Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A - 34- 252 - 2016
Malvyra Bučienė Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00124-2015-0
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
78.2.1; 121.14; 121.21

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. sausio 12 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Eigirdo Činkos, Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Jonaitienės,
uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. M. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-245-126-2015 dėl tėvystės nuginčijimo pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei S. K. bei atsakovės priešieškinį dėl tėvystės nustatymo, vaiko pavardės pakeitimo ir išlaikymo priteisimo atsakovui P. M., institucijai teikiančiai išvadą Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
ieškovas R. B. prašė nustatyti, kad jis nėra A. B., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad jis su atsakove susitikinėjo. Kai ji pradėjo lauktis, nutarė apsigyventi kartu. Po dukters gimimo jam kilo įtarimų, kad vaikas yra ne jo, nes atsakovė susirašinėjo su kitu vaikinu, jam nebūnant namuose nebeatsiliepdavo. Supratęs, kad atsakovė jam yra neištikima, santykius nutraukė. Atsakovė su ieškiniu sutiko ir pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti, kad atsakovas P. M. yra jos dukters tėvu, prašė priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą. Nuo reikalavimo pakeisti vaiko pavardę atsisakė. Ieškinyje nurodė, kad išsiskyrusi su R. B. pradėjo gyventi su P. M., kuris dukrą pripažino. Su atsakovu gyveno iki 2015-03-01. Nuo 2015-03-04 atsakovas vaiku visiškai nesirūpina, neteikia išlaikymo. Todėl prašo priteisti išlaikymą po 150 € kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimą 900 € už laikotarpį nuo 2015-03-04 iki ieškinio padavimo dienos.
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu ieškinį patenkino pilnai, priešieškinį tenkino iš dalies. Nustatė, kad ieškovas R. B. nėra A. B., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas ir priteisė iš atsakovės S. K. 78,53 € turėtų bylinėjimosi išlaidų R. B.. Nustatė, kad A. B., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas yra atsakovas P. M. ir priteisė išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 110 € nuo 2015-03-04 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaikui išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja paskyrė S. K.. Taip pat priteisė iš atsakovo 660 € išlaikymo įsiskolinimą nuo 2014-05-05 iki 2014-11-01 bei 22,06 € bylinėjimosi išlaidų valstybei. Bylą dalyje dėl pavardės vaiko pakeitimo nutraukė. Teismas nustatė, kad gera valia atsakovas išlaikymo vaikui neteikia. Įvertinęs vaiko amžių, kad A. B. yra vienerių metų ir keturių mėnesių amžiaus, įvertinęs tai, kad vaiko būtiniausi poreikiai turi būti pilnai patenkinti, teismas sprendė, kad vaikui kas mėnesį būtina 200 € suma. Įvertinęs vaiko tėvų turtinę padėtį, sprendė, jog ieškovė galėtų skirti mažesnę išlaikymo dalį, o atsakovas didesnę. Todėl priteisė iš atsakovo po 110 €. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas nuo vaiko gimimo išlaikymo neteikė iki 2014-11-01, t.y. iki kada šalys pradėjo gyventi kartu ir atsakovas dukrą išlaikė.
Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu. Jis nurodo, kad teismo sprendime nėra motyvų pagal teismas sprendė, kad vaikui reikalingas 200 € išlaikymas kas mėnesį, nes ieškovė nurodė, jog reikia 300 €. Teismas nesprendė kuo pagrįstos ieškovės nurodytos išlaidos už butą 70 €, 15 € poilsiui, 20 € vaiko lavinimui bei 15 € medikamentams. Tai tik ieškovės nurodytos sumos, kurios niekuo nepagrįstos. Jo manymu vaikui pakanka kas mėnesį 160 € sumos, kuri turėtų būti paskirstyta tarp šalių lygiomis dalimis. Jis dirba tik sezoninį darbą, todėl faktiškai dirba tik septynis mėnesius, todėl likusius mėnesius jis neišgalės mokėti po 110 € išlaikymą. Taip pat mano, kad jo ir atsakovės materialinė padėtis yra vienoda. Taip pat apeliantas nurodo, kad išlaikymo įsiskolinimas yra priteistas nepagrįstai. Teismas nesiaiškino faktinių bylos aplinkybių , neatkreipė dėmesio, kad ieškovės suklaidintas tėvystę pripažino R. B., kuris nuo dukters gimimo gyveno su ieškove ir išlaikė vaiką, todėl vaiko interesai nebuvo pažeisti ir tik ieškovė kalta, kad išlaikymą vaikui nuo gimimo teikė kitas asmuo. Be to, jis yra nupirkęs būtiniausius vaiko daiktus po jo gimimo, t.y. lovytės čiužinuką, patalynę, rūbelius, sauskelnes. Mano, kad jokio įsiskolinimo nėra. Todėl prašo priimtą sprendimą pakeisti ir priteisti išlaikymo dydį po 80 € kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o ieškinį dėl išlaikymo įsiskolinimo atmesti.
Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 d. įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d. įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str.). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).
Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Spręsdamas išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimą, teismas turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienai buvo 300 €. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems vaiko poreikiams. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas laikėsi išdėstyto teisinio reguliavimo, visapusiškai ir objektyviai įvertino šalių turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus ir padarė teisingas išvadas.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas P. M. dirba sezoninį darbą ir jo pajamos yra didesnės nei ieškovės gaunamos pajamos, kuriai dar tenka visas krūvis mažametį vaiką prižiūrėti visą laiką, juo rūpintis, domėtis jo pomėgiais ir visapusišku vystymuisi. Pirmosios instancijos teismas taip pat išsamiai aptarė ir įvertino visus nepilnametės dukters poreikius, įvertino ieškovės galimybes teikti išlaikymą ir pagrįstai sprendė, jog atsakovas turi didesnes galimybes teikti didesnį išlaikymą savo nepilnametei dukrai.
Apelianto argumentai dėl jo negalėjimo skirti didesnio išlaikymo savo dukrai ir dėl jo manymu reikalingo mažesnio išlaikymo dydžio mėnesiui yra nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais, o yra tik paties apelianto pamąstymai. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pats atsakovas teismo posėdžio metu sutiko mokėti 100 € išlaikymą, todėl neaišku kas pasikeitė teikiant apeliacinį skundą ir nebepripažįstant savo išdėstytų motyvų teismo posėdžio metu. Taip pat kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas yra jauno amžiaus ir turi visas galimybes dirbti tokį darbą, kuris suteiktų jam galimybes teikti nustatyto dydžio išlaikymą ir tinkamai pasirūpinti visapusišku dukters ugdymu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kas visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai(maistas, apranga, higiena ir pan), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos, pomėgiams, lavinami gabumai. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, pagrįstai nustatė, kad vaiko poreikiams patenkinti kas mėnesį reikia 200 €. Teisėjų kolegijos nuomone tai atitinka protingumo reikalavimus ir kasacinio teismo praktiką. Todėl priteistas išlaikymo dydis yra pagrįstas ir mažinti jo apelianto nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Apeliantas nesutinka su išlaikymo įsiskolinimo priteisimu bei nurodo, kad jis, dukrai gimus, yra prisidėjęs prie jos išlaikymo nupirkdamas būtinus reikmenis, be to, ieškovė gyveno su kitu vyru. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai yra nuginčijama tėvystė ir nustatoma kito asmens tėvystė, sprendžiant vaiko išlaikymo klausimą svarbu nustatyti, ar iki pasikeičiant tėvystei vaiko teisė į išlaikymą buvo užtikrinta tinkamai. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Vaiko teisė į išlaikymą atsiranda nuo jo gimimo momento, todėl jeigu byloje nėra duomenų apie tai, kad vaiko tėvu įrašytas asmuo materialiai nesirūpino vaiku, t.y. vaikui išlaikymą teikė abu įstatymų nustatyta tvarka vaiko tėvais įrašyti asmenys, tai vaiko teisė gauti išlaikymą iki pasikeičiant tėvystei nebuvo pažeista. Tokiu būdu nuginčijus tėvystę ir nustačius ją kitam asmeniui, šiam pareiga išlaikyti vaiką atsiranda nuo to momento, kai galima konstatuoti, kad vaiko teisė į išlaikymą nėra užtikrinama tinkamai. Vadinasi, išlaikymo įsiskolinimas gali būti išieškomas tik tuo atveju, jei bus nustatyta, kad iki pasikeičiant tėvystei, tėvu buvęs įrašytas asmuo, kuris nėra vaiko biologinis tėvas, materialiai nesirūpino vaiku. Priešingu atveju priteisti vaikui įsiskolinimą už išlaikymą iš kito asmens, kuris nuginčijo išlaikymą teikusio asmens tėvystę, nustatomo vaiko tėvu, nėra pagrindo. (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad R. B. materialiai nesirūpino vaiku, taigi vaiko teisė gauti išlaikymą buvo užtikrinta tinkamai. Šias aplinkybes patvirtina tai, kad ieškovei esant nėščiai ji pradėjo gyventi su R. B., su juo kūrė ateities planus ir gyveno kaip šeima iki 2014-11-01. Ieškovas R. B. taip pat ieškinyje nurodė, kad jis pripažino tėvystę, gimus dukrai ją įteisino ir gyveno su S. K. kaip šeima. Tokiu būdu, kolegija preziumuoja, kad dukra nuo jos gimimo buvo pilnai išlaikoma abiejų tėvų, kurie buvo nurodyti jos gimimo liudijime. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.200 str. ir iš apelianto nepriteistinas išlaikymo įsiskolinimas vaikui.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo naikintinas ir toje dalyje priešieškinys atmestinas. Dėl išlaikymo dydžio priteisimo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, keisti ar naikinti jį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas toje dalyje atmestinas.
Bylinėjimosi išlaidos paskirstytos pirmos instancijos teismo ieškovo R. B. ir atsakovės S. K. atžvilgiu paliktinos nepakeistos.
Bylinėjimosi išlaidos apelianto atžvilgiu paskirstytinos CPK 93 IR 96 str. pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantui yra suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba 50 procentų dydžio, todėl priklausantis mokėti žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą mažintinas 50 procentų ir valstybei priteistina 19,80 € žyminio mokesčio, o iš ieškovės S. K. priteistina apeliantui 15 € turėtų bylinėjimosi išlaidų paduodant apeliacinį skundą. Taip pat paliktinos priteistos iš apelianto procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš P. M. priteista 660 € išlaikymo įsiskolinimas nuo 2014-05-05 iki 2014-11-01 ir toje dalyje priešieškinį atmesti.
Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir išdėstyti taip:
Priteisti ir S. K. 78,53 € (septyniasdešimt aštuonis eurus 53 ct) bylinėjimosi išlaidų R. B. ir 15 € (penkiolika eurų) turėtų bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo padavimą P. M..
Priteisti iš P. M. valstybei 24,70 € (dvidešimt keturis eurus 70 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Eigirdas Činka
Birutė Jonaitienė
Nijolė Danguolė Smetonienė