Civilinė byla Nr. 2A-1306-643/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00258-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.5.7; 2.6.10.2.4.2
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto ieškovo A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei dėl neteisėto nepriėmimo į darbą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei viešajai įstaigai (toliau - ir VšĮ) Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei, kuriame prašo: 1) pripažinti pagrįstu ieškinį dėl nepriėmimo į darbą; 2) priteisti už priverstinę pravaikštą už 7 mėn. 13 494,32 Eur (1 927,76 x 7) sumą, neatskaičius mokesčių; 3) priteisti 6 000 Eur moralinę žalą; 4) įpareigoti atsakovę, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 2002 m. gegužės 28 d. IX-904 12-ojo straipsnio nuostatas, sudaryti darbo sutartį su ieškovu, kaip laimėjusį konkursą ir atitinkantį Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.
2. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2021 m. liepos 30 d. laimėjo viešąjį konkursą ir gavo pasiūlymą užimti VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Viešųjų pirkimų skyriaus vyresniojo specialisto darbo vietą; pasiūlytas darbo užmokestis – 1 200 Eur, atskaičius mokesčius (1 927,76 Eur, neatskaičius mokesčių). Tą pačią dieną ieškovas pasiūlymą priėmė.
3. Teigia, kad organizuojant viešą konkursą dėl priėmimo į darbą pagal konkurso sąlygas pripažintas jo nugalėtoju asmuo įgyja specialią teisę – sudaryti darbo sutartį. Tačiau, praėjus trims savaitėms ieškovui buvo pranešta, kad remiantis atsakovei pateiktoje Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) pažymoje nurodyta informacija, ieškovas nebus priimtas į darbą. Ieškovas 2021 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi pakartotinai el. paštu į atsakovę, kad jo kandidatūra dar kartą būtų apsvarstyta, bet ieškovui buvo atsakyta, kad sprendimo atsakovė nekeis.
4. Teigia, kad atsakovės melagingi argumentai, dėl ko jis negali užimti laisvos darbo vietos laimėjus viešąjį konkursą, yra šmeižimas ir įžeidimas, bandymas ieškovą sumenkinti ir pažeminti. Taip pat, atsakovė nuslėpė faktą, kad kreipėsi į buvusį darbdavį rinkdama apie ieškovą informaciją, nors prieš tai turėjo informuoti ieškovą.
5. Ieškovo teigimu, jis pilnai atitinka tiek Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo tiek Valstybės tarnybos įstatymo reglamentuojamą nepriekaištingos reputacijos apibrėžimą ir tinka užimti laisvą Viešųjų pirkimų vyresniojo specialisto darbo vietą. Pažymi, kad viešųjų pirkimų srityje sėkmingai dirbo daugiau nei 7 metus, darbdaviams niekada nekilo iki šiol jokių klausimų dėl ieškovo kvalifikacijos, gebėjimų, moralės nuostatų ar neatitikimo įstatymų nuostatomis.
6. Nurodo, kad per visą gyvenimą ieškovas administracine tvarka baustas tik du kartus: įspėjimu už netinkamą deklaravimą VMI sistemoje ir 8 Eur bauda už tai, kad mėnesio pravažiuojantis bilietas pridedant prie žymeklio netinkamai pasižymėjo. Pažymi, kad STT pažymoje nurodyti minėti du administraciniai nusižengimai yra mažareikšmiai ir labai smulkūs, neturintys jokios reikšmės ir įtakos, negalintys apibūdinti ieškovo asmenybės, kvalifikacijos ar išsilavinimo, gebėjimų, asmens moralės ir savybių.
7. Be to, STT pažymoje nurodytas atsitiktinis faktas, kad ieškovui buvo iškelta baudžiamoji byla dėl dokumento klastojimo. Pažymi, kad nutartis nebuvo įsiteisėjusi – Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas baudžiamąją bylą nutraukė, o prokuroro kasacinį skundą atmetė. Be to, nurodytas faktas buvo labai seniai, prieš 12 metų, ir niekaip nebuvo susijęs su ieškovo darbine, profesine veikla.
8. Atsiliepime atsakovė VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė su ieškiniu nesutiko.
9. Teigia, kad ligoninė turėjo teisę atsisakyti sudaryti darbo sutartį su ieškovu, rašytinė sutartis su ieškovu sudaryta nebuvo, todėl atsakovei nekyla pareiga išmokėti ieškovui kompensaciją už darbo sutarties neįsigaliojimą. Taip pat, ieškovas nenurodo jokių aplinkybių ir nepateikia jokių įrodymų, kad būtų patyręs bet kokios formos neturtinę žalą.
10. Atsakovė nurodo, kad 2021 m. liepos 29 d. konkurso metu komisijos nariai uždavinėjo ieškovui klausimus, buvo vertinama pretendento profesinė/darbo patirtis ir dalykinės savybės. Didelė dalis ieškovui konkurso metu užduotų klausimų buvo bendro pobūdžio, o jų vertinimas priklausė nuo klausimą užduodančio komisijos nario lūkesčių ir subjektyvaus vertinimo. Pažymi, jog formaliai ieškovas pateikė informaciją apie jo darbo patirtį viešųjų pirkimų srityje, tačiau į visus komisijos užduotus profesinius klausimus, susijusius su viešųjų pirkimų organizavimu, ieškovas atsakė neteisingai. Kita vertus, komisijos nariai įžvelgė potencialą ieškovo deklaruojamose savybėse ir vertybėse – ieškovas pasirodė motyvuotas, atsakingas, bendraujantis, žingeidus, komisijos nariams kėlė pasitikėjimą. Atitinkamai, buvo nuspręsta suteikti pretendentui šansą, priimti jį į darbą, tuomet tobulinti jo profesinius gebėjimus.
11. Nurodo, kad 2021 m. rugpjūčio 12 d. buvo gautas STT raštas Nr. 4-01-6092. Ligoninė, įvertinusi STT pažymoje nurodytos informacijos visumą, nusprendė ieškovo į pareigas neskirti, nes ieškovas neatitinka atsakovės puoselėjamų vertybių bei pasitikėjimo. 2021 m. rugpjūčio 23 d. ieškovas buvo informuotas apie sprendimą jo neskirti į Viešųjų pirkimų skyriaus vyresniojo specialisto pareigas, taip pat buvo persiųsta STT pažyma. Gavus ieškovo prašymą apsvarstyti kandidatūrą dar kartą, toks prašymas buvo pakartotinai apsvarstytas administracijos posėdyje, tačiau buvo nutarta jau priimto sprendimo nekeisti.
12. Pažymi, kad informacija apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje ar įmonėje, į pareigas asmenį skiriančiam subjektui pateikiama siekiant įvertinti asmens patikimumą ir mažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę valstybės ar savivaldybės įstaigose ar įmonėse. Informacija apie asmenį renkama, teikiama ir vertinama neatsižvelgiant į tai, ar jis atitinka įstatymuose numatytus specialius nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, ar ne. Būtent konkursą laimėjusio asmens patikimumas, o ne nepriekaištinga reputacija yra vertinama.
13. Ligoninei vykdant didelį kiekį įvairios apimties viešųjų pirkimų (dažnai ir itin didelės vertės), kiekvienam darbuotojui keliami reikalavimai dirbti kruopščiai, atsakingai, didinti visuomenės pasitikėjimą ligonine bei jos darbuotojais, nesukelti abejonių dėl vykdomų pirkimų teisingumo bei teisėtumo.
14. Iš STT pažymos matyti, kad ieškovas buvo baustas administracine tvarka už ataskaitų, deklaracijų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų pateikimo pažeidimus bei važiavimą be bilieto, kas šiuo atveju pademonstruoja ieškovo atsakingumo, kruopštumo stoką. Be to, vien aplinkybė, kad jo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, susijusio su suklastoto dokumento panaudojimu teisme, ligoninei pagrįstai sukėlė abejonių ieškovo, kaip potencialus darbuotojo, pretenduojančio į viešųjų pirkimų specialisto pareigas, patikimumu. Atitinkamai, darbdavio vertinimu, ieškovas neatitinka ligoninėje puoselėjamų vertybių bei nekelia pasitikėjimo, kuris būtinas darbuotojui vykdant Viešųjų pirkimų skyriaus vyresniojo specialisto pareigas, bendradarbiaujant su kolegomis bei tiesioginiu vadovu.
15. Pastebi, kad šiuo atveju tai nėra vienas atsitiktinis pažeidimas, o ieškovo elgesį, atsakingumą bei kitas asmenines savybes ir vertybes apibūdinančios aplinkybės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
16. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu 2022 m. kovo 2 d. sprendimu nusprendė ieškovo A. A. ieškinį atsakovei VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė dėl darbo ginčo atmesti.
17. Teismas sprendime nurodė, kad Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka konkursą laimėjusį pretendentą į pareigybę, išskyrus specialisto pareigybę, priimantis asmuo kreipiasi į kompetentingą valstybės instituciją dėl informacijos apie konkursą laimėjusį pretendentą ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo konkurso pabaigos. Ieškovė sekančią dieną į STT dėl duomenų apie ieškovą gavimo.
18. Sprendime taip pat nurodyta, kad patikrinus konkursą laimėjusio asmens duomenis nustatytos aplinkybės, kurių ieškovas nei prieš konkursą, nei konkurso metu vykstant pokalbiui su komisija neatskleidė. Tai, kad baudžiamosios atsakomybės ieškovas išvengė panaikinus teismo nuosprendį dėl senaties, nereiškia, kad tokios aplinkybės neturėjo būti atskleistos. Aplinkybės baudžiamajame ir civiliniame procese vertinamos pagal skirtingas taisykles, ir tai, kad asmuo neturi teistumo, nepatvirtina, kad jo elgesys tinkamas civilinių teisinių santykių kontekste. Ieškovui buvo taikyta atsakomybė dėl dokumentų klastojimo, dokumentų pateikimo tvarkos pažeidimų, o siekiamos užimti Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigos tiesiogiai susiję su dokumentų valdymu. Atsisakymo sudaryti su darbuotojų darbo sutartį priežastys, teismo nuomone, yra svarbios ir pagrįstos.
19. Teismas nurodė, kad sprendimas nesudaryti darbo sutarties priimtas nepasibaigus DK 41 straipsnio 3 dalyje nustatytam maksimaliam terminui per kurį būsimas darbuotojas turi teisę reikalauti, kad būtų sudaryta darbo sutartis.
20. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad ieškovas būsimam darbdaviui neatskleisdamas informacijos ikisutartiniuose santykiuose elgėsi nesąžiningai, tuo tarpu darbdavys, pagal galiojusius teisės aktus, turėjo ne tik teisę bet ir pareigą, patikrinti duomenis apie konkursą laimėjusį asmenį ir įvertinti jo patikimumą eiti būsimas Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, bei nustačius, kad asmuo nuslėpė reikšmingą informaciją, darbdavys pagrįstai atsisakė sudaryti darbo sutartį su ieškovu.
21. Teismas taip pat nurodė, kad diskriminavimo apraiškų nenustatyta, o pagrindo priteisti neturtinę žalą nėra.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
22. Ieškovas A. A. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimą civilinėje byloje ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui arba ieškovo ieškinį tenkinti.
23. Teigia, kad atsakovė į STT kreipėsi vadovaudamasi Korupcijos prevencijos įstatymo 2022 m. gegužės 28 d. IX-904 17 straipsniu, o sprendime nepriimti į darbą jau vadovavosi 18 straipsniu. Korupcijos prevencijos įstatymo 18 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad mažareikšmiai, atsitiktiniai faktai ar aplinkybės negali būti pagrindas priimti sprendimą neskirti asmens į pareigas ar iš jų atleisti, tačiau nei atsakovė, nei teismas ja nesivadovavo.
24. Pažymi, kad administracine tvarka apeliantas baustas vos du kartus, nuo jų padarymo praėjo daugiau nei metai, pažeidimai nėra susiję su darbine veikla, todėl tai negalėjo būti pagrindu nepriimti ieškovo į darbą. Kiek tai susiję su baudžiamosios bylos iškėlimu, nurodo, kad kasacinis teismas atsisakė priimti kasacinį skundą, byla nutraukta dėl senaties termino, taigi apeliantas laikytinas neteistu. Įvykis įvyko prieš 12 metų, nėra susijęs su darbine veikla ir tai buvo vienkartinis faktas, kuris pagal minėto įstatymo 18 straipsnio 4 dalį neturėtų būti vertinamas kaip esminiu sprendžiant dėl priėmimo į darbą.
25. Pažymi, kad STT pažymoje nurodyta informacija savo pobūdžiu neatitinka Korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio 10 punkte nurodytų korupcinio pobūdžio pažeidimų, o jis atitinka Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintą nepriekaištingos reputacijos asmens apibrėžimą, taigi tinka dirbti nurodytoje pozicijoje, nepriklausomai nuo to, kas nurodyta STT pažymoje. Taip pat apeliantas atitinka ir Valstybės tarnybos įstatyme nurodytus nepriekaištingos reputacijos kriterijus, taigi atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai ieškovo nepriėmė į darbą. Teigia, kad atsakovė nesąžiningai, neinformavusi ieškovo, rinko apie jį informaciją.
26. Teigia, kad atsakovė tiek ikisutartiniuose santykiuose, tiek nagrinėjant ginčą, ieškovą žemino, šmeižė, diskriminavo, todėl ieškovui turėjo būti priteista neturtinė žala, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika ir nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos.
27. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kandidatas dar konkurso metu turėjo atskleisti aplinkybes, nurodytas STT pažymoje, teigia, kad tokios pareigos neturėjo, sąžiningai atsakinėjo į komisijos narių klausimus, jokių papildomų klausimų komisijos nariai jam neuždavė.
28. Atsakovė VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
29. Atsiliepime nurodo, kad ieškovo pabrėžiama aplinkybė, jog jis atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, pati savaime nėra pakankama, kad atsakovei atsirastų prievolė pripažinti jį patikimu ir sudaryti su juo darbo sutartį. Atsakovė, kaip darbdavys, turi diskrecijos teisę įvertinti ar konkretus asmuo yra tinkamas eiti tam tikras konkrečias pareigas, ar jis gali juo pasitikėti. Akcentuoja, kad teisės aktai įtvirtina teisę įstaigai nuspręsti nepriimti asmens į darbą.
30. Ieškovas nenurodo jokių apeliacinio skundo argumentus pagrindžiančių teisinių argumentų, byloje surinktais įrodymais ar teismų praktika. Apeliacinis skundas pagrįstas tik ieškovo subjektyviu situacijos bei teisės aktų nuostatų vertinimu. Ligoninės sprendimas nepriimti ieškovo į darbą buvo teisėtas ir pagrįstas, priimtas apsvarsčius visas reikšmingas aplinkybes, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.
31. Atsakovė nesutinka, kad STT pažymoje nurodyti faktai turėtų būti vertinami kaip mažareikšmiai, ieškovas konkursą į Viešųjų pirkimų skyriaus vyresniojo specialisto pareigas laimėjo tik dėl deklaruojamų asmeninių savybių bei vertybių ir komisijos nariams keliamo pasitikėjimo, STT rašte pateiktos aplinkybės tapo ieškovo elgesį, atsakingumą bei kitas asmenines savybes ir vertybes apibūdinančiomis aplinkybėmis, taigi tokia informacija turėjo esminės įtakos darbdavio apsisprendimui dėl asmens tinkamumo eiti Viešųjų pirkimų skyriaus vyresniojo specialisto pareigas.
32. Nors ieškovas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nebuvo pripažintas kaltu baudžiamojoje byloje, tačiau vien aplinkybė, kad jo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, susijusio su suklastoto dokumento panaudojimu teisme, ligoninei pagrįstai sukėlė abejonių ieškovo, kaip potencialus darbuotojo, pretenduojančio į viešųjų pirkimų specialisto pareigas, patikimumu, juo labiau, kad teisės aktai nenumato įpareigojimo su tokiu asmeniu sudaryti darbo sutartį.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
33. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
34. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas. Byloje ginčas kilo dėl nepriėmimo į darbą ir dėl to susijusių išmokų.
35. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad, vadovaujantis 2021 m. liepos 29 d. protokolu Nr. KK-6.10.-6 ieškovas A. A. laimėjo konkursą eiti Viešųjų pirkimų skyriaus vyresniojo specialisto pareigas. 2021 m. liepos 30 d. raštu A. A. informavo darbdavį, kad pasiūlymą priima. Atsakovė 2021 m. liepos 30 d. kreipėsi į STT dėl duomenų apie ieškovą gavimo. STT 2021 m. rugpjūčio 12 d. raštu informavo, jog Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro 2021 m. liepos 30 d. duomenimis 2010 m. lapkričio 12 d. Vilniaus miesto 3 policijos komisariatas, vadovaudamasis BK 300 straipsnio 1 dalimi (Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), A. A. atžvilgiu pradėjo ikiteisminį tyrimą <...>. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 3 d. nuosprendžiu pripažino A. A. kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir jam skyrė baudą. Nuosprendis panaikintas apeliacinės instancijos dėl suėjusios senaties. Administracinių nusižengimų registro duomenimis A. A. 2020 m. gruodžio 2 d. už administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekse 187 straipsnio 1 dalyje „Ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų pateikimo tvarkos pažeidimas“, priimtas nutarimas skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą. 2020 m. spalio 22 d. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 446 straipsnio 4 dalyje „Važiavimas be bilieto, važiavimas įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida, tačiau nepateikus teisę į transporto lengvatas patvirtinančių dokumentų, be bilieto ir su neteisėtai įsigytu bilietu su nuolaida važiuojančių keleivių ar neapmokėto bagažo vežimas keleivinėmis transporto priemonėmis, atsisakymas sumokėti už važiavimą taksi“, surašytas administracinio nusižengimo protokolas bei paskirta bauda, bauda sumokėta.
36. Taip pat nustatyta, kad atsakovės vedėja 2021 m. rugpjūčio 18 d. teikimu kreipėsi į VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės administraciją. Teikime nurodoma, kad Viešųjų pirkimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybė susijusiu su didele atsakomybe bei turi nekelti abejonių dėl vykdomų pirkimų teisingumo bei teisėtumo. Pažymima, kad pagrindinės šias pareigas užimančio darbuotojo funkcijos apima visą viešojo pirkimo vykdymo procesą, įskaitant, bet neapsiribojant šiomis pareigomis: užtikrinti teisingą ir savalaikį patvirtintų pirkimo paraiškų registravimą EcoCost programoje; užtikrinti teisingą ir savalaikį atliktų pirkimų registravimą EcoCost programoje; teisingai ir laiku rengti ir Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka teikti metines mažos vertės pirkimų ataskaitas (pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 96 straipsnio 2 dalies 2 punktą); kiekvienam ketvirčiui įpusėjus, skyriaus vedėjui raštu pateikti informaciją apie tame ketvirtyje suplanuotus bei neinicijuotus viešuosius pirkimus; vadovaujantis EcoCost programine įranga atlikti prekių, paslaugų ir darbų verčių skaičiavimą ir kontrolę; organizuoti, kontroliuoti ir atsakyti už teisingos su skyriaus veikla susijusios informacijos paskelbimą CVP IS ir ligoninės tinklapyje; laiku teikti viešųjų pirkimų dokumentus tiekėjams bei CVP IS priemonėmis informuoti tiekėjus apie priimtus sprendimus; tikrinti ligoninės padalinių pateiktų techninių specifikacijų ir (ar) kvalifikacinių reikalavimų tiekėjams atitiktį Viešųjų pirkimų įstatymui. Nurodoma, kad įvertinus Specialiųjų tyrimų tarnybos 2021 m. rugpjūčio 12 d. rašte Nr. 4-01-6092 „Dėl informacijos apie A. A. pateikimo“ pateiktos informacijos visumą daroma išvada, kad A. A. neatitinka ligoninėje puoselėjamų vertybių bei nekelia pasitikėjimo, kuris būtinas darbuotojui vykdančiam Viešųjų pirkimų skyriaus vyresniojo specialisto pareigas.
37. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamame sprendime pateiktais motyvais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai taikė aktualias įstatymų nuostatas, tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir konstatavo, kad atsakovė neturėjo pareigos su ieškovu sudaryti darbo sutarties.
38. Pagal DK 41 straipsnio 3 dalį, darbuotojui parinkti į vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų pareigas, taip pat tokias pareigas, kurias eiti gali asmenys, turintys tam tikrų gebėjimų arba kuriems keliami ypatingi intelekto, fiziniai, sveikatos ar kiti reikalavimai, gali būti rengiamas konkursas. Pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąrašą ir konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, išskyrus įstaigas, kuriose pareigybių, dėl kurių gali būti rengiamas konkursas, sąrašą ir konkursų organizavimo ir vykdymo tvarką nustato specialūs įstatymai. Asmuo, laimėjęs konkursą, turi teisę reikalauti, kad su juo ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų būtų sudaryta darbo sutartis, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad DK 41 straipsnio 3 dalyje nėra įtvirtinta darbuotojo teisę reikalauti darbo sutarties sudarymo atitinkanti priešpriešinė darbdavio pareiga sudaryti darbo sutartį. Tol, kol darbuotojas faktiškai nepradėjo dirbti, t. y. kol darbo sutartis neįsigaliojo, tiek darbuotojas, tiek ir darbdavys paprastai gali, atitinkamais atvejais prisiimdami kompensacijos (žalos) atlyginimo mokėjimo prievolę, atsisakyti darbo sutarties, apie tai informuodami kitą šalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-01-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-701/2021).
39. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo 22 punktą, konkursą laimėjęs pretendentas priimamas į pareigas. Pagal Aprašo 26 punktą, sprendimas priimti į pareigybę konkursą laimėjusį pretendentą arba nepriimti jo į pareigybę priimamas per 2 darbo dienas po to, kai konkursą laimėjusį pretendentą į pareigybę priimantis asmuo gauna kompetentingos valstybės institucijos informaciją apie pretendentą, siekiantį užimti pareigybę įmonėje ar įstaigoje. Priėmimo į pareigybę data nustatoma konkursą laimėjusio pretendento ir konkursą laimėjusį pretendentą į pareigybę priimančio asmens susitarimu.
40. Pastarąją Aprašo nuostatą taip pat patvirtina ir Korupcijos prevencijos įstatymo nuostatos. Korupcijos prevencijos įstatymo 16 straipsnyje nurodyta, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba surenka ir į pareigas asmenį skiriančiam, teikiančiam ar paskyrusiam subjektui pateikia informaciją, nurodytą šiame straipsnyje. Įstatymo 17 straipsnyje reglamentuota informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas, pateikimo tvarka, kurio pirmoje dalyje nurodyta, jog Specialiųjų tyrimų tarnyba gauna iš kriminalinės žvalgybos subjektų ar kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų, žvalgybos institucijų, kitų institucijų, įstaigų ir įmonių jų turimą šio įstatymo 16 straipsnyje nurodytą informaciją apie asmenį, taip pat duomenis iš valstybės registrų ir kitų informacinių sistemų ir šią informaciją kartu su savo apie asmenį turima informacija pateikia asmenį į pareigas skiriančiam, teikiančiam ar paskyrusiam subjektui. Pastaroji nuostata legitimuoja tiek STT, tiek atsakovės veiksmus gauti informaciją apie ieškovą siekiant patikrinti, ar jis yra tinkamas nurodytai pareigybei užimti.
41. Šio įstatymo 16 straipsnyje nurodytą informaciją apie asmenį Specialiųjų tyrimų tarnyba pateikia ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo rašytinio prašymo pateikti informaciją apie asmenį gavimo dienos, išskyrus atvejį, kai pradėtas informacijos pagrįstumo patikrinimas, nurodytas šio straipsnio 14 dalyje (Įstatymo 17 straipsnio 3 dalis.). Korupcijos prevencijos įstatymo 17 straipsnio 13 dalyje nurodyta, kad asmenį į pareigas skiriantis, teikiantis ar paskyręs subjektas teisės aktų nustatyta tvarka atsako, kad į pareigas, įtrauktas į šio straipsnio 5 dalyje nurodyta sąrašą, būtų priimti tik asmenys, apie kuriuos iš Specialiųjų tyrimų tarnybos gauta ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka įvertinta informacija apie asmenį. Į pareigas asmenį teikiantis ar skiriantis subjektas, įvertinęs šiame straipsnyje nustatyta tvarka pateiktos informacijos visumą ir priėmęs sprendimą neteikti arba neskirti asmens į pareigas, privalo per 3 darbo dienas pasirašytinai supažindinti asmenį su pateikta apie jį informacija (Įstatymo 18 straipsnio 9 dalis).
42. Įvertinus minėtas nuostatas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad, visų pirma, atsakovei jokiuose teisės aktuose neįtvirtinta pareiga su konkursą laimėjusiu asmeniu savaime sudaryti darbo sutarties, be to, kiti įstatymai taip pat įpareigoja darbdavį, šiuo atveju atsakovę, nustatytais terminais kreiptis į STT dėl informacijos apie konkursą laimėjusį asmenį pateikimo, juo labiau, kaip matyti, būtent atsakovei tenka pareiga atsakyti už asmenį, apie kurį iš Specialiųjų tyrimų tarnybos gauta ir įvertinta informacija. Kaip matyti, šiuo atveju procedūros, kuriomis buvo gauta informacija iš STT, atitiko Korupcijos prevencijos įstatymo reikalavimus, o atsakovė turėjo teisę, atsižvelgdama į pažymoje nurodytą informaciją, su ieškovu nesudaryti darbo sutarties.
43. Atsakovas apeliaciniame skunde vadovaujasi Korupcijos prevencijos įstatymo 18 straipsnio 4 punktu, kuriame nurodyta, kad mažareikšmiai, atsitiktiniai faktai ar aplinkybės negali būti pagrindas priimti sprendimą neskirti asmens į pareigas, ar iš jų atleisti, ir teigia, kad STT pažymoje nurodyti pažeidimai buvo vienkartiniai ir mažareikšmi.
44. Dėl šio argumento apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad CPK 306 straipsnyje yra įtvirtinti aiškūs reikalavimai apeliaciniam skundui, be kita ko, jame privalo būti nurodoma, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas) (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2017 33 punktą). Apeliacija pripažįstama esant ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmu (lot. revisio prioris instantiae). Apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas tikrina ne bylos išsprendimo teisingumą, bet atlieka pirmosios instancijos teismo sprendimo, kaip procesinio dokumento, kontrolę. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui. Pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimą lemia teismo klaida: sprendimo neteisėtumas ar nepagrįstumas. Apeliaciniame skunde pateikiami apelianto argumentai turi būti susiję ne su bylos išsprendimo teisingumu, bet su konkrečiais pirmosios instancijos teismo sprendimo defektais (LAT CBS teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-208/2005, kat. 78.2.1.).
45. Susipažinus su apelianto pirmosios instancijos teisme reikšta pozicija matyti, kad apeliantas dėsto tas pačias aplinkybes, nurodydamas, kad STT pažymoje nurodyti pažeidimai yra menkaverčiai, tačiau pirmosios instancijos teismas šiuos argumentus jau įvertino ir pagrįstai atmetė. Pažymėtina ir tai, kad teisės aktai įtvirtina teisę, o kartu ir pareigą darbdaviui atsakingai vertinti duomenis apie kandidatą, ir esant pagrįstų įtarimų, kad kandidatas nėra tinkamas konkrečiai pozicijai užimti, darbo sutarties su juo nesudaryti. Atsakovė pagrįstai motyvavo, kad ginčo pareigybė reikalauja dalykinės kompetencijos, asmeninių savybių, keliančių pasitikėjimą specialistu, kuris yra atsakingas už disponavimą atsakovės finansinėmis lėšomis. Teismo vertinimu, kandidatui pagrįstai yra keliami reikalavimai dirbti kruopščiai bei atsakingai, didinti visuomenės pasitikėjimą atsakove, nekelti abejonių dėl vykdomų pirkimų teisingumo bei teisėtumo. Šiuo atveju dar esant ikisutartiniams santykiams, yra akivaizdus ir esant objektyvioms aplinkybėms darbdavio nepasitikėjimas darbuotoju, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovė neturėjo pareigos su laimėjusiu konkursą asmeniu sudaryti darbo sutarties. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jam yra užkertamas kelias dirbti bet kokį darbą, susijusį su viešaisiais pirkimais, pažymėtina, kad kiekviena įstaiga, gavusi minėtus duomenis, turi diskrecijos teisę savo nuožiūra vertinti minėtus duomenis ir nebūtinai reiškia, kad visais atvejais ieškovas negalės būti priimtas į darbą, šiuo atveju, atsakovei, atsižvelgiant į jos veiklos specifiką, nurodytos aplinkybės pagrįstai turėjo esminę reikšmę.
46. Apeliantas taip pat teigia, kad jis atitinka tiek Valstybės tarnybos įstatyme, tiek Viešųjų pirkimų įstatyme nurodytos nepriekaištingos reputacijos kriterijus, o STT pažymoje nurodyti duomenys neatitinka Korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio 10 punkte nurodytų korupcinio pobūdžio pažeidimų. Pažymėtina, kad šiuo atveju šių aplinkybių atsakovė net neginčijo, ginčo, kad ieškovas atitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijus, nėra, tačiau STT medžiagoje pateikti duomenys, nors ir nepaneigia nepriekaištingos reputacijos, tačiau yra užtektini atsakovei vertinti, kad ieškovas nėra tinkamas kandidatas darbo sutarčiai sudaryti. Juo labiau, kad tokių duomenų tiek gavimą, tiek vertinimą įtvirtina ir reglamentuoja Korupcijos prevencijos įstatymo nuostatos, todėl šie apelianto argumentai yra nepagrįsti.
47. DK 151 straipsnyje nustatyta, jog kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Jos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais ir pagrindais. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį darbuotojų teisių pažeidimo bylose, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų, teismų vertinamos tokios reikšmingos darbo santykius apibūdinančios aplinkybės, kaip darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, teisių pažeidimo aplinkybės ir padariniai, teismo taikytos kitos pažeistų teisių gynimo priemonės, jų pakankamumas pažeistoms teisėms atkurti ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018).
48. Teismo vertinimu, apeliantas skunde taip pat nepagrindė, kokių aplinkybių neįvertino pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad ieškovui neturtinė žala nepriklauso ir pakartotinai deklaratyviai teigdamas, kad atsakovė jį žemino, šmeižė, niekino. Susipažinus su bylos medžiaga pastarųjų išvadų konstatuoti nėra pagrindo, juo labiau, ieškovas su atsakove praktiškai jokių santykių neturėjo, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nesmagi situacija dėl neįdarbinimo net ir laimėjus konkursą nėra pakankama priteisti neturtinę žalą, juo labiau, kad ginčą ir teisminį procesą inicijavo pats ieškovas. Ieškovas į bylą nepateikė duomenų, kad nepriėmimas į darbą apsunkino apeliantui kito darbo paieškas, dėl to jis buvo nepriimtas į kitą darbovietę. Nėra duomenų, kad minėta situacija menkina jo, kaip darbuotojo ir kaip žmogaus autoritetą, jog dėl to apeliantas patiria stiprius išgyvenimus, sveikatos sutrikimus ar panašiai. Be to, Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pasisakęs, kai padaryta neturtinė žala nedidelė (nepakenkta darbuotojo (kandidato) reputacijai, nesumažėja galimybės konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės, paties darbuotojo (kandidato) veiksmai nėra nepriekaištingi ir kt.), pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-131-686/2017). Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
49. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu
n u t a r i a:
ieškovo apelianto A. A. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Jelena Šiškina
Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Margarita Stambrauskaitė