Administracinė byla Nr. eA-4002-624/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04119-2019-0
Procesinio sprendimo kategorija 8.1.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. (D. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. P. (D. P.) skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas D. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje (toliau – ir Ambasada) 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. (58.4.3.2)NV58-1054 (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą.
2. Pareiškėjas teigė, kad kartu su 2019 m. spalio 21 d. prašymu išduoti nacionalinę vizą (toliau – ir Prašymas) pateikė visus dokumentus, patvirtinančius jo buvimo laikotarpį Lietuvoje, teisėtų lėšų gavimą, tikslą (darbas darbovietėje uždaroje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Hegelmann Transporte“ (toliau – ir Įmonė)), kitas sąlygas patvirtinančius dokumentus, todėl jo prašymas atmestas be pagrindo.
3. Pažymėjo, kad prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo tikslas – darbo santykiai UAB „Hegelmann Transporte“. Didėjant Įmonės apyvartai bei transporto priemonių parkui, yra reikalingi nauji darbuotojai, ypač krovinių vilkikų vairuotojai, todėl Įmonė priima naujus vairuotojus, kurie atitinka keliamus reikalavimus. Pareiškėjas yra suinteresuotas galimybe darbuotis Įmonėje, kurioje itin trūksta vairuotojų. Pareiškėjas turi vairuotojo pažymėjimą ir atitinka kitus reikalavimus.
4. Įmonė 2019 m. spalio 7 d. tarpininkavimo rašte nurodė, kad prašė išduoti pareiškėjui Nacionalinę (daugkartinę) D vizą nuo 2019 m. gruodžio 6 d. iki 2020 m. gruodžio 5 d. Pažymėjo, kad įsipareigoja įdarbinti pareiškėją tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, mokėti jam darbo užmokestį (725 Eur per mėnesį), taip pat dienpinigius, apgyvendinti, prireikus padengti pragyvenimo išlaidas, grįžimo, išsiuntimo ar grąžinimo į kilmės ar užsienio valstybę išlaidas, užtikrinti jo sveikatos draudimą. Įmonė turi ilgametę patirtį, neturi įsiskolinimų, turi savo ilgalaikį turtą.
5. Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyti dokumentai, kurie yra autentiški, originalūs, buvo pateikti, bet atsakovas juos netinkamai įvertino. Be to, Ambasada nemotyvavo, kodėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto.
6. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2020 m. sausio 31 d. buvo gauti pareiškėjo atstovo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad atsakovas nepaneigė nė vieno dokumento autentiškumo, neįrodė savo nepagrįstų abejonių. Pareiškėjo teigimu, jis pateikė užtektinai dokumentų, įrodančių pareiškėjo tikslus, motyvus, siekius gauti nacionalinę vizą, papildomai pareiškėjas prie skundo pridėjo ir kitus dokumentus (pavyzdžiui, susijusius tik su įmonės veikla, o ne konkrečiai su pareiškėju). Pažymėjo, kad pareiškėjas UAB „Hegelmann Transporte“ reikalaujamą CE kategoriją įgijo 2019 m. rugpjūčio 5 d., jam išduotas vairuotojo pažymėjimas, kuris patvirtina, kad nuo 2011 m. rugpjūčio 27 d. yra įgijęs C kategoriją. Pareiškėjas pateikė įmonės raštą dėl vairuotojų atrankos, kuris patvirtina vairuotojų įgūdžių tikrinimą ir testavimą, jų sugebėjimus. Būsimiems vairuotojams ir darbuotojams įmonėje yra keliami specialūs reikalavimai ir kriterijai. Testuojant būsimų darbuotojų gebėjimus ir įgūdžius taikoma adaptuota VĮ Regitros metodika. Teigė, jog pareiškėjo turimos pažymos apie įmonę, kurioje jis dirbo, nėra būtina patvirtinti Apostille. Manė, kad nagrinėjamuoju atveju nekyla abejonių dėl 2019 m. rugpjūčio 12 d. pažymos turinio, todėl tvirtinimas dokumento žyma Apostille nėra privalomas. Pareiškėjas negalėjo paaiškinti, kodėl šiuo metu įmonė nėra randama paieškų sistemose. Nurodė, kad jo darbo santykiai su įmone baigėsi paskutinę darbo sutarties dieną, todėl jis neturi jokių duomenų apie ją.
7. Atsakovas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
8. Nurodė, kad pareiškėjas kviečiamas dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, tačiau pagal pateiktus dokumentus buvo nustatyta, kad reikalaujama CE kategorija įgyta 2019 m. rugpjūčio 5 d., t. y. pareiškėjui esant bedarbiu, todėl kilo abejonės dėl pareiškėjo turimos kvalifikacijos, reikalingos darbui Įmonėje. Be to, pareiškėjas konsului pateikė OOO „152-Avtokorxona“ 2019 m. rugpjūčio 12 d. pažymą rusų kalba apie tai, kad pareiškėjas dirbo šioje įmonėje nuo 2013 m. balandžio 9 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. vairuotoju, pareiškėjo dokumentai (taip pat ir dėl turimos kvalifikacijos) nepatvirtinti privaloma žyma APOSTILLE. Atsakovas teigė, kad konsului kilus įtarimų dėl pareiškėjo pateiktos buvusios darbovietės OOO „152-Avtokorxona“ 2019 m. rugpjūčio 12 d. pažymos tikrumo, patikrinus šios įmonės rekvizitus Uzbekistano įmonių registre ir sąraše https://snds.uz ir https://www.infoproff.com/ru, tokia įmonė nerasta. Todėl konsului kilo pagrįstos abejonės dėl pateikto dokumento autentiškumo. Jokių kitų dokumentų, susijusių su darbo patirtimi, pareiškėjas konsului nepateikė.
9. Atsakovas teigė, kad Įmonė 2019 m. spalio 7 d. tarpininkavimo rašte nurodyta, jog įmonė įsipareigoja, nutraukus darbo sutartį, per 7 dienas informuoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas); tokiu būdu užsienietis po darbo sutarties nutraukimo, t. y. išnykus teisėtam buvimo pagrindui Lietuvoje (jei viza butų išduota), dar 7 dienas dėl Įmonės neinformavimo Migracijos departamento, neišvyktų iš Šengeno erdvės. Įvertinęs šią informaciją, konsulas priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 10 punktų pagrindu. Atsakovas, nurodęs aktualų teisinį reglamentavimą, teigė, kad konsulinis pareigūnas teisingai įvertino pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo ir, kilus pagrįstoms abejonėms dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą.
10. Papildomuose paaiškinimuose atsakovas vadovavosi Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. reglamento (EB) Nr. 2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijų kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (kodifikuota redakcija) 6 straipsnio 1 dalies c punktu ir teigė, kad trečiųjų šalių piliečiai, kurie nėra Europos Sąjungos piliečiai, turi pagristi numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų. Taip pat vadovavosi 2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2003/59/EB ir 2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/645, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/59/EB Dėl tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti pradinės kvalifikacijos ir kvalifikacijos kėlimo ir Direktyva 2006/126/ EB Dėl vairuotojų pažymėjimų (toliau – ir Direktyva), nuostatomis. Nurodė, kad Sąjungos kodas „95“ – tai vairuotojų, vežančių krovinius ir / ar keleivius, pradinė profesinė kvalifikacija ir periodinis profesinės kvalifikacijos tobulinimas.
11. Atsakovo teigimu, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras 2011 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 3-79 patvirtino Cl, C1E, C, CE, Dl, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymo pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti ir vairuotojų periodinio profesinio mokymo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas). Pagal Aprašo 27 punktą kvalifikacijos pažymėjimus, patvirtinančius pradinę profesinę kvalifikaciją, vairuotojai privalo turėti nuo 2009 m. rugsėjo 10 d. įgiję teisę vežti krovinius ir CE kategorijų transporto priemonėmis. Pareiškėjo vairuotojo kategorija vairuoti CE kategorijos transporto priemones įgyta 2019 m. rugpjūčio 5 d.
12. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas konsului buvo pateikęs ir VĮ Registrų centro 2014 m. birželio 19 d. išrašą, kuriame nurodyta, jog pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „Hegelmann Transporte“, šio pastato gyvenamasis plotas yra 181,02 kv. m. Atsakovas manė, kad 181 kv. m gyvenamajame plote nėra įmanoma apgyvendinti pareiškėją kartu su kitais 20 ginčo laikotarpiu prašymus išduoti vizas pateikusių pareiškėjų, kurių skundai nagrinėjami, bei anksčiau priimtais dirbti UAB „Hegelmann Transporte“ 299 uzbekais ir tadžikais. Todėl teigė, jog pareiškėjas nepagrindė reikalavimo turėti gyvenamąją patalpą ir vien ši aplinkybė buvo ir yra pakankamas pagrindas netenkinti užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą.
II.
13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
14. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 21 d. kreipėsi į Ambasadą su prašymu išduoti nacionalinę vizą, galiojančią nuo 2019 m. gruodžio 6 d. iki 2020 m. gruodžio 5 d. Prašyme nurodė, kad pagrindinis kelionės tikslas – darbas, kviečiantis asmuo UAB „Hegelmann Transporte“. Užsieniečių registro vizų modulyje nurodyta, kad kelionės tikslas – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbas. Nurodyta, kad pareiškėjas pateikė šiuos dokumentus: kelionės draudimo liudijimą, banko pažymą, vairuotojo pažymėjimą, autoinspekcijos pažymą, darbo sutartį, UAB „Hegelmann Transporte“ tarpininkavimo raštą, nekilnojamojo turto registro išrašą, juridinių asmenų registro registravimo pažymėjimą, sutikimą, lėktuvo bilietų rezervaciją, pasų kopijas.
15. Ambasada, vadovaudamasi Įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, ginčijamu Sprendimu atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą dviem pagrindais: kad jis nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (2 punktas); kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (3 punktas). Sprendimas neišduoti vizos priimtas konstatavus, kad pareiškėjas nepateikė darbui tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju reikalaujamos vairuotojo kortelės; darbovietės pažyma parašyta ne uzbekų, bet rusų kalba; pareiškėjo pateikti dokumentai išversti ne į lietuvių kalbą, kaip to reikalaujama, bet į anglų kalbą; pareiškėjui darbui tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju reikalinga CE kategorija suteikta 2019 m. rugpjūčio 5 d.; pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtinti pažymą APOSTILLE; patikrinus oficialiame įmonių mokesčių mokėtojų registre https://snds.uz, ar egzistuoja įmonė OOO „152-Avtokorxona“, kurioje dirbo pareiškėjas, ši įmonė nerasta. Todėl Ambasadai kilo abejonių dėl pareiškėjo pateikto dokumento autentiškumo.
16. Teismas vadovavosi Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 3 punkto, Šengeno sienų kodekso, kurį pakeitė Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. reglamentas Nr. (ES) 2016/399, 6 straipsnio 1 dalies c punkto, Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatomis, Europos Komisijos 2010 m. kovo 19 d. sprendime „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir vizų išdavimo tvarka“ (toliau – Tvarka) konsuliniams pareigūnams išdėstyta tvarka dėl pateikiamų dokumentų vizoms į Šengeno zonos valstybes gauti formos, turinio ir pan.
17. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad jo pagrindinis kelionės tikslas yra darbas Įmonėje. Įmonės tarpininkavimo rašte nurodyta, kad pareiškėjas ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju ir pažymėta, kad pareiškėjas turi vairuotojo kvalifikaciją, C, CE kategorijas. Įmonė įsipareigoja vizos galiojimo laikotarpiu pareiškėjui suteikti tinkamą apgyvendinimą ir, prireikus, padengti pareiškėjo gyvenimo Lietuvoje bei grįžimo, išsiuntimo ar grąžinimo į kilmės valstybę išlaidas. UAB „Hegelmann Transporte“ tarpininkavimo raštas pasirašytas generalinio direktoriaus, patvirtintas įmonės antspaudu.
18. Iš byloje esančių dokumentų teismas nustatė, kad pareiškėjas Ambasadai pateikė rusų kalba surašytą pažymą, kurioje nurodyta, kad jis laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 9 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. dirbo vairuotoju įmonėje OOO „152-Avtokorxona“. Tačiau šią pažymą išdavusios įmonės OOO „152-Avtokorxona“ konsulinis pareigūnas oficialiame įmonių mokesčių mokėtojų registre https://snds.uz nerado. Pareiškėjas 2020 m. vasario 19 d. prie prašymo prijungti papildomus įrodymus pateikė dokumentus, pareiškėjo manymu, susijusius su buvusia darboviete. Teismas pažymėjo, kad dokumentas, surašytas uzbekų kalba, į lietuvių kalba nėra išverstas. Pareiškėjo pateiktas Juridinio asmens valstybinės registracijos pažymėjimo vertimas į lietuvių kalbą yra išverstas iš rusų kalba padaryto vertimo, tačiau jis neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, kadangi rusų kalba išverstas dokumentas, kurio vertimą į lietuvių kalbą pateikė pareiškėjas, nėra kita kalba surašytas dokumentas. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjas dokumentų, iš kurių būtų matyti, kad minėtą pažymą išdavusi įmonė OOO „152-Avtokorxona“ egzistuoja, nei atsakovui, nei teismui nepateikė. Aplinkybė, kuria rėmėsi pareiškėjas, kad jis pateikė UAB ,,Hegelmann Transporte“ raštą dėl vairuotojų atrankos, kuris, anot pareiškėjo, patvirtina vairuotojų įgūdžių tikrinimą ir testavimą, jų sugebėjimus ir kuriame nurodyta, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. UAB ,,Hegelmann Transporte“ priėmė dirbti vairuotojais 299 uzbekus ir tadžikus, nėra svarbi nagrinėjamuoju atveju, kadangi šis raštas nepaneigia atsakovo nustatytos aplinkybės, jog pažymą apie pareiškėjo darbą laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 9 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. išdavusi įmonė OOO „152-Avtokorxona“ nerasta.
19. Byloje nebuvo ginčo, kad įmonė UAB ,,Hegelmann Transporte“ atitinka Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kolegialių institucijų 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 „Dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Vizų tvarkos išdavimo aprašas) 70.13 punktą, kuriame nurodyta, kad atvykstantis į Lietuvą dirbti ir turintis profesiją, kuri įtraukta į patvirtinimą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Vizų išdavimo tvarkos aprašo 78 punkte numatyta, kad daugkartinei nacionalinei vizai gauti užsienietis, be kita ko, pateikia aprašo 70.13 papunktyje nurodytu atveju (atvykstantiems į Lietuvą dirbti ir turinčiam profesiją, kuri įtrauktą į trūkstamų profesijų sąrašą) – darbo sutartį ar jos kopiją, kurios tikrumas paliudytas dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos. Vizų tarnyba turi teisę pareikalauti pateikti dokumentą, patvirtinantį užsieniečio kvalifikaciją, patvirtintą pažyma (Apostille) arba legalizuotą. Jeigu dokumentas, patvirtinantis užsieniečio kvalifikaciją, yra sudarytas ne lietuvių kalba, jis turi būti pateiktas kartu su vertėjo parašu patvirtintu vertimu į lietuvių kalbą (Vizų tvarkos išdavimo aprašo 78.14 p.).
20. Teismas nurodė, jog pareiškėjas turi jam išduotą vairuotojo pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad C kategorija įgyta nuo 2011 m. rugpjūčio 27 d., CE kategorija – nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d., vairuotojo pažymėjimo Nr. AF0951484 (pateiktas su prašymu ZIP laikmenoje esančiame priedų sąraše). Tačiau atsakovui nustačius, kad pažymą apie pareiškėjo darbą vairuotoju laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 9 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. išdavusi įmonė OOO „152-Avtokorxona“ nerasta, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo CE kategorija įgyta 2019 m. rugpjūčio 5 d., teismas sutiko su atsakovo teiginiu, jog kilo pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo bei pareiškimų patikimumo.
21. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas pateikė Valstybės įmonės 2014 m. birželio 19 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame nurodyta, kad UAB „Hegelmann Transporte“ priklauso pastatas – 181,02 kv. m gyvenamojo ploto dydžio gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Pažymėta tai, kad šis išrašas daugiau nei penkerių metų senumo, todėl jis nepatvirtina aplinkybės, kad jame nurodytas nekilnojamasis turtas pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu priklausė UAB „Hegelmann Transporte“. Be to, atsižvelgta į atsakovo rašytiniuose paaiškinimuose pateiktus duomenis, kuriais teismas neturėjo pagrindo abejoti, jog ši patalpa kaip gyvenamoji vieta buvo nurodyta daugiau nei dvidešimties prašymus Ambasadai pateikusių Uzbekistano piliečių dokumentuose. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuota, jog Ambasadai pagrįstai galėjo kilti abejonių dėl pareiškėjo pareiškimų patikimumo, pateiktų dokumentų turinio.
22. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamuoju atveju Ambasada pagrįstai atsisakė išduoti vizą Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais, todėl ginčijamas Sprendimas laikytinas pagrįstu ir nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių jis turėtų būti panaikintas nei pareiškėjo nurodytais, nei kitais motyvais. Konstatavus, kad viešojo administravimo subjektas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, nebuvo pagrindo įpareigoti Ambasadą pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo.
III.
23. Pareiškėjas D. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
24. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo motyvai iš esmės nėra pagrįsti, kadangi jie nepatvirtina aplinkybės, jog pareiškėjas įmonėje OOO „152-Avtokorxona“ nedirbo vairuotoju. Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2011 m. rugpjūčio 27 d. yra įgijęs C kategoriją, yra išsilaikęs ir kitas kategorijas 2019 metais (tokias kaip CE kategorija). Nurodymas, jog pareiškėjas dirbo įmonėje OOO „152-Avtokorxona“ vairuotoju, patvirtina, jog turėjo patirties, nors išduodant prašomą vizą pareiškėjas net ir neprivalėjo turėti patirties. Pareiškėjo pridedama pažyma ir darbo sutartis su reikiamais vertimais į lietuvių kalbą, kurie atitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje keliamus reikalavimus, patvirtina, jog tokia įmonė OOO „152-Avtokorxona“ yra, o pareiškėjas dirbo vairuotoju. Pareiškėjo manymu, jis neprivalo įrodinėti, kodėl įmonės rekvizitai šiuo metu nėra randami internetinėse paieškų sistemose, jo santykiai su minima įmone baigėsi paskutinę darbo sutarties dieną. Nepaisant to, pareiškėjas nurodo, jog jis dirbo šioje įmonėje vairuotoju. Pažymi, kad abejonės dėl vairuotojo pažymėjimo ir atitinkamos kompetencijos yra paneigiamos pateiktu vairuotojo pažymėjimu.
25. Dėl pirmosios instancijos teismo argumentų, susijusių su vertimais į lietuvių kalbą, pareiškėjas pažymi, jog atsižvelgęs į tai, papildomai pateikia vertimus į lietuvių kalbą.
26. Pareiškėjas pažymi, kad 2020 m. sausio 28 d. Nekilnojamojo turto mokestinės vertės išrašas patvirtina, jog minimas nekilnojamasis turtas (181,02 kv. m gyvenamojo ploto dydžio gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini)) prašymo nagrinėjimo metu priklausė UAB ,,Hegelmann Transporte“. Šis išrašas patvirtina, kad Įmonė užtikrintų reikiamą ir tinkamą apgyvendinimą pareiškėjui, atsižvelgiant į jo darbo pobūdį – transporto priemonės valdymas, komandiruotės ir pan. Pareiškėjo teigimu, šio išrašo pateikimo būtinybė iškilo tik dabar, todėl yra pateikiama tik su apeliaciniu skundu. Kita vertus, pirmosios instancijos teismo motyvas, kad aplinkybė, jog minėta patalpa kaip gyvenamoji vieta buvo nurodyta daugiau nei dvidešimties prašymus Ambasadai pateikusių Uzbekistano piliečių dokumentuose, galėjo kelti abejonių dėl pareiškėjo pareiškimų patikimumo, pateiktų dokumentų turinio, yra paneigiamas Įstatymo 26 straipsnio 32 punkte įtvirtintu reglamentavimu. Taip pat ir MIGRIS (elektroninės migracijos paslaugų tinklapis) bei Migracijos departamento administracinės paslaugos teikimo aprašyme yra pateikiama informacija, jog tinkamos gyvenamosios patalpos gyvenamojo ploto reikalavimas netaikomas jeigu darbdavys įdarbina pagal darbo sutartį dirbti darbo, kuris susijęs su nuolatiniais važinėjimais tarptautiniais maršrutais, arba jeigu darbdavys išsiunčia dirbti į kitą Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybę narę pagal sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo toje valstybėje narėje, darbo joje laikotarpiu.
27. Pareiškėjo teigimu, teismo sprendime yra pateikiamas žymiai platesnis teisinis reguliavimas nei atsisakymo išduoti pareiškėjui vizą sprendime nurodytas pagrindas (Įstatymo 19 str. 1 d. 2 p.). Teismo priimtas sprendimas iš esmės yra vien teisės aktų ir normų nepagrįstas dėstymas, tačiau visiškai nemotyvuojama, kokios pagrįstos abejonės kilo.
28. Teismas tinkamai neįvertino, kad pareiškėjo pagrindinis kelionės tikslas yra darbas įmonėje UAB „Hegelmann Transporte“. Tinkamai neįvertino pateikto Įmonės tarpininkavimo rašto. Nėra jokio pagrindo abejoti pateiktais duomenimis.
29. Teismas neįvertino, jog pareiškėjas turi jam išduotą vairuotojo pažymėjimą (C ir CE kategorija). Pareiškėjas pažymi, kad ilgametę patirtį turtinti pervežimų ir logistikos sektoriuje įmonė UAB ,,Hegelmann transporte“ įsipareigoja už užsienietį, įvertinusi jo kvalifikaciją kaip tinkamą, taip pat sudarė su juo darbo sutartį, todėl akivaizdu, jog pareiškėjas iki prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos buvo įgijęs reikiamos patirties (nors jos ir neprivalėjo turėti).
30. Teismas nevertino ir pareiškėjo pateikto UAB ,,Hegelmann Transporte“ rašto dėl vairuotojų atrankos, kuris patvirtina vairuotojų įgūdžių tikrinimą ir testavimą, jų sugebėjimus.
31. Šioje konkrečioje situacijoje pareiškėjas nurodė, kad ketino dirbti UAB ,,Hegelmann Transporte“, pateikė visus atitinkamai reikalingus dokumentus, tarpininkavimo raštą su visais priedais. Pareiškėjas pateikė visus dokumentus, patvirtinančius jo buvimo laikotarpį Lietuvoje, teisėtų lėšų gavimą, tikslą, kitas sąlygas, todėl laikytina, jog pareiškėjas įrodė savo teisę gauti prašomą nacionalinę vizą. Atsakovas nei vieno dokumento autentiškumo nepaneigė, neįrodė savo pagrįstų abejonių, todėl laikytina, kad pareiškėjas įrodė priežastis, kodėl prašo išduoti nacionalinę vizą, nurodė buvimo tikslą ir sąlygas, pagrindė finansinę padėtį.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
32. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. (58.4.3.2)NV58-1054 teisėtumo ir pagrįstumo ir pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą.
33. Pareiškėjas apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo jo skundas atmestas, iš esmės motyvuodamas tuo, kad teismo išvados, kuriomis pritarta atsakovo argumentams dėl jo pareiškimų nepatikimumo, yra nepagrįstos, taip pat be pagrindo aptariamas reguliavimas, susijęs su ginčijame Ambasados sprendime neminimais atsisakymo išduoti vizą pagrindais.
34. Byloje nenustatyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodyti teismo sprendimo negaliojimo pagrindai bei aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl apeliacinės instancijos teismas, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: pagrindinius klausimus, susijusius su nacionalinės vizos, kurią išduoti byloje ginčijamu Sprendimu atsisakyta, išdavimu, reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. Reglamentu (EB) Nr. 810/2009 patvirtintas Vizų kodeksas, Įstatymas bei Aprašas.
35. Įstatymo 19 straipsnio (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1864 redakcija) 2 dalies 2 ir 3 punktai, kuriuose numatytu pagrindu atsisakyta išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui, nustato, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu: jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo; kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai. Pažymėtina, kad ginčijame Sprendime nėra nurodyta, jog nacionalinę vizą pareiškėjui atsisakyta išduoti ir kitais nei Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais, todėl šalių procesiniuose dokumentuose nurodomos aplinkybės, susijusios su Sprendime nenurodytais pagrindais, nagrinėjamo ginčo kontekste nėra reikšmingos.
36. Minėto reglamentavimo kontekste vertinant, ar užsienietis, siekiantis gauti nacionalinę vizą tikslu, kaip antai nurodytam pareiškėjo prašyme, t. y. darbas Lietuvos Respublikos įmonėje, kuri teikia tarpininkavimo pareiškimą, nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo, yra svarbios aplinkybės, susijusios tiek su pareiškėjo pareiškimų patikimumu, tiek su įmonės, kuri tarpininkauja dėl vizos išdavimo, o ginčo atveju – įdarbino pareiškėją, vykdoma veikla bei užsieniečių įdarbinimo joje praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausio administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3733-624/2020), taip pat pagrįstų abejonių dėl dokumentų, kuriais inter alia (be kita ko) grindžiami jo pareiškimai, autentiškumo arba jų turinio teisingume buvimas / nebuvimas.
37. Ginčo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamą sprendimą priėmęs Ambasados pareigūnas, atsižvelgdamas į pareiškėjo pareiškimus, juos patvirtinti turinčius dokumentus bei gautus duomenis iš viešai prieinamų šaltinių, turėjo pagrindą suabejoti pareiškėjo pareiškimų patikimumu, o taip pat vertinti, kad pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų: teikdamas prašymą išduoti vizą, pareiškėjas Ambasadai pateikė rusų kalba surašytą pažymą, kurioje nurodyta, kad jis laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 9 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. dirbo vairuotoju įmonėje OOO „152-Avtokorxona“. Konsulinis pareigūnas, tikrindamas šiuos duomenis oficialiame įmonių mokesčių mokėtojų registre https://snds.uz, įmonės OOO „152-Avtokorxona“, kuri, kaip teigiama, išdavė šią pažymą, nerado.
38. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjo abejonės dėl pirmosios instancijos teismo, akcentavusio atsakovo ir Užsienio reikalų ministerijos konsulinių pareigūnų teises, tačiau pamirštant apie jų pareigas bei ignoruojant pareiškėjo interesus, objektyvumo ir nešališkumo nėra pagrįstos: minėta teisės norma pagrindą, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, sieja su pagrįsta, t. y. ne išgalvota, o objektyviai turinčia kilti abejone dėl jo pareiškimų patikimumo ir pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo. Nagrinėjamo ginčo atveju, kaip matyti iš atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, konsuliniam pareigūnui, priėmusiam byloje ginčijamą Sprendimą, būtent ir kilo abejonių, visų pirma, dėl jo pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, taip pat – dėl pareiškėjo pareiškimų, susijusių su nurodytu numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslu ir sąlygomis – darbu UAB „Hegelmann Transporte“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju – patikimumo dėl to, kad pareiškėjo pateikti duomenys, turintys patvirtinti, kad jis turi darbui UAB „Hegelmann Transporte“ reikiamą patirtį, objektyviai kelia abejonių, nes oficialiame įmonių mokesčių mokėtojų registre https://snds.uz, įmonės OOO „152-Avtokorxona“ nėra. Pažymėtina, kad pareiškėjas jokio logiško paaiškinimo, nei kodėl oficialiame įmonių mokesčių mokėtojų registre tokios įmonės nėra, nei dėl ko jokių kitų įrodymų, objektyviai galinčių patvirtinti įmonės, veikusios bent nuo 2013 m. balandžio 9 d. iki 2019 m. gegužės 31 d., buvimą, jis nei nurodė, nei pateikė ir ginčo nagrinėjimo metu.
39. Esant pagrįstų abejonių dėl paties pareiškėjo pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, taip pat – dėl pareiškėjo pareiškimų, susijusių su nurodytu numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslu ir sąlygomis, patikimumo, duomenys apie UAB „Hegelmann Transporte“ veiklą, joje įdarbinamų asmenų kilmės šalis bei darbuotojų atrankos tinkamumą asmenų migraciją reglamentuojančių teisės aktų prasme, taip pat šalių argumentai dėl pareiškėjo kvalifikacijos (teisės valdyti CE kategorijos transporto priemones) nebėra reikšmingos nagrinėjamo ginčo kontekste, kadangi pareiškėjo, dėl kurio pateikiamų dokumentų ir pareiškimų kilo pagrįstų abejonių, ir UAB „Hegelmann Transporte“ interesai dėl nacionalinės vizos išdavimo gali ir nesutapti.
40. Priimdama procesinį sprendimą, teisėjų kolegija susipažino su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniais sprendimais panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis ir taikoma teise bylose (pavyzdžiui, 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3864-575/2020, 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3733-624/2020, 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-3997-552/2020), kurioje užsieniečiai, įsidarbinę UAB „Hegelmann Transporte“, taip pat ginčijo Ambasados sprendimus atsisakyti išduoti nacionalinę vizą ir prašė įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą, ir pažymi, kad šiose byloje priimtų sprendimų rezultatus apsprendžia ne skirtingas procesinės ar materialinės teisės normų aiškinimas ar taikymas, o jose pateiktų įrodymų visumos, kuri nėra visiškai tapati, vertinimas.
41. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais pagrindo keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo papildomą sprendimą nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
42. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos jam nepriteistinos (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo D. P. (D. P.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan