Civ. b. Nr. e2A-12-262/2020
(senas Nr. e2A-1663-262/2019)
(S)
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09415-2018-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.1; 3.3.1.20
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. sausio 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Kisielienės ir Danutės Kutrienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo UAB „TERI“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Gjensidige“ ieškinį atsakovui UAB „TERI“ dėl dalies draudimo išmokų grąžinimo, trečiasis asmuo, uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Euromaksas“,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo dalį - 6 989,69 Eur draudimo išmokos, išmokėtos dėl 2016-07-01 eismo įvykio Nyderlanduose, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė Opel Adam, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 6 procentų metines palūkanas už reikalaujamą sumą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad pagal draudimo sutartį 68,06 Eur draudimo įmoka atsakovui buvo nustatyta įvertinus sąlygą, jog savo transporto priemonės Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas nenaudos nuomos ar subnuomos veiklai. Nesant šios sąlygos draudimo įmoka būtų buvusi kelis kartus didesnė. Paaiškėjo, kad eismo įvykio kaltininkė S. C. transporto priemonę Renault Laguna vairavo nuomos teise, dėl ko ieškovė turi teisę reikalauti 50 proc. išmokėtos draudimo sumos.
3. Atsakovas nesutiko su ieškinio reikalavimais. Nurodė, kad atsakovas skirtingai nuo ieškovo aiškina Draudimo sutarties 1.6 punktą, t.y. pagal draudimo sutartį negalimas transporto priemonės naudojimas nuomos ar subnuomos veiklai komerciniais tikslais, o tokiu tikslu atsakovas savo transporto priemonės ir nenaudojo. Atsakovas nenuslėpė nuo ieškovo jokios reikšmingos informacijos. Transporto priemonė Renault Laguna buvo perduota trečiajam asmeniui nuomos teise dar iki Draudimo sutarties sudarymo ir įsigaliojimo. Nėra atsakovo kaltės dėl draudimo rizikos padidėjimo. Ieškovas draudimo išmoką išmokėjo neatsakingai, neįsigilinęs į įvykio aplinkybes, nekreipdamas reikiamo dėmesio į netinkamą eismo įvykio dokumentų užpildymą.
4. Trečiasis asmuo UADBB „Euromaksas“ atsiliepime nurodė, kad UAB „TERI“ atstovas 2016-06-17 kreipėsi į UADBB „Euromaksas“ dėl draudimo pasiūlymo pateikimo. Trečiasis asmuo pasiūlymą pateikė atsižvelgdamas į draudėjo pateiktą informaciją. Transporto priemonės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygos bei draudimo rizikos padidėjimo atvejai buvo aptarti pokalbio metu. Draudėjui (UAB „TERI“ atstovui) buvo išaiškintas Draudimo sutarties 1.6 punktas, reiškiantis, jog draudimo rizika padidėja transporto priemonę naudojant mokamam keleiviui pervežimui, mokymui vairuoti, taksi, operatyvinei veiklai, nuomos ir/ar subnuomos veiklai. Klientas buvo informuotas, kad naudojant transporto priemonę padidintos rizikos veiklai apie tai reikia informuoti draudiką, nes tokiu atveju standartinei draudimo įmokai bus taikomas padidintas koeficientas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies: iš atsakovo ieškovui priteista 3 494,85 Eur draudimo išmokos, 6 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą (3 494,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-03-29), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 832 Eur bylinėjimosi išlaidų; kita ieškinio dalis atmesta; iš ieškovo atsakovui priteista 544,19 Eur atstovavimo išlaidų; iš ieškovo ir atsakovo valstybei priteista po 7,10 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
6. Teismas nurodė, kad nustačius, jog ieškovas išmokėjo išmokas nesant pakankamų duomenų apie jų pagrįstumą, darytina išvada, kad nors atsakovas ir pažeidė draudimo sutarties sąlygas laiku neatskleisdamas informacijos, turinčios įtakos draudimo rizikos padidėjimui, įvertinus aplinkybių visumą, ieškovui pripažintina teisė susigrąžinti iš atsakovo ne 50, o 25 procentus išmokėtos draudimo išmokos – 3 494,85 Eur (13 979,28*25 %). Tokia suma atitinka šalių interesų pusiausvyrą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Atsakovas apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
8. Nurodė, kad teismas netinkamai taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, neįvertindamas nei kaltės, nei kitų Atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų nebuvimo aptariamu atveju bei nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose. Teismas nepagrįstai pripažino atsakovą pažeidusiu draudimo sutarties sąlygas, neanalizuodamas nuomos veiklos, kaip neva draudimo riziką didinančio veiksnio, sąvokos, jos turinio ir esmės, bei nevertindamas draudimo sutarties sudarymo aplinkybių. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovo išmokėtų draudimo išmokų dalį, nors ir pripažino, jog Ieškovas išmokėjo išmokas nesant pakankamų duomenų apie jų pagrįstumą.
9. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad apeliaciniame skunde nėra nurodomi jokie materialinių ar procesinių teisės normų esminiai pažeidimai, kurie sudarytų pagrindą skundžiamą sprendimą panaikinti ar pakeisti. Atsakovas savo nesutikimo su ieškiniu motyvų nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais. Teismas atliko tinkamą ir visapusišką byloje esančių įrodymų tyrimą, pasisakė dėl šalių pateiktų įrodymų, reikšmingų teisingam bylos išsprendimui, tinkamai nustatė bylos aplinkybes bei atliko jų teisinį vertinimą, todėl apeliacinis skundas yra atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
10. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
11. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c. b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
Dėl draudimo sutarties sąlygų pažeidimo
12. Atsakovas savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad tiek ieškovas, tiek teismas nepagrįstai sutapatina dvi visiškai skirtingą reikšmę turinčias sąvokas - transporto priemonės naudojimą nuomos veiklai ir jos išnuomojimą (perdavimą kitam asmeniui nuomos sutarties pagrindu). Be to, atsakovas nurodo, kad ieškovas netinkamai taikė draudimo sutarties nuostatas, reglamentuojančias draudimo rizikos pasikeitimą, siaurinamai aiškindamas Draudimo sutarties 1.6. p. turinį. Su tokiais atsakovo teiginiais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
13. Tiek ieškovui vykdant ikiteisminį žalos išieškojimą, tiek teikdamas atsiliepimą atsakovas neneigė, kad transporto priemonė RENAULT LAGUNA, v.n. (duomenys neskelbtini) apdrausta draudimo sutartimi AYAS 01 9948339, eismo įvykio metu buvo naudojama nuomai. Atsakovas dar ikiteisminio žalos išieškojimo stadijoje buvo pateikęs ieškovui informaciją, kad transporto priemonė RENAULT LAGUNA, v.n. (duomenys neskelbtini) nuo 2016-05-13 d. buvo išnuomota kitai įmonei 6 mėnesių laikotarpiui.
14. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 2 d. yra numatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 62.1 punkte numatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti iki 50 proc. išmokėtos draudimo sumos, jeigu sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), arba nesuteikė atsakingam draudikui jo prašomos teisingos informacijos). Taigi, ieškovas turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą dėl dalies išmokėtų sumų priteisimo.
15. Šiuo atveju transporto priemonės perdavimas kitiems asmenims (jos išnuomojimas) labai padidino draudiminio įvykio riziką, nes ji tapo nekontroliuojama –ieškovas neturėjo galimybės įtakoti atsakovo sprendimų dėl nuomininko pasirinkimo, ieškovui nebuvo žinoma apie naująjį automobilio valdytoją, jo savybes. Ieškovas ir atsakovas nebuvo susitarę dėl išimčių, susijusių su automobilio nuomos rizikos draudimu. Automobilio išnuomojimas yra laikomas rizikos padidėjimu, apie kurį ieškovas privalėjo per 48 valandas pranešti atsakovui. Ieškovas, įvertinęs draudimo riziką, įtraukė į taisykles sąlygą apie tai, kad draudėjas rūpintųsi automobiliu ir jį saugotų, neperduotų kitiems asmenims, o jeigu taip įvyko – nedelsdamas informuotų draudiką, kad šis galėtų spręsti dėl papildomų draudimo įmokų.
16. Sudarydamas sutartį, ieškovas nežinojo, kad automobilis bus naudojamas nuomai. Jeigu ieškovui būtų žinoma ši aplinkybė, jis būtų pareikalavęs didesnės draudimo įmokos. Draudimo sutartis priklauso rizikos sutarčių grupei. Šia sutartimi draudikas prisiima atsakomybę už draudiminio įvykio metu padarytų nuostolių atlyginimą. Sprendžiant draudimo sutarties šalių ginčą dėl jų sudarytos sutarties sąlygų, kiekvienu atveju būtina analizuoti konkrečios sutarties turinį. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, kad atsakovas kaip draudėjas, neinformavo ieškovo, kaip draudiko, apie padidėjusią draudimo riziką, t.y. draudžiamos transporto priemonės naudojimą nuomai.
17. Nagrinėjamu atveju reiškiant regresinį reikalavimą dėl išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo vadovaujantis LR TPVCAPDĮ 22 str. 2 d. užtenka vien fakto, kad buvo pažeistos draudimo sutarties 1.6 punkto nuostatos, kuriose yra nurodyta, kad transporto priemonė nebus naudojama nuomos veiklai.
18. Sudarydamas Sutartį, ieškovas įvertino riziką ir paskaičiavo draudimo įmoką pagal atsakovo pateiktą informaciją. Atsakovas patvirtino, kad transporto priemonė RENAULT LAGUNA, v/n (duomenys neskelbtini) nėra ir nebus naudojama: nuomos ir/ar subnuomos veiklai (sutarties 1.6. p.). Draudimo sutartyje buvo nustatyta 68,06 Eur draudimo įmoka. Jeigu draudimo sutartis būtų sudaryta įvertinus tai, jog transporto priemonę vairuos asmenys nuomos teise, draudimo įmoka būtų buvusi 279,06 Eur.
19. Pažymėtina, kad automobilis buvo išnuomotas užsienio įmonei, jis buvo išnuomotas 6 mėnesiams, už išnuomotą automobilį nuomininkas nuomotojui buvo įsipareigojęs mokėti 600 Eur mėnesio nuomos mokestį (3600 Eur už pusę metų). Taigi, nors atsakovas bando išskirti nuomos/nuomos veiklos sampratas, tačiau kita vertus pateikia nuomos sutartį remiantis kuria yra akivaizdu, kad transporto priemonė buvo naudojama būtent nuomos veiklai (traktuojant nuomos veiklos terminą, kaip jį traktavo atsakovas). Taigi, atsakovo teiginiai, kad jis neva kitaip suprato draudimo sutarties 1.6. p. numatytą nuostatą, jog draudimo rizika Draudimo sutarties galiojimo metu nepadidėjo, yra nepagrįsti jokiais svariais teisiniais argumentais bei įrodymais, todėl pirmos instancijos teismas visiškai teisingai išaiškino draudimo sutarties 1.6. p.
Dėl draudimo sutarties sudarymo aplinkybių
20. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nebuvo paprašytas patikslinti jokių faktinių aplinkybių ar atsakyti į kokius nors su draudžiama transporto priemone susijusius klausimus, užpildyti kokį nors klausimyną, nurodyti, kur šiuo metu yra transporto priemonė, kas ir kokiu pagrindu ją valdo ar naudoja.
21. Tokie atsakovo teiginiai yra nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Be to, tokie pasisakymai prieštarauja realybei – tarpininkas UADBB „Euromaksas“ nurodė, kad pasiūlymas buvo pateiktas atsižvelgiant į draudėjo pateiktą informaciją, o transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygos ir draudimo rizikos padidėjimo atvejai buvo aptarti pokalbio metu. Draudėjui buvo paaiškinta, kad pagal sutarties 1.6 punktą padidėjusi rizika yra tuomet, kai transporto priemonė naudojama mokamam keleivių pervežimui, mokymui vairuoti, taksi operatyvinei veiklai, nuomos ir/ar subnuomos veiklai. Klientas buvo informuotas, kad naudojant transporto priemonę padidintos rizikos veiklai, apie tai reikia informuoti draudiką. Tokiu atveju standartinei draudimo įmokai bus taikomas padidintas koeficientas ir draudimo įmoka padidės. Klientas, gavęs sutartį, pakartotinai susipažino su sutarties sąlygomis ir apmokėjo pateiktą sąskaitą už šią draudimo sutartį patvirtindamas, kad sąlygos jį tenkina.
22. Taigi, atsakovo teiginiai dėl draudimo sutarties sudarymo aplinkybių yra nepagrįsti jokiais įrodymais, bei nesutampa tiek su trečiojo asmens UADBB „Euromaksas“, tiek su ieškovo nurodytomis tiksliomis draudimo sutarties sudarymo aplinkybėmis.
Dėl sąlygų kilti atsakovo civilinei atsakomybei
23. Sutartinės ir deliktinės atsakomybės atsiradimo pagrindas yra skirtingas. Deliktinės atsakomybės atveju atsakomybės atsiradimo pagrindas yra delikto padarymas, o kitu atveju atsakomybė atsiranda pažeidus sutartį.
24. Atsakovas pažeidė sutartį, nuslėpęs sutarties sudarymui svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai). Vien jau tokie neteisėti veiksmai/neveikimas sudaro pagrindą ieškovui reikalauti dalies išmokėtų sumų priteisimo.
25. Ieškovas, įvertinęs draudimo riziką, įtraukė į taisykles sąlygą apie tai, kad draudėjas rūpintųsi automobiliu ir jį saugotų, neperduotų kitiems asmenims, o jeigu taip įvyko - nedelsdamas informuotų draudiką, kad šis galėtų spręsti dėl papildomų draudimo įmokų ar net sutarties nutraukimo.
26. Atsakovas privalėjo užtikrinti, kad transporto priemonė būtų naudojama vadovaujantis Sutarties sąlygomis. Remiantis išdėstytu ir pasireiškia priežastinis ryšys tarp Atsakovo neteisėto neveikimo ir kilusios žalos - atsakovas nepateikė informacijos, kad transporto priemonė bus naudojama nuomai, ieškovas negalėjo įvertinti rizikos įvykiui atsitikti, įvykis įvyko - rizika įvykiui įvykti pasiteisino.
27. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino regresinio reikalavimo teisinį pagrindą, bei pagrįstai nurodė, kad vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu ir šalių sudarytos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties AYAS Nr. 019948339 nuostatomis ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo dalies draudimo išmokos.
Dėl ieškovo išmokėtų sumų aplinkybių (pagrindo)
28. Atsakovas teigia, kad ieškovas netinkamai apskaičiavo žalos dydį ir nepagrįstai išmokėjo atitinkamo dydžio išmoką.
29. Pažymėtina, kad draudimo išmoka mokama atsižvelgiant į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 16 str. 1 d.). Kadangi eismo įvykis įvyko Nyderlanduose, draudimo išmoka buvo apskaičiuota pagal šios valstybės, o ne Lietuvos teisės aktų reikalavimus.
30. Žalą administravo ADB „Gjensidige“ paskirtas atstovas pretenzijoms nagrinėti korespondentas InterEurope AG. Šiam atstovui įstatymo pagrindu buvo suteikti visi būtini įgaliojimai funkcijų (rinkti visą būtiną informaciją, spręsti klausimus dėl išmokos mokėjimo, mokėti draudimo išmokas ir kita) vykdymui (TPVCAPDĮ 14 str. 6 d.).
31. Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia eismo įvykio metu padarytos žalos ir draudimo išmokos dydį. Savo argumentų atsakovas negrindė kokiais nors rašytiniais įrodymais, taip pat nenurodė Nyderlandų teisės aktų nuostatų, kurios leistų abejoti InterEurope AG žalos dydžio nustatymu, įvertinimu bei išmokos išmokėjimo procedūra.
32. Byloje surinkti įrodymai yra pakankami ir išvadai, kad prašomas priteisti sumas ieškovas išmokėjo savo atstovui pretenzijoms nagrinėti. InterEurope AG pateiktuose faktūrose nurodoma iš ko susideda išmokėtos sumos (13 979,38 Eur), be to su ieškiniu pridėti lėšų pervedimo mokėjimo nurodymai kurie įrodo, kad išmoka buvo sumokėta InterEurope AG. Jokių savo abejones dėl išmokėtos draudimo išmokos pagrindžiančių įrodymų atsakovas nepateikė.
33. Ieškovo atstovas išmokėjo bendrai 3500 Eur dydžio draudimo išmoką, kuri kompensavo nukentėjusiojo išlaidas, susijusias su advokato paslaugomis. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad minėtos išlaidos yra nepagrįstos. Kaip minėta, draudimo išmoka apskaičiuojama pagal Nyderlandų teisę, todėl atsakovo svarstymai dėl jų nepagrįstumo šioje byloje yra nereikšmingi.
34. Ieškovas Sutarties sąlygų laikėsi tinkamai - išmokėjo draudimo išmoką nukentėjusiajam trečiajam asmeniui. Atsakovas, pažeisdamas draudimo sutartį, neinformavo apie rizikos pasikeitimą, todėl ieškovas įgijo teisę, vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 2 d., reikalauti, kad atsakovas grąžintų dalį išmokėtos draudimo išmokos.
35. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos įrodymus, šalių sutarties nuostatas bei draudimą reglamentuojančias teisės normas, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjos Ona Gasiulytė
Rita Kisielienė
Danutė Kutrienė