Civilinė byla Nr. e2-7635-446/2024

Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00299-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.2; 2.6.1.4; 2.6.8.8; 2.6.8.9; 2.6.20.1; 2.6.20.4;  3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 19 d.     

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė,

sekretoriaujant Jolantai Juozapavičiūtei,

dalyvaujant ieškovei R. N.,

atsakovės atstovei S. S.,  

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. N. ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Internetinių svetainių sprendimai“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė prašo priteisi iš atsakovės 70 Eur skolą už neapmokėtas paslaugas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Ieškovė paaiškino, kad su ja telefonu susisiekė S., atsakovės atstovė, kuri kreipėsi į ją dėl automatinio telefono atsakiklio – garso įrašo takelio sukūrimo. S. žodžiu pateikė užsakymą dėl garso takelio parengimo, elektroniniu laišku atsiuntė tekstą. Telefonu jos susitarė dėl kainos už atliktą darbą – 70 Eur, todėl ji iš karto išrašė ir išsiuntė sąskaitą. Ji parengė telefono atsakiklio žinutę tokio turinio, kokį nurodė S. savo elektroniniame laiške, ir išsiuntė S. S. parašė elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad reikėtų pakoreguoti garsą, kad būtų daugiau skambesio ir viskas bus gerai. Tai ji ir padarė, įrašą pakoregavo ir vėl išsiuntė S. Po to S. ėmė reikšti pretenzijas, reikalauti, kad papildomai būtų įrašyti žodžiai, dėl kurių jos nesitarė. Kadangi S. išsakė pretenzijas dėl netinkamai išrašytos sąskaitos, todėl ji iš naujo parengė sąskaitą ir išsiuntė S. elektroniniu paštu. Sąskaita nebuvo gražinta, už atliktą darbą su ja neatsiskaitė, neapmokėjo sąskaitoje nurodytu terminu. 2024 m. sausio 29 d. S. parašė, kad vienašališkai nutraukia bendradarbiavimą.

3.       Atsakovė su ieškiniu nesutinka. Atsakovės atstovė teisme paaiškino, kad jos įsitikinimu ieškovės komunikavimas buvo netinkamas, kadangi ji elektroninius laiškus įmonei siuntė savaitgaliais, kai įmonė nedirba ir negali komunikuoti. Ji R. pasirinko atsitiktinai, nusprendė, kad tai nedidelis darbas, nereikalaujantis didelės patirties ir darbo sąnaudų, todėl manė, kad tokį darbą gali atlikti bet kas, teikiantis tokias paslaugas. Ji pati paskambino ir užsakė parengti garso takelį telefono atsakikliui, elektroniniu paštu išsiuntė tekstą. Patvirtina, kad balso atsakiklis buvo parengtas tokio teksto, kaip ji užsakė, nurodė elektroniniame laiške. Sutinka, kad ji iš pradžių paprašė „pablurinti“, suteikti daugiau skambesio, tik vėliau pastebėjo, kad netinkama tartis. Ieškovės parengtame balso atsakiklyje vietoje garso „e“ žodyje elektroninis, girdisi garsas „a“, skamba „alektroninis“. Jai tai nepatiko. Ieškovė be perstojo atakavo ją žinutėmis, elektroniniais laiškais, be to, netinkamai buvo parengta pirmoji sąskaita, todėl ji nusprendė, kad su tokiu asmeniu jai neverta bendradarbiauti ir atsisakė jos paslaugų. Kai pirmą kartą susisiekė su ieškove, ji pasakė, kad yra atlikusi daug tokių užsakymų, dirba radijuje, todėl ja pasitikėjo, ieškovės nurodytos informacijos netikrino. Ji su R. trumpai bendravo ir jokių žodžių tarimo netikslumų nepastebėjo, pirmą kartą išklausiusi įrašo taip pat neišgirdo netinkamo tarimo, todėl ir neprašė koreguoti teksto, prašė tik suteikti daugiau skambesio. Ji gavo pataisytą sąskaitą, jos neapmokėjo, nes jai netinka atliktas darbas. Sąskaitos ieškovei negrąžino, atsisakė su ja toliau bendradarbiauti.

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

4.       Byloje nustatyta, kad atsakovės atstovė S. S. kreipėsi į ieškovę dėl garso takelio sukūrimo automatinio telefono atsakiklio. Šalys žodžiu susitarė dėl garso takelio sukūrimo ir kainos už suteiktą paslaugą. 2024 m. sausio 16 d. elektroniniu laišku atsakovės atstovė patvirtino, kad ji sutinka su ieškovės nurodyta kaina – 70 Eur ir atsiuntė tekstą garso takeliui: „Laba diena, prašome palaukti, tuoj sujungsime. Jūsų pokalbis bus įrašomas, jei nesutinkate, atsiųskite paklausimą elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini) Ieškovė 2024 m. sausio 19 d. išsiuntė parengtą garso takelį. 2024 m. sausio 23 d. atsakovės atstovė elektroniniame laiške ieškovei nurodė, kad „įrašą reikėtų „pablurinti“, kad būtų daugiau skambesio ir tada bus gerai.“ 2024 m. sausio 23 d. ieškovė elektroniniu laišku atsakovei išsiuntė pakoreguotą garso takelį. Ieškovė pateikė atsakovei apmokėjimui už suteiktas paslaugas 2024 m. sausio 17 d. sąskaitą faktūrą Nr. SF-004/224 70 Eur sumai. Atsakovė už suteiktas paslaugas neapmokėjo.

5.       Paslaugų sutarties samprata įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK)  6.716 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Paslaugų sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu. Taigi paslaugų sutartimi paprastai neįsipareigojama sukurti tam tikrą rezultatą, tačiau galimybė susitarti ir dėl tam tikro rezultato nustatyta CK 6.718 straipsnio 5 dalyje. CK XXXV skyrius, reglamentuojantis atlygintinų paslaugų teikimą, įsakmiai nenustato paslaugų sutarties formos, todėl ši sutartis gali būti sudaryta tiek rašytine, tiek žodine forma.

6.       Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad šalis siejo žodinė atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo sukurti atsakovei telefono automatinio atsakiklio garso takelį, o atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei šalių sulygtą atlygį. Kadangi šalys nesudarė rašytinės sutarties, dėl jų žodžiu sudarytos sutarties turinio, jos sąlygų sprendžiama vadovaujantis civilinės teisės normų įtvirtintomis ir teismų praktikoje suformuluotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, vertinant byloje esančių duomenų visumą.

7.       Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193-6.195 straipsniuose ir suformuluotos kasacinio teismo nuoseklioje ir išplėtotoje praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-421/2020; 2023 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-421/2023).

8.       Nagrinėjamu atveju nebuvo sudaryta rašytinė atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, kurioje būtų aiškiai įvardytos šalių teisės ir pareigos, tiksliai apibrėžta ieškovės teiktinų paslaugų apimtis, kokybė ir rezultatas. Ieškovė, tvirtindama, kad sudarytame susitarime ji įsipareigojo sukurti garso takelį automatiniam telefono atsakikliui, pateikė įrodymus (šalių elektroninius laiškus), kad savo įsipareigojimus ji įvykdė - atliko atsakovės atstovės užsakytą paslaugą, sukūrė atsakovės atstovės pageidaujamą rezultatą - garso takelį su atsakovės atstovės nurodytu tekstu, persiuntė jį atsakovei. Atsakovė ieškovės sukurtą garso takelį ir sąskaitą dėl apmokėjimo už šią paslaugą gavo, tačiau iki šiol už suteiktą paslaugą neatsikaitė. Atsakovė įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktus įrodymus ir nurodytas aplinkybes, nepateikė. Be deklaratyvaus pobūdžio teiginių atsakovės atstovė jokių konkrečių įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti, kad ieškovės suteikta paslauga neatitinka šalių susitarimo, nepateikė. Aplinkybė, kad atsakovės atstovė kelis kartus perklausiusi ieškovės sukurtą garso takelį, įsitikino, kad jai nepatinka ieškovės balsas ar atskirų garsų tarimas, neatleidžia jos nuo pareigos apmokėti už suteiktą paslaugą. Atsakovės atstovė, būdama atidi ir rūpestinga, prieš sudarydama susitarimą dėl garso takelio su ieškove, galėjo įsitikinti dėl jos balso ar tarties ir tik nusprendusi, kad jai tinka ieškovės balsas, sudaryti sutartį, o ne priešingai, gavusi susitarimo rezultatą, ieškovei įvykdžius sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nusprendė, kad jai nepatinka ieškovės balsas, tarimas. Būdama nepakankamai rūpestinga, privalo prisiimti visas dėl to atsiradusias pasekmes.

9.       Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

10.       Šalių sudaryta atlygintinų paslaugų sutartis nenuginčyta, todėl turi būti vykdoma. Kadangi atsakovė neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, neapmokėjo ieškovės suteiktos paslaugos, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinas šalių sulygtas atlygis – 70 Eur.

11.       Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurių paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra atsakovės atsakomybė už tai, kad ji prievolės sumokėti paslaugų kainos nevykdė geruoju ir ieškovė dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką atsakovė naudojasi ieškovės lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia ieškovės interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas procesines palūkanas. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo pareiškimo dėl teismo įsakymo priėmimo teisme dienos, t. y. 2024 m. vasario 7 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.  

12.       Bylinėjimosi išlaidos kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinas 22 Eur žyminis mokestis, kurį ieškovė sumokėjo pateikdama ieškinį teismui.  

13.       Atsakovė, kurios nenaudai priimtas sprendimas, privalo atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas valstybei (CPK 96 straipsnis), kurias šioje byloje sudaro išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) – 15,86 Eur, kurios susidarė siunčiant procesinius dokumentus ir teismo šaukimus atsakovei.  

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.37 straipsnio 1, 2 dalys, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsniu, 259, 265-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „Internetinių svetainių sprendimai“ ieškovei R. N. 70 Eur (septyniasdešimties eurų) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2024 m. vasario 7 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22 Eur (dvidešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „Internetinių svetainių sprendimai“ 15,86 Eur (penkiolikos eurų 86 centų) bylinėjimosi išlaidas (gavėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Vilma Raščiuvienė