Civilinė byla Nr. 3K-3-352/2014 (S)

                                                                     Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00626-2011-7

                                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 42.9;

                                                              44.5.1; 52.3; 114.4; 114.11

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Rimvydo Norkaus (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Statva“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Drūtnamis“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Statva“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių statybos darbų atlikimo terminus, atsakomybę už jų praleidimą, taip pat proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas UAB „Drūtnamis“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Statva“ 503 969,59 Lt skolos už prekes ir paslaugas, 12 742,92 Lt delspinigių, 9,11 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad ieškovas, kaip subrangovas, ir atsakovas, kaip rangovas, 2010 m. gegužės 31 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 12/2010, pagal kurią buvo atlikti statybos darbai. Sutarties 9.3 punktu buvo sutarta, kad rangovas apmoka subrangovui už faktiškai atliktus darbus pagal gautas PVM sąskaitas faktūras per septynias darbo dienas, kai bus patvirtintas mokėjimas, bet ne vėliau kaip devyniasdešimt dienų nuo PVM sąskaitos faktūros gavimo dienos. 2011 m. kovo 8 d. buvo pasirašytas statybos darbų perdavimo priėmimo aktas, kuriame nurodoma, kad statybos darbai atlikti laikantis galiojančių normų ir standartų reikalavimų ir tinkamai užbaigti. Be to, 2011 m. balandžio 18 d. pateiktas draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ garantinio laikotarpio laidavimas Nr. 1284107. Pagal statybų rangos sutartį atsakovui išrašyta PVM sąskaitų faktūrų už 2 890 858,923 Lt, iš kurių apmokėta už 2 536 888,80 Lt, įsiskolinta 353 970,12 Lt. Kadangi atsakovas pažeidė savo įsipareigojimus, iš jo priteistini delspinigiai už 6 mėnesius (353 970,12 Lt x 0,02 proc. x 180 dienų = 12 742,92 Lt).

Be to, ieškovo, kaip subrangovo, ir atsakovo, kaip rangovo, 2010 m. gruodžio 31 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 14/2010, pagal kurią buvo sutarta atlikti statybos darbus. Sutarties kaina – 149 999,47 Lt. Atliktus darbus atsakovas, pasirašydamas atliktų darbų aktą A11/04-04, priėmė, tačiau liko skolingas 149 999,47 Lt. Atsakovas, pasirašydamas skolos suderinimo aktą, 2011 m. rugsėjo 2 d. pripažino, kad 2011 m. rugpjūčio 31 d. buvo skolingas      583 969,59 Lt.

Panevėžio apygardos teismas 2011 m. gruodžio 1 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį tenkino. Atsakovas dėl preliminaraus teismo sprendimo pateikė prieštaravimus.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Panevėžio apygardos teismas 2012 m. kovo 29 d. galutiniu sprendimu 2011 m. gruodžio 1 d. preliminarų sprendimą pakeitė ir jį išdėstė taip: ieškovo ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo 453 969,59 Lt skolos, 12 742,92 Lt delspinigių, 4584 Lt žyminio mokesčio, 9,11 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. lapkričio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas konstatavo, kad 2011 m. gruodžio 1 d. preliminarus teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tačiau, įvertinęs tai, kad po šio sprendimo priėmimo atsakovas sumokėjo 50 000 Lt skolos ir šia suma ieškovas sumažino savo reikalavimus, preliminarų sprendimą pakeitė ir ieškinį patenkino iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal ieškovo ir atsakovo 2010 m. gegužės 31 d. sudarytą statybos rangos sutartį Nr. 12/2010 atsakovas įsiskolinęs sudaro 353 970,12 Lt. Statybos darbus pagal rangos sutartį Nr.12/2010 atsakovas priėmė 2011 m. kovo 8 d. Darbų perdavimo priėmimo akte nurodyta, kad statybos darbai atlikti laikantis galiojančių normų ir standartų reikalavimų ir tinkamai užbaigti. Atsakovas pažeidė savo įsipareigojimus laiku atsiskaityti, todėl teismas iš jo priteisė 12 742,92 Lt (353 970,12 Lt x 0,02 proc. x 180 dienų) delspinigių.

Teismas taip pat nustatė, kad pagal ieškovo ir atsakovo 2010 m. gruodžio 31 d. sudarytą statybos rangos sutartį Nr. 14/2010 atsakovas įsiskolino 149 999,47 Lt. Atliktus darbus atsakovas priėmė, atliktų darbų akte A11/04-04 pastabų dėl statybos darbų netinkamo atlikimo nėra. Teismas pažymėjo, kad 2011 m. rugsėjo 2 d. skolų suderinimo aktu atsakovas pripažino, jog 2011 m. rugpjūčio 31 dienai jo skola ieškovui sudaro 583 969,59 Lt. Po skolų suderinimo akto atsakovas sumokėjo ieškovui 80 000 Lt, todėl ieškovas pareiškė 503 969,59 Lt ieškinį. Po preliminaraus teismo sprendimo priėmimo atsakovas sumokėjo 50 000 Lt, todėl iš atsakovo priteistiną skolą teismas sumažino 50 000 Lt iki 453 969,59 Lt ir  12 742,92 Lt delspinigių. Pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstais ieškovo argumentus, kad po atliktų darbų priėmimo atsakovo pretenzijos dėl atliktų darbų trūkumų negali būti priežastis nemokėti už atliktus darbus, kurių trūkumų jų priėmimo perdavimo metu nebuvo nustatyta. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad ieškovui priklausančių pinigų nemokėjimo būtinoji sąlyga yra ne tik darbų pabaigimo laikotarpis, bet ir paties objekto nepridavimas (Statybos rangos sutarties Nr.12/2010 11.2 punktas). Ieškovas darbus atsakovui perdavė, jokių pastabų atsakovas ieškovui dėl atliktų darbų iki ieškinio teismui pateikimo nereiškė. Priešingai, po preliminaraus teismo sprendimo priėmimo už atliktus darbus sumokėjo dar 50 000 Lt.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas pateikė atsakovui draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ garantinio laikotarpio laidavimą savo prievolei dėl galimų paslėptų darbo trūkumų įvykdymo (CK 6.658 straipsnis). Darbų priėmimo akte pastabų, kad pateiktas netinkamas garantinio laikotarpio užtikrinimas ar pateiktas ne laiku, nėra. Ieškovui pretenzija dėl netinkamo garantinio laikotarpio užtikrinimo pateikta po teismo preliminaraus sprendimo priėmimo. Ieškovas dėl besąlyginio draudimo kreipėsi į kelias draudimo bendroves, kurios nurodė, kad besąlyginiai laidavimo raštai išduodami tik valstybės bei savivaldybės įmonių naudai. Ši informacija buvo pateikta atsakovui 2011 m. birželio 1 d. raštu Nr.1-110601. Teismas konstatavo, kad ieškovas savo prievolės įvykdymą užtikrino pakankamai (CK 6.658 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo UAB „Statva“ apeliacinį skundą, 2013 m. spalio 11 d. sprendimu paliko nepakeistą Panevėžio apygardos teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą. 

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo šalių ginčui taikė CK 6.662 straipsnio 2 dalį, nes tarp šalių nėra ginčo dėl pagal statybos rangos sutartis atliktų darbų kokybės, todėl turi būti sprendžiama dėl ieškovo atsakomybės pažeidus sutarčių įvykdymo terminus. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovas turėjo pretenzijų ieškovui dėl pagal sutartį Nr. 12/2010 atliekamų darbų terminų, tačiau svarbu įvertinti aplinkybes, lėmusias sutartyje nustatyto darbų pabaigos termino praleidimą. Teismas sprendė, kad dalies darbų pagal projektą sustabdymas statybos darbus pirkusio užsakovo iniciatyva turėjo įtakos ieškovo galimybei darbus užbaigti sutartyje nustatytu terminu. Tokiu atveju, net ir nesant rašytinio šalių sutartyje nustatyto darbų atlikimo termino pratęsimo, nėra pagrindo teigti, kad darbai atlikti pavėluotai vien dėl ieškovo kaltės. Kadangi darbų atlikimo terminas praleistas ne dėl nuo ieškovo valios priklausančių aplinkybių, tai jis negali būti atsakingas už termino praleidimą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovo prievolių vykdymas sutarties Nr. 12/2010 galiojimo metu buvo užtikrintas UAB DK „PZU Lietuva“ laidavimo raštu ir ieškovui mokėtinų sumų (288 000 Lt) „sulaikymu“ (sutarties 8.2 punktas). Nors mokėtinų lėšų „sulaikymas“ kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas nėra numatytas įstatyme, tačiau toks šalių susitarimas įstatymo leidžiamas (CK 6.70 straipsnis). Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino šią sutarties sąlygą, teigdamas, kad teisę į garantijos sumą atsakovas įgytų tik esant abiem pirmiau nurodyto punkto sąlygoms – praleidus darbų atlikimo terminą bei rangovui nepridavus darbų objekto, nes, subrangovui nustatytu laiku neužbaigus darbų ir nustatytu laiku jų neperdavus, rangovas turi teisę reikalauti garantijos davėjo sumokėti jam garantijoje nurodytą sumą. Tačiau rangovo teisė į garantiją atsiranda tik esant kitoms šiame punkte nustatytoms sąlygoms – subrangovas nėra įgijęs teisės į terminų pratęsimą bei esant rangovo pareikalavimui garantijos davėjui dėl garantijoje nurodytos sumos išmokėjimo. Tai, kad šalių sutartyje nustatytas terminas formaliai nebuvo pratęstas, nepaneigia paties atsakovo rašte išdėstytų aplinkybių dėl projekte numatytų dalies darbų vykdymo sustabdymo. Atsakovas nesikreipė į ieškovo laiduotoją, kaip to reikalaujama sutarties Nr. 12/2010 11.2 punkte, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negalima teigti, kad atsakovas pasinaudojo 11.2 punkte įtvirtinta teise gauti laidavimo rašte nurodytas sumas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal laidavimo raštą atsakovas net ir netinkamos ieškovo prievolės įvykdymo atveju teisę į laidavimo sumą turi tik įrodęs tiesioginių nuostolių dydį. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad sistemiškai aiškinant šalių sudarytą sutartį negalima daryti išvados, jog vien už termino praleidimą, nesukėlusį atsakovui jokių neigiamų padarinių, ieškovui taikytina 288 000 Lt atsakomybė, neatsižvelgiant į ieškovo kaltę bei atsakovo patirtus tiesioginius nuostolius. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas patyrė kokius nors netekimus dėl praleisto termino, o atsakovo išdėstyta pozicija dėl ieškovui mokėtinų piniginių sumų sulaikymo yra gynybinė.

Vertindamas atliktų darbų garantinio laikotarpio laidavimą, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovas 2011 m. balandžio 18 d. pateikė atsakovui garantinio laikotarpio laidavimą. Tokį garantinio laikotarpio įvykdymo užtikrinimą atsakovas priėmė ir pretenzijų ieškovui iki ieškovo kreipimosi į teismą nereiškė. Atsakovo pateikti draudimo kompanijų raštai, surašyti praėjus vieneriems metams po to, kai ieškovas turėjo pateikti atsakovui besąlyginį ir neatšaukiamą laidavimą, nepatvirtina, kad ir 2011 metais, kai ieškovas kreipėsi į UAB DK „PZU Lietuva“, jam galėjo būti išduotas besąlyginis laidavimas, todėl konstatuotina, kad ieškovo pateiktas laidavimas atsakovui buvo priimtinas. Atsakovas neįrodinėjo aplinkybės, kad garantiniu laikotarpiu išryškėjo kokie nors ieškovo atliktų darbų trūkumai, dėl ko jis vis dar turi teisę sulaikyti ieškovui mokėtinas sumas.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovas 2011 m. balandžio 12 d. pranešimu informavo ieškovą, kad darbai pagal sutartį Nr. 14/2010 turėjo būti pabaigti ne vėliau kaip kovo 15 dieną, tačiau nustatytu terminu neatlikti, todėl taikė sutarties Nr. 14/2010 7.1.1 ir 7.2.3 punktuose numatytas sankcijas ir darbų atlikimo terminą pratęsė iki 2011 m. balandžio 15 d. Teismas pažymėjo, kad sutartyje nustatytų terminų pažeidimas turi būti ieškovo veiksmų (neveikimo) padarinys ir priklausyti nuo jo valios, tačiau byloje esantys įrodymai šią aplinkybę paneigia. Atsižvelgiant į tai, kad generalinio rangovo ir užsakovo sutartis buvo pratęsta iki 2011 m. balandžio 30 d. dėl objektyvių aplinkybių, atsakovo 2011 m. balandžio 12 d. pranešimas dėl sankcijų ieškovui taikymo nėra pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas darbus atsakovui perdavė 2001 m. gegužės 6 d., t. y. vos keliomis dienomis vėliau nei numatyta užsakovo ir generalinio rangovo sutarties pratęsime. Tokiu atveju, kai ieškovo darbų atlikimo terminas praleistas nedaug, toks pažeidimas negalėtų būti laikomas esminiu ir lemiančiu ieškovo atsakomybę.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Statva“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 11 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Kasatorius nurodo, kad šiuo atveju buvo sprendžiama dėl ieškovo atsakomybės pažeidus darbų atlikimo terminus pagal sutartį, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai neištyrė ir nepasisakė dėl atsakovo pateiktų dokumentų, iš kurių matyti, kad ieškovas UAB „Drūtnamis“ nuolatos pažeidinėjo kalendorinį darbų grafiką, nepasinaudojo sutartyje nustatyta teise prašyti pratęsti darbų atlikimo terminą ir neįgijo teisės į darbų atlikimo terminų pratęsimą pagal sutarties Nr. 12/2010 5.8 punktą. Atsakovo 2010 m. liepos 12 d. raštu buvo sustabdyta tik labai nedidelė dalis darbų, todėl tai negalėjo būti priežastis ieškovui vėluoti pabaigti kitus darbus. Kasatoriaus teigimu, nėra jokio juridinio pagrindo pagrįsti apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad atsakovas turi pareigą paneigti ieškovo teisę į darbų atlikimo termino pratęsimą, nes pareigą įrodyti teisę į atliekamų darbų termino pratęsimą turėjo ieškovas, kuris nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, kad tokią teisę buvo įgijęs.

Kasatoriaus nuomone, ieškovas pažeidė CK 6.691 straipsnio 1 dalyje nustatytą statybos rangos sutarties šalies pareigą bendradarbiauti, nes nesikreipė į atsakovą dėl galimybės pratęsti darbų atlikimo terminą, o darbų atlikimas ne laiku vertintinas kaip esminis sutarties pažeidimas, todėl atsakovas pagrįstai turėjo teisę įskaityti sutarties 11.2 punkte nurodytą garantijos sumą kaip nuostolius dėl esminio sutarties pažeidimo.

Kasatorius nurodo, kad aplinkybes, šalinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas, t. y. ieškovas, tačiau bylą nagrinėję teismai įrodinėjimo naštą perkėlė kasatoriui.

Kasatoriaus teigimu, ieškovas iš esmės pažeidė visas sutarties Nr. 12/2010 8.6 punkto sąlygas: galutinis darbų priėmimo perdavimo aktas pasirašytas 2011 m. kovo 8 d., o ieškovas PZU Lietuvos garantinio laikotarpio laidavimą pateikė pavėluotai 2011 m. balandžio 11 d., ieškovas 2011 m. birželio 1 d. raštu nurodė, kad negali pateikti besąlyginio ir neatšaukiamo garantinio laikotarpio užtikrinimo, tačiau nevertino alternatyvios galimybės, banko garantijos pateikimo.  

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „Drūtnamis“ prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ieškovo nuomone, apeliacinės instancijos teismas argumentuotai atsakė į pagrindinius ginčo aspektus. Ieškovas pažymėjo, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Aplinkybė, kad rangovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės, neatleidžia užsakovo nuo pareigos atliktus darbus priimti bei už juos atlyginti, todėl kasatorius nepagrįstai atsisako mokėti už atliktus darbus remdamasis termino praleidimu, nors byloje nėra nustatyta, kad darbai buvo atlikti netinkamai. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę, todėl teismai pagrįstai priteisė ieškovui skolą už jo atliktus ir atsakovo priimtus darbus.

Ieškovo teigimu, už garantinio laikotarpio užtikrinimą ieškovas draudimo bendrovei sumokėjo 90 000 Lt užstatą. Tokį garantinio laikotarpio įvykdymo užtikrinimą atsakovas priėmė ir pretenzijų ieškovui iki ieškovas kreipėsi į teismą nepareiškė. Garantinio laikotarpio laidavimas buvo išduotas dvejiems metams nuo 2010 m. kovo 8 d. ir atsakovas byloje nenurodė, kad jam išryškėjo kokie nors atliktų darbų trūkumai, dėl ko jis vis dar turi teisę sulaikyti ieškovui mokėtinas sumas, todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, kad atsakovas privalo tinkamai atsiskaityti su ieškovu.

Ieškovo teigimu, kasatorius nepagrįstai nurodo, kad ieškovas pažeidė bendradarbiavimo pareigą. Iš atsakovo nebuvo gautas joks reikalavimas mažinti darbų kainą, atsakovas priėmė ieškovo atliktus darbus, dėl darbų kokybės ir vėlavimo pretenzijų nereiškė.  

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl motyvų pakankamumo ir įrodymų aptarimo apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų įrodymų vertinimo klaidų ir nepasisakė dėl kasatoriaus pateiktų dokumentų, įrodančių, kad ieškovas nuolat pažeidinėjo darbų atlikimo terminus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo. Teismas įvertina, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Jei įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimo, byloje galima konstatuoti įrodymų pakankamumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kapitalo valdymo grupė“ v. UAB „Penki kontinentai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-539/2013).

Teisėjų kolegija nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad įrodymai, patvirtinantys galimą ieškovo darbų atlikimo termino praleidimą, nebuvo aptarti apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Minėti įrodymai analizuoti sistemiškai su kitais įrodymais, patvirtinančiais ieškovo darbų atlikimo termino praleidimo priežastis. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad kasatorius turėjo pretenzijų dėl pagal sutartį Nr. 12/2010 atliekamų darbų terminų, tačiau, įvertinęs atsakovo 2010 m. liepos 12 d. rašto turinį, kuriuo atsakovas prašė sustabdyti visus atliekamus statybos darbus tarp ašių 13 ir 14 ant ašies H (pagal techninio projekto brėžinius), padarė išvadą, kad šių darbų sustabdymas turėjo įtakos ieškovo galimybei užbaigti darbus sutartyje nustatytu terminu, todėl, net ir nesant rašytinio šalių susitarimo dėl termino pratęsimo, nėra pagrindo teigti, kad darbai atlikti pavėluotai vien dėl ieškovo kaltės. Iš esmės kasaciniu skundu nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimo rezultatu ir jo išvada dėl darbų atlikimo termino praleidimo priežasčių, tačiau pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu ir teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, yra laisvas vertinti įrodymus bei jų visetą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. C. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-23/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S., I. S., bylos Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Tai, kad teismo išvada neatitinka kasatoriaus lūkesčių, nėra pagrindas ją pripažinti nepagrįsta.

Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61; Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu įvertinusi apeliacinės instancijos teismo argumentus, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas atsakė į atsakovo keliamus klausimus ir pagrindė savo išvadas byloje surinktais įrodymais.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas kasacijos pagrindas siejamas ne vien su esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui turinčiu materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimu, bei ir su jo įtaka neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kai teismo procesinį sprendimą lėmė keletas argumentų, kurių kiekvienas savaime yra pakankami sprendimui pagrįsti, kasaciniame skunde pateikiamas nesutikimas tik su tam tikrais argumentais, net jei jie būtų pripažinti nepagrįstais, nesudaro pagrindo naikinti apskųstą teismo procesinį sprendimą. Taigi kasaciniame skunde atliekamas vienų teismo procesinio sprendimo argumentų ginčijimas, neginčijant kitų teisiškai reikšmingų argumentų, gali būti laikomas hipotetiniu ir neturinčiu įtakos priimto procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai išanalizavo sutarties Nr. 12/2010 11.2 punktą, kuriuo kasatorius grindė savo teisę reikalauti iš ieškovo sumokėti garantijoje nurodytą sumą už vėlavimą atlikti darbus. Šiame punkte nustatyta, kad subrangovas, neužbaigęs darbų sutartyje numatytu laiku bei neperdavęs rangovui objekto ir neįgijęs teisės į terminų pratęsimą arba subrangovui nepradėjus taisyti defektų pagal techninės arba projekto priežiūros vykdytojų raštiškus reikalavimus dėl atliktų darbų kokybės ilgiau negu per tris kalendorines dienas, rangovui pareikalavus, sutarties įvykdymo garantijos davėjas sumokės rangovui sumą, nurodytą šioje garantijoje, ir subrangovas papildomai moka rangovui 0,02 dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo neįvykdytų ar netinkamai įvykdytų pagal sutartį darbų vertės iki bus atlikti darbai ar ištaisyti defektai. 

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad prieš sudarydamas sutartį Nr. 12/2010 ieškovas pagal jos 8.2 punkto reikalavimą pateikė atsakovui draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ 2010 m. gegužės 20 d. laidavimo raštą (atlikimo laidavimas), kuriuo draudimo bendrovė suteikė ieškovui jo įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo laidavimą, kuriuo draudimo bendrovės atsakomybė apribota 288 569,40 Lt draudimo suma. Pagal šį laidavimo raštą, jei draudėjas (ieškovas) neįvykdys ar netinkamai įvykdys įsipareigojimus, draudikas, neviršydamas 288 569,40 Lt sumos, atsako už tiesioginių nuostolių atlyginimą kaip ir draudėjas. Rašte taip pat numatyta, kad draudikas išmoka užsakovui rašte nurodytas sumas gavęs raštišką užsakovo vadovo reikalavimą. Atsakovas nesikreipė į ieškovo laiduotoją, kaip to reikalaujama sutarties Nr. 12/2010 11.2 punkte, todėl negalima teigti, kad atsakovas pasinaudojo 11.2 punkte įtvirtinta teise gauti laidavimo rašte nurodytas sumas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pagal laidavimo raštą atsakovas net ir netinkamos ieškovo prievolės įvykdymo atveju teisę į laidavimo sumą turi tik įrodęs tiesioginių nuostolių dydį. Sistemiškai aiškindamas šalių sudarytą sutartį, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad negalima daryti išvados, jog vien už termino praleidimą, nesukėlusį atsakovui jokių neigiamų padarinių, ieškovui taikytina 288 000 Lt atsakomybė, neatsižvelgiant į ieškovo kaltę bei atsakovo patirtus tiesioginius nuostolius. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas patyrė kokius nors netekimus dėl praleisto termino, kad jam, kaip generaliniam rangovui, buvo taikomos sankcijos už termino pažeidimą.

Jokių kasacijos pagrindų nesutinkant su minėtu apeliacinės instancijos teismo vertinimu kasaciniame skunde nėra nurodoma. Kasaciniame skunde neformuluojama teisės taikymo problemos, dėl kurios būtų galima abejoti apeliacinės instancijos teismo vertinimu dėl sutarties Nr. 12/2010 11.2 punkto aiškinimo, pagal kurį vien darbų užbaigimo termino praleidimas, nesant kasatoriaus patirtų nuostolių, savaime nelemia ieškovo 288 000 Lt dydžio atsakomybės, nėra pagrindžiamas nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo argumentais dėl kasatoriaus nesikreipimo į laiduotoją siekiant gauti laidavimo rašte nurodytas sumas. Taigi net jei ir būtų pagrindas pritarti kasacinio skundo argumentams dėl nepakankamai įvertintų darbų atlikimo termino praleidimo priežasčių, tai niekaip nepaneigtų apeliacinės instancijos teismo išvados, kad kasatorius, nepatyręs tiesioginių nuostolių ir nesikreipęs į ieškovo laiduotoją, vis vien nėra įgijęs teisės į sutarties Nr. 12/2010 11.2 punkte nurodytą sumą ir jos įskaitymą su ieškovui mokėtinomis sumomis. Kasaciniame skunde taip pat nėra reiškiama nesutikimo su apeliacinės instancijos teismo argumentu, kad kasatorius 2011 m. rugpjūčio 31 d. skolų suderinimo akte pripažino skolą ieškovui ir po preliminaraus teismo sprendimo iš dalies padengė savo įsiskolinimą,

Taigi, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas analizavo bylos aplinkybių ir ją patvirtinančių įrodymų visumą bei tinkamai motyvavo savo išvadą dėl darbų pagal sutartį Nr. 12/2010 pavėluoto atlikimo priežasčių bei jo padarinių.

Teisėjų kolegija sutinka ir su apeliacinės instancijos teismo atliktu 2010 m. gruodžio 31 d. sutarties Nr. 14/2010 vykdymo aplinkybių vertinimu bei išvada, kad atsakovas neturėjo teisės taikyti ieškovui sutarties 7.1.1 punkte numatytos sankcijos, t. y. kad subrangovui nevykdant ar netinkamai vykdant bet kurį įsipareigojimą, rangovui atitenka besąlyginio atlikimo garantijoje nurodyta suma – 15 000 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalims susitarus dalį mokėtinos kainos „sulaikyti“ iki tam tikrų rangovo veiksmų atlikimo ir šiam tokių veiksmų neatlikus, turi būti atsižvelgiama ne tik į lingvistinę sutarties sąlygų reikšmę, bet ir tokiomis sąlygomis siekiamus tikslus. „Sulaikymo“ sutartinės sąlygos tikslas yra užtikrinti užsakovo nuostolių padengimą rangovo netinkamų prievolių vykdymo atveju, ypač rangovui nevykdant ar negalint vykdyti garantinių įsipareigojimų, numatytų statybos rangos sutartyse, tai yra tam tikras užtikrintas kompensavimo mechanizmas tuo atveju, jei rangovas dėl subrangovo netinkamų veiksmų ar neveikimo patirtų nuostolius, tačiau nagrinėjamoje byloje atsakovas neįrodinėjo jo patirtų nuostolių ieškovui keliomis dienomis vėliau perdavus atsakovui darbus, o „sulaikymo“ suma atsakovo nepagrįstai laikoma iš anksto preziumuojamais rangovo nuostoliais.

Dėl kasacinio skundo argumento, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą nustatant pagrindą pratęsti darbų atlikimo terminą

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog civiliniame procese galiojantis šalių rungimosi principas įpareigoja atsakovą paneigti ieškovo teisę į darbų atlikimo termino pratęsimą, taip pažeisdamas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, skirtingai nei nurodoma kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo naštos dėl ieškovo teisės į darbų atlikimo termino pratęsimą neperkėlė atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas kompleksiškai vertino įrodymus, patvirtinančius ieškovo darbų atlikimo termino praleidimo priežastis, ir padarė išvadą, kad ieškovas nėra atsakingas už terminų praleidimą. Tokia teismo išvada padaryta ne todėl, kad teismas preziumavo ieškovo teisę į darbų atlikimo termino pratęsimą, o todėl, kad bylos įrodymų visuma suformavo tokį teismo vidinį įsitikinimą.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodinėjo, dėl kokių priežasčių jis darbus atliko vėliau nei buvo numatyta sutartyje, ir įtikino teismą, kad darbų atlikimo terminai buvo praleisti dėl objektyvių aplinkybių – atsakovo sustabdytų statybos darbų, statybos rangos sutarties termino pratęsimo – o ne dėl subjektyvių priežasčių, priklausančių nuo ieškovo valios. Kaip pažymėta pirmiau, atsakovas turėjo įrodyti, kad dėl ieškovo sutarties įsipareigojimų netinkamo vykdymo patyrė nuostolius, tačiau šių aplinkybių atsakovas neįrodinėjo, remdamasis sutarčių nuostatomis neva užtikrinančiomis atsakovo teisę gauti sulaikytas lėšas kaip iš anksto nustatytus nuostolius. Kasatorius ginčija, kad ieškovas turi įrodyti jo atsakomybę šalinančias aplinkybes, tačiau atsakovas nepateikė įrodymų civilinei atsakomybei taikyti. Netinkamas sutarties įsipareigojimų vykdymas, šiuo atveju darbų atlikimo termino praleidimas, net jei būtų nustatytas, nėra pakankamas pagrindas atsakomybei taikyti, jei nėra įrodytos kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – žala ir priežastinis ryšys (kadangi statybos darbų atlikimas yra ieškovo verslas, tai šiuo atveju jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą būtų be kaltės). Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė „sulaikyti“ lėšas pagal statybos rangos sutartį neatleidžia atsakovo nuo pareigos pagrįsti savo teisę neišmokėti ieškovui sulaikytų lėšų.  

Dėl garantinio laikotarpio užtikrinimo įtakos atsakovo teisei neišmokėti sulaikytų pagal sutartį sumų

Kasaciniame skunde kasatorius nurodo, kad ieškovas iš esmės pažeidė sutarties Nr. 12/2010 8.6 punkto sąlygas dėl atliktų darbų garantinio laikotarpio laidavimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytame sutarties punkte buvo nustatytos šios garantinio laikotarpio laidavimo sąlygos: 1) pateikimo terminas – prieš pasirašant galutinį darbų perdavimo–priėmimo aktą;  2) suma – 280 584 Lt; 3) laidavimas turi būti besąlyginis ir galiojantis; 4) galiojimo terminas – 24 mėnesiai nuo galutinio darbų priėmimo perdavimo akto pasirašymo dienos; 5) laidavimo padariniai – įsigaliojus garantinio laikotarpio laidavimo užtikrinimui nustoja galioti sutarties įvykdymo užtikrinimas.

Byloje nustatyta, kad pagal sutartį Nr. 12/2010 galutinis darbų perdavimo–priėmimo aktas pasirašytas 2011 m. kovo 8 d. Ieškovas atsakovui garantinio laikotarpio užtikrinimą pateikė 2011 m. balandžio 18 d. Darbų perdavimo metu atsakovas priėmė darbus nepaisant to, kad ieškovas nepateikė garantinio laikotarpio darbų užtikrinimo, kaip numatyta sutarties 8.6 punkte, apie tai, kaip sutarties pažeidimą, nenurodė ir darbų perdavimo–priėmimo akte. Tai leidžia manyti, kad atsakovas sutiko su esamomis aplinkybėmis ir neprieštaravo, kad garantinio laikotarpio laidavimas būtų pateiktas vėliau. Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovas 2011 m. birželio 1 d. raštu atsakovui nurodė neturintis galimybės pateikti besąlyginio laidavimo rašto, ir atsakovas tam neprieštaravo. Tokį garantinio laikotarpio įvykdymo užtikrinimą atsakovas priėmė ir pretenzijų iki ieškovo kreipimosi į teismą nereiškė. Be to, 2011 m. rugsėjo 2 d. šalys pasirašė skolų suderinimo aktą, kuriuo atsakovas nurodė esantis skolingas ieškovui 583 969,59 Lt. Po skolų suderinimo akto atsakovas ieškovui sumokėjo 80 000 Lt, o po preliminaraus sprendimo dar 50 000 Lt. Tai, kad    280 584 Lt yra ne skola, o atsakovo sulaikyta suma, atsakovas pareiškė tik bylą nagrinėjant teisme. CK 6.691 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvioji statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutarties vykdymo metu pareiga. Tinkamas šios pareigos vykdymas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo, net sutarties nutraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje RUAB „ASF“ v. UAB „Vėtrūna“, bylos Nr. 3K-3-250/2013). Nagrinėjamoje byloje atsakovas, sutikęs su ieškovo vėliau pateiktu garantinio laikotarpio laidavimo raštu, nereiškęs pretenzijų dėl jo pobūdžio ir tik vėliau, vengdamas atsiskaityti už ieškovo atliktus darbus, šias aplinkybes įvardydamas kaip sutarties sąlygų pažeidimą, netinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad garantinio laikotarpio užtikrinimo galiojimo terminas baigėsi 2013 m. kovo 8 d., atsakovas neįrodinėjo aplinkybių, jog garantiniu laikotarpiu išryškėjo kokie nors ieškovo atliktų darbų trūkumai, dėl ko jis vis dar turi teisę sulaikyti ieškovui mokėtinas sumas, todėl net jei būtų galima laikyti, kad atsakovo sulaikyta suma buvo kaip papildoma atsakovo interesų dėl netinkamo (sąlyginio) garantinio laikotarpio užtikrinimo apsauga, tai pasibaigus garantinio laikotarpio užtikrinimo galiojimo terminui šis sulaikymo pagrindas išnyko, todėl mokėjimo „sulaikymas“ tapo neteisėtas ir bylą nagrinėję teismai pagrįstai priteisė ieškovo naudai grąžintiną skolą.

Aptartų aplinkybių visumos pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias statybos rangos sutartį, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinį skundą atmetant, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jam neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas UAB „Drūtnamis“ prašo priteisti 1500 Lt bylinėjimosi išlaidas, pateikia jas pagrindžiančius dokumentus.

Kasacinis teismas patyrė 33,31 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus atsakovo kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Statva“ (įmonės kodas 183711152) 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidas UAB „Drūtnamis“ (įmonės kodas 135976691) naudai.

Priteisti valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš UAB „Statva“ (juridinio asmens kodas 183711152) 33,31 Lt (trisdešimt tris litus 31 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Sigitas Gurevičius

                                                                      Janina Januškienė

                                          Rimvydas Norkus