Administracinė byla Nr. eI-8094-208/2015
Proceso Nr. 3-61-3-01937-2015-1
Procesinio sprendimo kategorija 1.9.3.7; 1.10.8.2; 3.21
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. spalio 29 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Arnelitos“ prekyba atstovui advokato padėjėjui Dainiui Daugirdai ir atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui D. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl sprendimo dalies panaikinimo (pareiškėja UAB „Arnelitos prekyba“).
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2015-03-04 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčijamas sprendimas) nusprendžiamosios dalies 2 d., kuria pareiškėjai UAB „Arnelitos prekyba“ (toliau – ir pareiškėja) įregistruota mokestinė prievolė muitinei (3 516 Eur importo pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 1 257 importo PVM delspinigių ir 351 Eur importo PVM baudos) panaikinta.
Atsakovas nurodo, kad Kauno teritorinė muitinė, gavusi Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (toliau – ir OLAF) duomenis, atliko pareiškėjos importuotų prekių patikrinimą ir 2014-06-27 patikrinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ataskaita) nusprendė, kad pareiškėjos importo deklaracijose Nr. (duomenys neskelbtini), deklaruotos prekės yra ne Tailando Karalystės, o Kinijos Liaudies Respublikos kilmės, todėl paraiškėjai buvo įregistruotos 12 125 Lt importo muito, 278 557 Lt galutinio antidempingo muito, 73 186 Lt importo PVM, 24 057 Lt PVM delspinigių ir 36 388 Lt baudos mokestinės prievolės. Pareiškėja, nesutikdama su šia ataskaita, kreipėsi į Departamentą, kuris 2014-11-28 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) Ataskaitą patvirtino. MGK ginčijamu sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies: 1) patvirtino Departamento 2014-11-28 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria pareiškėjai įregistruotos mokestinės prievolės muitinei: 3 511 Eur importo muito, 80 675 Eur galutinio antidempingo muito, 17 680 Eur importo PVM, 5 710 Eur PVM delspinigių ir 10 187 Eur baudos; 2) panaikino Departamento 2014-11-28 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria pareiškėjai įregistruotos mokestinės prievolės muitinei: 3 516 Eur importo PVM, 1 257 Eur PVM delspinigių ir 351 Eur baudos.
Atsakovas nesutinka su ginčijamo sprendimo dalimi, kuria panaikintos pareiškėjai įregistruotos mokestinės prievolės muitinei: 3 516 Eur importo PVM, 1 257 Eur PVM delspinigių ir 351 Eur baudos, nes MGK ir Departamentas skirtingai interpretavo Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau –ir PVMĮ) 15 str. 15 d. 1 p. nuostatas. Departamentas nesutinka su Komisijos išvada, kad vietos mokesčių administratoriui neįtraukus į apskaitą muito ir antidempingo muito sumos, šios sumos netrauktinos į importuojamų prekių apmokestinamąją vertę, nuo kurios skaičiuojamas importo PVM. Departamentas mano, jog ši išvada nepagrįsta, nes įstatymų leidėjas sumokėtas ar mokėtinas muitų sumas sieja su ne Europos Sąjungoje (toliau – ir ES) ar ne Lietuvos Respublikoje nustatytais muitais, tuo tarpu reglamentuojant ES nustatytų muitų įtraukimą į PVM apmokestinamąją vertę, įstatyme šie muitai nesiejami su jų mokėtinumu, o yra vartojama sąvoka „nustatytus importo muitus“, todėl, Departamento manymu, į PVM apmokestinamąją vertę yra įtraukiami ne sumokėti ar mokėtini, o ES nustatyti muitai. Vadovaujasi 1992-10-12 Tarybos reglamento Nr. 2913/92 Bendrijos muitinės kodekso (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas) 221 str. 3 d., 201 str. 2 d., 217 str. 1 d. bei PVMĮ 14 str. 13 d. ir teigia, jog skolos muitinei atsiradimo momentas yra deklaracijos įforminimo diena.
Pareiškėja „Arnelitos prekyba“ atsiliepimu į skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti.
Pareiškėja nesutinka su atsakovo pateiktu PVMĮ 15 str. 15 d. 1 p. aiškinimu ir teigia, jog žodžiai „sumokėtus arba sumokėtinus“ yra parašyti prieš visas toliau vardinamas sumas, todėl turi būti taikomi visų toliau šiame punkte išvardintų sumų atžvilgiu. Minėtoje normoje žodis „nustatytus“ nėra alternatyvus požymiui „sumokėtus arba sumokėtinus“, nes jis vartojamas kalbant apie ne ES ar ne Lietuvos Respublikoje nustatytus muitus, mokesčius ar kitas įmokas. Jis apibrėžia tik atitinkamų muitų, mokesčių ar kitų įmokų nustatymo teritoriją. Nurodo, kad vietos mokesčių administratorius apskaičiavo muitą bei antidempingo muitą pagal 2011-03-23 importo deklaraciją, tačiau jų į apskaitą neįtraukė pagal Bendrijos muitinės kodekso 221 str. 3 d., nes pasibaigė 3 m. terminas pranešimo apie skolą muitinei pateikimui, todėl muitai ir antidempingo muitai apskaičiuoti pagal 2011-03-23 importo deklaraciją negali būti laikomi sumokėtinomis ar sumokėtomis sumomis ir dėl to jie neįtrauktini į pagal 2011-03-23 importo deklaraciją importuotų prekių PVM apmokestinamąją vertę.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į skundą nurodo, jog sutinka su Departamento prašyme išdėstyta pozicija ir teigia, kad atsakovo prašymas yra pagrįstas.
Prašymas tenkintinas.
Byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar MGK, priimdama skundžiamą sprendimą, tinkamai aiškino PVMĮ 15 str. 15 d. 1 p. nuostatas.
Departamentas teigia, jog vadovaujantis PVMĮ 15 str. 15 d. 1 p. į PVM apmokestinamąją vertę yra įtraukiami ne sumokėti ar sumokėtini, o ES nustatyti muitai, neatsižvelgiant į tai, jog jie yra neįtrauktini į apskaitą (pasibaigęs 3 m. laikotarpis pranešimui apie skolą muitinei pateikimui). Tuo tarpu, MGK teigia, jog vietos mokesčių administratoriui neįtraukus į apskaitą muito ir antidempingo muito sumos, šios sumos netrauktinos į importuojamų prekių apmokestinamąją vertę, nuo kurios skaičiuojamas importo PVM.
PVMĮ 15 str. 15 d. 1 p. nustatyta, jog importuojamų prekių apmokestinamoji vertė, nuo kurios skaičiuojamas importo PVM, apskaičiuojama prie šių prekių muitinės vertės, nustatytos vadovaujantis Bendrijos muitinės kodeksu ir jo taikymą reglamentuojančiais teisės aktais (o Europos Sąjungos prekių, kurių įvežimas į Europos Sąjungos teritoriją laikomas importu, atveju – prie prekių vertės, nustatytos pagal Muitinės kodekso ir jo taikymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas dėl prekių muitinės vertės nustatymo), papildomai pridedant už šias prekes sumokėtus arba sumokėtinus ne Europos Sąjungoje ar ne Lietuvos Respublikoje nustatytus muitus, mokesčius ir kitas įmokas, taip pat Europos Sąjungoje už šias prekes nustatytus importo muitus, Europos Sąjungoje ar Lietuvos Respublikoje nustatytus mokesčius ir kitas įmokas (išskyrus patį PVM).
Vadovaujantis PVMĮ 15 str. 15 d. 1 p. Komentaru, importuojamų prekių PVM apmokestinamoji vertė apskaičiuojama atitinkamoje muitinės deklaracijoje importo PVM apmokestinimo momentu – šios deklaracijos muitinėje priėmimo (Bendrijos muitinės kodekso 201 str. 2 d.) ir prievolės apskaičiuoti importo PVM atsiradimo momentu.
Tiekiant prekes, teikiant paslaugas ir įsigyjant prekes ES viduje, apmokestinamoji vertė apima visus atvejus, kai prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas už sandorius gauna atlygį iš prekes ar paslaugas įsigyjančio asmens. Tai apima ir tiesiogiai su šių sandorių kaina susijusias subsidijas. Apmokestinamoji vertė apima mokesčius, muitus ir rinkliavas (išskyrus patį PVM), taip pat atsitiktines išlaidas, kurias tiekėjui turi padengti prekes ar paslaugas įsigyjantis asmuo, bet neapima tam tikro kainos sumažinimo, nuolaidų ir patirtų išlaidų padengimo.
2006-11-28 Tarybos direktyvos 2006/112/EB „Dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos“ (toliau – ir Direktyva) 86 str. 1 d. a) p. nustatyta, jog apmokestinamoji vertė apima, jei dar jie nebuvo apimti mokesčius, muitus ir rinkliavas, kuriuos reikia mokėti už importo valstybės narės ribų, ir taip pat kuriuos reikia mokėti importuojant prekes, išskyrus privalomą sumokėti PVM. Kitaip tariant, importuojant prekes, apmokestinamoji vertė yra muitinės vertė, kuri apima mokesčius, muitus ir rinkliavas, kuriuos reikia mokėti už importo ES valstybės ribų, ir kuriuos reikia mokėti importuojant prekes (išskyrus patį PVM), taip pat atsitiktines išlaidas (pakavimo, transporto ir t. t.).
Iš minėtų nuostatos aiškiai matyti, jog ES nustatyti muitai, juos įtraukiant į PVM apmokestinamąją vertę, siejami ne su jų mokėtinumu, o su jų nustatymu.
Teismas taip pat pažymi, jog aiškinant PVMĮ 15 str. 1 d. 1 p. matyti, jog po sakinio dalies „pridedant už šias prekes sumokėtus arba sumokėtinus ne Europos Sąjungoje ar ne Lietuvos Respublikoje nustatytus muitus, mokesčius ir kitas įmokas“ yra pavartotas žodžių junginys „taip pat“, kurio sinonimas, remiantis lietuvių kalbos žodynu yra „irgi“. Tai leidžia daryti išvadą, jog taikomi ne tik sumokėti arba sumokėtini ne Europos Sąjungoje ar ne Lietuvos Respublikoje nustatyti muitai, mokesčiai ir kitos įmokos, bet ir ES nustatyti importo muitai, mokesčiai ir kitos įmokos (išskyrus PVM).
Posėdžio metu pareiškėjos atstovas teigė, jog PVMĮ 15 str. 15 d. 1 p. turi būti aiškinamas taip, jog visi minėtoje normoje nustatyti atvejai yra siejami su mokėtinom ir sumokėtom sumom, nes tam tikrus atvejus siejant su nustatytais mokesčiais susiklostytų situacija, jog turėtų būti sumokėti visi nustatyti mokesčiai.
Su tokiu pareiškėjos atstovo argumentu teismas nesutinka, nes sąvoka „nustatytos sumos“ negali būti aiškinama plečiamai, t. y. negali būti teigiama, jog įtraukiamos apskritai visos nustatytos sumos, o ne konkrečiai prekei nustatytos sumos. Lingvistiškai aiškinant PVMĮ 15 str. 15 d. 1 p. matyti, jog prieš visas toliau šioje normoje išvardintas sumas yra žodžiai „už šias prekes“. Vadinasi, tiek sumokėtos ir sumokėtinos sumos tiek ir nustatytos sumos yra siejamos su konkrečia preke, o ne apskritai su visais nustatytais importo muitais, mokesčiais ir kitomis įmokomis. Be to, kaip minėta, PVMĮ 15 str. 15 d. 1 p. nuostatos yra perkeltos iš Direktyvos 86 str. 1 d. a) p., kurioje aiškiai nurodoma kokie atvejai yra siejami su sumokėtinomis ir sumokėtomis sumomis ir kokie atvejai siejami su nustatytomis sumomis.
Taigi, Departamentas pagrįstai teigia, jog nagrinėjamu atveju UAB „Arnelitos prekyba“ importo metu turėjo sumokėti ne tik 2011-03-23 deklaracijoje nurodytas sumokėtas arba sumokėtinas sumas, bet ir ES nustatytus importo muitus, mokesčius ir kitas įmokas (išskyrus PVM), todėl darytina išvada, jog net vietos mokesčių administratoriui neįtraukus į apskaitą muito ir antidempingo muito sumos pagal 2011-03-23 importo deklaraciją, šios muito ir antidempingo muito sumos yra įtrauktinos į importuojamų prekių apmokestinamąją vertę, nuo kurios skaičiuojamas PVM.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su Departamento argumentu, jog MGK netinkamai aiškino PVMĮ 15 str. 15 d. 1 p. ir šiuo pagrindu ginčijama sprendimo dalis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str., 129 str., teisėjas
n u s p r e n d ė :
atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą tenkinti.
Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-03-04 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendžiamosios dalies 2 d., kuria pareiškėjai UAB „Arnelitos prekyba“ įregistruota mokestinė prievolė muitinei (3 516 Eur importo pridėtinės vertės mokesčio, 1 257 importo PVM delspinigių ir 351 Eur importo PVM baudos) panaikinta.
Atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014-11-28 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Donatas Vansevičius