vilniaus skyriui, nemokamos įmokos. A. B. V. taip pat pridūrė, jog šios sutartys atitinka Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 34 ir 42 straipsnių reikalavimus, taikomus darbo sutartims, šios aplinkybės tik paliudija, jog tarp šalių buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai.

 

II.

 

13.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimu pareiškėjo VšĮ „KK statyba“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

14.       Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VDI Vilniaus skyriaus 2019 m. vasario 8 d. nutarimo Nr. NUĮPBJ 13127, kuriuo pareiškėjui paskirta 2 000 eurų bauda už tai, kad jis neįvykdė pareigos pranešti VSDFV teritoriniam skyriui apie trečiojo suinteresuoto asmens įdarbinimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

15.       Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo 2017 m. liepos 4 d. sudarė sutartį (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu trečiasis suinteresuotas asmuo buvo įdarbintas pas pareiškėją tarptautiniu skautu / trenerio asistentu.

16.       VDI Vilniaus skyrius 2019 m. sausio 18 d. surašė protokolą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas, būdamas darbdaviu ir atstovaujamas darbdavio įgalioto asmens J. S., pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, kadangi, esant darbo sutarties požymiams, neužtikrino, kad trečiasis suinteresuotas asmuo dirbtų nuo 2017 m. liepos 4 d. iki 2018 m. gruodžio 13 d. skauto / trenerio asistento pareigose teisės aktų nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Šio protokolo pagrindu 2019 m. vasario 8 d. priimtas nutarimas Nr. NUĮPBJ 13127, kuriuo pareiškėjui paskirta 2 000 eurų bauda už tai, kad jis nevykdė pareigos pranešti VSDFV teritoriniam skyriui apie trečiojo suinteresuoto asmens įdarbinimą.

17.       Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju iš esmės keliamas ginčas dėl to, ar tarp šalių susiklostė civiliniai, ar darbo teisiniai santykiai (t. y. ar tarp šalių sudaryta sportinės veiklos sutartis, ar darbo sutartis).

18.       Teismas nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Užimtumo įstatymo 1 dalies 1 punkte buvo numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Analogiškas reguliavimas yra numatytas ir Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje, o pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, tam, jog būtų konstatuojamas nelegalus darbas, būtina nustatyti šios veikos objektyviuosius požymius: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

19.        Teismas pažymėjo, kad Darbo kodekso 34 ir 42 straipsnių nuostatose, Užimtumo įstatymo 56 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.716 straipsnyje įtvirtinta paslaugų sutarties samprata. Paslaugos sutartimi laikoma tokia sutartis, kuria viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu, o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Teismų praktikoje civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Atlikdamas darbo funkciją darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, darbo sutarties dalykas – rūšiniais požymiais apibrėžti darbai arba paslaugos, t. y. susitarimas dėl darbo funkcijos, kuri atliekama kitai šaliai vadovaujant, nustatant darbų atlikimo tvarką, darbo sąlygas. Esant darbo santykiams svarbus tęstinis jų pobūdis. Be to, sudaręs darbo sutartį darbuotojas neveikia savo rizika, bet priešingai darbus vykdo darbdavio, su kuriuo yra susietas pavaldumo ryšiais, rizika, paklūsta jo organizacinei struktūrai, darbus atlieka nustatytoje vietoje ir nustatytu laiku, yra darbdavio kontroliuojamas. Tuo tarpu paslaugų sutarties dalykas yra tam tikras nematerialaus pobūdžio ar kitokių paslaugų teikimas. Sudaręs paslaugų sutartį darbuotojas yra savarankiškas, jis pats turi diskrecijos teisę pasirinkti sutarties įvykdymo būdus ir priemones, veikia savo nuožiūra, o su paslaugos gavėju nėra susijęs jokiais pavaldumo ryšiais.

20.       Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nesutikimą su atsakovo išvada, jog pareiškėją ir trečiąjį suinteresuotą asmenį siejo darbo teisiniai santykiai, grindžia tuo, kad sistemiškai įvertinus jo ir skauto santykių turinį, teisės aktų reikalavimus bei formuojamą teismų praktiką, darbo santykiai tarp šalių nebuvo susiklostę. Pareiškėjo teigimu, sutarties pagrindu buvo teikiamos skauto / trenerio asistento paslaugos pagal sutarties sudarymo metu galiojusią Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo redakciją, t. y. su trečiuoju suinteresuotu asmeniu buvo sudaryta būtent sportinės veiklos sutartis.

21.       Teismas, įvertinęs byloje pateiktą rašytinę Sutartį, nustatė, jog pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo ją sudarė 2017 m. liepos 4 d. Sutartyje šalys susitarė, kad klubas užsako išskirtines tarptautinio skauto / trenerio asistento paslaugas, kurios pradedamos teikti tą dieną, kai abi šalys pasirašo šią sutartį, ir pagal šios sutarties sąlygas teikiamos iki 2019 m. birželio 30 d. Sutartyje taip pat nurodyta, kad per šios sutarties laikotarpį darbuotojas turi būti įdarbintas tarptautiniu skautu / trenerio asistentu klube. Sutarties 3A punkte numatyta, kad A. B. V. sutinka būti įdarbintas išimtinai klube, tarptautinio skauto / trenerio asistento pareigose, sutinka visą savo laiką, dėmesį ir pastangas skirti tik pareigoms pagal šią sutartį vykdyti ir negali nei tiesiogiai, nei netiesiogiai valdyti, turėti, vadovauti, prisijungti, kontroliuoti, įsidarbinti arba dalyvauti valdant, turint, vadovaujant ar kontroliuojant arba būti kaip nors susijęs su kokia nors įmone, kuri konkuruoja su klubo veikla, ar kokia nors kita įmone, prekiaujančia arba vykdančia veiklą su klubu, be išankstinio rašytinio klubo sutikimo. Sutartyje, be kita ko, sulygta dėl to, kad laikydamasis generalinio direktoriaus bei vyriausiojo trenerio nurodymų ir instrukcijų A. B. V. turi vykdyti nurodytas pareigas: organizuoti, pravesti ir prižiūrėti komandos treniruotes / mokymus; treniruoti komandą visose komandinėse varžybose; organizuoti ir vadovauti komandos treniruočių stovyklai; gerbti ir laikytis klubo taisyklių ir nuostatų. Pareigas A. B. V. turi vykdyti pagal sąlygas, nustatytas klubo įstatuose, taisyklėse, vidaus reglamentuose, nutarimuose ir susitarimuose, taip pat laikytis visų klubo direktoriaus ir vyriausiojo trenerio nurodymų. Sutartyje nurodoma, kad darbas organizuojamas visu etatu ir už tai mokamas bazinis atlyginimas kiekvieną mėnesį.

22.       Teismas, įvertinęs Kūno kultūros ir sporto įstatymo 2 straipsnio 18 punktą, padarė išvadą, kad Kūno kultūros ir sporto įstatyme imperatyviai numatyta, jog sportinės veiklos sutartys gali būti sudaromos tik su tam tikrais subjektais, t. y. sporto profesionalais, sportininkais arba treneriais. Teismas iš byloje pateiktų duomenų nenustatė, kad A. B. V. būtų sportininkas profesionalas, sportininkas arba treneris.

23.        Teismas pažymėjo, jog kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad profesionaliam sportininkui sportas yra atitinkamos specifinės rūšies darbo veikla, už kurią sportininkas gauna darbo užmokestį, tačiau, esant sutarčiai, sudarytai laikantis Kūno kultūros ir sporto įstatymo nuostatų, darbo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos netaikytinos. Profesionalaus sporto teisiniams santykiams galioja sutarties laisvės principas, būdingas civiliniams, o ne darbo teisiniams santykiams. Sporto teisiniams santykiams nebūdingi ir kiti darbo teisinių santykių bruožai – pavaldumas, darbo sutarties nutraukimo ribojimai, garantijos darbuotojams, teisė į atostogas ir kt., tai sporto teisiniuose santykiuose yra šalių susitarimo dalykas. Profesionalaus sporto teisiniuose santykiuose, skirtingai nuo darbo santykių, vyrauja ne funkcijų atlikimas, o konkretaus (sportinio) rezultato siekimas, be to, sportinės veiklos sutartims būdingos kitos sąlygos – sportinio režimo nustatymo, medicininės priežiūros, sportininko apgyvendinimo, transporto, sveikatos draudimo ir pan. Tai lemia sportinės veiklos sutarties priskyrimą savo esme pirmiausia prie paslaugų sutarčių. Tik tais atvejais, kai sportinės veiklos sutartyje susitariama, kad tokia sutartis kartu yra ir darbo sutartis, arba kai pagal tokios sutarties sąlygas akivaizdžiai šalys sukuria darbo teisinius santykius, tokia sutartis kvalifikuotina kartu ir kaip sukurianti darbo teisinius santykius. Sutarties teisinį kvalifikavimą kaip sportinės veiklos ar darbo sutarties lemia jos turinys, t. y. joje išdėstytų sąlygų visuma, iš kurios galima spręsti apie sutarties teisinį kvalifikavimą.

24.       Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 28 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyta, kad treneris su organizacijomis gali pasirašyti darbo sutartį arba vykdyti individualią veiklą. Vykdydamas individualią veiklą, treneris su organizacija privalo pasirašyti sportinės veiklos sutartį. Iš paminėtų teisės akto nuostatų teismas sprendė, jog trenerių veiklai numatytos dvi alternatyvos, t. y. su jais pasirašoma arba darbo sutartis arba treneris vykdo veiklą individualiai. Teismas iš byloje surinktų duomenų nenustatė, kad A. B. V. būtų vykdęs individualią veiklą arba būtų registruotas Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre. Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktais duomenimis taip pat nenustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo būtų įregistravęs individualią veiklą. Kad nevykdo individualios veiklos patvirtino ir pats A. B. V.. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog A. B. V. negalėjo pasirašyti sportinės veiklos sutarties, nes nevykdė individualios veiklos, preziumavo, jog su juo galėjo būti sudaryta tik darbo sutartis.

25.       Teismas iš byloje pateiktų tarp pareiškėjo ir kitų trenerių sudarytų sutarčių turinio nustatė, kad jos yra identiškos su trečiuoju suinteresuotu asmeniu sudarytai sutarčiai. Teismas atkreipė dėmesį, jog šias sutartis pareiškėjas laikė darbo sutartimis, pvz., pareiškėjo sudarytoje sutartyje su A. J. numatyta, jog į trenerio pareigas įeina varžybų strategijų sudarymas ir varžovų komandų nagrinėjimas, atstovavimas klubui, susijęs su informacijos paieška, komandos sudėties sudarymu ir sutarčių pasirašymu ir kt. Teismas konstatavo, kad tai iš esmės yra įvardinta ir A. B. V. sutartyje. Nepaisant to, pareiškėjas su A. J. sudarytą sutartį laikė darbo sutartimi. Analogiškos sutartys buvo sudarytos ir su M. B., R. K., M. S.. Teismas nustatė, kad pareiškėjas visas su komandos treneriais ir jų asistentais sudarytas sutartis laikė darbo sutartimis, todėl sprendė, kad ne išimtis ir su trečiuoju suinteresuotu asmeniu sudaryta sutartis.

26.       Teismas iš bylos rašytinių duomenų nustatė, kad 2017 m. lapkričio 30 d. A. B. V. advokatė P. S. gavo pareiškėjo atstovo A. S. laišką, kuriame teigiama, jog pasikeis A. B. V. mokestinis traktavimas, jeigu jis sutiktų pakeisti darbo sutartį į paslaugų teikimo sutartį, t. y. verstųsi individualia veikla. 2018 m. sausio 5 d. trečiasis suinteresuotas asmuo pakartotinai gavo pareiškėjo atstovo advokato padėjėjo V. V. laišką, kuriame nurodoma, jog tuo metu visi treneriai vykdė individualią veiklą, išskyrus trečiąjį suinteresuotą asmenį A. B. V.. Minėtame laiške, pareiškėjo atstovas aiškiai nurodo, kad pakeitus darbo santykius individualia veikla, trečiasis suinteresuotas asmuo patirtų didelius nuostolius. Vėliau, 2018 m. sausio 28 d. buvo gautas dar vienas pareiškėjo atstovo laiškas, kuriuo trečiasis suinteresuotas asmuo raginamas turimą darbo sutartį pakeisti sporto veiklos sutartimi. Iš šių byloje surinktų įrodymų akivaizdu, kad pareiškėjas su trečiuoju suinteresuotu asmeniu pasirašytas sutartis laikė darbo sutartimis.

27.       Teismas, detaliau įvertinęs tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas nustatė, jog pagal Sutartį A. B. V. nebuvo visiškai savarankiškas atlikdamas darbą. Iš Sutarties sąlygų teismas sprendė, jog pareiškėjas vadovavo ir teikdavo nurodymus atlikti ne konkrečias paslaugas, o vykdyti tam tikrą skauto / trenerio asistento darbo funkciją, tuo pačiu sukuriant pavaldumą tarp pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens, ko civiliniuose teisiniuose santykiuose nėra. Taip pat šalys Sutartimi sulygo dėl privalomumo A. B. V. laikytis pareiškėjo nurodymų ir į darbą atvykti nustatytoje vietoje, nustatytu laiku, laikytis darbo taisyklių ir drausmės. Teismas iš Sutarties sąlygų sprendė, kad pagal Sutartį nebuvo siekiama sukurti konkretų rezultatą, o vykdyti tam tikras darbo funkcijas. Iš byloje pateiktų banko išrašų teismas nustatė, kad atlyginimas trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo pervedamas bankiniu pavedimu, o ne išrašomos PVM sąskaitos faktūros. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nemokėjo trečiajam suinteresuotam asmeniui už papildomų pareigų ir nurodymų vykdymą, nes tai įeidavo į pareigas, ir šios pareigos buvo laikomos darbu visu etatu. Be to, A. B. V. su pareiškėju susitarė dėl nuolatinio darbo, kas irgi įtakoja darbo teisinių santykių sudarymo faktą. Teismui iš šių aplinkybių visumos nekilo abejonių dėl to, jog trečiojo suinteresuoto asmens ir pareiškėjo santykiai buvo susieti pavaldumo ryšiais, rizika, paklūstant klubo organizacinei struktūrai, darbus atliekant konkrečioje vietoje ir nustatytu laiku, pareiškėjui kontroliuojant.

28.       Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens buvo sudaryta darbo sutartis, tą patvirtina tarp šalių sudarytos sutarties sąlygos ir kiti rašytiniai įrodymai. Todėl atsakovas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas, būdamas darbdaviu, esant darbo sutarties požymiams, neįvykdė pareigos pranešti VSDFV teritoriniam skyriui apie trečiojo suinteresuoto asmens įdarbinimą ir šių aplinkybių pagrindu paskyrė baudą.

 

III.

 

29.       Pareiškėjas viešoji įstaiga „KK Statyba“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo  panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo VšĮ „KK Statyba“ skundą tenkinti visiškai – panaikinti 2019 m. vasario 8 d. atsakovo VDI Vilniaus skyriaus nutarimą Nr. NUĮPBJ 13127.

29.1.                      Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad skundžiamame sprendime teismas nepagrįstai konstatavo, jog tarp pareiškėjo ir trečiojo asmens A. B. V. buvo sudaryta darbo sutartis ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neįvykdė pareigos pranešti VSDFV teritoriniam skyriui apie trečiojo suinteresuoto asmens įdarbinimą ir šių aplinkybių pagrindu atsakovas pagrįstai paskyrė pareiškėjui baudą. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nepasisakė dėl pareiškėją ir trečiąjį suinteresuotą asmenį siejusių faktinių teisinių santykių, dėl pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens ginčo nagrinėjimo FIBA Krepšinio arbitražo tribunole, dėl sporto agento vaidmens sutarties šalių santykyje bei trečiojo suinteresuoto asmens faktiškai atliktų funkcijų pagal sutartį. Pareiškėjo nuomone, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, susikoncentravo vien tik į atsakovo pateiktus argumentus, o dėl pareiškėjo pateiktų argumentų bei įrodymų skundžiamame sprendime net nepasisakė.

29.2.                      Pareiškėjas nurodo su trečiuoju suinteresuotu asmeniu sudaręs sutartis dėl trečiojo suinteresuoto asmens sportinės veiklos vykdymo pas pareiškėją laikotarpiais nuo 2016 m. birželio 8 d. iki 2017 m. vasario 23 d. (sutartis nutraukta nesibaigus krepšinio sezonui) ir nuo 2017 m. liepos 4 d. iki 2019 m. birželio 30 d. dviem krepšinio sezonams. Pastarasis susitarimas buvo nutrauktas 2018 m. gruodžio 13 d. Trečiasis suinteresuotas asmuo Sutarties pagrindu pareiškėjui teikė skauto / trenerio asistento paslaugas, kurios apėmė tiek pagalbą pareiškėjo treniruočių procese, tiek potencialių priešininkų analizę prieš varžybas, tiek potencialių klubo žaidėjų paiešką (pareiškėjo vyrų bei jaunimo komandoms) ir kitas paslaugas.

29.3.                      Pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui turint nesutarimų dėl Sutarties vykdymo, trečiasis suinteresuotas asmuo kreipėsi į atsakovą, nurodydamas, jog trečiasis suinteresuotas asmuo tariamai vykdo nelegalų darbą. Nutarimo pagrindu buvo pripažinta, kad pareiškėjas neįvykdė teisės aktų nustatytos pareigos pranešti VSDFV Vilniaus skyriui apie trečiojo suinteresuoto asmens priėmimą į darbą, bei pareiškėjui paskirta 2 000 eurų bauda.

29.4.                      Pareiškėjas nurodo, kad nelegalų darbą apibrėžia Užimtumo įstatymo 1 dalies 1 punktas ir Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalis. Pareiškėjo įsitikinimu, nors trečiojo suinteresuoto asmens ir pareiškėjo santykiuose Sutarties pagrindu yra tam tikrų darbo sutarties požymių, visapusiška Sutarties analizė neleidžia teigti, jog yra visi būtini darbo sutarties požymiai Sutartį laikyti darbo sutartimi.

29.5.                      Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė į bylą pateiktų įrodymų bei neįvertino šalių pateiktų argumentų dėl Sutarties turinio, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad Sutartis laikytina darbo sutartimi. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad trečiojo suinteresuoto asmens ir pareiškėjo santykiai buvo susieti pavaldumo ryšiais, rizika, paklūstant klubo organizacinei struktūrai, darbus atliekant konkrečioje vietoje ir nustatytu laiku, pareiškėjui kontroliuojant.

29.6.                      Pareiškėjas nurodo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nebuvo susijęs su pareiškėju pavaldumo ryšiais, o Sutarties šalis siejo bendros teisės ir pareigos, numatytos Kūno kultūros ir sporto įstatyme ir Sutartyje. Pasak pareiškėjo, teismas ir atsakovas neteisingai traktuoja trečiojo suinteresuoto asmens pareigą laikytis pareiškėjo vidaus taisyklių, kadangi pagal Kūno kultūros ir sporto įstatymo 35 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas, sportinės veiklos sutartyje gali būti numatytas įsipareigojimas laikytis sporto organizacijos nustatytų taisyklių ir nuostatu, tai matyti ir  šiame įstatyme pateiktoje sportinės veiklos sutarties sąvokoje. Pareiškėjo nuomone, tokios nuostatos įtvirtinimas Sutartyje nesukuria pavaldumo santykių ir neleidžia priskirti tarp šalių susiklosčiusių santykių prie darbo teisinių santykių. Atitinkamai, prievolė vykdyti užsakovo nurodymus yra plačiai paplitusi civiliniuose santykiuose. Pareiškėjas pabrėžia, kad sportinės veiklos sutartis yra specifinė civilinė sutartis, kurią reglamentuoja Kūno kultūros ir sporto įstatymas, todėl teismo atliktas Sutarties vertinimas tik atlygintinų paslaugų teikimo apimtyje yra paviršutiniškas ir nepagristas.

29.7.                      Pareiškėjas pažymi, kad bendrų pareiškėjo taisyklių paisymas yra būtinas bendram sporto klubo veiklos organizavimui užtikrinti. Pareiškėjas nurodo, kad yra viešoji įstaiga, kuri reprezentuoja Vilniaus miestą bei Lietuvą nacionaliniuose bei tarptautiniuose turnyruose, todėl pareiškėjas, vadovaudamasis Kūno kultūros ir sporto įstatymo nuostatomis, turi teisę nustatyti tam tikras taisykles, kuriomis turi vadovautis ir jo paslaugų teikėjai. Tai turi būti traktuojama ne kaip pavaldumo santykiai, bet kaip tam tikras paslaugų teikimo standartas, kurio turi laikytis paslaugų teikėjai. Pareiškėjo teigimu, priešingu atveju, pareiškėjui pasirašant garantuotus sportinės veiklos kontraktus, kuriuos galima nutraukti tik išimtiniais atvejais, pareiškėjas neturėtų galimybių kontroliuoti sportinės veiklos kokybės, o sutarties kontrahentai galėtų pradėti piktnaudžiauti savo teisėmis.

29.8.                      Pareiškėjas nurodo, jog neišvengiamas ir būtinas sportinės veiklos paslaugų teikimo aspektas yra ir būtinybė sportinę veiklą vykdančiam asmeniui dalyvauti tam tikrose pareiškėjo treniruotėse, pasitarimuose, varžybose ir pan. Tik tokiu būdu sporto veiklą vykdantis asmuo gali sužinoti, kokių konkrečiai paslaugų gali reikėti sporto organizacijai. Todėl ir Sutarties atveju, siekdamas užtikrinti tinkamą paslaugų teikimą, trečiasis suinteresuotas asmuo turėjo dalyvauti stovyklose, bendruosiuose susitikimuose, būti išvykose su klubo komanda ir žinoti vidinius klubo poreikius. Remiantis tuo, trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo teikiamos užklausos dėl naujų ir perspektyvių žaidėjų paieškos, atitinkančių komandos poreikį, ar kitų klubų žaidėjų vertinimo ataskaitų. Kitu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo nebūtų susipažinęs su pareiškėjo žaidėjais, negalėtų identifikuoti stipriųjų ir silpnųjų jų vietų per treniruotes, negalėtų suprasti trenerių norų dėl planuojamo komandos pastiprinimo ir pan.

29.9.                      Pareiškėjo nuomone, minėtos aplinkybės patvirtina, kad trečiojo suinteresuoto asmens pareiga paklusti pareiškėjo vidaus taisyklėms bei tam tikra apimtimi dalyvauti pareiškėjo veikloje negali būti siejama su pavaldumo santykių atsiradimu, nes šios nuostatos iš esmės reikalingos tinkamam trečiojo suinteresuoto asmens, kaip trenerio asistento ir skauto, paslaugų suteikimui.

29.10.                      Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad trečiasis suinteresuotas asmuo darbus vykdė konkrečioje vietoje ir nustatytu laiku, bei nurodo, jog trečiasis suinteresuotas asmuo paslaugas teikė savarankiškai, jam nebuvo nustatytas joks darbo grafikas, o paslaugų teikimo vieta – klubas, varžybų, treniruočių vieta – išplaukia iš paties trenerio asistento paslaugų vykdymo. Pareiškėjas pažymi, kad Sutartyje ir konkrečiuose susitarimuose nebuvo nustatytos konkrečios trečiojo suinteresuoto asmens darbo valandos, nebuvo sekama, ar jis jas išdirba ir kada, kokias užduotis atlieka, paslaugų teikimo organizavimas buvo paties trečiojo suinteresuoto asmens atsakomybė. Pareiškėjui buvo svarbus tik tinkamas trečiojo suinteresuoto asmens užduočių atlikimas (ataskaitų, raportų pateikimas, dalyvavimas treniruotėse ir varžybose pagal poreikį). Pareiškėjas nurodo nekontroliavęs ir nesekęs, kaip šis darbas buvo atliekamas bei kokiomis priemonėmis tai darė trečiasis suinteresuotas asmuo.

29.11.                      Pareiškėjo nuomone, teismas išvadą, kad trečiasis suinteresuotas asmuo turėjo konkretų darbo grafiką padarė remdamasis vieninteliu trečiojo suinteresuoto asmens atstovės pateiktu treniruočių ir varžybų tvarkaraščiu (III t., b. l. 50), tačiau akivaizdu, kad treniruočių / varžybų tvarkaraštis negali būti prilyginamas darbo grafikui (varžybų grafikas apskritai yra viešas). Iš pačios Sutarties trečiajam suinteresuotam asmeniui kyla pareiga dalyvauti treniruotėse ir varžybose, kad trečiasis suinteresuotas asmuo galėtų tinkamai teikti sportinės veiklos paslaugas pareiškėjui. Pareiškėjo nuomone, iš pateikto treniruočių / varžybų tvarkaraščio aiškiai matyti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo neturėjo jokio konkretaus ir vienodo paslaugų teikimo laiko, o kiekviena paslaugų teikimo diena buvo skirtinga, atsižvelgiant į treniruočių / varžybų laiką ir paties trečiojo suinteresuoto asmens savarankišką laiko panaudojimą.

29.12.                      Pareiškėjas pažymi, kad trečiasis suinteresuotas asmuo neturėjo nustatyto darbo laiko, darbo vietos, apibrėžtos pietų pertraukos, valandų normos per savaitę, poilsio ar šventinių dienų, kasmetinių atostogų ar kitų darbo teisei būdingų požymių, kurie yra būtini susiklosčius darbo santykiams, o šios aplinkybės nei atsakovo, nei teismo nebuvo įvertintos.

29.13.                      Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad trečiasis suinteresuotas asmuo Sutartimi neprisiėmė jokios rizikos, kuri įprasta civilinėms sutartims. Pareiškėjas nurodo, kad vadovaujantis Kūno kultūros ir sporto įstatymo 35 straipsnio 2 dalies 10 punktu, sportinės veiklos sutartyje privalo būti nurodyta specifinė šalių atsakomybė už sutartyje nurodytų įsipareigojimų nevykdymą, t. y. šalys galėjo ir privalėjo susitarti dėl specifinių atsakomybės nuostatų taikymo, ir toks susitarimas ir atsakomybė už netinkamą paslaugų teikimą (Sutartį pažeidus) negali būti traktuojamas kaip darbo santykių požymis.

29.14.                      Pareiškėjas pažymi, kad šalys Sutartimi susitarė dėl atsakomybės ribų, kurios yra skirtingos nei numatytos Darbo kodekse. Dėl specifinio šalių santykių pobūdžio Sutartyje buvo nustatyta trečiojo suinteresuoto asmens atsakomybė už įvairius pažeidimus, pvz., elgesį viešoje vietoje, kas gali paveikti klubo reputaciją, netinkamus pasisakymus ar interviu davimą negavus išankstinio klubo sutikimo ir pan., ir galimybė už tai taikyti pinigines sankcijas. Toks elgesys nepatenka į darbo teisės pažeidimų apimtį, kaip tai suprantama pagal Darbo kodeksą. Pareiškėjo nuomone, kadangi tokios nuobaudos pagal formuojamą praktiką yra būdingos sportinei veiklai, iš to galima daryti išvadą, kad pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo, kuris buvo atstovaujamas profesionalaus agento (A. O.), sąmoningai siekė sudaryti sportinės veiklos, o ne darbo sutartį.

29.15.                      Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Sutarties šalys susitarė dėl ginčų sprendimo ir taikytinos teisės, kas darbo teisiniuose santykiuose yra imperatyviai uždrausta. Nors Darbo kodekso 216 straipsnio 2 dalis draudžia darbo sutarties šalims susitarti, kad būsimas ginčas bus nagrinėjamas arbitraže, Sutartyje (10 punktas) šalys tokią arbitražinę išlygą padarė, todėl akivaizdu, kad Sutartis negali būti prilyginama darbo sutarčiai.

29.16.                      Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas Sutartį kaip darbo sutartį, neatsižvelgė į tokiam kvalifikavimui prieštaraujančią teismu praktiką. Nors Sutarties tam tikrose vietose naudojamos sąvokos „įdarbintas“, „darbas“ ir pan., pagal formuojamą teismu praktiką šie formalūs netikslumai neturi įtakos santykių tarp šaliu kvalifikavimui, o šalių sutarties tekste naudojamos sąvokos bei terminai nekeičia pačios sutarties esmės ir pagal ją susiklosčiusių teisinių santykių prigimties.

29.17.                      Pareiškėjas nesutinka, kad aplinkybė, jog trečiasis suinteresuotas asmuo nebuvo įregistravęs individualios veiklos, leidžia preziumuoti, kad su trečiuoju suinteresuotu asmeniu negalėjo būti sudaroma sportinės veiklos sutartis. Pareiškėjo manymu, Kūno kultūros ir sporto įstatymas trenerių veiklai numato dvi alternatyvas, t. y. su jais pasirašoma arba darbo sutartis, arba treneris vykdo veiklą individualiai. Pačios šalys gali savarankiškai nuspręsti, ar bus sudaroma darbo ar sportinės veiklos sutartis. Pareiškėjas pabrėžia, kad pareiga vykdant individualią veiklą registruotis individualios veiklos vykdytoju kyla ne pareiškėjui, bet pačiam trečiajam suinteresuotam asmeniui. Tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo tinkamai neįvykdė jam kylančios įstatyminės pareigos, negali sukelti neigiamų teisinių pasekmių pareiškėjui. Pareiškėjas pažymi, kad kaip ir kiekvienos srities profesionalui, trečiajam suinteresuotam asmeniui turėtų būti taikomi didesni atidumo, rūpestingumo ir protingumo standartai, tačiau teismas to nevertino. Trečiasis asmuo, būdamas profesionalas, sudarydamas Sutartį privalėjo suprasti santykių esmę bei turinį, būtinybę ne tik laikytis Sutarties nuostatų, vidaus taisyklių ir kitų pareigų, bet ir tinkamai įregistruoti savo individualią veiklą.

29.18.                      Pareiškėjo nuomone, atsakovas, priimdamas Nutarimą, ir teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesigilino į specifinį trečiojo suinteresuoto asmens sportinės veiklos sutarties turinį, todėl netinkamai kvalifikavo susiklosčiusius santykius ir paskyrė baudą pareiškėjui, o teismas atitinkamai priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo paliko galioti nepagrįstą Nutarimą.

29.19.                      Pareiškėjas tvirtina, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nėra treneris ir su juo negali būti sudaroma sportinės veiklos sutartis. Pareiškėjo nuomone, trečiojo suinteresuoto asmens statusas ir faktiškai vykdyta veikla atitinka trenerio statusą bei vykdomą veiklą. Pareiškėjas pažymi, kad Kūno kultūros ir sporto įstatyme trenerio funkcijos nėra detaliai reglamentuotos, todėl reikalingas sistemiškas šio įstatymo aiškinimas bei tarptautinių taisyklių (šiuo atveju – FIBA taisyklių) vertinimas, bei nurodo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra krepšinio specialistas, įgijęs FIBA trenerio licenciją (FIBA licencijos Nr. (duomenys neskelbtini)) (III t., b. l. 82-84), kuris rengia sportininkus varžyboms (Sutarties 3(B) punktas), todėl akivaizdu, kad asmuo, kuris veikia pagal turimą FIBA trenerio licenciją, pagal minėti įstatymo nuostatas turėtų būti laikomas treneriu.

29.20.                      Pareiškėjo manymu, aplinkybę, kad trenerio asistentas yra laikomas treneriu patvirtina ir tarptautinės FIBA taisyklės, kurios trenerių asistentų neišskiria į atskirą kategoriją, be to, visus trenerius ir žaidėjus laiko turinčiais praktiškai identiškas teises santykiuose su sporto agentais (FIBA krepšinio taisyklių 7, 7.5, 7.6 p.). Pareiškėjo nuomone, akivaizdu, kad tarptautinės taisyklės trenerio asistentą prilygina treneriui, todėl teismo išvados, kad su trečiuoju suinteresuotu asmeniu negali būti sudaroma sportinės veiklos sutartis, prieštarauja šioms taisyklėms bei Sporto įstatymui.

29.21.                      Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas Sutartį vertino ir ją kvalifikavo remdamasis tik darbo sutartis reglamentuojančiais teisės aktais bei darbo sutarčių požymius aiškinančia teismų praktika, tačiau nepagrįstai visiškai netyrė ir nevertino būtinų sportinės veiklos sutarties sąlygų buvimo, apsiribojo tik abstrakčiu konstatavimu, jog Sporto įstatyme nurodytos sportinės veiklos sutartys gali būti sudaromos tik su tam tikrais subjektais, t. y. sporto profesionalais, sportininkais arba treneriais, o trečiasis suinteresuotas  asmuo į šių subjektų kategoriją nepatenka.

29.22.                      Pareiškėjas pabrėžia, kad pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo Sutartimi susitarė dėl visų Sporto įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nurodytų būtinųjų sportinės veiklos sutarties sąlygų: sporto organizacijos; trečiojo suinteresuoto asmens pareigų; trečiojo suinteresuoto asmens įsipareigojimų laikytis sporto organizacijos taisyklių; trečiojo suinteresuoto asmens atlyginimo dydžio, mokėjimo tvarkos, premijų už pasiekimus; Sutarties galiojimo laiko; Sutarties įsigaliojimo bei nutraukimo sąlygų; šalių atsakomybės už Sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą; ginčų sprendimo arbitraže bei dėl taikytinos Šveicarijos teisės. Pareiškėjo nuomone, Sutartis tiek pagal jos turinį, tiek pagal faktiškus šalių santykius ją vykdant atitiko sportinės veiklos sutartį, todėl teismas, kvalifikuodamas Sutartį, privalėjo vertinti ir jos atitikimą sportinės veiklos sutarties sąlygoms, įtvirtintoms Sporto įstatyme.

29.23.                      Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė į teismų praktiką, suformuotą panašiose bylose, t. y. bylose, kuriose buvo sprendžiamas sportinės veiklos sutarties kvalifikavimo klausimas, bei pabrėžia, kad šiuo atveju teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog trečiasis suinteresuotas asmuo yra sporto veiklą vykdantis asmuo – treneris ir kuris turi teisę su sporto klubu sudaryti sportinės veiklos sutartį, nurodytą Sporto įstatyme.

29.24.                      Pareiškėjas nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sporto teisiniams santykiams nebūdingi ir kiti darbo teisinių santykių bruožai – pavaldumas, darbo sutarties nutraukimo ribojimai, garantijos darbuotojams, teisė į atostogas ir kt., tik tais atvejais, kai sportinės veiklos sutartyje susitariama, kad tokia sutartis kartu yra ir darbo sutartis, arba kai pagal tokios sutarties sąlygas akivaizdžiai šalys sukuria darbo teisinius santykius, tokia sutartis kvalifikuotina kartu ir kaip sukurianti darbo teisinius santykius. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai nepasisakė dėl kitų darbo sutartims būdingų požymių: darbo sutarties nutraukimo ribojimų, garantijų darbuotojams, teisės į atostogas, kas leistų teismui pagrįstai atriboti Sutartį nuo darbo sutarčių. Be to, sportinės veiklos sutarties atveju būtent šalims paliekama teisė nuspręsti, ar šalys laiko sportinės veiklos sutartį ir darbo sutartimi ar ne. Šiuo atveju šalys tokios nuostatos Sutartyje nenurodė, o Sutarties specifinės sąlygos prieštarauja darbo sutarčiai ir jos turiniui.

29.25.                      Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino Sutarties šalių sudarytos arbitražinės išlygos ir agento vaidmens Sutarties šalių santykyje. Pareiškėjas nurodo, kad jo į bylą pateiktas dar 2019 m. rugpjūčio 27 d. Krepšinio arbitražo tribunolo sprendimas Nr. BAT 1347/19 (toliau – ir Arbitražo sprendimas), ir 2019 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-194378-727-2019 patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens sudaryta taikos sutartimi šalys konkliudentiniais veiksmais patvirtino, jog tarp jų buvo susiklostę ne darbo, o sportinės veiklos santykiai, bet pirmosios instancijos teismas to neįvertino.

29.26.                      Pareiškėjas nurodo, kad arbitražinė išlyga Sutartyje ir Sutarties šalių ginčo išsprendimas Krepšinio arbitražo tribunole patvirtina, jog Sutarties šalių santykių reguliavimui darbo teisės normos negali būti taikomos ir Sutartis negali būti laikoma darbo sutartimi. Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo, kaip sporto veiklos subjektai, Sutartimi susitarė, kad visi ginčai, kylantys iš šios sutarties arba su ja susiję, turi būti pateikiami Krepšinio arbitražo tribunolui, t. y. ginčai, kilę iš Sutarties, bus sprendžiami vadovaujantis tarptautinės privatinės teisės normomis, bet ne Lietuvos Respublikos įstatymai. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į Darbo kodekso 216 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad ginčai dėl teisės gali būti nagrinėjami komerciniame arbitraže pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymą, jeigu dėl tokio nagrinėjimo sutaria darbo ginčo šalys vėliau, negu kilo ginčas, daro išvadą, kad šalys iš anksto negali susitarti dėl dar nekilusio darbo ginčo sprendimo arbitraže, todėl aplinkybė, kad Sutarties šalys susitarė, jog visi kilę ginčai dėl šios Sutarties bus sprendžiame Krepšinio arbitraže, įrodo, jog tikrasis šalių tikslas buvo sudaryti sportinės veiklos sutartį, o ne sukurti darbo santykius.

29.27.                      Pareiškėjas pažymi, kad Sutarties šalys realiai įgyvendino šią Sutarties nuostatą, taip iš esmės patvirtindamos, jog šalys sudarė sporto veiklos sutartį, trečiajam suinteresuotam asmeniui kreipusis į Krepšinio arbitražą dėl ginčo, kylančio iš Sutarties, išnagrinėjimo, ir tai, pareiškėjo nuomone, patvirtina, kad šalys savo santykių pagal Sutartį faktiškai nelaikė darbo santykiais. Pareiškėjas pažymi, kad minėtas ginčas buvo užbaigtas taikos sutartimi, ir visi šie veiksmai patvirtina, jog tarp šalių buvo susiklostę išimtinai civiliniai teisiniai santykiai ir trečiasis suinteresuotas asmuo bei pareiškėjas savo konkliudentiniais veiksmais dar kartą tą pripažino. Pareiškėjas nurodo, kad po minėtos taikos sutarties sudarymo, trečiasis suinteresuotas asmuo kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą ir atsisakė ieškinio, pagal kurį turėjo būti nagrinėjamas darbo teisinių santykių pripažinimo bei dienpinigių ir užmokesčio už darbą poilsio ir švenčių dienomis priteisimo klausimai, t. y. patvirtino, jog tarp šalių buvo susiklostę civiliniai santykiai.

29.28.                      Pareiškėjas pažymi, kad Sutartį bei minėtą taikos sutartį sudarė ne tik pareiškėjas su trečiuoju suinteresuotu asmeniu, bet ir trečiąjį suinteresuotą asmenį atstovaujantis sporto agentas, tačiau pirmosios instancijos teismas to nevertino. Pareiškėjas pažymi, kad agentavimo teisiniai santykiai nėra būdingi darbo teisiniams santykiams, kadangi esant darbo teisiniams santykiams darbuotojai nėra atstovaujami savo agentų, tuo tarpu, jeigu darbuotojas turi atstovą (advokatą) – atstovas atstovauja darbuotojui ir veikia išimtinai atstovaujamojo vardu ir interesais, o ne savo vardu ir interesais bei nesukuria sau jokios naudos. Tai, pareiškėjo manymu, taip pat pagrindžia, kad tarp Sutarties šalių nebuvo susiklostę darbo teisiniai santykiai. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas apie taikos sutarties sudarymą bei jos patvirtinimą Krepšinio arbitražo sprendimu buvo informuotas tik pareiškėjui 2020 m. vasario 10 d. pateikus į bylą papildomus rašytinius paaiškinimus bei minėtus įrodymus, tačiau atsakovas nepateikė į bylą jokių paaiškinimų bei nesiėmė jokių kitų veiksmų, o bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog Nutarimo priėmimo ir tyrimo metu aplinkybių dėl agento vaidmens, taip pat arbitražinės išlygos visiškai nevertino.

29.29.                      Pareiškėjas pažymi, jog teismas, skundžiamame sprendime nurodęs, kad pareiškėjas beveik analogiškas sutartis sudarė ir su kitais treneriais bei trenerių asistentais, jas laikė darbo sutartimis, visiškai neatsižvelgė į šių sutarčių skirtumus, t. y. kad nei viena iš kitų sutarčių neturi arbitražinės išlygos. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, jog nė vienoje iš sutarčių, sudarytų su treneriais, nedalyvavo sporto agentas ir / ar jos nebuvo pasirašytos sporto agento, kaip kad buvo daroma pasirašant sutartis su trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

29.30.                      Pareiškėjo nuomone, šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad teismas neįsigilino į Sutarties šalių faktinius teisinius santykius, Sutarties turinį bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes ir nepagrįstai konstatavo, kad Sutartis laikytina darbo sutartimi.

30.       Atsakovas VDI Vilniaus skyrius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka, bei pateikia tokius atsiliepimo argumentus:

30.1.                      Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, jog A. B. V. nebuvo susijęs su pareiškėju pavaldumo ryšiais, o Sutarties šalis siejo bendros teisės ir pareigos, numatytos Kūno kultūros ir sporto įstatyme ir Sutartyje, nurodo, jog vadovaujantis Darbo kodekso 34 ir 42 straipsnių nuostatomis, Užimtumo įstatymo 56 straipsniu ir CK 6.716 straipsnyje įtvirtinta paslaugų sutarties samprata, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo, tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip pažeidimo sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai), 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Vadovaujantis teismų praktika, civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Atlikdamas darbo funkciją darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra.

30.2.                      Atsakovo nuomone, pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo, 2017 m. liepos 4 d. sudarydami Sutartį, akivaizdžiai sukūrė darbo teisinius santykius. Sutartyje nurodyta, kad per šios sutarties laikotarpį darbuotojas turi būti įdarbintas tarptautiniu skautu / trenerio asistentu klube; nurodyta, kad A. B. V. sutinka visą savo laiką, dėmesį ir pastangas skirti tik pareigoms pagal šią sutartį vykdyti, ir jis negali nei tiesiogiai, nei netiesiogiai valdyti, turėti, vadovauti, prisijungti, kontroliuoti, įsidarbinti arba dalyvauti valdant, turint, vadovaujant ar kontroliuojant arba būti kaip nors susijęs su kokia nors įmone, kuri konkuruoja su klubo veikla, ar kokia nors įmone, prekiaujančia arba vykdančia veiklą su klubu, be išankstinio rašytinio klubo sutikimo; numatytos A. B. V. pareigos, taisyklių laikymasis; numatyta, kad aptartos pareigos yra darbas visu etatu; susitarta mokėti bazinį atlyginimą kas mėnesį.

30.3.                      Atsakovas nurodo atlikto tyrimo metu nustatęs, kad atlyginimo dydis nepriklausė nuo trečiojo suinteresuoto asmens atliktų funkcijų ar užduočių kiekio pareiškėjo naudai, tą patvirtino pareiškėjo teiktas 2018 m. gruodžio 6 d. atsakymas atsakovui, taip pat nekintamą mėnesinį atlygį patvirtina byloje esantis trečiojo suinteresuoto asmens pateikti sąskaitos išrašai nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d. ir pareiškėjo pateikti sąskaitos išrašai, iš kurių matyti, kad trečiajam  suinteresuotam asmeniui pareiškėjas pervesdavo sutartyje numatytą nekintamą sumą. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad iš minėtų sąskaitos išrašų matyti, kad pareiškėjas perveda pinigus ir už komandiruotės išlaidas, kas yra būdinga būtent darbo teisiniams santykiams (Darbo kodekso 107 str.), tad iš esmės pareiškėjas nuo pat santykių su trečiuoju suinteresuotu asmeniu pradžios šalių santykius laikė darbo teisiniais santykiais.

30.4.                      Atsakovo nuomone, faktą, jog pareiškėjas sudarytą sutartį su A. B. V. laikė darbo sutartimi patvirtina ir aplinkybė, jog pareiškėjas už A. B. V. moka privalomąjį sveikatos draudimą, kuris galioja visoje Europoje ir jam nebereikia jokio kito draudimo.

30.5.                      Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį į 2018 m. sausio 5 d. ir 28 d. trečiajam suinteresuotam asmeniui siųstus pareiškėjo atstovo V. V. elektroninius laiškus, kuriuose siūloma pakeisti Sutartį, pervadinant pareigybę į „tarptautinis skautas / treneris“ bei nurodoma, kad pareiškėjas trenerių darbo sutartis keičia į sporto veiklos sutartis ir tokiu būdu treneriai vykdys individualią veiklą, o paties A. B. V. darbo sutarties sąlygos liktų tos pačios. A. B. V. tebedirbtų pagal darbo sutartį, atlyginimas ir kitos privilegijos, atsakomybė išliktų tokia pati, pasikeistų tik pareigų pavadinimas.

30.6.                      Atsakovas nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad trečiasis suinteresuotas asmuo paslaugas teikė savarankiškai, jam nebuvo nustatytas joks darbo grafikas, o paslaugų teikimo vieta – klubas, varžybų, treniruočių vieta – išplaukia iš paties trenerio asistento paslaugų vykdymo, bei visiškai palaiko pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad trečiasis suinteresuotas asmuo darbus vykdė konkrečioje vietoje ir nustatytu laiku, ir tą patvirtina Sutarties 3 B ir 3C punktai. Atsakovo teigimu, šiuo atveju trečiasis suinteresuotas asmuo ne tik pagal Sutartyje nustatytas sąlygas atliko savo funkcijas nustatytu laiku ir vietoje, bet ir turėjo vykdyti papildomas užduotis, kurias bet kada galėjo paskirti vyr. treneris ar generalinis direktorius.

30.7.                      Atsakovas pabrėžia, kad pagal Sutartį A. B. V. nebuvo visiškai savarankiškas atlikdamas darbą, jam atliekant darbą vadovavo pareiškėjas, jis klube turėjo atlikti ne konkrečias paslaugas, o vykdyti tam tikrą tarptautinio skauto / trenerio asistento darbo funkciją, t. y. dirbti su vyr. treneriu, asistuoti jam visose treniruotėse ir varžybose, vykdyti visus jo nurodymus, dirbti su žaidėjais salėje, lauke, su treniruokliais ir kt., o civilinėse (paslaugų) sutartyse šalių pavaldumo nėra. Taip pat A. B. V. privalėjo laikytis pareiškėjo nustatytos darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, jam elektroniniu paštu buvo pateiktos pareiškėjo vidaus tvarkos taisyklės ir nuostatai, kurie buvo jam privalomi, taip pat A. B. V. privalėjo laikytis pareiškėjo nurodymų ir atvykti į darbą nustatytoje vietoje ir nustatytu laiku, laikytis darbo drausmės ir t.t. Pagal Sutartį nebuvo siekiama sukurti konkretaus rezultato (kas būdinga paslaugų sutartims). A. B. V. bankiniu pavedimu už darbą gaudavo fiksuotą (duomenys neskelbtini) eurų kasmėnesinį darbo užmokestį, nepriklausomai nuo atlikto darbo kiekio ir niekada už paslaugų teikimą nėra išrašęs pareiškėjui jokių sąskaitų, kas yra būdinga civiliniams sutartiniams teisiniams santykiams. A. B. V. su pareiškėju susitarė dėl nuolatinio skauto / trenerio asistento darbo ir tai atitinka susitarimą dėl darbo funkcijų vykdymo.

30.8.                      Atsakovas nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiu, kad Sutarties šalys susitarė dėl ginčų sprendimo ir taikytinos teisės, kas darbo teisiniuose santykiuose yra imperatyviai uždrausta, bei nurodo, kad darbo teisiniuose santykiuose yra galimybė sutarti individualų ginčų sprendimo būdą, neuždraustą kitais Lietuvoje galiojančiais įstatymais. Atsakovas mano, kad ginčai, kylantys iš 2017 m. liepos 4 d. sutarties, yra teismingi ir Lietuvos Respublikos teismams ir institucijoms, ir šalių Sutartyje numatytam, Šveicarijoje esančiam Krepšinio arbitražo teismui.

30.9.                      Atsakovas, sutikdamas su teismo skundžiamame sprendime konstatuota aplinkybe, jog tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nebuvo įregistravęs individualios veiklos, leidžia preziumuoti, kad su trečiuoju suinteresuotu asmeniu negalėjo būti sudaroma sportinės veiklos sutartis, pažymi, kad Sutartyse nėra nurodoma, kad trečiasis suinteresuotas asmuo turi verstis individualia veikla, taip pat pareiškėjas yra pats nurodęs VDI, kad jokių sąskaitų už paslaugas iš trečiojo suinteresuoto asmens nėra gavę, mokėjimai buvo atliekami buhalterinių įrašų pagrindu, o trečiojo suinteresuoto asmens paslaugos nebuvo aktuojamos ar kitaip fiksuojamos, kas yra būdinga esant civiliniams santykiams. VDI neturi duomenų, kad pareiškėjas reikalavo ar bent domėjosi, ar trečiasis suinteresuotas asmuo vykdo individualią veiklą, ir tik 2017 metų pabaigoje pareiškėjas pasiūlė trečiajam suinteresuotam asmeniui pakeisti sutartį ir pradėti vykdyti individualią veiklą.

30.10.                      Atsakovas atkreipia dėmesį į jau susiformavusią pareiškėjo praktiką dėl analogiško turinio sutarčių pripažinimo darbo sutartimis (pvz., su treneriais A. J., M. B., R. K.), kurie iš pradžių buvo įdarbinti klube pagal darbo sutartis, o vėliau, pranešus apie minėtų asmenų valstybinio socialinio draudimo pabaigą, minėti asmenys VSDFV registruoti kaip savarankiškai dirbantys asmenys, ir tai tik dar kartą patvirtina faktą, kad analogiško turinio sutartys pareiškėjo buvo prižįstamos darbo sutartimis.

30.11.                      Atsakovas nurodo, jog tai, kad šalis nuo pat pirmų sutarčių siejo darbo teisiniai santykiai, patvirtina ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rašte, kurį atsakovas prašo prijungti prie bylos,  pateikta informacija, kad VšĮ „Krepšinio rytas“ tarpininkavo išduodant (duomenys neskelbtini) piliečiui A. B. V. pažymą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir šis dokumentas buvo išduotas, kadangi pareiškėjas nurodė, jog A. B. V. su viešąja įstaiga 2015 m. liepos 3 d. pasirašė terminuotą darbo sutartį dirbti „Lietuvos rytas“ krepšinio komandos trenerio asistentu. 

30.12.                      Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog trečiasis suinteresuotas asmuo nėra treneris ir su juo negali būti sudaroma sportinės veiklos sutartis, pažymi, jog atsakovas neneigia galimybės, kad trenerius ir sporto klubus gali sieti civiliniai santykiai, gali būti sudaromos sportinės veiklos sutartys, tačiau pabrėžia, jog šioje konkrečioje situacijoje šalys aiškiai santykius traktavo kaip darbo, bet ne civilinius. Atsakovas pateikia trenerio R. K. pavyzdį, kuris klube buvo įdarbintas pagal darbo sutartį, o vėliau tęsė veiklą kaip individualiai dirbantis asmuo. Atsakovas taip pat nurodo, kad ir treneris R. K., ir A. J. turėjo savo agentus, tačiau tai netrukdė pareiškėjui santykių su minėtais treneriais atitinkamais laikotarpiais traktuoti kaip darbo santykių.

30.13.                      Atsakovas nesutinka su pareiškėjo prašymu išreikalauti iš trečiojo asmens A. B. V. tarp jo ir agento A. O. sudarytą agentavimo sutartį, motyvuojant, kad minėta agentavimo sutartis galėtų atskleisti aplinkybes, kokia apimtimi ir kokiu pagrindu veikė agentas tiek atstovaudamas trečiąjį suinteresuotą asmenį sudarant Sutartį, ją pasirašant ar vykdant, tiek ir Krepšinio arbitraže vykusio ginčo nagrinėjimo metu, nes mano, kad toks reikalavimas yra perteklinis ir nesusijęs su šia byla, o A. O. nėra nei šios bylos šalis, nei liudytojas. Atsakovo nuomone, tenkinant tokį pareiškėjo prašymą, turėtų būti išsireikalauta ne tik A. B. V. agento sudaryta agentavimo sutartis, bet ir A. J. agento agentavimo sutartis, kad byla būtų išnagrinėta iš esmės.

31.       Trečiasis asmuo A. B. V. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog nesutinka su pareiškėjo VšĮ „KK Statyba“ apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikia tokius atsiliepimo argumentus:

31.1.                      Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad jis su pareiškėju nebuvo susiję pavaldumo santykiais, kadangi pagal Sutarties sąlygas A. B. V. privalėjo laikytis pareiškėjo klubo vidaus taisyklių (Sutarties 3 straipsnio B skirsnio 6 punktas), paklusti bei vykdyti pareiškėjo generalinio direktoriaus ir vyriausiojo trenerio nurodymams (Sutarties 3 straipsnio B skirsnio 10 ir 11 punktai, C skirsnis, 7 straipsnio 10 punktas), ir tai atitinka Darbo kodekso 32 straipsnio 2 dalies nuostatas, dėl pavaldumo darbdaviui.

31.2.                      Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjo Klubo vidaus taisyklės yra vienas bendras sporto organizacijos dokumentas, vienodas visiems, kuriam turi paklusti visi komandos nariai: žaidėjai, treneriai ir personalas, ir tai prilygsta darbovietės tvarkai, tačiau pareiškėjas nutyli apie konkrečiai A. B. V. pagal Sutartį taikytas pareigas ir reikalavimus (Sutarties 3 p. B d., 3 B p., 10 d., 3 B p. 11 d.; 3 C p.), iš kurių akivaizdu, kad A. B. V. galėjo vykdyti savo darbo funkcijas išimtinai tik laikydamasis ir paklusdamas generalinio direktoriaus ir vyriausiojo trenerio nurodymams. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pavaldumas buvo ypatingai svarbus pareiškėjo santykiuose su A. B. V. ir pareiškėjas daugybę kartų tai akcentavo tiek atlikdamas vidinius tyrimus, tiek bausdamas A. B. V. už nurodymų nevykdymą. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas, kaip darbdavys, ne tik vadovavo ir kontroliavo A. B. V. atliekant darbo funkcijas, bet ir įsakmiai reikalavo besąlygiškai paklusti ir vykdyti pareiškėjo generalinio direktoriaus nurodymus, o A. B. V. neturėjęs teisės savarankiškai spręsti ne tik su jo darbo funkcijomis susijusių dalykų, bet ir bendrai bet kokių dalykų, susijusių su Sutartimi, todėl nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu, kad jis turėjo paklusti tik pareiškėjo klubo, kaip sporto organizacijos, bendroms vidaus taisyklėms ir, kad pareiškėjo su A. B. V. nesiejo pavaldumo santykiai. 

31.3.                      A. B. V. nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad jis neturėjo nuolatinės darbo vietos, jam nebuvo nustatytas joks darbo grafikas, nebuvo nustatytos konkrečios darbo valandos, nebuvo sekama, kaip jis jas išdirba ir pan., bei nurodo, kad jo nuolatinė darbo vieta buvo pareiškėjo krepšinio klubo patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini); kad A. B. V. privalėjo dalyvauti visose pareiškėjo komandos treniruotėse, bei turėjo vesti papildomas individualias treniruotes vyriausiojo trenerio nurodytiems žaidėjams pareiškėjo patalpose esančioje salėje, dalyvauti kituose užsiėmimuose ir kt. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad treniruočių grafikus nustatydavo komandos vyriausiasis treneris, dažniausia, keletui savaičių į priekį, šie grafikai būdavo atspausdinami ir pakabinami žaidėjų persirengimo kambariuose. A. B. V. pabrėžia neturėjęs teisės pats sau nusistatyti ir reguliuoti savo darbo laiko, kadangi tai buvo vyriausiojo trenerio ir generalinio direktoriaus prerogatyva ir A. B. V. turėjo tam paklusti. Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžia, kad už bet kokį treniruočių ar rungtynių praleidimą, pavėlavimą, net ir iš anksto susitarus ar turint pateisinamą priežastį, pareiškėjas bausdavo A. B. V. piniginėmis nuobaudomis, vienašališkai jas išskaičiuodamas iš A. B. V. atlyginimo.

31.4.                      Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pagal Darbo kodekso 113 straipsnio 2 dalį darbdavys privalo nustatyti darbo laiko režimą darbuotojams, o pagal 120 straipsnį, darbdavys privalo tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitą, todėl pareiškėjo teiginys, jog nebuvo vedama A. B. V. išdirbtų valandų apskaita patvirtina, kad pareiškėjas nesilaikė Darbo kodekso nuostatų.

31.5.                      Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia su pareiškėju 2017 m. liepos 4 d. pasirašęs darbo sutartį, prieš tai dar buvo pasirašytos 2015 m. liepos 3 d. ir 2016 m. birželio 8 d. sutartys, kurios savo turiniu yra beveik identiškos, išskyrus tai, jog pirmose dvejose sutartyse A. B. V. pareigos įvardijamos kaip „Trenerio asistentas“, o paskutinėje, nagrinėjamoje Sutartyje A. B. V. pareigos įvardijamos kaip „Tarptautinis skautas / Trenerio asistentas“. Nepaisant to, nuo pat pirmosios sutarties 2015 m. pasirašymo, A. B. V. darbo pobūdis nesikeitė.

31.6.                      Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, kad pasirašydamos Sutartį šalys siekė sudaryti sportinės veiklos (paslaugų), o ne darbo sutartį, kadangi nuo pat darbo pas pareiškėją pradžios 2015 m. A. B. V. net neabejojo, kad jį su pareiškėju sieja darbo sutartis, tokis pačios pozicijos laikėsi ir pareiškėjas, nes 2017 m. rudenį susirinkime pranešė, kad pakeis visų trenerių turimas galiojančias darbo sutartis į naujas sportinės veiklos sutartis. Iš byloje esančio VSDFV išrašo matyti, jog visi tuometiniai komandos treneriai ir personalas buvo iš darbo atleisti tą pačią dieną, t. y. 2017 m. lapkričio 22 d., o tuo metu pas pareiškėją dirbę kitu du vyriausiojo trenerio asistentai – R. K. ir M. B. tą pačią – 2017 m. spalio 26 d. pradėjo verstis individualia veikla.

31.7.                      A. B. V. nurodo, kad jam vieninteliam iš trenerių nesutikus pakeisti 2017 m. liepos 4 d. darbo sutarties į sportinės veiklos sutartį, pareiškėjo atstovai daugiau nei pusmetį įvairiais būdais bandė pakeisti jo ir jo (duomenys neskelbtini) advokatės P. S. nuomonę, siuntė laiškus su įvairiais pasiūlymais, iš kurių akivaizdu, jog šalys siekė sudaryti, sudarė ir vykdė Sutartį, laikydamos ją darbo sutartimi.

31.8.                      Trečiasis suinteresuotas asmuo, nesutikdamas su apeliacinio skundo teiginiu, kad Sutartyje esanti sąlyga, jog šalys ginčus spręs Krepšinio arbitražo teisme Šveicarijoje, suponuoja, kad tarp šalių buvo ne darbo, o civiliniai santykiai, pažymi, jog pareiškėjas klaidina teismą, teigdamas, kad Darbo kodekso 216 straipsnis draudžia darbo ginčus nagrinėti arbitraže, bei pažymi, jog Darbo kodekso 216 straipsnis nukreipia tiesiogiai į Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymą, kuris reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijoje vykstantį arbitražinį nagrinėjimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad Sutarties 10 straipsnyje pareiškėjas ir A. B. V. pasirinko Šveicarijoje esantį Krepšinio arbitražo teismą, kurio veiklos nereglamentuoja Komercinio arbitražo įstatymas.

31.9.                      Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Darbo kodekso 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu individualieji darbo santykiai yra susiję su daugiau negu viena valstybe, darbo sutarties šalys gali pasirinkti taikytiną teisę ir visiems darbo santykiams, ir atskiriems jų aspektams. Kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo yra (duomenys neskelbtini) pilietis, nekalbantis lietuvių kalba, todėl sudarant Sutartį, sutarties šalys, kaip kompromisinį variantą į ją įtraukė Krepšinio arbitražo teismą. Ši aplinkybė nepaneigia to, kad darbo ginčai, kilę tarp pareiškėjo ir A. B. V. nagrinėtini ir Lietuvos teismuose ir jiems taikomos Lietuvos Respublikos teisės normos, kadangi pareiškėjas (darbdavys) yra Lietuvoje registruota ir veikianti bendrovė, o A. B. V. (darbuotojo) nuolatinė darbo vieta buvo pareiškėjo buveinė Lietuvoje. 

31.10.                      Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde klaidina teismą dėl A. B. V. ir pareiškėjo bylinėjimosi Krepšinio arbitražo teisme ir klaidingai interpretuoja šalių 2017 m. liepos 29 d. pasirašytą taikos sutartį, kurią pareiškėjas pateikė į bylą. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo 2019 m. sausio 28 d. kreipęsis į Krepšinio arbitražo teismą dėl skolos ir kompensacijos už bilietus priteisimo (bendra skolos suma buvo (duomenys neskelbtini)), o jo agentas A. O. kreipėsi į Krepšinio arbitražo teismą dėl skolos už nesumokėtas agento paslaugas priteisimo (skolos suma (duomenys neskelbtini)). A. B. V. nurodo, jog kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl dienpinigių ir užmokesčio už viršvalandžius priteisimo ((duomenys neskelbtini)). 2019 m. liepos 29 d. pareiškėjas, A. B. V. ir A. O. pasirašė taikos sutartį, kurioje A. B. V. ir A. O. sutiko užbaigti bylinėjimąsi Krepšinio arbitražo teisme, o A. B. V. taip pat sutiko atsisakyti ieškinio Vilniaus miesto apylinkės teisme, o už tai pareiškėjas įsipareigojo sumokėti A. B. V. (duomenys neskelbtini) kompensaciją, o A. O. – (duomenys neskelbtini) kompensaciją, t. y. pareiškėjas kompensavo ir A. B. V. reikalautą dalį sumos už dienpinigius ir viršvalandžius, dėl kurių jis buvo kreipęsis į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, tokiu būdu pareiškėjas savo konkliudentiniais veiksmais pripažino, kad pareiškėją ir A. B. V. siejo darbo santykiai.

31.11.                      A. B. V. nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog jis turėjo pareigą įregistruoti individualią veiklą Lietuvoje, bei pažymi, jog Sutartyje tokio reikalavimo nėra, tuo tarpu kito pareiškėjo trenerio asistento M. B. 2017 m. rugpjūčio 25 d. sutartyje su pareiškėju yra aiškiai nurodyta, kad trenerio asistentas teikia paslaugas pareiškėjui, vykdo individualią veiklą, išrašo sąskaitas faktūras, kurias pareiškėjas įsipareigoja sumokėti, ir tokios sutarties sąlygos netrukdė M. B. traktuoti kaip klubo darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį.

31.12.                      Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Sutartyje pareiškėjas aiškiai įvardijamas darbdaviu, o A. B. V. – darbuotoju, o Sutarties 1 straipsnyje yra aiškiai nurodyta, kad per šios sutarties galiojimo laikotarpį darbuotojas turi būti įdarbintas tarptautinio skauto / trenerio asistento pareigose ir kt., todėl visi Sutarties punktai atitinka Darbo kodekso 34 ir 42 straipsnio reikalavimus, taikomus darbo sutartims. Šalims nutraukus Sutartį anksčiau laiko, pareiškėjas įsipareigojo sumokėti A. B. V. skolą, atskaičius „visus mokesčius, socialinio draudimo (darbdavio ir darbuotojo) įmokas <...>“. Pareiškėjas buvo apdraudęs trečiąjį suinteresuotą asmenį privalomuoju sveikatos draudimu, taip pat pareiškėjas taikydavo A. B. V. drausmines nuobaudas už neva netinkamą jo, kaip darbuotojo pareigų atlikimą, kas iš esmės yra būdinga darbo, o ne civiliniams santykiams. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, jog pareiškėjas už A. B. V. mokėdavo pajamų mokestį Valstybinei mokesčių inspekcijai, be to, teikdamas deklaracijas, nurodydavo, kad tai nėra susiję nei su darbo santykiais, nei su individualia veikla, o mokama už A. B. V. vykdomą sportinę veiklą, nors Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje yra aiškiai įvardinta, kad „treneris šio įstatymo tikslais nėra laikomas sportininku“.

31.13.                      Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas apeliaciniame skunde vadovaujasi neaktualia teismų praktika, kadangi cituojamose bylose ginčo šalys ginčų sprendimui buvo pasirinkusios Šveicarijos teisės normas, tarp ginčo šalių buvo sudaryta sportinės veiklos, o ne darbo sutartis ir pati sutartis savo esme skyrėsi nuo Sutarties, sudarytos tarp A. B. V. ir pareiškėjo. 

31.14.                      A. B. V. nesutinka su pareiškėjo prašymu išreikalauti A. B. V. sutartį su jo agentu A. O., bei nurodo, jog profesionaliame sporto pasaulyje agentai veikia kaip tarpininkai tarp klubų, žaidėjų ir trenerių, jų paslaugos yra analogiškos įdarbinimo agentūrų teikiamoms paslaugoms, o pareiškėjo reikalavimas pateikti sutartį, sudarytą tarp A. B. V. ir agento A. O. yra perteklinis ir nesusijęs su šia byla.

31.15.                      Trečiasis suinteresuotas asmuo, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, jog agentavimo (tarpininko) santykiai nėra būdingi darbo santykiams ir kad lietuviai treneriai agentų neturėjo, pastebi, kad trenerį R. K., kuris dirbo kartu su A. B. V. nuo 2017 m. vasario mėnesio iki 2018 m. birželio mėnesio, jau daug metų atstovauja agentas O. F., kuris dalyvauja pasirašant sutartis. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, jog į bylą sutartis su R. K. nėra pateikta.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

32.       Byloje nagrinėjamas ginčas dėl VDI Vilniaus skyriaus 2019 m. vasario 8 d. nutarimo Nr. NUĮPBJ 13127, kuriuo pareiškėjui paskirta 2 000 eurų bauda už tai, kad jis neįvykdė pareigos pranešti VSDFV teritoriniam skyriui apie trečiojo suinteresuoto asmens įdarbinimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

33.       Bylos duomenimis VDI, vadovaudamasi Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalimi, 2019 m. sausio 18 d. surašė protokolą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas, būdamas darbdaviu ir atstovaujamas darbdavio įgalioto asmens J. S., pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, kadangi, esant darbo sutarties požymiams, neužtikrino, jog trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. V. dirbtų nuo 2016 m. birželio 8 d. iki 2017 m. vasario 23 d. ir 2017 m. liepos 4 d. iki 2018 m. gruodžio 13 d. trenerio asistento, skauto / trenerio asistento pareigose teisės aktų nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Atlikęs tyrimą, ginčijamu 2019 m. vasario 8 d. nutarimu Nr. NUĮPBJ 13127 VDI Vilniaus skyrius pareiškėjui skyrė 2 000 eurų baudą už tai, kad jis, būdamas darbdaviu ir atstovaujamas darbdavio įgalioto asmens J. S., pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, kadangi, esant darbo sutarties požymiams, neužtikrino, kad trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. V. dirbtų nuo 2017 m. liepos 4 d. iki 2018 m. gruodžio 13 d. trenerio asistento, skauto / trenerio asistento pareigose teisės aktų nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą.

34.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo, kuris nesutiko su Nutarimu,  skundą atmetė kaip nepagrįstą, nustatęs, kad pareiškėją ir trečiąjį suinteresuotą asmenį A. B. V. siejo ne civiliniai teisinai santykiai, bet darbo teisiniai santykiai, dėl ko pažeidimas konstatuotas pagrįstai.

35.       Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo  140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: ginčui reikšmingos redakcijos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio (2017 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. XIII-416 redakcija), reglamentuojančio nelegalų darbą ir atsakomybę už jį, 1 dalies 1 punktas nustato, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalis nustato, kad 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką: 1) jeigu darbo santykiai nėra pasibaigę, įpareigoja darbdavį sudaryti su nelegaliai dirbusiu asmeniu darbo sutartį raštu ir pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai, kad darbo sutartis sudaryta ir darbuotojas priimtas į darbą; 2) įpareigoja darbdavį sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus atvejį, kai šis atlyginimas buvo sumokėtas; 3) šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

36.       Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. V. laikotarpiu 2017 m. liepos 4 d. iki 2018 m. gruodžio 13 d. pareiškėjo klube dirbo  trenerio asistento, skauto / trenerio asistento pareigose, nėra, tačiau administracinės bylos proceso šalys nesutaria dėl juos siejusių santykių pobūdžio: pareiškėjas teigia, kad trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. V. VšĮ „KK statyba“, kurio pavadinimas iki 2017 m. rugsėjo 21 d. – VšĮ „Krepšinio rytas“, dirbo ne pagal darbo sutartį, o sportinės veiklos sutartį, atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. V. – priešingai, t. y., jog trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. V. dirbo pagal darbo sutartį.

37.       Ginčo atveju pirmosios instancijos teismas, aiškindamas pareiškėją ir trečiąjį suinteresuotą asmenį A. B. V. laikotarpiu 2017 m. liepos 4 d. iki 2018 m. gruodžio 13 d. siejusių sutartinių teisinių santykių pobūdį, pagrįstai pabrėžė, kad profesionalaus sporto teisiniams santykiams galioja sutarties laisvės principas, būdingas civiliniams, o ne darbo teisiniams santykiams. Sporto teisiniams santykiams nebūdingi ir kiti darbo teisinių santykių bruožai – pavaldumas, darbo sutarties nutraukimo ribojimai, garantijos darbuotojams, teisė į atostogas ir kt., tai sporto teisiniuose santykiuose yra šalių susitarimo dalykas. Profesionalaus sporto teisiniuose santykiuose, skirtingai nuo darbo santykių, vyrauja ne funkcijų atlikimas, o konkretaus (sportinio) rezultato siekimas, be to, sportinės veiklos sutartims būdingos kitos sąlygos – sportinio režimo nustatymo, medicininės priežiūros, sportininko apgyvendinimo, transporto, sveikatos draudimo ir pan. Tai lemia sportinės veiklos sutarties priskyrimą savo esme pirmiausia prie paslaugų sutarčių. Tik tais atvejais, kai sportinės veiklos sutartyje susitariama, kad tokia sutartis kartu yra ir darbo sutartis, arba kai pagal tokios sutarties sąlygas akivaizdžiai šalys sukuria darbo teisinius santykius, tokia sutartis kvalifikuotina kartu ir kaip sukurianti darbo teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2011).

38.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, apibūdinančius pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens A. B. V. bei jų interesais veikusių asmenų veiksmus ir elgesį tiek iki 2017 m. liepos 4 d. sutarties, tiek jos vykdymo metu, tiek po jos pasibaigimo, asmenų, vykdžiusių dalį funkcijų, kurias vykdė A. B. V., įdarbinimo praktiką klube ginčui aktualiu laikotarpiu, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad sutarties šalis laikotarpiu 2017 m. liepos 4 d. iki 2018 m. gruodžio 13 d. siejo darbo teisiniai santykiai: byloje nėra duomenų, kad trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. V. ketino, tarėsi ir manė sudaręs ne darbo, o sporto paslaugų sutartį, ką patvirtina aplinkybės, jog nei (duomenys neskelbtini), nei Lietuvos Respublikoje šiuo laikotarpiu jis nesiregistravo kaip vykdantis individualią veiklą, o 2018 m. sausio mėnesį jo teisininkas aiškinosi pareiškėjo interesus atstovaujančių asmenų pateiktą siūlymą keisti sudarytą darbo sutartį į sporto paslaugų sutartį, motyvuojant nauja sporto klubo praktika įdarbinat trenerio asistentus; tokią išvadą patvirtina tiek 2017 m. liepos 4 d. sutarties, sudarytos tarp pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens A. B. V., nuostatos dėl tarptautinio skauto / trenerio asistento pareigų, kurių baigtinis sąrašas čia, kaip pažymima, nėra net ir nurodomas ir kurias tarptautinis skautas / trenerio asistentas turi vykdyti atsižvelgdamas ir laikydamasis generalinio direktoriaus bei vyriausiojo trenerio nurodymų ir instrukcijų, kas labiau būdinga darbo teisiniams santykiams nei profesionalaus sporto teisiniams santykiams, kas, pažymėtina, sutarties vykdymo metu, kaip matyti iš pateiktų įrodymų apie 2017 m. liepos 4 d. sutarties šalių bendravimą, buvo itin akcentuojama.

39.       Nors teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pareiškėjo argumentais dėl 2017 m. liepos 4 d. sutarties nuostatų, susijusių su ginčų, kylančių iš šios sutarties, sprendimo vietos, būdo ir taikytinos teisės, t. y. kad toks susitarimas nebūdingas darbo sutartims, tai savaime nepatvirtina jo nurodytų aplinkybių: šiuo aspektu primintina, kad kaip nurodė trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. V., Krepšinio arbitražo teismui (BAT), arbitraže buvo pareikšti ne tik jo, bet ir jo agento reikalavimai, be to, čia ginčas baigtas patvirtinus taikos sutartį, kuria ginčo šalys susitarė baigti visus kilusius ginčus, iš jų – ir Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtą, o pareiškėjas – sumokėti sumą, kuri viršijo jam arbitraže pareikštą reikalavimą, kas, pasak trečiojo suinteresuoto asmens A. B. V., patvirtina jį pripažinus teisme pareikštų reikalavimų, kildinamų iš darbo teisnių santykių, pagrįstumą. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi teismas siūlė pareiškėjui pateikti Krepšinio arbitražo teismui (BAT), kuriame 2019 m. rugpjūčio 27 d. buvo patvirtinta trečiojo suinteresuoto asmens ir pareiškėjo sudaryta taikos sutartis, šalių teiktų procesinių dokumentų nuorašus, tačiau pareiškėjas jų nepateikė.

40.       Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl skundas netenkinamas.

41.       Nors trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. V. atsiliepime nurodė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, įrodymai, patvirtinantys tokias išlaidas, nepateikti, todėl šis prašymas nesprendžiamas.                           

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjo viešosios įstaigos „KK Statyba“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                             Arūnas Dirvonas

 

                                                          

                                                                                                           Veslava Ruskan

 

                                        

                                                        Milda Vainienė