Civilinė byla Nr. e2-1121-1120/2022
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00087-2022-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.6.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 10 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Snails“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės atskirąjį skundą.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Baltic Snails“ (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovams E. R. ir UAB „Vaizga“ (toliau – atsakovai) dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ieškovei. Ieškovė prašo pripažinti, kad ieškovės kaip statinių savininkės pirmumo teisė įsigyti parduodamus žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas I), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas II), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas III, visi kartu – žemės sklypai), buvo pažeista ir perkelti ieškovei pirkėjo teises ir pareigas pagal 2022 m. gegužės 5 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1356 (toliau – Sutartis) dalyje dėl žemės sklypų perleidimo; priteisti iš ieškovės atsakovei UAB „Vaizga“ 68 980 Eur jos sumokėtas sumas už žemės sklypus.
2. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 2 d. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl teismo liudijimo išdavimo, kuriuo prašė išduoti teismo liudijimą ieškovei atlikti (organizuoti) žemės sklypų I ir II kadastrinius matavimus (tame tarpe – visus su matavimais susijusius veiksmus: parengti (organizuoti) žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktus, žemės sklypų planus, kadastrinių duomenų bylas, suderinti parengtus dokumentus su atitinkamomis institucijomis, įregistruoti reikalingus dokumentus ir nustatytus kadastro duomenis viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) ,,Registrų centras“); išduoti teismo liudijimą ieškovei atlikti (organizuoti) miško, esančio žemės sklypuose I ir II, taksaciją miško ribų patikslinimui (tame tarpe – visus su taksacija susijusius veiksmus: suderinti parengtus dokumentus su atitinkamomis institucijomis, įregistruoti reikalingus dokumentus VšĮ ,,Registrų centras“, Miškų kadastre).
3. Ieškovė nurodė, kad jos nuosavybės teise valdomi statiniai yra žemės sklypuose I ir II, tačiau statiniai de facto (faktiškai) patenka į miško ūkio paskirties žemės sklypo III ribas. Žemės sklypuose yra netiksliai atliktas miško taksavimas (miško plotas pažymėtas ant statinių). Ieškovę konsultavę matininkai be kadastrinių matavimų (koordinačių nustatymo) negali tiksliai apskaičiuoti ieškovės statiniams eksploatuoti reikalingo ploto. Atsižvelgiant į tai, ieškovės nuomone, tikslinga atlikti žemės sklypuose I ir II esančio miško taksaciją, žemės sklypų kadastrinius matavimus ir apskaičiuoti ieškovės statiniams reikalingą eksploatuoti plotą.
4. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo išduoti teismo liudijimą be atsakovų sutikimo atlikti (organizuoti) žemės sklypuose I ir II kadastrinius matavimus ir miško taksaciją bei su tuo susijusius veiksmus.
5. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 19 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarties.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės 2022 m. rugsėjo 9 d. atskirąjį skundą, nurodydamas, kad teismo atsisakymas išreikalauti ar išduoti liudijimą įrodymams gauti nėra skundžiamas atskiruoju skundu atskirai nuo galutinio teismo procesinio sprendimo, nes tokios galimybės nenumato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) ir tokia nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovė UAB ,,Baltic Snails“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl atskirojo skundo priėmimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
8. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartis užkerta kelią tolimesniam bylos nagrinėjimui, užkerta kelią ieškovei įrodyti aplinkybes, kurias ji privalo įrodyti, siekdama ieškinio patenkinimo. Ieškovė yra saistoma pareigos įrodyti, kad jos prašymas perkelti pirkėjo teises ir pareigas pagal Sutartį dalyje dėl žemės sklypų yra pagrįstas poreikiu ieškovės nuosavybės teise valdomiems statiniams eksploatuoti, t. y. įrodyti, kad minėti sklypai yra tokio dydžio, koks būtinas statiniams eksploatuoti. Nurodytai informacijai pagrįsti reikalingi specialistų atlikti skaičiavimai, turi būti parengta išvada, dėl ko žemės sklypams turi būti atlikti kadastriniai matavimai (šiuo metu visi ginčo sklypai neturi kadastrinių matavimų, jiems atlikti tik preliminarūs matavimai, sklypai nepažymėti valstybinėje koordinačių sistemoje, neturi su valstybine koordinačių sistema susietų sklypų ribų taškų). Be to, tikslinga atlikti žemės sklypuose esančio miško taksaciją, nes pagal dabartinius duomenis ginčo žemės sklypuose esantis miškas yra pažymėtas ant pastatų ir statinių. Esant tokiai situacijai matininkai negali parengti kadastrinių duomenų bylos dėl prieštaringų registrų duomenų – tiek miškas, tiek pastatai, pagal registrų duomenis, yra toje pačioje vietoje.
9. Atsakovė UAB ,,Vaizga“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:
9.1. CPK 199 straipsnyje ir kitose civilinio proceso teisės normose nėra tiesiogiai įtvirtinta šalių teisė joms nepalankų rezultatą, susijusį su rašytinių įrodymų išreikalavimu (teismo liudijimo (ne)išdavimu), apskųsti atskiruoju skundu.
9.2. Pirmosios instancijos teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartis nesudarė jokių kliūčių tolesnei bylos eigai, todėl negalėjo būti skundžiama CPK 334 straipsnio pagrindu.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra pagrindo išeiti už atskirojo skundo ribų.
Dėl galimybės atskiruoju skundu skųsti CPK 199 straipsnio pagrindu priimtą nutartį
11. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektu yra Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartis, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės 2022 m. rugsėjo 9 d. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarties dėl atsisakymo išduoti teismo liudijimą (CPK 199 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismo atsisakymas išreikalauti ar išduoti liudijimą įrodymams gauti nėra skundžiamas atskiruoju skundu atskirai nuo galutinio teismo sprendimo, nes tokios galimybės nenumato CPK ir tokia nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai.
12. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartis užkerta kelią tolimesniam bylos nagrinėjimui, taip pat užkerta kelią ieškovei įrodyti aplinkybes, kurias ji privalo įrodyti, siekdama ieškinio patenkinimo.
13. Byloje dalyvaujančių asmenų teisė paduoti atskirąjį skundą dėl neįsiteisėjusios pirmosios instancijos teismo nutarties nustatyta CPK 334 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatą pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.
14. CPK 198 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba CPK nustatyta tvarka išreikalaujami teismo. Pagal CPK 199 straipsnio 1 dalį asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti.
15. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo instituto, yra konstatuota, kad CPK nenustato galimybės apeliacine tvarka apskųsti teismo nutartį dėl įrodymų rinkimo (CPK 212 straipsnio 1 dalis), tokia nutartis neužkerta kelio bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2005).
16. Tačiau, Lietuvos Aukščiausias Teismas 2018 m. birželio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑245-378/2018 yra išaiškinęs, kad nors CPK 199 straipsnio tvarka priimtos nutartys nėra skundžiamos atskiruoju skundu, tačiau tokiu atveju, kai nutarties turinys faktiškai šios normos nuostatų neatitinka, turi būti sprendžiama, ar tokia nutartimi faktiškai nėra užkertamas kelias tolesnei bylos eigai, ir svarstomas klausimas, ar dėl tokios nutarties negali būti duodamas atskirasis skundas.
17. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinio reikalavimą perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas pagal Sutartį grindžia tuo, kad ieškovės nuosavybės teise valdomi statiniai yra Sutartimi atsakovei UAB ,,Vaizga“ nuosavybės teise perleistų žemės sklypų ribose. Ieškovė nurodo, kad ginčo statiniai yra faktiškai naudojami ir jų eksploatacijai yra reikalingi UAB ,,Vaizga“ perleisti žemės sklypai. Taigi, ieškovė, siekdama ieškinio reikalavimo patenkinimo, turi pagrįsti savo teiginius dėl ieškovei ginčo statiniams eksploatuoti reikalingo ploto.
18. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo žemės sklypų kadastriniai matavimai nėra atlikti, atlikti tik preliminarūs matavimai. Pagal preliminarius žemės sklypų matavimus, ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai, registruoti žemės sklypuose I ir II, faktiškai patenka į žemės sklypo III ribas. Žemės sklypuose taip pat netiksliai atliktas miško taksavimas – miško plotas pažymėtas ant statinių.
19. Ieškovė, siekiant nustatyti jos nuosavybės teise valdomiems statiniams reikalingą eksploatuoti plotą ginčo žemės sklypuose, kreipėsi į UAB ,,TopoEra“ matininką, kuris nurodė, kad apskaičiuoti ar nustatyti žemės sklypuose I ir II esantiems statiniams reikalingą naudoti ir aptarnauti žemės plotą pagal šiuose pastatuose vykdomą veiklą šiuo metu nėra galimybės. Pažymėjo, kad šie žemės sklypai yra pamatuoti atliekant preliminarius matavimus, šių žemės sklypų ribos (posūkių taškai) ir juose esantys pastatai, statiniai, rampos, dangos, žemės naudmenų kontūrai, specialiosios žemės naudojimo sąlygos, servitutai ir kiti paviršiaus objektai nėra pažymėti valstybinėje koordinačių sistemoje, dėl to neaiški (netiksli) šių objektų vieta vienas kito atžvilgiu, neaiškus šių žemės sklypų plotas. Paaiškino, kad, norint apskaičiuoti žemės sklypuose esantiems statiniams reikalingą naudoti ir aptarnauti žemės plotą pagal šiuose pastatuose vykdomą veiklą, reikia: 1) atlikti šių žemės sklypų kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje, nustatant jų tikslų plotą, posūkių taškus, pastatų, servitutų koordinates koordinačių žiniaraštyje; 2) atlikti žemės sklypų kadastrinius matavimus, tiksliai nustatyti miško žemės buvimo vietą (atlikti miško pertaksavimą), nes Miškų kadastro žemėlapyje dalis miško žemės pažymėta ant pastatų, kiemo dangų ar kitų paviršių; 3) atliktus žemės sklypų kadastrinius matavimus įregistruoti VšĮ „Registrų centras“.
20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo atsisakymas ieškovei išduoti leidimą atlikti atsakovei priklausančių ginčo žemės sklypų kadastrinius matavimus, žemės sklypuose esančio miško taksaciją bei atlikti su tuo susijusius veiksmus, reiškia nusprendimą ne dėl procesinių (pateikti dokumentus, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 197 straipsnio 1 dalis), bet dėl materialiųjų atsakovės teisių ir pareigų, nes ieškovės prašomi atlikti veiksmai – leidimo išdavimas atlikti kadastrinius matavimus ir miško taksaciją, yra susiję su atsakovės kaip žemės sklypų savininkės teisėmis ir pareigomis – atlikus ginčo žemės sklypų kadastrinius matavimus ir žemės sklypuose esančio miško taksaciją galimai pasikeistų atsakovės nuosavybės teise valdomų žemės sklypų ribos.
21. Pažymėtina, kad CPK 199 straipsnio nuostatos nėra skirtos tokioms situacijoms, kai sprendžiamas klausimas dėl šalių įpareigojimo ar leidimo išdavimo atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių keistųsi jų materialiosios teisės ir pareigos. Kaip minėta pirmiau, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors CPK 199 straipsnio tvarka priimtos nutartys nėra skundžiamos atskiruoju skundu, tačiau tokiu atveju, kai nutarties turinys faktiškai šios normos nuostatų neatitinka ir tokia nutartimi yra užkertamas kelias tolesnei bylos eigai, dėl tokios nutarties gali būti duodamas atskirasis skundas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-378/2018).
22. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartimi, atsisakydamas išduoti teismo liudijimą dėl leidimo atlikti ginčo žemės sklypų kadastrinius matavimus, žemės sklypuose esančio miško taksaciją ir su tuo susijusius veiksmus, iš esmės nusprendė dėl atsakovės kaip ginčo žemės sklypų savininkės teisių apimties (dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribų), o tai reiškia ginčo dėl teisės faktinį išsprendimą nesant dėl to byloje pareikšto reikalavimo, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad tokia nutartimi buvo užkirsta galimybė tolesnei bylos eigai (ginčui dėl žemės sklypų ribų).
23. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškinio civilinio proceso teisės normas, nepagrįstai sprendė, jog Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartis, kuria atsisakyta leisti ieškovei UAB ,,Baltic Snails“ atlikti atsakovei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus, žemės sklypuose esančio miško taksaciją ir su tuo susijusius veiksmus, nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartis panaikinama, o klausimas dėl ieškovės UAB ,,Baltic Snails“ atskirojo skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarties priėmimo perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėja Agnė Tikniūtė