Byla Nr. 1A-595-626/2016

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55160-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.6.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. spalio  7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės) ir Aušros Valinskienės,

sekretoriaujant I. L.,

dalyvaujant prokurorei I. G.,

nuteistajam S. J. ir jo gynėjui advokatui A. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-15 nuosprendžio, kuriuo S. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 641 straipsnį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1-3 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo  bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemones: draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams (BK 68 straipsnis); 10 MGL (376,60 eurų) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 71 straipsnis).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

S. J. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis ir kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2015-10-04, apie 15.23 val., vairavo nustatyta tvarka neįregistruotą automobilį VW Touran, be valstybinių numerių, esant atimtai teisei vairuoti transporto priemones ir būdamas neblaivus (nustatytas 1,95 promilių girtumas). Tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, <...>", važiuodamas Ūmėdžių gatve, pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad „<...> Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties <...>", t. y. važiuodamas Ūmėdžių gatve link Vaduvos gatvės, nepasirinko saugaus greičio, nesugebėjo vairuojamo automobilio sustabdyti, atsitrenkė į kelkraštyje stovintį A. K. priklausantį automobilį „VW Golf (v. n. (duomenys neskelbtini) ir nesunkiai sutrikdė kartu važiavusio keleivio J. V. sveikatą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis S. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-15 nuosprendį ir pritaikius BK 38 straipsnį jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti. Taip pat prašo atlikti įrodymų tyrimą, išklausyti potencialų liudytoją V. A..

Apeliaciniame skunde nurodo, kad kaltę apeliantas visiškai pripažįsta, tačiau nesutinka su teismo išvada, kad byloje nėra pagrindų taikyti BK 38 straipsnį ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti. Teigia, kad įvykio dieną vairuoti neketino ir nesupranta kodėl vairavo, nežino kaip atsidūrė automobilyje, negali pasakyti nei kur, nei ko važiavo, pabudo nuo smūgio vairuotojo vietoje. Dėl įvykdytos veikos nuoširdžiai gailisi ir tvirtina, kad daugiu niekada nevairuos išgėręs. Iki šio įvykio alkoholiu nepiktnaudžiavo, o po šio įvykio alkoholio visiškai atsisakė. Atlygino žalą. Teismas nustatė dvi lengvinančias atsakomybę aplinkybes, sunkinančių – nenustatė. Taip pat teismas nurodė, kad bylos nustatytos aplinkybės atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas. Nesutinka su teismo išvada, kad nėra BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintos sąlygos, t. y. su tuo, jog nėra pagrindo manyti, kad apeliantas ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymi, kad jis teisiamas pirmą kartą, teismas patikėjo jo nuoširdžiu gailėjimusi, jis dėjo visas pastangas visiškai atlyginti žalą, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios garantavo, kad daugiau nieko panašaus nebepadarys, neblaivus už vairo nesės.  Pažymi, kad yra ir asmuo, kuris gali už jį laiduoti, tai jo sesuo V. A..

Skundas netenkintinas

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas dėl BK 38 straipsnio netaikymo pagrįstas, motyvuotas ir nekeičiamas. BK bendrosios dalies norma netinkamai pritaikoma tada, kai, esant pagrindui ir sąlygoms taikyti konkrečią normą, ji nepritaikoma. Nuteistojo S. J. atveju apylinkės teismas pripažino, kad nėra BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos sąlygos. Tokios išvados nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentai.

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, teismas gali tik tada, kai yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos ir nėra aplinkybių, numatytų to paties straipsnio 2 dalyje (negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai).

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto argumentą, kad nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius. Kolegija pažymi, kad viena iš būtinų sąlygų BK 38 straipsniui taikyti yra teismo manymas, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors apeliantas anksčiau neteistas, su nukentėjusiuoju susitaikė ir atlygino turtinę žalą civiliniam ieškovui, tačiau teismas pagrįstai svarstydamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgė į apelianto elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą bei nusikalstamos veikos, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo aplinkybes, pasekmes. Šį nusikaltimą apeliantas padarė esant atimtai teisei vairuoti transporto priemones ir būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 1,95 proc. promilės girtumo). Kaip pats nurodo, dėl stipraus apsvaigimo visiškai nepamena kas buvo prieš ir po eismo įvykio. Prieš nusikaltimo padarymą apeliantas 2015-08-28 buvo baustas administracine tvarka už automobilio vairavimą išgėrus (Vilniaus miesto apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byla A2.6.-11222-992/2015). Pažymėtina, kad 2015-08-28 teismas pasitikėdamas S. J. nuoširdžiu gailesčiu, teigimu, kad jis padarė išvadas dėl savo netinkamo elgesio, pritaikė ATPK 301 straipsnio nuostatas ir paskyrė švelnesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, tačiau apeliantas naują teisės pažeidimą padarė nepraėjus 2 mėnesiams nuo pirmesnio teisės pažeidimo padarymo ir mėnesiui po nutarimo, administracinio teisės pažeidimo byloje, priėmimo, būdamas dar labiau apsvaigęs nuo alkoholio, kuris sukėlė sunkesnes pasekmes. Be to, apeliantas ne kartą baustas už greičio viršijimą. Visa tai rodo, kad pagrįsta apylinkės teismo išvada, jog nėra pagrindo teigti, kad S. J. daugiau nedarys nusikalstamų veikų.

Pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į apelianto skunde nurodytas aplinkybes, neskyrė jam realios laisvės atėmimo bausmės, t. y. atidėjo laisvės atėmimo bausmės vykdymą dar kartą pasitikėdamas apelianto nuoširdumu ir suteikdamas šansą pasitaisyti neizoliuotam nuo visuomenės. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės yra švelnesnės nei ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytų nuobaudų minimumas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

nuteistojo S. J. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Nutartis gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasacine tvarka per tris mėnesius nuo jos paskelbimo dienos. 

Teisėjai                                                                                     Audrius Cininas

                                                                                    Vitalija Norkūnaitė

                                                                                    Aušra Valinskienė