Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. e2S-1795-730/2015
Teisėjas Vandalinas Vainius (Proceso Nr. 2-24-3-01925-2015-6) Procesinio sprendimo kategorijos:
3.1.11.4.; 3.4.5.; 3.3.2.3.
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. lapkričio 26 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos L. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-10-01 nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. K. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo,
n u s t a t ė :
pareiškėja kreipėsi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, bankroto administratore prašė skirti S. P.. Pirmosios instancijos teismas 2015-09-04 nutartimi nustatė pareiškėjai 14 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos pareiškimo trūkumams pašalinti. Teismas įpareigojo patikslinti pareiškėjai savo faktinę gyvenamąją vietą ir būtent pagal faktinę gyvenamąją vietą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo; nurodyti ne tik realią gyvenamąją vietą, bet ir duomenis ryšiams palaikyti (telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas ir kiti); pateikti duomenis apie iškeltas civilines bylas, kuriose fiziniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai ir (arba) areštuotas jo turtas, apie bylas, kuriose fiziniam asmeniui pareikšti su darbo santykiais susiję reikalavimai, taip pat apie baudžiamąsias bylas, kuriose fiziniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai ir (arba) areštuotas jo turtas, ir apie išieškojimus ne ginčo tvarka bei teistumą; nurodyti ar bylą ves pati ar pasirinks kitą tinkamą atstovą, atitinkantį CPK 51–60 straipsnius.
Pareiškėja 2015-09-22 pateikė pareiškimą dėl trūkumų šalinimo.
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-10-01 nutartimi pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nutarė laikyti nepaduoti ir grąžinti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjos faktinė gyvenamoji vieta yra ne (duomenys neskelbtini), o Didžiojoje Britanijoje. 2015 m. rugsėjo 21 d. atstovavimo sutartį su advokatu D. K. pasirašė ne pareiškėja L. K., o pareiškėjos atstovas VšĮ ADVOC LT vadovas L. M.. 2015 m. birželio 16 d. atstovavimo sutartis, sudaryta tarp VšĮ ADVOC LT, veikiančios per vadovą L. M., ir L. K., nenumatė atstovo teisės suteikti pergaliojimą kitam asmeniui. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad jog pareiškėja nepašalino visų nutartyje nurodytų trūkumų, yra pagrindas pareiškėjos pareiškimą laikyti nepaduotu ir grąžinti.
Atskirajame skunde pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos 2015-10-01 nutartį ir klausimą dėl pareiškimo priėmimo perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiuo argumentu - kadangi pagrindinė priežastis laikyti pareiškimą nepaduotu yra netinkamo asmens pasirašyta atstovavimo sutartis su advokatu, teismas turėjo duoti pareiškėjai papildomą terminą tinkamai pasirašytai atstovavimo sutarčiai pateikti, o ne priimti nutartį laikyti pareiškimą nepaduotu.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl nutarties, kuria pareiškėjos pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai, nustačius, kad pareiškėja nepašalino teismo nustatytų trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2015-09-04 nutartimi nustatė pareiškėjai 14 dienų terminą nuo nutarties įteikimo pašalinti pareiškimo trūkumus - patikslinti savo faktinę gyvenamąją vietą; nurodyti ne tik realią gyvenamąją vietą, bet ir duomenis ryšiams palaikyti (telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas ir kiti); pateikti įrodymus, pagrindžiančius, jog pareiškia moka 1000,00 Eur nuomos mokestį; pateikti duomenis apie iškeltas civilines bylas, kuriose fiziniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai ir (arba) areštuotas jo turtas, apie bylas, kuriose fiziniam asmeniui pareikšti su darbo santykiais susiję reikalavimai, taip pat apie baudžiamąsias bylas, kuriose fiziniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai ir (arba) areštuotas jo turtas, ir apie išieškojimus ne ginčo tvarka bei teistumą; nurodyti ar bylą ves pati ar pasirinks kitą tinkamą atstovą, atitinkantį CPK 51–60 straipsnius.
Pareiškėja 2015-09-22 pateikė teismui prašymą dėl trūkumų šalinimo, pateikdama atstovavimo sutartį su advokatu D. K., duomenis apie pareiškėjos deklaruotą gyvenamąją vietą, pažymą apie pareiškėjos teistumą, nurodė, kad duomenų apie pareiškėjai iškeltas bylas neturi, būsto nuomos sutartį, pagrindžiančią pareiškėjos išlaidų sumą būsto nuomai.
Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų, pirmosios instancijos teismas išvadą, jog pareiškėja nepašalino pareiškimo trūkumų, motyvavo tuo, kad 2015 m. rugsėjo 21 d. atstovavimo sutartį su advokatu D. K. pasirašė ne pareiškėja L. K., o pareiškėjos atstovas VšĮ ADVOC LT vadovas L. M.. 2015 m. birželio 16 d. atstovavimo sutartis, sudaryta tarp VšĮ ADVOC LT, veikiančios per vadovą L. M., ir L. K., nenumatė atstovo teisės suteikti pergaliojimą kitam asmeniui.
Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Fizinių asmenų bankroto įstatyme nereglamentuotas pareiškimo trūkumų šalinimo institutas, todėl turi būti vadovaujamasi CPK normomis. Vadovaujantis CPK 115 straipsnio 2 dalis reglamentavimu, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti. Pareiškėjui teismo nustatytu terminu pašalinus ieškinio (pareiškimo) trūkumus, ieškinys (pareiškimas) laikomas paduotu pradinę jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis).
Tai, kad Civilinio proceso kodekso reikalavimai ieškinio turiniui ir formai į teismą besikreipiančiam asmeniui yra privalomi, nereiškia, kad bet kurio ieškinio reikalavimo nesilaikymas lemia ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą. Trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Įstatyme neapibrėžta, kokie ieškinio trūkumai yra esminiai, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų taiko atsižvelgdamas į pareikšto ieškinio reikalavimo esmę ir ieškinyje nurodytas aplinkybes. Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, reikėtų įvertinti keletą aspektų, vienas iš jų – nustatyti, ar trūkumai yra reikšmingi būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti patekti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347-393).
CPK 135 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad ieškinyje turi būti nurodoma informacija, ar byla bus vedama per advokatą, nurodant advokato vardą, pavardę, darbo vietos adresą. Pareiškėja pareiškime nurodė savo atstovą – VšĮ ADVOC LT, pateikė 2015-06-16 atstovavimo sutartį, vėliau pateikė kitą atstovavimo sutartį su advokatu D. K..
Apeliacinės instancijos teismas susipažino su abiejų pareiškėjos pateiktų atstovavimo sutarčių turiniu. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pagal 2015-06-16 atstovavimo sutartį, sudarytą tarp pareiškėjos ir VšĮ ADVOC LT, VšĮ ADVOC LT negali būti tinkamu atstovu byloje. Kasacinis teismas civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl VšĮ ADVOC LT galimybės būti tinkamu atstovu teisme, pasisakė, kad iš CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto turinio matyti, kad tam, jog asociacija ar kitas viešasis juridinis asmuo galėtų savo nariams atstovauti teisme pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą, tokio asmens įstatuose nustatyta teisė atstovauti savo nariams turi būti vienas iš asociacijos ar kito viešojo juridinio asmens veiklos tikslų, t. y. kaip pagalbinis tikslas siekiant pagrindinių asociacijos ar viešo juridinio asmens veiklos tikslų Galimybė tokiai asociacijai ar kitam viešajam juridiniam asmeniui atstovauti savo nariams teisme siejama su asociacijos ar kito viešojo juridinio asmens pagrindinių tikslų, kuriems jie įsteigti, įgyvendinimu, ir tik tiek, kiek tai susiję su šių pagrindinių tikslų įgyvendinimu. Atsižvelgiant į CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto turinį ir pirmiau aptartus motyvus, asociacija ar kitas viešasis juridinis asmuo, kurių vienintelis veiklos tikslas yra savo narių konsultavimas ir jų interesų atstovavimas teisme ginant bet kokius jų interesus, negali būti laikomi tinkamais atstovais, turinčiais teisę atstovauti savo nariams pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nes atstovavimas teisme nėra skirtas kitiems asociacijos tikslams pasiekti. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos duomenų ir Juridinių asmenų registro išrašo, VšĮ „Advoc LT“ vienintelis veiklos tikslas yra atstovauti savo nariams ginant jų interesus teisme, teikiant jiems teisines konsultacijas. Jokių kitų tikslų, kuriems pasiekti reikia teikti atstovavimo paslaugas savo nariams, VšĮ „Advoc LT“ neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461-611/2015).
Kaip matyti iš 2015 m. rugsėjo 21 d. atstovavimo sutarties turinio, pareiškėjos vardu VšĮ ADVOC LT sudarė atstovavimo sutartį du advokatu D. K.. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2015-06-16 atstovavimo sutartyje pareiškėja nebuvo suteikusi VšĮ ADVOC LT teisės sudaryti sutartis su advokatais.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, jog visus pateiktus procesinius dokumentus, tame tarpe ir pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, pasirašė pati pareiškėja, o ne jos atstovai. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pareiškėjai pašalinus visus kitus 2015-09-04 nutartyje nurodytus pareiškimo trūkumus, esminių kliūčių, trukdančių tolimesnei proceso eigai, pareiškimo priėmimo stadijoje nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo priimti pareiškėjos pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog yra pagrindas laikyti pareiškimą nepaduotu ir grąžinti pareiškėjai, motyvuodamas tik tuo, jog pareiškėja nepašalino nurodytų trūkumų - pateikė netinkamą atstovavimo sutartį, nepagrįstai apribojo asmens teisę kreiptis į teismą.
Kadangi, kaip jau minėta, pareiškėja procesinius dokumentus pasirašė pati, klausimas dėl tinkamos atstovavimo sutarties pateikimo galėjo būti išspręstas, iškėlus bylą pagal pareiškėjos pareiškimą. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad su atskiruoju skundu pareiškėja pateikė 2015-06-16 atstovavimo sutartį su VšĮ ADVOC LT, kurioje numatyta, kad pareiškėja suteikia teisę su VšĮ ADVOC LT su bet kokiu advokatu ar advokato padėjėju sudaryti teisinės pagalbos sutartį, todėl darytina išvada, kad esant byloje minėtai atstovavimo sutarčiai ir 2015-09-21 atstovavimo sutarčiai su advokatu D. K., pareiškėja yra tinkamai atstovaujama.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje taip pat nurodė, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, jog pareiškėjos faktinė gyvenamoji vieta Didžiojoje Britanijoje, o ne (duomenys neskelbtini), todėl vadovaujantis Fizinių asmenų bankroto įstatymu, pareiškėja turėtų kreiptis į teismą pagal savo gyvenamąją vietą. Dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo į Lietuvos teismus gali kreiptis tiek Lietuvoje nuolatinę gyvenamąją vietą turintis ir čia dirbantis asmuo, tiek ir asmuo, kuris gyvena ir dirba užsienio valstybėje. Teisingas byloje dalyvaujančių asmenų gyvenamosios vietos arba juridinio asmens buveinės nurodymas yra aktualus nustatant, kuriame teisme turi būti pradedamas procesas (CPK 29 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjos nuolatinė gyvenamoji yra ne Lietuvos Respublikoje.
Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimą, bei teisės normas, reglamentuojančias trūkumų šalinimą, todėl nepagrįstai suvaržė pareiškėjos teises kreiptis į teismą ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį.
Tuo pagrindu skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos L. K. pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priimtinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjos L. K. pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą priimti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Teisėja Erinija Kazlauskienė