Baudžiamoji byla NrNr. 1-908-851/2011
(Proceso Nr. 1-20-9-00034-2011-3)

VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. birželio 6 d.
Vilnius
Vilniaus m. pirmojo apylinkės teismo teisėja Aiva Survilienė, susipažinusi su baudžiamąja byla Nr. 1-908-851/2011,
n u s t a t ė:
2011-05-31 Vilniaus m. 1 apylinkės teisme gauta baudžiamoji byla Nr. 1-908-851/2011, kurioje M. Š. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d., padarymu.
M. Š. kaltinimas pareikštas už tai, kad jis nuo 2005-06-20 būdamas UAB „Autoūkio autobazė", įm. k. 125832842, reg. Krokuvos g. 13, Vilnius, direktoriumi ir kasininku, būdamas atsakingas už UAB „Autoūkio autobazė" teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, ir pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574 (įsigaliojo nuo 2002 m. sausio ld.) 14 straipsnio "Apskaitos dokumentų pasirašymas" 2-ą dalį "Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašą ir pasirašą asmenys" reikalavimus būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų surašymą už 2006 metus imtinai,- jis pažeidė LR Vyriausybės 2000 m. vasario mėn. 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintose Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių:
- 23 straipsnio „Įmonės vadovas, priimdamas kasininką į darbą, privalo pasirašytinai
supažindinti jį su šiomis taisyklėmis ir sudaryti su juo visiškos materialinės atsakomybės sutartį",
- 25 straipsnio „Įmonėje kasininko pareigos laikinai arba nuolat pavedamos įmonės vadovo
įsakymu. Su laikinai einančiu kasininko pareigas darbuotoju taip pat sudaroma visiškos
materialinės atsakomybės sutartis " nuostatas,
pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo:
- 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas" 2-s dalies "/
apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo
kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu ", nuostatas
ir pažeidė LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr.IX-575);
- 4 straipsnio „Bendrųjų apskaitos principų taikymas sudarant finansinę atskaitomybę" 1-o
punkto „Finansinė atskaitomybė turi būti sudaryta taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės
turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas " nuostatas,
- 15 straipsnio „Bendrieji finansinės atskaitomybės reikalavimai" 9-o punkto „Iki
finansinės atskaitomybės sudarymo į apskaitą turi būti įtrauktos visos įmonės finansinių metų
ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai" nuostatas, nes 2006 m balanse ir didžiosios knygos apyvartos
žiniaraštyje įrašė skirtingus duomenis apie gautinas ir mokėtinas sumas per vienerius metus, ir į
2006 m. pelno mokesčio deklaraciją ir pelno (nuostolių) ataskaitą 2006-12-31 įrašė neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas, sąnaudas ir pelną,
bei pažeidė LR Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr.407 patvirtintų „Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių" 12 punkto „PVM sąskaitos faktūros serija ir numeris (jeigu nenaudojami specialūs apskaitos dokumentų blankai) turi būti formuojami taip: 12.1. Numeris turi būti sudaromas didėjančia seka. 12.2. Numeris turi būti paremtas viena ar daugiau serijų kuri (kurios) PVM mokėtojų pasirinkimu gali būti sudaroma (-os) iš raidinių simbolių arba skaitmenų. 12.3. PVM mokėtojai privalo užtikrinti PVM sąskaitos faktūros numerio, paremto serija (serijomis) unikalumą, t. y. skirtingose PVM sąskaitose faktūrose negali būti nurodomas tas pats numeris (paremtas ta pačia serija)" nuostatas, nes PVM sąskaitas faktūras, skirtas automobilių pardavimui, numeravo ne eilės tvarka, beveik kiekvienu atveju rašė skirtingas serijas ir numeriu, dėl ko negalima nustatyti, ar visos pajamos apskaitytos bendrovės veikloje,- dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „Autoūkio autobazė" veiklos, turto, finansinės būklės rezultatų, kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Baudžiamoji byla negali būti perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o turi būti perduota prokurorui, kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą.
Lietuvos Respublikos BPK 219 str. yra nurodyti reikalavimai kaltinamojo akto turiniui. Pagal BPK 219 str. 1 d. 3 p. kaltinamajame akte turi būti nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.
Teismui pateiktame kaltinamajame akte M. Š. inkriminuojamos veikos objektyvieji požymiai iš esmės nėra aprašyti, tik deklaratyviai nurodyta, kad jis pažeidė atitinkamų įstatymų punktus. Nei veikos padarymo būdas, nei konkretūs kaltinamojo nusikalstami veiksmai ar neveikimas, kuriais pasireiškė jam inkriminuotas nusikaltimas, nėra nurodyti : M. Š. kaltinamas, kad pažeidė LR Vyriausybės 2000 m. vasario mėn. 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 23 ir 25 straipsnių, Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 6 straipsnio nuostatas, tačiau neaprašyta, kokiu būdu minėti įstatymai buvo pažeisti. Taip pat M. Š. kaltinamas pažeidęs LR Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr.407 patvirtintų „Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių" 12 punkto nuostatas, nes PVM sąskaitas faktūras, skirtas automobilių pardavimui, numeravo ne eilės tvarka, beveik kiekvienu atveju rašė skirtingas serijas ir numerius, dėl ko negalima nustatyti, ar visos pajamos apskaitytos bendrovės veikloje,- dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „Autoūkio autobazė" veiklos, turto, finansinės būklės rezultatų, kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kaltinimas šioje vietoje yra nekonkretus, nes nėra aišku, kada ir kokios sąskaitos –faktūros buvo pildomos ir numeruojamos pažeidžiant įstatymo reikalavimus.
Taip pat pažymėtina, jog tinkamai neaprašius kaltinamajam inkriminuotos veikos, kaltinime neatskleidus kaltinamojo veiksmų ar neveikimo turinio, neaprašius kitų objektyviųjų veikos požymių, nėra aišku, ar M. Š. veika yra teisingai kvalifikuota.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad netinkamas veikos kvalifikavimas kartu su netinkamu nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių aprašymu byloje yra kaltinamojo akto trūkumai, kurie nagrinėjant bylą teisme nėra ištaisomi ir jie trukdo nagrinėti bylą. Aprašant veiką turi būti nurodytas ir kaltinamo asmens poelgis, už kurį traukiama baudžiamojon atsakomybėn, ir tą poelgį atitinkantis teisinis terminas, įstatymo leidėjo atskleidžiamas normos dispozicijoje. Kiekvienas nusikalstamos veikos sudėties požymis turi savo turinį, atitinkantį kaltininko poelgį ir šis turinys turi būti aiškiai nurodytas kaltinamajame akte, kad nei teismui, nei kaltinamajam netektų spėlioti dėl požymio turinio. Protingumo, teisingumo, sąžiningumo, onus probandi principai reikalauja, kad prokuroro byloje padarytos klaidos būtų taisomos paties prokuroro. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2K-7-337/2006).
Remiantis išdėstytu konstatuojama, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, ir tai trukdo nagrinėti bylą, todėl baudžiamoji byla perduotina prokurorui.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 232 str. 1 d. 3 p., 234 str. 2 d. teismas
n u t a r ė:
Baudžiamąją bylą Nr. 1-908-851/2011, kurioje M. Š. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d., perduoti prokurorui, nes buvo surašytas iš esmės Lietuvos respublikos BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme.
Ši teismo nutartis per 7 d. gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.
Teisėja Aiva Survilienė