Baudžiamoji byla Nr. 1-2625-923/2012;

(Proceso Nr. 57-1-00729-11-6)

Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.14.5.1; 1.1.6.3; 2.3.6.4.6 (S)

KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 6 d.

Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Agnei Kuckailienei, E. S., Gitanai Žitinevičienei, dalyvaujant prokurorui Romanui Mackevičiui, kaltinamajam V. J., jo gynėjai advokatei Dianai Višinskienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 182 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

V. J., turėdamas vieningą tyčią savo naudai apgaule įgyti svetimą turtą, neturėdamas galimybių įdarbinti asmenų užsienyje, 2011 m. balandžio mėnesį, nenustatytą dieną, nurodė A. B., kad ši sudarytų su asmenimis Konsultavimo paslaugų teikimo sutartis, įsipareigotų juos įdarbinti Norvegijoje bei paimtų iš jų mokestį už šias paslaugas, o kelionę į Norvegiją ir darbą Norvegijoje suorganizuos jis bei suteikė A. B. patalpas (duomenys neskelbtini), po ko, 2011 m. balandžio mėnesį, nenustatytą dieną, E. K. pagal skelbimą internetinėje svetainėje www. (duomenys neskelbtini).lt paskambinus telefonu (duomenys neskelbtini), prisistatė jai G. vardu ir melagingai informavo, kad ji už 1000 Lt mokestį bei 650 Lt išlaidas kelionei, bus įdarbinta Norvegijoje pakavimo fabrike bei nurodė E. K. pasirašyti Konsultavimo paslaugų teikimo sutartį ir už paslaugas sumokėti 1000 Lt, po ko 2011-04-19 E. K. atvyko į patalpas (duomenys neskelbtini), Kaune ir pasirašiusi su A. B. Konsultavimo paslaugų teikimo sutartį sumokėjo jai 1000 Lt, kuriuos A. B. 2011-04-19 Kaune, Jonavos g. 260 perdavė jam, tačiau įdarbinta Norvegijoje nebuvo,

be to, 2011 m. balandžio mėn. nenustatytą dieną, nukentėjusiajai S. L. pagal skelbimą internetiniame puslapyje wvvw.skelbiu.lt paskambinus telefonu (duomenys neskelbtini), prisistatė jai M. V. individualios įmonės atstovu ir melagingai informavo, kad ji už 1000 Lt mokestį bus įdarbinta Norvegijoje, Bergeno mieste šaldytų produktų fasavimo įmonėje, bus apgyvendinta ir vežama į darbą nemokamai bei nurodė S. L. pasirašyti Konsultavimo paslaugų teikimo sutartį ir už paslaugas sumokėti 1000 Lt, po ko 2011-04-22 S. L. atvyko į patalpas (duomenys neskelbtini) ir pasirašiusi su A. B. Konsultavimo paslaugų teikimo sutartį sumokėjo jai 1000 Lt, kuriuos A. B. 2011-04-22 (duomenys neskelbtini) perdavė jam, tačiau įdarbinta Norvegijoje nebuvo, tokiu būdu jis V. J. apgaule įgijo svetimą E. K. priklausantį turtą – 1000 Lt ir svetimą S. L. priklausantį turtą – 1000 litų.

Kaltinamasis V. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad internete rado skelbimą, jog M. K. įdarbina žmones, su juo susisiekė, tikėjosi surasti žmonių, ieškančių darbo užsienyje, ir per M. K. įmonę juos įdarbinti. Pats realios galimybės įdarbinti žmones neturėjo, tačiau dėjo skelbimus internete, jog gali įdarbinti žmones užsienyje. Kadangi jis neturėjo patento užsiimti tokia veikla, L. J. surado savo pažįstamą M. V., jis surado ir išnuomojo patalpas (duomenys neskelbtini) Kaune. M. V. kilo įtarimų, kad žmones realiai nebus įdarbinti pagal tą sutartį, kurią jie pasirašo, todėl ji atsisakė toliau su juo dirbti. Tada jis tam darbui surado savo pažįstamą A. B., kuri turėjo išsiėmusi patentą. A. B. pasakė, kad ji turės sėdėti biure ir priimti pagal skelbimą atsiliepusius žmones, norinčius įsidarbinti užsienyje, duoti jiems pasirašyti sutartį, paimti iš žmogaus 1000 litų, informuoti žmogų apie kelionę, darbą, gyvenimo sąlygas. Pinigų sumą 1000 litų nustatė jis, iš šios sumos 600 litų buvo skirta M. K. už žmonių nuvežimą į užsienį ir įdarbinimą, 400 litų – liko jam, iš tos sumos 200 litų jis mokėjo A. B. už darbą, apie 120-150 likdavo jam asmeniškai, dar reikėjo mokėti ir už patalpų nuomą. Į jo skelbimus atsiliepė E. K. ir S. L.. Šioms moterims prisistatė svetimu vardu. Paaiškino, kad jos bus įdarbintos Norvegijoje, žuvies fabrike, nurodė, kokiu adresu Kaune jos turi atvykti pasirašyti įdarbinimo sutartį. Nukentėjusiosioms atvykus į Kauną, į biurą (duomenys neskelbtini) gatvėje, sutartį užpildė ir po 1000 litų iš jų paėmė A. B. jo nurodymu. Iš nukentėjusiųjų paimtus 2000 litų A. B. perdavė jam, dalis pinigų buvo pervesta M. K.. Nė vienas žmogus, atsiliepęs į jo skelbimus, įdarbintas nebuvo. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, su nukentėjusiosiomis susitaikė, padarytą turtinę žalą joms atlygino, jų atsiprašė.

Liudytojas L. J. parodė, kad kaltinamasis V. J. atsiliepė į jo skelbimą internetinėje svetainėje www.skelbiu.lt, jog ieško žmogaus, su kuriuo kartu konsultuotų žmones įsidarbinimo užsienyje klausimais. Anksčiau jis šia veikla niekada neužsiiminėjo, todėl norėjau suradęs partnerį, gauti daugiau informacijos apie šią veiklą. Vėliau į šį skelbimą atsiliepė ir M. K., kuris sakė turintis patirties įdarbinant žmones užsienyje. Susitikus V. J. pasakojo, kad užsiima žmonių įdarbinimu užsienyje, turi įvairių kontaktų su asmenimis, kurie gali įdarbinti užsienyje. Minėjo, kad turi galimybę įdarbinti žmones Anglijoje, Liverpulio mieste, vištienos fabrike, pasiūlė kartu užsiimti šia veikla. V. J. suformulavo skelbimus, kad įdarbinami žmonės Anglijoje darbui fabrikuose bei sandėliuose. Taip pat V. J. pateikė konsultacijų teikimo paslaugų sutarties maketą bei darbo patvirtinimo maketą ir paaiškino, kad kuomet atsiras žmogus norintis vykti dirbti į užsienį, jis turės eiti į susitikimą su žmogumi, kurio metu turės jam išaiškinti apie darbo pobūdį, atlyginimą, apie reikiamus pasiimti dokumentus daiktus ir panašiai. Su žmogumi jis turės sudaryti konsultavimo paslaugų sutartį, paimti 500 litų ir duoti jam V. telefoną, kur jis susitars dėl išvykimo laiko. V. pasakė, kad nuo paimtos sumos jam bus 150 litų, o V. – 350 litų. Kadangi jis pats negalėjo sėdėti ofise ir priiminėti į skelbimą atsiliepusius žmones, V. pasiūlė rasti tam darbui tinkančią merginą. Kaltinamojo iniciatyva buvo išnuomotos patalpos Jonavos (duomenys neskelbtini). Iš pradžių ofise dirbo M. V., ji sudarė gal keturias įdarbinimo sutartis. M. atsisakius dirbti, V. įdarbino A. B.. Merginos iš žmonių turėjo paimti po 1000 litų, iš jų pusę sumos reikėdavo pervesti M. K., kita pusė likdavo kaltinamajam. Iš tų 500 litų jam priklausydavo 100 litų, tačiau jokių pinigų negavo.

Liudytoja A. B. parodė, kad su V. J. susipažino 2011 m. pavasarį, jis jai pasiūlė sekretorės darbą M. V. įmonėje, sakė, kad reikės žmonėms paduoti pasirašyti konsultacines sutartis, paimti iš jų pinigus, išrašyti čekius. Jos darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini). V. jai paskambindavo, kada ateis žmogus, ji turėdavo jį pasitikti, nes nebuvo jokių iškabų apie jų ofisą. Kompiuteryje ji turėjo sutarties šabloną, kurį buvo padaręs V. J.. Ji tą sutartį duodavo pasirašyti žmogui. Tai buvo konsultacinė sutartis apie įdarbinimą Norvegijoje. Už įdarbinimą iš žmogaus ji turėjo paimti 1000 litų, tokią sumą nurodė V. J.. Sutarė, kad jai už darbą V. J. mokės 200 litų per savaitę, nepriklausomai nuo pasirašytų sutarčių kiekio. Konsultavimo sutartis su E. K. ir S. L. pasirašė ji, iš kiekvienos paėmė po 1000 litų. Joms išdavė prekių paslaugų pirkimo-pardavimo kvitus. Pinigus atidavė V. J.. 

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 276 str. 4 d. nustatyta tvarka pagarsinus nukentėjusiosios E. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nustatyta, kad E. K. internetinėje svetainėje www. (duomenys neskelbtini).lt rado skelbimą apie įdarbinimą Norvegijoje. Skelbime nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) paskambino ir susisiekė su vyriškiu. Vyriškis pasakė, kad tarpininkavimo mokestis 1000 Lt, o kelionė kainuos 650 Lt. Sakė, kad darbo yra pakavimo fabrike, sudaryta grupė iš 12 asmenų ir išvykti reikia 2011-04-29. Susitarė susitikti (duomenys neskelbtini). Į Kauną atvyko 2011-04-19 apie 10.00 val. Neprisistačiusi mergina pradėjo tvarkyti dokumentus, ji jau buvo pasiruošusi sutartį, užpildė čekį dėl apmokėtų pinigų. Ji merginai sumokėjo 1000 Lt. Jai buvo pasakyta, kad dėl kelionės informuos papildomai. Būnant ofise ji paskambino vyriškiui, kurį mergina pristatė kaip G. ir paklausė, kada bus informuota dėl išvykimo. Vyriškis pasakė, kad paskambinęs patikslins laiką, tačiau kada paskambins nesakė. Ji paprašė dokumentus pildžiusios merginos asmens tapatybės kortelės ir užsirašė jos duomenis. Tai buvo A. B.. 2011-04-26 ji vėl pasiskambino G. dėl kelionės, tačiau telefonas buvo išjungtas. 2011-04-28 iš nežinomo numerio paskambino nepažįstamas vyriškis, kuris neprisistatė. Vyriškis paklausė, ar ji ruošiasi kelionei ir pasakė, kad perduos jos duomenis vairuotojui, kuris turės su ja susisiekti bei susitarti dėl kelionės. Tą pačią dieną gavo SMS pranešimą su tekstu „susisiekite su atstovu jus lydėsiančiu M. K. Nr. (duomenys neskelbtini)“. Paskambinus M. K., šis pasakė, kad nesusidarys žmonių ekipažas ir reikia tartis su vairuotojais, o jos duomenis dar perduos vairuotojui. 2011-04-29 ji skambino M. K., tačiau ragelio niekas nekėlė. Tą pačią dieną, jai paskambino iš M. K. numerio kitas vyriškis, kuris neprisistatė, ir pasakė, kad nežino ką daryti, nes neranda G.. Po šio pokalbio kreipėsi į policiją su pareiškimu (l t, b.l. 54-55).

Ta pačia tvarka pagarsinus nukentėjusiosios S. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad 2011 m. ji nusprendė išvažiuoti padirbėti į užsienį. Internete rado skelbimą apie įdarbinimą Norvegijoje šaldytų produktų sandėlyje. Paskambino nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Atsiliepęs vyriškis nurodė, kad renkama 20 asmenų grupė, likusios trys laisvos vietos. Darbas Bergeno mieste, šaldytų produktų fasavimo įmonėje, mokamas 18000 kronų atlyginimas, apgyvendins ir į darbavęs nemokamai. Pranešė, kad iš Lietuvos grupė išvyks 2011-04-29, palydės įmonės atstovas, padės įsikurti, pasirašyti darbo sutartį, atsidaryti banko sąskaitą. Po to nurodė atvykti į Kauną, adresu: (duomenys neskelbtini) ir pasirašyti konsultavimo paslaugų sutartį bei sumokėti 1000 Lt. 2011-04-22 ji nuvyko į Kauną nurodytu adresu. Paskambino minėtam vyriškiui, kuris nurodė lipti į 4-ą aukštą. Užlipusi į 4-ą aukštąją pasitiko nepažįstama mergina, papasakojo apie išvykimą, apie darbo sąlygas. Paprašius, parodė savo asmens tapatybės kortelę, matė, kad ji A. B., taip pat pateikė Mokesčių inspekcijoje išduotą leidimą užsiimti individualia veikla. Ten pat atspausdino konsultavimo paslaugų teikimo sutartį. Perskaičiusi sutartį, ją pasirašė. A. B. sumokėjo 1000 Lt., ji išrašė kvitą. Pasakė, kad autobusas išvyksta 2011-04-28 iš Vilniaus. Nuo 2011-04-25 skambino tel. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau telefonas buvo išjungtas. Suprato, kad dėl darbo Norvegijoje buvo apgauta, į Norvegiją neišvyko. Turtinė 1000 Lt žala jai padengta, V. J. pretenzijų neturi (l t., b.l. 25-27, 33-34).

Ta pačia tvarka pagarsinus liudytojo M. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad liudytojas kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Jų įmonė užsiima keleivių pervežimu į užsienio valstybes. Įdarbinimo paslaugų neteikia, tik teikia konsultavimo paslaugas teisiniais klausimais išvykstantiems į užsienį. Jie įsipareigoja klientą nuvežti į užsienį ir pristatyti į įdarbinimo agentūrą, kur klientas toliau sprendžia įsidarbinimo klausimus. Klientui neįsidarbinus, įsipareigoja jį parvežti atgal. V. J. nepažįsta. Pažįsta asmenį vardu L., tačiau jo pavardės nežino. Su L. susipažino 2011 metų pavasarį. L. pasiūlė bendradarbiauti, padėti vienas kitam sprendžiant klientų įdarbinimo užsienyje klausimus. Jų pokalbiai vyko telefonu, bet nieko konkrečiai jie nesusitarė ir jis nieko nežadėjo. Su L. susitikęs buvo tik vieną kartą prekybos centre „Mega“, Kaune. Tai buvo 2011 m. pavasarį. L. buvo su kažkokiu nepažįstamu vaikinu. Pokalbio metu jie domėjosi, kur jie veža žmones ir panašiai, pasiūlė jiems vežti jų surinktus klientus. Jis pasakė, kad jų firmą nuo žmogaus imtų po 200 Lt už žmogaus nuvežimą. Tačiau jokių susitarimų nepriėmė, nes nusprendė dar pagalvoti, jokių sutarčių nesudarė (l t., b.l. 158).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu M. V. atpažino V. J. (l t, b.l. 109-110).

2011-04-22 konsultavimo paslaugų teikimo sutartis patvirtina, kad S. L. ir A. B. pasirašė sutartį konsultavimo įdarbinant Norvegijoje klausimais (l t, b.l. 30-31).

Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo 2011-04-22 kvitas patvirtina, kad S. L. už konsultavimo paslaugas įdarbinant Norvegijoje sumokėjo 1000 litų (l t, b.l. 32).

2011-04-19 konsultavimo paslaugų teikimo sutartis patvirtina, kad E. K. ir A. B. pasirašė sutartį konsultavimo įdarbinant Norvegijoje klausimais (l t, b.l. 49-50).

Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo 2011-04-19 kvitas patvirtina, kad E. K. už konsultavimo paslaugas įdarbinant Norvegijoje sumokėjo 1000 litų (l t, b.l. 48).

Skelbimai interneto puslapyje www.skelbiu.lt patvirtina apie siūlomą įdarbinimą Norvegijoje (l t., b.l. 137-145).

Teismo ištirtų įrodymų visuma pagrindžia, kad V. J., neturėdamas galimybių įdarbinti asmenų užsienyje ir apgaulės būdu siekdamas užvaldyti svetimą turtą, internete patalpino skelbimus apie įdarbinimą Norvegijoje. Į skelbimus atsiliepusioms E. K. ir S. L. prisistatė ne savo vardu, nurodė A. B. sudaryti su E. K. ir S. L. Konsultavimo paslaugų teikimo sutartis ir paimti iš jų po 1000 litų, nors žinojo, jog nukentėjusiosios įdarbintos Norvegijoje nebus. Paimtus pinigus A. B. perdavė V. J.. Gavęs iš nukentėjusiųjų paimtus pinigus, jų neįdarbino, į jų telefoninius skambučius daugiau neatsiliepė, tokiu būdu, turėdamas vieningą tyčią, 2011-04-19 ir 2011-04-22 apgaulės būdu užvaldė svetimą turtą. Kadangi apgaulės būdu užvaldytas turtas didesnis negu 3 MGL, tačiau mažesnis negu 250 MGL, tokia V. J. veika kvalifikuotina pagal LR BK 182 str. 1 d.

Į bylą pateiktas nukentėjusiosios E. K. prašymas patvirtina, kad  nukentėjusioji su kaltinamuoju V. J. susitaikė, nusikaltimu padarytą turtinę žalą kaltinamasis nukentėjusiajai atlygino, pretenzijų neturi (2 t., b.l. 163 ).

Į bylą pateiktas nukentėjusiosios S. L. prašymai patvirtina, kad pretenzijų V. J. nukentėjusioji neturi, su juo susitaikė, padaryta 1000 litų turtinė žala jai atlyginta ir prašo tyrimą nutraukti (2 t., b.l. 114, 162).

Pagal LR BK 38 straipsnį asmuo, padaręs tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal suformuotą teismų praktiką, atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (LR BK 38 straipsnis), teismas turi ne tik konstatuoti nuosprendyje, bet ir įrodymais pagrįsti visų LR BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą. Tik esant visoms šioms sąlygoms, teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga.

Kaltinamasis V. J. teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino. Su nukentėjusiosiomis E. K. ir S. L. susitaikė, byloje yra rašytiniai nukentėjusiųjų prašymai, iš kurių matyti, kad jos pretenzijų kaltinamajam neturi, su juo susitaikė, turtinė žala joms atlyginta, todėl prašoma bylą nutraukti. Vertinant paskutiniąją atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 38 str. sąlygą, teismas pažymi, kad V. J. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (2 t., b.l. 128), priklausomybės ir psichinių ligų gydymo įstaigų įskaitoje neįrašytas (2 t., b.l. 125, 127), dirba, neigiamai vertina savo elgesį, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, jog V. J. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti LR BK 38 straipsnio nuostatas ir V. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiosiomis. Atsižvelgiant į tai, baudžiamoji byla nutrauktina. (LR BPK 303 str. 4 d.).

Kaltinamajam V. J. išaiškintina, kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (LR BK 38 str. 3 d. ir 4 d.).

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str., 302-307 str.,

n u s p r e n d ž i a :

V. J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 38 str. 1 d., susitaikius su nukentėjusiosiomis, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                              Lina Lesinskienė