Civilinė
byla Nr. 2- 48-500-2008 m.
Procesinio sprendimo kategorijos : 35.3.6.; 36.1.; 42.4.; 42.10.; 99.5.; 113.1.;
113.8.; 114.1.; 114.11.; 116.1.; 116.4.
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Pasvalys
2008 m. lapkričio mėn. 20 d.
Pasvalio rajono apylinkės teismo
teisėjas A.Švedavičius, sekretoriaujant D. Šiliauskienei, dalyvaujant ieškovui S. G., ieškovo atstovei
advokatei N. Pulokienei, atsakovo atstovui S. A. K. viešame teismo posėdyje
išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo
S. G. ieškinį
atsakovui UAB „(duomenys
neskelbtini)“ dėl rankpinigių ir neturtinės žalos atlyginimo
priteisimo.
Išnagrinėjęs bylą teismas
N u s t a t ė :
Pateiktu
ieškovas prašo teismą priteisti jo naudai iš atsakovo 7500 Lt. rankpinigių ir 5000
Lt. neturtinės žalos atlyginimą.
Ieškovas prašo teismą ieškinį
tenkinti ir paaiškino teismui, kad 2007m. pavasarį sužinojo, kad atsakovas
parduoda (duomenys
neskelbtini) esantį gyvenamąjį namą. Kadangi pageidavo pirkti
paminėtą namą 2007-04-27 atvyko pas atsakovą ir sudarė su atsakovu sutartį,
pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti namą su ūkiniais pastatais ir žemės
sklypu už 80000 Lt., o pats įsipareigojo paminėtą namą nupirkti. Sudaryta
sutartimi abu įsipareigojo pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti iki 2007-07-30.
2007-04-27 sutartimi būsimos pirkimo-pardavimo sutarties užtikrinimui sumokėjo
ieškovui 10000 Lt. rankpinigių, o atsakovas įsipareigojo gražinti 20000 Lt. sumą,
jei dėl atsakovo kaltės nebus sudaryta gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo
sutartis. Pats paminėtą gyvenamąjį namą ketino pirkti, todėl 2007m. birželio
mėn. 26d. kartu su žmona ir anūke atvyko ir apsigyveno paminėtame name.
Nusipirkęs namą ketino atlikti name remontą, todėl dėl konsultacijos kreipėsi į
Pasvalio rajono savivaldybės administracijos architektą K. K., dėl namo santechnikos remonto konsultavosi
su S. R., kvietėsi iš
langus gaminančios įmonės vadybininką dėl langų užsakymo, o taip pat užsisakė
malkų, tvarkė gyvenamojo namo aplinką. Atsakovas nuslėpė faktą, kad gyvenamasis
nams yra įkeistas ir ne visi ūkiniai pastatai yra įregistruoti, todėl
sužinojęs, kad gyvenamasis nams su ūkiniais pastatais yra įkeistas ir dalis
ūkinių pastatų yra pastatyti savavališkai ir nėra įregistruoti registro įmonėje
paprašė atsakovą pateikti pastatų techninės apskaitos bylą, tačiau pastarasis
tai padaryti atsisakė ir gražinęs 12500 Lt. pareikalavo išsikraustyti.
Matydamas, kad dėl atsakovo kaltės, t.y. dėl to, kad pastatai yra įkeisti ir
dalis pastatų yra pastatyti savavališkai ir nėra įregistruoti sutarties negalės
įvykdyti iš gyvenamojo namo išsikėlė ir pirkimo-pardavimo sutarties su atsakovu
nesudarė. Kadangi pirkimo-pardavimo sutartis buvo nesudaryta dėl atsakovo
kaltės, t.y. dėl to, kad pastatai buvo įkeisti ir dalis pastatų buvo pastatyti
savavališkai ir nebuvo įregistruoti prašo teismą priteisti iš atsakovo 7500 Lt.
sutartyje numatytų rankpinigių. Atsakovo neteista veika buvo padaryta ir
neturtinė žala, todėl prašo teismą priteisti iš atsakovo 5000 Lt. neturtinės
žalos atlyginimo.
Atsakovo
atstovas prašo teismą ieškovo ieškinį atmesti ir paaiškino, kad jis pripažįsta
ieškovo nurodomą faktą, kad 2007-04-27 sudarė su ieškovu sutartį, pagal kurią
įsipareigojo ieškovui už 80000 Lt. parduoti (duomenys
neskelbtini) esantį gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais ir žemės
sklypu o ieškovas įsipareigojo paminėtą namą nupirkti. Paminėta sutartimi
pirkimo-pardavimo sutartį įsipareigojo sudaryti iki 2007-07-30. Pats kartu su
ieškovu prieš 2007-04-27 sutarties sudarymą
buvo nuvykęs į paminėtą namą, ieškovas pats asmeniškai apžiūrėjo
gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus ir
pastatų būklei ir techniniam stoviui ieškovas jokių pretenzijų neturėjo.
Vėliau ieškovas pradėjo reikšti pretenzijas dėl pastatų būklės ir reikalavo
sumažinti parduodamų pastatų kainą iki 50000 Lt. Kadangi
pastatų pardavimo kainą sumažinti atsisakė ieškovas pats
atsisakė pirkti pastatus, todėl laiko, kad pastatų pirkimo-pardavimo sutartis
buvo nesudaryta ne dėl atsakovo kaltės, o dėl paties ieškovo kaltės. Kadangi
pastatų pirkimo-pardavimo sutartis buvo nesudaryta dėl paties ieškovo kaltės
ieškovo ieškinį dėl rankpinigių ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo prašo
atmesti. Be to 2007-04-27 sudarė su ieškovu tik preliminarią pastatų pirkimo
sutartį, pagal kurią ieškovas sumokėjo ne rankpinigius, o avansą už pastatus,
todėl paminėtam mokėjimui negali būti taikomas rankpinigių statusas. Sumokėtas
avansas pagal sutartį iš esmės buvo skirtas ir turėjo netesybų ir baudos
turinį, siekiant užtikrinti pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą ir išvengti
šalių galimų nuostolių. Ieškovui gera valia gražino jo sumokėtą 10000 Lt.
avansą ir dar davė 2500 Lt. ieškovų nuostolių atlyginimui, nors ir laiko, kad
sutartis buvo nesudaryta dėl atsakovo kaltės.
Liudytojas
K. K. parodė, kad ieškovas
prašė jo apžiūrėti ir įvertinti (duomenys neskelbtini) esančio
gyvenamojo namo techninę būklę. Paminėtą namą apžiūrėjo kartu su L. G.. Apžiūrint gyvenamąjį
namą akivaizdžiai matėsi, kad supuvę gyvenamojo namo grindys, kiauras stogas.
Liudytojas
S. R. parodė, kad ieškovas
S. G. 2007m. gegužės ar
birželio mėnesį prašė atlikti jo santechnikos darbus gyvenamajame name.
Ieškovas prašė pertvarkyti gyvenamojo namo šildymą, sumažinti namo šildomą
plotą. Po kurio laiko dar nepradėjus darbų paskambino S. G. ir pasakė, kad gyvenamojo namo jis
nebeperka, todėl jokių darbų atlikti nereikės.
Liudytojas
J. K. parodė, kad ieškovas S. G. buvo pateikęs užsakymą
pakeisti gyvenamojo namo langus, todėl pats asmeniškai buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) išmatuoti langų.
Tačiau vėliau ieškovas paskambino ir pasakė, kad namo jis nebepirks, todėl
langų jam nebereikia.
Liudytojas
D. K. parodė, kad S. G. prašymu jis tvarkė
gyvenamojo namo aplinką. Prašydamas sutvarkyti aplinką S. G. sakė, kad jis perka tą namą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Liudytoja
V. G. parodė, kad 2007m.
balandžio mėnesį ji gyveno gyvenamajame name, kurį ketino pirkti S. G. ir pastarasis
atvažiavęs asmeniškai apžiūrėjo gyvenamąjį namą, pati parodė jam vietą, kurioje
yra kiauras stogas. Vėliau atvykęs į UAB „(duomenys
neskelbtini)“ kontorą ieškovas pasirašė sutartį dėl gyvenamojo namo
pirkimo, kurią surašė ji pati asmeniškai. Pagal paminėtą sutartį ieškovas kaip
avansą sumokėjo atsakovui 10000 Lt. Jai dar gyvenant paminėtame name ieškovas
2007m. gegužės mėnesį pradėjo gabentis jam priklausantį turtą į namą.
Liudytojas
V. Ž. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra paėmusi iš banko kreditą ir už gautą kreditą yra
įkeitusi bankui turtą, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini) esantį
gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais. UAB „(duomenys
neskelbtini)“ turėjo pakankamai turto, todėl mano, kad nebūtų buvę jokių
kliūčių atsakovui pageidaujant panaikinti paminėtų pastatų įkeitimą ir
hipoteką, t.y. kliūtis trukdančias sudaryti pastatų pirkimo-pardavimo sutartį.
Liudytoja
R. V. parodė, kad ji
kūreno atsakovui priklausančiame name pečių ir 2007m. birželio mėnesį namo
raktus atidavė atsakovui. Ieškovas 2007m. gegužės mėnesį pradėjo vežtis į namą
jam priklausančius daiktus, tačiau name tuo metu dar negyveno. Po kokių dviejų
savaičių po to, kai namo raktus atidavė atsakovui ieškovas iš namo pradėjo
išsigabenti savo daiktus ir atsakovas paprašė tą namą prižiūrėti.
Liudytoja
E. M. parodė, kad ieškovui
prašant ji 2007m. liepos mėnesį tvarkė gyvenamojo namo aplinką. Aplinką tvarkė
nepilną mėnesį, jos manymu iki 2007m. liepos mėn. 20d.
Liudytojas
L. G. parodė, kad jis
2007m. vasaros pradžioje ieškovo prašymu kartu su K. K. apžiūrėjo (duomenys
neskelbtini) esančio gyvenamojo namo techninę būklę. Pastebėjo, kad
gyvenamojo namo grindyse yra grybas, dviejose vietose buvo kiauras gyvenamojo
namo stogas.
Ieškinys tenkintinas iš dalies –
Lietuvos Respublikos CK 6. 71, 6. 165 str.
Ieškovas
S. G. prašo teismą
priteisti jo naudai iš atsakovo 7500 Lt. rankpinigių vadovaudamasis tarp šalių
2007-04-27 sudaryta sutartimi. Atsakovas ieškovo ieškinio nepripažįsta ir
ieškovo minimą sutartį laiko preliminaria sutartimi, pagal kurią nėra pagrindo
mokėti ieškovui jo prašomų rankpinigių.
Byloje
šalių paaiškinimais bei pateiktais rašytiniais įrodymais ( b.l. 18 sutartis )
nustatyta, kad 2007-04-27 tarp šalių buvo sudaryta sutartis, kuria šalys
susitarė iki 2007-07-30 sudaryti gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį.
Paminėta sutartimi atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovui jam priklausantį
gyvenamąjį namą su žemės sklypu, o ieškovas įsipareigojo paminėtą turtą
nupirkti. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad prie gyvenamojo namo yra
ir ūkiniai pastatai ir turėjo būti sudaryta ne tik gyvenamojo namo, bet ir jam
priklausančių ūkinių pastatų pirkimo-pardavimo sutartis. Sutarties
3p. nurodyta, kad sudaryta turi būti žemės pirkimo – pardavimo
sutartis, tačiau byloje surinktais įrodymais nustatyta, sudarant sutartį buvo
tariamasi dėl gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir pasodybinio žemės sklypo
pardavimo, todėl byloje laikytina įrodyta, kad šalys susitarė iki sutartyje
numatytos datos, t.y. iki 2007-07-30 sudaryti viso paminėto turto
pirkimo-pardavimo sutartį.
Sutarties
sudarymo metu ieškovas sumokėjo ieškovui 10000 Lt. avansą prisiimtų įsipareigojimų
sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį užtikrinimui. Sutarties 5p. šalys susitarė,
kad neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų dėl atsakovo kaltės atsakovas gražina
ieškovui 20000 Lt., į kuriuos įskaitomas ieškovo sumokėtas 10000 Lt. avansas, o
nesudarius pirkimo-pardavimo sutarties dėl ieškovo kaltės avansu sumokėti 10000
Lt. lieka atsakovui.
Byloje
surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad tarp šalių 2007-04-27 buvo
sudaryta preliminari sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovui
nekilnojamąjį turtą, o ieškovas įsipareigojo tą turtą nupirkti – CK 6.165 str.
Paminėtos sutarties 4p. šalys įsipareigojo gauti visus reikalingus dokumentus
pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, neįkeisti ir neperduoti tretiesiems
asmenims turto ir pan.
Tarp
šalių sudaryta sutartis negali būti laikoma rankpinigių sutartimi ir pagal
sutartį ieškovo atsakovui sumokėti 10000 Lt. negali būti laikomi rankpinigiais,
kadangi sutartis ir mokėti pinigai neatitinka CK 6.98 – 6. 100 str. numatytų
rankpinigių reikalavimų. Kadangi 2007-04-27 tarp šalių sudaryta sutartis yra
preliminari sutartis ieškovo atsakovui sumokėti 10000 Lt. laikytini avansiniu
mokėjimu už sutartą parduoti turtą.
Ieškovas
nurodo, kad pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės,
t.y. dėl to, kad parduodamas turtas buvo įkeistas bankui, dalis ūkinių pastatų
buvo pastatyti savavališkai ir neįregistruoti nekilnojamojo turto registre.
Atsakovas ginčija ieškovo nurodomas pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo
aplinkybes ir nurodo, kad pirkimo-pardavimo sutartis buvo nesudaryta dėl paties
ieškovo kaltės, t.y. jo nesutikimu pirkti turtą už sutartą kainą, neturėjimo
pinigų ir pan.
Byloje
ieškovo paaiškinimu, atsakovo atstovo pripažinimu bei kitais byloje surinktais
įrodymais yra nustatyta, kad parduodamas turtas ieškovo už paskolą buvo
įkeistas bankui, o taip pat prie gyvenamojo namo buvo ir savavališkai pastatytų
ūkinių pastatų, kurie nebuvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre ir
negalėjo būti parduodami. Byloje nėra paneigtos ieškovo nurodomos aplinkybės,
kad apie paminėtas aplinkybe,s kliudančias sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį
ieškovui buvo nežinoma 2007-04-27 preliminariosios sutarties sudarymo metu ir
ieškovas apie tai sužinojo vėliau. Ieškovo nurodytos pirkimo-pardavimo
sutarties nesudarymo aplinkybės yra svarbios ir iš esmės kliudė sudaryti
pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad pastatų įkeitimas
bankui greitu laiku galėjo būti panaikintas nelaikytina atsakovo veiksmus
pateisinančia aplinkybe, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad
sudaręs preliminariąją sutartį su ieškovu atsakovas būtų ėmesis priemonių
panaikinti pastatų įkeitimą bankui ir pan.
Kad
pirkimo-pardavimo sutartis buvo nesudaryta dėl ieškovo kaltės byloje duomenų
nėra. Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma įrodo, kad ieškovas ketino
pirkti gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais. Tai įrodo ne tik paties ieškovo
paaiškinimas, bet ir tai, kad jis tvarkė gyvenamojo namo aplinką, ketino
tvarkyti gyvenamojo namo santechniką, keisti langus ir pan. Todėl vertinant
visumą byloje paminėtų aplinkybių laikytina įrodyta, kad pirkimo-pardavimo
sutartis tarp šalių buvo nesudaryta dėl atsakovo kaltės.
Tai, kad pirkimo-pardavimo sutartis
buvo nesudaryta dėl ieškovo kaltės iš esmės pripažino ir pats atsakovas, kuris
gera valia gražino ieškovui jo sumokėtą 10000 Lt. avansą ir papildomai dar davė
2500 Lt., kadangi pagal tarp šalių sudarytą preliminariąją sutartį nesudarius
sutarties dėl ieškovo kaltės ieškovo sumokėtas avansas turėjo likti atsakovui. Įstatymas
preliminariosios sutarties šalims nedraudžia susitarti ir dėl netesybų, jų
dydžio ir pan. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas yra kompensuoti
galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius ar
ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų
reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes
sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais kreditoriaus
nuostoliais dėl sutarties neįvykdymo. Tokiu būdu sutartinės netesybos apibrėžia
šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir
suteikia teisę į jas konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Paminėti
sutartinių netesybų ypatumai neleidžia jų mažinti ar netenkinti reikalavimo jas
priteisti, kadangi tokiu būdu būtų paneigtas sutarčių laisvės principas.
Sudaryta sutartimi šalys susitarė, kad netesybų dėl pirkimo-pardavimo sutarties
nesudarymo dydis yra 10000 Lt. Byloje
surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad atsakovas
ieškovui yra gražinęs 12500 Lt., todėl laikytina, kad jis nėra sumokėjęs
ieškovui 7500 Lt. sutartinių netesybų. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes
ieškovo ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 7500 Lt.
netesybų. Tai, kad ieškovas prašomą priteisti sumą įvardija rankpinigiais, o ne
netesybomis ieškinio išsprendimui esminės reikšmės neturi ir laikytina ieškovo
klydimu įvardijant šalių teisinius santykius, kadangi ieškovo piniginis
reikalavimas yra grindžiamas jo pateikta preliminariaja sutartimi.
Ieškovas
prašo teismą priteisti jo naudai iš atsakovo ir 5000 Lt. padarytai neturtinei
žalai atlyginti. Neturtinės žalos atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos
CK 6. 250 str., kuris nenumato ribojimo priteisti neturtinę žalą atsižvelgiant
į tai, ar neturtinė žala padaryta sutarties, delikto ar ikisutartinių santykių
pažeidimo atvejais. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas yra civilinės
atsakomybės forma, todėl neturtinei žalai priteisti būtina nustatyti visas
civilinės atsakomybės sąlygas. Be to, sprendžiant atsakomybės ikisutartiniuose
santykiuose klausimą, teisiškai reikšminga ir tai, kad asmuo, sudarydamas
preliminariąją sutartį, turi prisiimti riziką, jog pagrindinė sutartis gali
būti nesudaryta, ir veikti apdairiai, kad išvengtų neigiamų padarinių, jeigu
sutartis bus nesudaryta.
Nagrinėjamoje
byloje nustatyta, kad gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartis buvo
nesudaryta dėl atsakovo kaltės. Byloje nustata, kad ieškovas S. G. iš dalies yra nedarbingas, tačiau
nedarbingumo netekimas jam yra nustatytas iki preliminariosios sutarties su
atsakovu sudarymo ( b.l. 15), todėl sutarties nesudarymas ieškovo darbingumo
netekimui įtakos neturėjo. Byloje taip pat yra nustatyta, kad ieškovas ne kartą
sirgo ir buvo gydytas Vilniaus universiteto onkologijos institute, tačiau
byloje nėra jokių objektyvių neginčijamų įrodymų, kad ieškovo sveikatos
pablogėjimas yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsakovo veiksmais,
t.y. su gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymu ir pan. Todėl
atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ieškovo ieškinys dalyje dėl neturtinės
žalos atlyginimo priteisimo atmestinas.
Šalių
turėtos bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstytinos proporcingai patenkintų
ieškinio reikalavimų daliai.
Byloje
yra nustatyta, kad atsakovas turėjo 800 Lt. išlaidų advokato teisinei pagalbai
apmokėti, iš jų 300 Lt. išlaidų už procesinių dokumentų paruošimą ir 500 Lt.
išlaidų už atstovavimą teisme ( b.l. 45-47 ). Tačiau sprendžiant atsakovo
turėtų išlaidų paskirstymą atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovą atstovaujantis
advokato padėjėjas atstovavo tik parengiamajame teismo posėdyje ir kituose
teismo posėdžiuose nedalyvavo.
Pašto
išlaidos byloje valstybės naudai pilnai priteistinos iš atsakovo.
Todėl
ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263, 270 str.
teismas
N u s p r e n d ė :
Ieškinį
patenkinti iš dalies.
Priteisti
iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į/k (duomenys neskelbtini)) ieškovo S. G. naudai 7500 Lt.
sutartinių netesybų, 225 Lt. žyminio mokesčio ir 400 Lt. išlaidų advokato
teisinei pagalbai apmokėti.
Ieškovo S. G. ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.
Priteisti
iš ieškovo S. G. atsakovo
UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 150
Lt. išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Priteisti
iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės
naudai 38, 05 Lt. pašto išlaidų.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per apylinkės
teismą.
Teisėjas Algirdas
Švedavičius