Civilinė byla Nr. e2S-309-601/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04814-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 

3.3.2.4; 3.3.2.5

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. E. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2SP-9975-454/2022 pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Vigori“ ir M. E. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-9975-454/2022 patvirtino pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vigori“ ir M. E. 2022 m. kovo 28 d. sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė, kad M. E. bendrą 18 061,29 Eur dydžio skolą kreditorei UAB „Vigori“ sumokės ne vėliau kaip iki 2022 m. spalio 1 d., nuo šios taikos sutarties pasirašymo dienos.

2.       Skolininkui M. E. nevykdant taikos sutarties sąlygų, kreditorė UAB „Vigori“ 2022 m. spalio 11 d. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą.

3.       Skolininkas, atsiliepdamas į kreditorės prašymą, nurodė, kad jis nevengia prievolės vykdymo, priešingai, siekia, kad prievolė UAB „Vigori“ būtų įvykdyta, tačiau savalaikiai jos įvykdyti negali dėl sunkios finansinės padėties, t. y. šiuo metu nėra gavęs atsiskaitymo už parduotą produkciją, vėluoja ir yra atidėtas Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokų mokėjimas, kito turto ir pajamų neturi, tačiau turi eilę kitų įsipareigojimų kreditoriams. Skolininko teigimu, priverstinio vykdymo priemonės tik padidintų skolos sumą, tačiau nesant lėšų, turto ir pajamų, šiuo metu nebūtų galimybės skolos išieškoti. Atsižvelgdamas į tai, skolininkas teismo prašė išdėstyti 18 061,29 Eur skolos mokėjimą iki 2024 m. gruodžio 31 d., skolą sumokant dalimis: iki 2023 m. balandžio 1 d. – 4 000 Eur, iki 2023 m. spalio 1 d. – 4 000 Eur, iki 2024 m. balandžio 1 d. – 4 000 Eur, iki 2024 m. gruodžio 31 d. – 6 061,29 Eur.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi atmetė skolininko M. E. prašymą dėl taikos sutarties vykdymo tvarkos pakeitimo ir išdavė kreditorei UAB „Vigori“ vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2SP-9975-454/2022 dėl 18 061,29 Eur sumos ir 6 procentų metinių palūkanų sumos, skaičiuojamos nuo skolos neapmokėjimo dienos (2022 m. spalio 2 d.), iki visiško atsiskaitymo pagal taikos sutartį dienos, išieškojimo iš skolininko M. E..

5.       Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo neišduoti vykdomojo rašto ar išdėstyti skolos sumokėjimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad pats skolininkas išreiškė norą pasirašyti taikos sutartį su sąlyga, kad skolą grąžins dar 2022 m. spalio mėnesį. Tačiau pats nesilaikė ne tik šios sutarties sąlygų, nesumokėjo nei dalies skolos, bet ir prašo mokėjimus išdėstyti dar dviem metams, kai skola kreditorei negrąžinama apskritai jau nuo 2021 m. spalio mėnesio. Juolab, kad ir savo teiginių apie prastą finansinę padėtį nepagrindė bei nepateikė jo nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Anot teismo, skolininko prašymo tenkinimas neatitiktų abiejų bylos šalių interesų pusiausvyros, neužtikrintų tinkamo prievolės įvykdymo ir pažeistų šalių lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus.

III.       Atskirojo skundo argumentai

6.       Atskiruoju skundu skolininkas M. E. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį, kuria patenkintas kreditorės UAB „Vigori“ prašymas išduoti vykdomąjį raštą, ir UAB „Vigori“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                        Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad M. E. dėl objektyvių priežasčių, sunkios finansinės padėties negali įvykdyti taikos sutarties sąlygų ir todėl prašė teismo neišduoti vykdomojo rašto UAB „Vigori“;

1.2.                        Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad priverstinio vykdymo priemonės tik padidintų skolos sumą, tačiau, nesant lėšų, turto ir pajamų, šiuo metu nebūtų galimybės išieškoti skolą;

1.3.                        Pirmosios instancijos teismas apsiribojo argumentu, kad taiko sutarties vykdymo tvarkos pakeitimas neatitinka abiejų bylos šalių interesų pusiausvyros.

7.       Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.

9.       Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nuspręsta išduoti vykdomąjį raštą, teisėtumo ir pagrįstumo.

10.       Pirmosios instancijos teismas priėmė tokį sprendimą, nustatęs, kad skolininkas taikos sutartyje nustatytu terminu nesumokėjo nei dalies skolos, ir nenustatęs jokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti skolos įvykdymą. Apeliantas įsitikinęs, kad priverstinio vykdymo priemonės tik padidintų skolos sumą, tačiau, nesant lėšų, turto ir pajamų, šiuo metu nebūtų galimybės išieškoti skolą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

11.       Pažymėtina, kad šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti; spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje nustatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės.

12.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalys 2022 m. kovo 28 d. sudarė taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartimi. Pagal taikos sutarties 1 punktą, skolininkas M. E. pripažino bendrą 18 061,29 Eur dydžio skolą kreditorei UAB „Vigori“, o taikos sutarties 2 punktu įsipareigojo visą skolą sumokėti kreditorei ne vėliau kaip iki 2022 m. spalio 1 d. Be to, taikos sutarties 3 punkte numatyta, kad skolininkas atleidžiamas nuo procesinių palūkanų mokėjimo, jei visus kitus mokėjimus atliks nepažeisdamas taikos sutartyje nustatyto termino. Taigi, terminas skolai sumokėti yra suėjęs, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad bent dalis skolos būtų sumokėta, kas reiškia, kad skolininkas pažeidė šalių pasirašytą taikos sutartį, dėl ko kreditorė pagrįstai kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo. Ir, nors apeliantas tvirtina, kad priverstinio vykdymo priemonės tik padidins skolos sumą, tačiau realiai nepadės išieškoti skolą, sutikti su tokiu argumentu negalima.

13.       Bloga turtinė asmens padėtis savaime negali lemti taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarkos pakeitimo visais atvejais, nes kiekvienu atveju turi būti įvertinta, ar tokiu būdu nebus iš esmės paneigta pati taikos sutartis ir ar nebus pažeisti kito asmens teisėti lūkesčiai. Todėl ir nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti ne vien tik į apelianto interesus, tačiau ir jo elgesį, ketinimus vykdymo atžvilgiu, kartu vertinant tai teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių principo, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas kreditorės teises, išlaikymo kontekste. Juo labiau, kai šiuo atveju sprendžiamo klausimo specifika yra ta, kad M. E. pareiga sumokėti UAB „Vigori“ konkrečią sumą faktiškai atsirado šalių susitarimo – taikos sutarties pagrindu. Teismo įsitikinimu, apeliantas neįrodė, jog egzistuoja išimtinis atvejis, kuris būtų pagrindu pakeisti taikos sutartyje nurodytų sąlygų vykdymo tvarką (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Juolab, kad prieš taikos sutarties sudarymą pats apeliantas turėjo galimybę apsvarstyti įsiskolinimo padengimo terminus.

14.       Nors M. E. prašo atsižvelgti į jo sunkią finansinę padėtį, tačiau ją patvirtinančių įrodymų nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, todėl šiuo konkrečiu atveju vykdomojo rašto dėl neįvykdytos taikos sutarties neišdavimas pažeistų kreditorės interesus ir sudarytų galimybę skolininkui toliau nevykdyti taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Skolininkas, būdamas sąžiningu ir rūpestingu, turėjo pakankamai laiko (kreditorei skola negrąžinama nuo 2021 m. spalio mėnesio) sukaupti reikalingą sumą (ar bent jau jos dalį) ir atsiskaityti su kreditore, tačiau to nepadarė. Toks neveikimas leidžia daryti išvadą, jog skolininkas vengia grąžinti kreditorei skolą, todėl nėra jokių garantijų, jog teismui išdėsčius skolos mokėjimą dalimis, skolininkas vykdys prisiimtus įsipareigojimus tinkamai.

15.       Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                Evaldas Burzdikas