Administracinio nusižengimo byla

Nr. AN2-53-491/2020

Teisminio proceso Nr. 4-37-3-00001-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 29 d.    

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens G. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 4 d. nutarties, kuria buvo panaikintas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ir byla grąžinta iš naujo tirti,  

nustatė:

1.       Institucijoje 2019 m. gruodžio 17 d. buvo gautas A. K. prašymas, kuriame jis nurodė, kad tą pačią dieną 10 val. atvyko į gyvenamąsias ir darbo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), tačiau į jas negalėjo patekti, nes patalpų savininkė, buvusi jo sutuoktinė G. K. pakeitė durų spynas, išnešė jo patalynę, atjungė elektros energiją, vandens tiekimą. Pareiškėjas prašė patraukti G. K. administracinėn atsakomybėn už savavaldžiavimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnį.

2.       Institucijos 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimu, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena, padarius išvadą, kad G. K. veikoje nėra administracinio nusižengimo pagal ANK 518 straipsnį požymių. Nutarime nurodyta, kad G. K. yra patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė, todėl ji, pakeisdama durų spynas ir taip apribodama A. K. galimybę į jas patekti, veikė tinkamai, nei A. K., nei kiti asmenys į jai priklausančias patalpas be jos sutikimo patekti negalėjo.

3.       Nesutikdamas su tokiu nutarimu, pareiškėjas A. K. pateikė skundą apylinkės teismui. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas jo skundą patenkino – panaikino Institucijos 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimą ir grąžino šią bylą iš naujo tirti. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad 2019 m. gruodžio 17 d. A. K. dar nebuvo iškeldintas iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), todėl nors šių patalpų savininkė yra G. K., A. K. turėjo teisę patekti į šias patalpas. Teismas padarė išvadą, kad G. K., pakeisdama patalpų durų spynas, galimai savavališkai suvaržė pareiškėjo A. K. teisę patekti į šias patalpas. Teismas sprendė, kad Institucijos pareigūnas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė bei įvertino visus bylai svarbius duomenis, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą nutarimą.

4.       Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo G. K. prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškėjo A. K. skundo netenkinti ir Institucijos 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimą paikti galioti nepakeistą. Apeliaciniame skunde nurodoma :

1.1.                      Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai sprendė, kad G. K. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 1 – 3 dalis, kadangi pats A. K. elgėsi piktybiškai, nevykdė įsiteisėjusių teismų sprendimų, taip pažeisdamas G. K. teisę į nuosavybę. Kadangi A. K. ignoruoja įsiteisėjusius teismų sprendimus, jis negali tikėtis teisminės gynybos.  

1.2.                      Jokie galiojantys teisės aktai nedraudžia patalpų savininkui, šiuo atveju – G. K., disponuoti turtu savo nuožiūra, t. y. pakeisti durų spynas, kai šiose patalpose ji neberado dalies savo daiktų, bei neįpareigoja leisti A. K. šiomis patalpomis naudotis. Minimose patalpose A. K. jau nebegyveno, jis buvo išsivežęs dalį savo daiktų. Prašydamas patraukti G. K. administracinėn atsakomybėn, jis tik siekia jai pakenkti, neleisti kuo ilgiau pilnavertiškai naudotis savo patalpomis.

1.3.                      Atsižvelgiant į tai, kad G. K., pakeisdama patalpų durų spynas siekė apsaugoti savo pačios turtą, kad A. K. nuosavybės teisės į šias patalpas neturi, gyvena kitur ir dalį savo daiktų išsivežė, darytina išvada, kad ji neturėjo tyčios savavaldžiauti ir pažeisti A. K. interesus. Jei G. K. ir būtų kaip nors suvaržiusi A. K. teises, savo galimai pažeistas teises pareiškėjas gali ginti civilinio proceso tvarka, kadangi ginčai dėl teisės naudotis turtu yra civilinės teisės dalykas.

5.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovas Tomas Kuolas prašo šį skundą tenkinti. Pažymi, kad Institucijos 2019 m. gruodžio 20 d. nutarime nurodyti pagrįsti motyvai, kodėl administracinio nusižengimo teisena nutraukiama, todėl nebuvo jokių priežasčių šį nutarimą panaikinti.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

6.       Nagrinėjamu atveju Institucijos 2019 m. gruodžio 20 d. nutarime buvo padaryta išvada, kad G. K. veikoje nėra administracinio nusižengimo pagal ANK 518 straipsnį požymių, kadangi ji, pakeisdama savo patalpų durų spynas, taip užkirsdama kelią A. K. patekti į šias patalpas, kuriose laikomi jo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ daiktai, veikė tinkamai. Tuo tarpu apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje sprendė, kad tokia išvada neatitinka bylos aplinkybių, ji buvo priimta nepakankamai išsamiai įsigilinus į byloje surinktus duomenis, todėl nėra pagrįsta ir sąlygojo neteisingo nutarimo priėmimą. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo byloje surinktų duomenų vertinimu ir padarytomis išvadomis.

7.       Šioje byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi, buvo nutraukta A. K. ir G. K. santuoka ir, be kita ko, žemės sklypas su statiniu (kontora su gyvenamosiomis patalpomis), kitais inžinieriniais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), buvo priteistas asmeninės nuosavybės teise G. K. Po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo 2018 m. balandžio 18 d. G. K. prašė A. K. atlaisvinti minėtas patalpas, tačiau jis geranoriškai to nepadarė. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu buvo nutarta iškeldinti A. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš G. K. patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Antstolė Irena Bakšienė 2019 m. liepos 11 d. priėmė patvarkymą dėl A. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priverstinio iškeldinimo, iškeldinamo turto saugotojo skyrimo, policijos ir turto saugotojo dalyvavimo iškeldinime. Priverstinis iškeldinimas turėjo būti vykdomas 2019 m. rugpjūčio 1 d., tačiau A. K. apylinkės teismui padavė skundą dėl antstolės veiksmų, prašydamas panaikinti jos 2019 m. liepos 11 d. patvarkymą. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 27 d. nutartimi A. K. skundas dėl antstolės veiksmų buvo atmestas. Šis teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, nes A. K. jį apskundė apeliacinės instancijos teismui ir šis jo skundas dar nėra išnagrinėtas. Kadangi teisme dar yra sprendžiamas antstolės I. Bakšienės 2019 m. liepos 11 d. patvarkymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, antstolė nevykdo priverstinio A. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškeldinimo iš G. K. patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Tokias aplinkybes patvirtina pareiškėjo A. K., suinteresuoto asmens G. K., antstolės I. Bakšienės paaiškinimai, teismų priimti procesiniai sprendimai civilinėse bylose ir kiti byloje surinkti duomenys.

8.       Pagal ANK 518 straipsnį administracinę atsakomybę užtraukia savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Veikos kvalifikavimui pagal šį straipsnį yra reikšminga nustatyti veikos teisėtumą, t. y. ar asmuo savo tariamą ar tikrą teisę įgyvendina įstatymų nustatyta tvarka, ar savavališkai. Savavaldžiavimas pasireiškia aktyviais veiksmais – savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu.

9.       Visų pirma, apygardos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nepaisant to, jog G. K. asmeninės nuosavybės teise ir priklauso patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), tačiau nei A. K., nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar nėra iškeldinti iš šių gyvenamųjų ir darbo patalpų, kuriomis jie naudojosi iki A. K. ir G. K. santuokos nutraukimo. Kadangi tuo pačiu Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi, nebuvo išspręstas klausimas dėl A. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškeldinimo iš minimų patalpų, o A. K. atsisakė savanoriškai iš jų išsikelti pats, buvo pradėta kita įstatymo numatyta teisena – priverstinis jo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškeldinimo procesas. Kadangi šis procesas dar nėra pasibaigęs, jis šiuo metu nevyksta dėl nagrinėjamo skundo dėl antstolės 2019 m. liepos 11 d. patvarkymo, nei A. K., nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali būti ribojama galimybė patekti į gyvenamąsias ir darbo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), iki kol šie asmenys nebus priverstinai iškeldinti iš šių patalpų arba iš jų išsikels savo noru. Šios išvados nepaneigia faktai, jog šiuo metu A. K. turi kitą gyvenamąją vietą, išsivežė dalį daiktų, ir pan.

10.       Antra, apygardos teismas sutinka ir su kita esmine apylinkės teismo išvada, kad G. K., pakeitusi patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), durų spynas ir taip apribodama galimybę A. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ patekti į šias patalpas, kuriomis jie naudojasi, savo veiksmais galimai suvaržė A. K. teises. Iš šių aptartų duomenų galima spręsti, kad tokiais savo veiksmais G. K. galimai nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 769 straipsnio, kuriame numatyta tik teisminė iškeldinimo tvarka ir kurią priverstinai gali vykdyti tik antstolis. Ši teisės norma neleidžia savavališkai vykdyti iškeldinimą ne teismine tvarka, net ir piktybiškai iš patalpų vengiančio išsikelti asmens. Apygardos teismas, kaip ir apylinkės teismas, neneigia, kad A. K. jau ilgą laiką vengia išsikelti iš G. K. patalpų, tačiau ir tokioje situacijoje G. K. turėjo laikytis iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų tvarkos, numatytos CPK 769 straipsnyje. Tai, kad teisminis iškeldinimas gali užsitęsti ir šiuo atveju užsitęsė, negali pateisinti jos veiksmų, kuriais ji galimai apribojo iškeldinamajam A. K. teisę patekti į patalpas.   

11.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai G. K. veikoje nustatė atitinkamus CK normų pažeidimus. Tačiau iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas sprendimą priėmė dėl Institucijos 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, o ne G. K. galimos kaltės ar nekaltumo, juolab, kad jai dar net nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Tai, kad A. K. veiksmai kelia tam tikrus nepatogumus, nepasitenkinimą ar net galimai materialinius nuostolius, šiuo atveju yra ne administracinių nusižengimų teisenos nagrinėjimo dalykas ir G. K. savo interesus gali ginti naudodamasi kitomis teisinėmis priemonėmis.

12.       Atsižvelgdamas į tai, kas buvo išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad Institucija, priimdama 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimą, netinkamai įvertino faktinę situaciją tarp šalių, nepasibaigusį procesą dėl A. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškeldinimo iš G. K. priklausančių patalpų, ir todėl priėmė neteisingą sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal A. K. prašymą. Apylinkės teismas, panaikindamas šį nutarimą, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad turi būti iš naujo tiriama ir vertinama, ar aptarti G. K. veiksmai gali būti pripažįstami kaip savavaldžiavimas pagal ANK 518 straipsnį. Apygardos teismas pažymi ir tai, kad savavaldžiavimo faktas negali būti paneigiamas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma įvertinus visus byloje surinktus duomenis, kas šiuo atveju nebuvo padaryta. 

13.       Dėl apeliacinio skundo teiginių, susijusių su A. K. iškeldinimu, apygardos teismas nepasisako, kadangi tai yra civiliniai teisiniai santykiai, dėl kurių šiuo metu, kaip jau minėta, vyksta teisminis procesas. Taip pat apygardos teismas nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su G. K. tyčia savavaldžiauti, klausimu, ar A. K. turėjo galimybę savo galimai pažeistas teises ir interesus ginti kitomis teisinėmis priemonėmis, kadangi visa tai buvo iš naujo tiriama ir vertinama Institucijos, kuriai grąžinama ši byla.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir suinteresuoto asmens G. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas                                                                               Valdas Meidu