Byla Nr. 1S-56-449/2018

Proceso Nr. 1-01-1-44879-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija

(S)

2.1.16.1.2.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Viktoro Kažio, Aloyzo Kruopio ir Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),   

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,

dalyvaujant prokurorui Tomui Uldukiui,

gynėjai Ingridai Botyrienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo V. R. gynėjos Ingridos Botyrienės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 30 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. R. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. sausio 30 d. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

              1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje V. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad 2016 m. gegužės mėn. tiksliai tyrimo nenustatytu laiku Vilniaus mieste, V. R. pasiūlius E. S. neteisėtai prekiauti narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, o 2016 m. birželio mėn. tiksliai tyrimo nenustatytu laiku E. S. sutikus, V. R. savanaudiškais tikslais susibūrė į organizuotą grupę su E. S., skirtą Vilniaus apskrityje bendrai pelningai ir pastoviai nusikalstamai veiklai daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus – neteisėtai disponuoti, t. y. įgyti, laikyti, gabenti, pardavinėti didelius ir labai didelius V. R. neteisėtai įgytų ir tiekiamų narkotinių bei psichotropinių medžiagų kiekius.

V. R. parengus nusikalstamos veikos planą, jis pasiūlė E. S. sutelkti bendrininkus, kurie turėjo paruošti platinimui narkotines ir psichotropines medžiagas, jas platinti mažesniais kiekiais, davė E. S. patarimus dėl pastarojo saugumo, nurodė surinkti už parduotas narkotines ir psichotropines medžiagas gautas lėšas, kurias V. R. panaudojo asmeninio turto įsigijimui kitų asmenų vardais, susitarė dėl bendrininkų vaidmenų, aptarė narkotinių ir psichotropinių medžiagų kainas, kokybę, slėptuvių vietas, tarpusavio konspiracinį bendravimą bei dėl naujų narkotinių ar psichotropinių medžiagų mėginių disponavimo.

E. S., turėdamas sumanymą Vilniaus apskrityje dideliais ir labai dideliais kiekiais neteisėtai disponuoti ir platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, nuo 2016 m. birželio mėn. tiksliai tyrimo nenustatytą dieną į nusikalstamą veiklą pasitelkė V. M., o 2016 m. rugpjūčio mėn. tiksliai tyrimo nenustatytą dieną E. S., kuriuos siejo pastovūs tarpusavio ryšiai. E. S. nuo 2016 m. birželio mėn. tyrimo nenustatytos dienos iki 2016 m. rugsėjo 9 d. V. R. nurodytose vietose Vilniaus apskrityje paimdavo jo – V. R. slėptuvėse paliktas narkotines ar psichotropines medžiagas, po ko V. R. nurodytą vietą E. S. parodydavo V. M., kuris iš minėtos vietos paimdamas paliktas V. R. narkotines ar psichotropinės medžiagas, tokiu būdu jas neteisėtai įsigydavo, laikydavo, gabendavo ir dalindavo mažesniais kiekiais tyrimo nenustatytoje vietoje, po ko dalį padalintų narkotinių ar psichotropinių medžiagų V. M. pardavinėjo pats kitiems asmenims, tarp jų ir L. L., o kitą dalį palikdavo skirtinguose vietose – slėptuvėse Vilniaus apskrityje, iš kurių minėtas medžiagas paimdavo E. S. nurodymu L. L. ir R. K..

Po ko, E. S. 2016 m. rugsėjo d. 9 apie 21 val. prieš išvykstant į Vokietiją ir iki 2017 m. spalio 21 d. pasitraukus iš organizuotos grupės tęsiamų nusikalstamų veikų, E. S. prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), suvedus V. M. su V. R., E. S. pasikeitė vaidmenimis su V. M.. Taip pat E. S. prieš išvykstant, nurodė E. S. kad kol jo nebus surinkti iš narkotikų platintojų – R. K., L. L. ir tyrimo nenustatyto asmens pravardė „B.“ skolas už ankščiau parduotas narkotines ar psichotropines medžiagas, o gautus pinigus perduoti V. M., kuris jau jas turėjo perduoti V. R. bei atlikti jo – E. S. nusikalstamą vaidmenį – platinti L. L. ir R. K. narkotines ar psichotropines medžiagas, kurias jam slėptuvėse paliks V. M..

Tęsdami savo nusikalstamą veiką, nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. Valdemaras M. V. R. nurodytose vietose Vilniaus apskrityje paimdavo jo – V. R. paliktas slėptuvėse narkotines ar psichotropines medžiagas, tokiu būdu jas neteisėtai įgydavo, laikydavo, gabendavo ir dalindavo mažesniais kiekiais tyrimo nenustatytoje vietoje, po ko dalį padalintų narkotinių ar psichotropinių medžiagų V. M. pardavinėjo pats kitiems asmenims, tarp jų ir L. L., o kitą dalį palikdavo skirtingose vietose - slėptuvėse Vilniaus apskrityje, iš kurių minėtas medžiagas paimdavo E. S. nurodymu L. L. ir R. K..

Laikotarpiu nuo 2016 m. birželio mėn. tyrimo nenustatytos dienos iki 2016 m. lapkričio 3 d. organizuotos grupės nariai Vilniaus apskrityje atliko šiuos veiksmus:

2016 m. birželio mėn. tiksliai tyrimo nenustatytu laiku V. R. Vilniaus apskrityje tiksliai tyrimo nenustatytoje vietoje – slėptuvėje neteisėtai E. S. palikus ne mažiau kaip 48,522 g miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 3,952 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir 0,248 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,017 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, po ko minėtą slėptuvę parodė E. S., tokiu būdu jas išplatindamas, kuris vėliau (E. S.) ją parodė V. M., o pastarasis iš slėptuvės paėmė nurodytą kiekį psichotropinių medžiagų, tokiu būdu jas neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir dalino mažesniais kiekiais tyrimo nenustatytoje vietoje, po ko dalį minėtų psichotropinių medžiagų neteisėtai pardavė pats kitiems asmenims, kitą dalį – ne mažiau kaip 3,952 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir 0,017 g psichotropinės medžiagos – amfetamino per du kartus, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie prekybos centro „Europa“, adresu Vilniuje, Konstitucijos pr. 7A, po 6 eurus už gramą neteisėtai pardavė L. L., kuris garaže, esančiame Trakų r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), per du kartus po 8 eurus už gramą pardavė V. C..

Tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2016 m. rugpjūčio mėn., tiksliai tyrimo nenustatytą dieną, bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), V. R. veikdamas kartu su N. D., nesančia nusikalstamos organizuotos grupės nare, parduodami išplatino didelį kiekį – ne mažiau kaip 554,31 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), o būtent: organizuotos grupės nariai 2016 m. rugpjūčio mėn. tiksliai tyrimo nenustatytu laiku V. R. kartu su E. S. nuvykus prie buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur laiptinėje V. R. pastarąjį supažindino su N. D., kuri nepriklausė organizuotai grupei, iš kurios E. S. turėjo įgyti narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), po ko E. S. minėtą butą parodė V. M. ir E. S., kurie iš N. D. turėjo paimti tolimesniam platinimui narkotinę medžiagą – kanapių (antžeminių dalių). Tęsdami nusikalstamą sumanymą 2016 m. rugpjūčio mėn. tiksliai tyrimo nenustatytu laiku V. M. kartu su E. S. nuvyko į butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur iš N. D. bei V. R. neteisėtai įgijo didelį kiekį – ne mažiau kaip 554,31 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurią V. M. kartu su E. S. tyrimo nenustatytu automobiliu atgabeno į miškelį, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur dalį paėmė savo vartojimui, o likusią dalį – 554,31 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) paslėpė miškelyje ir laikė iki 2016 m. rugsėjo 30 d., kai tą pačią dieną nuo 14.35 val. iki 16.15 val. E. S. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė minėtą vietą ir tokiu būdu pateikė policijos pareigūnams didelį kiekį - 554,31 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), po ko 2016 m. spalio 27 d. apie 18.20 val. E. S., veikiantis pagal nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini) pastato E. S. perdavė 1860 eurų už neva realizuotą minėtą narkotinę medžiagą, kurių dalį – 660 eurų E. S. paliko sau, o kitą dalį – 1200 eurų netrukus Vilniuje, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje perdavė V. R..

Tęsdami nusikalstamą veiką, 2016 m. rugsėjo mėn. tiksliai tyrimo nenustatytu laiku V. R. Vilniaus apskrityje tiksliai tyrimo nenustatytoje vietoje – slėptuvėje neteisėtai V. M. palikdamas ne mažiau kaip 17,619 g miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 1,949 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir 0,099 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, tokiu būdu ją išplatindamas, po ko V. M. iš slėptuvės paimdamas nurodytą kiekį psichotropinių medžiagų, tokiu būdu jas neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir dalino mažesniais kiekiais tyrimo nenustatytoje vietoje, po ko dalį minėtų psichotropinių medžiagų neteisėtai pardavė pats kitiems asmenims, kitą dalį – ne mažiau kaip 1,949 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir 0,099 g psichotropinės medžiagos – amfetamino paliko slėptuvėje tyrimo nenustatytoje vietoje iš kurios V. M. nurodžius minėtus kiekius psichotropinių medžiagų paėmė E. S., kuris 2016 m. rugsėjo 28 d. apie 21 val. bute, esančiame Trakų r., Lentvaryje, (duomenys neskelbtini), neteisėtai po 6 eurus už gramą 1,949 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir 0,099 g psichotropinės medžiagos – amfetamino neteisėtai pardavė R. K..

Tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2016 m. rugsėjo mėn. tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, V. R. Vilniaus apskrityje tiksliai tyrimo nenustatytoje vietoje - slėptuvėje neteisėtai V. M. palikdamas ne mažiau kaip 200,621 g miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 22,198 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, tokiu būdu ją išplatino, po ko V. M. iš slėptuvės paimdamas nurodytą kiekį psichotropinės medžiagos - metamfetamino, tokiu būdu jas neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir dalino mažesniais kiekiais tyrimo nenustatytoje vietoje, po ko dalį minėtų psichotropinių medžiagų neteisėtai pardavė kitiems asmenims, kitą dalį – didelį kiekį - 22,178 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino 2016 m. rugsėjo 29 d. apie 19.25 val. miškelyje, esančiame Vilniuje, priešais (duomenys neskelbtini) namo už 1175 eurų neteisėtai pardavė L. L., veikiančiam pagal nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, o tą pačią dieną apie 22.40 val. atliktos kratos metu V. M. bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai rado ir paėmė likusią dalį – 0,020 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

Tęsdami nusikalstamą veiką, 2016 m. spalio 27 d. ne ankščiau kaip 18.20 val. V. R., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, neteisėtai E. S. išplatino kaip psichotropinės medžiagos mėginį - vieną tabletę, kurios masė 0,362 g ir kurios sudėtyje buvo psichotropinė medžiaga – etilheksedronas bei 0,080 g kristalizuotos medžiagos, kurios sudėtyje buvo psichotropinė medžiaga – dimetilamfetaminas, kurias E. S. automobiliu „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atgabeno į namą, esantį Trakų r., Lentvaris,  (duomenys neskelbtini), kuriame laikė ir tą pačią dieną apie 21.40 val. neteisėtai išplatino E. S., veikiančiam pagal nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

Tęsdami nusikalstamą veiką, 2016 m. lapkričio 3 d. apie 19 val. prie (duomenys neskelbtini) poliklinikos, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), E. S., veikiantis pagal nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, automobilyje „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė E. S. iš anksto paruoštus 2000 eurų už planuojamos psichotropinės medžiagos – metamfetamino įgijimą iš V. R., po ko E. S. nuėjus į (duomenys neskelbtini) poliklinikos pastatą, kur susitikus su V. R. ir pastarajam perdavus minėtus pinigus, po ko tą pačią dieną apie 22 val. Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini) pastato E. S. susitikus su V. R., po ko V. R. nurodymu E. S. automobiliu „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu nuvykus į Vilniaus r., Gudeliai, (duomenys neskelbtini), kur V. R. prie elektros skydinių Nr. KS – (duomenys neskelbtini) ir KS – (duomenys neskelbtini) parodžius E. S. vietas kur paslėptas labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – metamfetamino, ir tokiu būdu ją išplatindamas, po ko E. S. ir V. R. grįžus prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur išsiskyrus, E. S. tęsiant savo nusikalstamą veiką ir nuvykus prie (duomenys neskelbtini) pastato, Vilniuje, kur paėmus E. S., kuris veikė pagal nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus ir kartu E. S. automobiliu „O. A.“, v/n (duomenys neskelbtini) nuvykus į Vilniaus r., Gudeliai, (duomenys neskelbtini), kur E. S. prie elektros skydinių Nr. KS – (duomenys neskelbtini) ir KS – (duomenys neskelbtini) parodžius E. S. vietas kur paslėptas labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – metamfetamino, po ko E. S. minėtu automobiliu E. S. nuvežus į Lazdynų mikrorajoną ir išleidus, po ko E. S. apie psichotropinės medžiagos buvimo vietą pranešė policijos pareigūnams, kurie 2016 m. lapkričio 4 d. apie 00.20 val. apžiūros metu Vilniaus r., Gudeliai, (duomenys neskelbtini), prie elektros skydinės Nr. KS – (duomenys neskelbtini) rado ir paėmė 683,230 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 118,451 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir prie elektros skydinės KS – (duomenys neskelbtini) rado ir paėmė 491,840 g miltelių, kurių sudėtyje yra didelis kiekis – 95,378 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka V. R. 2016 m. lapkričio 4 d. buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis šio teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis.

3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartimi kaltinamajam V. R. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas padarė išvadą, kad kaltinamasis V. R. būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, kitomis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti. 

4. Kaltinamojo V. R. gynėja skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartį, V. R. iš suėmimo paleisti, paskirti jam kardomąją priemonę – 15 000 eurų dydžio užstatą.

4.1. Gynėjos nuomone, teismas kaltinamajam V. R. ilgą laiką taikomos griežčiausios kardomosios priemonės tolimesnio taikymo būtinumo ir pagrįstumo neanalizavo ir nevertino, dėl to kardomosios priemonės terminas buvo pratęstas formalių, kiekvienoje teismo nutartyje dėl tolimesnio suėmimo termino tęsimo atkartojamų, argumentų pagrindu. Tokiu būdu žemesnės instancijos teismas pažeidė įstatymais nustatytą ir teismų praktikoje išplėtotą fundamentalią pareigą baudžiamojo proceso įstatymo nustatytu periodiškumu išsamiai ir objektyviai patikrinti tolimesnio griežčiausios kardomosios priemonės taikymo pagrįstumą, itin ilgą laiką taikomo suėmimo termino pagrįstumą, be to, tikrinant ir tuo aspektu, ar egzistuoja kokios nors išimtinės aplinkybės, kurios pateisintų tolimesnį ilgalaikio suėmimo taikymą V. R.. Be to, Vilniaus apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesivadovavo Lietuvos teismų praktikoje suformuluotomis ilgalaikio suėmimo tolimesnio taikymo būtinumo bei pagrįstumo vertinimo taisyklėmis ir nuo šios teismų praktiko nukrypo, tai sąlygojo iš esmės nepagrįstos ir neteisėtos nutarties priėmimą. Lietuvos apeliacinio teismo 2013-10-04 nutartyje byloje Nr. 1S-402/2013 yra suformuluota taisyklė, jog esant tokiai procesinei situacijai, kuomet kaltinamajam suėmimas yra taikomas pakankamai ilgą laiko tarpą, o bylos teisminis nagrinėjimas gali užtrukti dėl bylos sudėtingumo bei didelės apimties, tai tolesnis pačios griežčiausios kardomosios priemonės suėmimo taikymas galėtų būti vertinamas kaip Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau - ir Konvencija) 5 straipsnio nuostatų, įtvirtinančių asmens teisę į laisvę ir saugumą bei numatančių teisę būti paleistam proceso metu, pažeidimas. Be to, šioje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas yra įtvirtinęs pamatinę nuostatą, jog, suimto asmens atžvilgiu nesant įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio, teismai turėtų ieškoti galimybės taikyti kitas, švelnesnes kardomąsias priemones. Gynėja atkreipia dėmesį, kad paminėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nagrinėta suimto asmens teisinė padėtis, kurią apibrėžiančių faktinių aplinkybių visumos teismas, priešingai nei šioje byloje Vilniaus apygardos teismas, nepriskyrė išimtinių aplinkybių kategorijai, iš esmės yra identiška kaltinamojo V. R. teisinei padėčiai: abiem kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, priskirtos labai sunkių nusikaltimų kategorijai; abiem kaltinamiesiems suėmimas taikytas labai ilgą laiką (V. R. - 1 metus ir 3 mėnesius; nutartyje Nr. 1S-402/2013 nurodytam asmeniui - 10 mėnesių); abu kaltinamieji praeityje buvo teisti už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas; baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai yra pareikšti ir V. R., taip pat yra sudėtinga ir didelės apimties, todėl jos nagrinėjamas teisme užtruks ilgą laiką, apie tai leidžia spręsti ir tai, jog byla iki šiol nėra pradėta nagrinėti teisme, o pirmasis teisiamasis posėdis yra numatytas tik 2018-02-28, byloje yra didelis skaičius kaltinamųjų (9 kaltinamieji) bei į teismą šauktinų liudytojų (apie 50). Tad ir Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas dėl analogiškoje procesinėje - teisinėje padėtyje esančiam kaltinamajam tolimesnio suėmimo taikymo, privalėjo vadovautis aukštesnės instancijos teismo nustatytomis ilgalaikio suėmimo tolimesnio taikymo būtinumo ir pagrįstumo taisyklėmis ir, esant analogiškai procesinei - teisinei kaltinamojo padėčiai, skirti V. R. švelnesnę ar švelnesnes kardomąsias priemones, kurios, pasak gynėjos, yra pakankamos, kad užtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių tikslų įgyvendinimą.

4.2. Gynėja atkreipia dėmesį, kad analogiškos taisyklės, kurių privalomai turi būti laikomasi sprendžiant dėl ilgalaikio suėmimo tolimesnio taikymo būtinumo bei pagrįstumo yra nustatytos ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-24 nutartyje byloje Nr. 1S-267/2014, kurioje, be kita ko, vertinant ankstesnio asmens teistumo už analogiškas nusikalstamas veikas aplinkybę kaip galimo naujų nusikalstamų veikų darymo vertinimo kriterijų, yra suformuluota taisyklė, jog toks vertinimas turi turėti objektyvų pagrindą - objektyvius bylos duomenis, kad kaltinamasis planuoja ir ateityje daryti naujas nusikalstamas veikas. Ir šioje aukštesnės instancijos teismo nutartyje suformuluotomis ilgalaikio suėmimo tolimesnio taikymo pagrįstumo vertinimo taisyklėmis Vilniaus apygardos teismas nesivadovavo, todėl be faktinio ir teisinio pagrindo pratęsė V. R. ilgiau nei metus taikomos griežčiausios kardomosios priemonės terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, nors baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad būdamas laisvėje V. R. gali daryti (ar planuoja daryti) naujas nusikalstamas veikas (tokie duomenys nenurodyti ir skundžiamoje nutartyje).

4.3. Skunde gynėja nurodo ir tai, kad apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesivadovavo Europos žmogaus teisių teismo (toliau - ir EŽTT) sprendimuose įtvirtintomis taisyklėmis. Ilgalaikio suėmimo termino tolimesnio taikymo pagrįstumas turi būti vertinamas vadovaujantis EŽTT sprendimuose (2011-11-28 sprendimas byloje Chodorkovskis v. Rusija) įtvirtinta pamatine taisykle, jog Konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta asmens paleidimo į laisvę prezumpcija, kuri gali būti paneigta tik išimtinėmis bylos aplinkybėmis. Anot gynėjos, šia taisykle žemesnės instancijos teismas nesivadovavo, todėl, nenustatęs jokių išimtinių aplinkybių, kurios paneigtų minėtą prezumpciją, suėmimo terminą V. R. ir vėl pratęsė. Gynėjos nuomone, skundžiamoje nutartyje nurodytas inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdis bei konstatuotas abstraktaus pobūdžio V. R. asmenybės pavojingumas nėra tos išimtinės aplinkybės minėtos prezumpcijos prasme, kurios pateisintų ilgalaikį šio asmens suėmimą nesant jo atžvilgiu priimto įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio. EŽTT 2014-07-03 sprendime byloje Dubinsky v. Rusija, pakartotinai pabrėžė, jog nukrypimas nuo Konvencijos 5 straipsnyje įtvirtintos taisyklės gali būti pateisintas tik svariais argumentais, kurie turi būti kruopščiai įvertinti sąryšyje su pamatiniu nekaltumo prezumpcijos principu. Be to, šiame sprendime EŽTT pakartotinai pabrėžė, jog maksimalus asmens teisės į laisvę suvaržymas negali būti vertinamas abstrakčiai, remiantis inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumu. Šiame sprendime EŽTT taip pat išaiškino, jog organizuoto nusikalstamumo bylose, kuriose yra didelis įtariamųjų (kaltinamųjų) skaičius, egzistuoja tam tikri faktoriai (didesnė rizika, kad galimai bus daromas poveikis liudytojams ir pan.), kurie pateisina sąlyginai ilgesnį suėmimo laiką, tačiau šie faktoriai nesuteikia teisės neribotai tęsti suėmimo terminus, o vien ta aplinkybė, kad asmuo yra įtariamas (kaltinamas) sudėtingo bendrininkavimo forma įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pati savaime nėra pakankama, kad pateisinti ilgus kardomojo kalinimo laikotarpius.

4.4. Gynėja nurodo ir tai, kad žemesnės instancijos teismas nesvarstė švelnesnių kardomųjų priemonių V. R. taikymo galimybės, nors teismui buvo pateikti duomenys, jog į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą yra įnešta 15 000 eurų dydžio suma kaip galimas užstatas už kaltinamąjį V. R., o Vilniaus apygardos teismas dar 2017-01-26 nutartyje pripažino, jog, nepaisant pradinės ikiteisminio tyrimo stadijos, 15 000 eurų įmoka, kuri gali būti panaudota kaip užstatas, yra pakankama, kad užtikrinti V. R. dalyvavimą procese.

5. Teismo posėdyje gynėja prašo skundą patenkinti, prokuroras prašo kaltinamojo gynėjos skundą atmesti.

6. Skundas atmetamas.             

7. Pagal BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatas, kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, tačiau šioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija, nagrinėjanti kaltinamojo gynėjos skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, neanalizuoja suimtajam pareikštų kaltinimo pagrįstumo, šioje proceso stadijoje nesprendžiamas kaltinamojo kaltės klausimas. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai sprendžiami tik bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami. Tik baudžiamąją bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas spręs, ar byloje esančių įrodymų pakanka pripažinti suimtąjį kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo.

7.1. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos duomenimis, daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis V. R. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti kaltinamųjų E. S., E. S. parodymuose, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, kratų, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, specialisto išvadose bei kitoje bylos medžiagoje.

8. BPK 122 straipsnio 8 dalyje įtvirtina kardomosios priemonės – suėmimo sąlygą – suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. V. R. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, už kurią baudžiamasis įstatymas numato bausmę – laisvės atėmimą nuo dešimties iki penkiolikos metų.

9. Suėmimo terminas V. R. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, jog būdamas laisvėje jis darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos nuomone, šį suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą apygardos teismas nustatė teisingai, jis nėra išnykę.

9.1. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas jo terminas), jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą.

9.2. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys.

9.3. V. R. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką (BK 260 straipsnio 3 dalis), kuri numatyta BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Kaltinamojo galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktinio pobūdžio, o iš anksto suplanuoti, galimai padaryti veikiant organizuota grupe, kurios vienas iš organizatorių galimai buvo V. R.. Kaltinamajam inkriminuojama nusikalstama veika – disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų turtint tikslą platinti, leidžia manyti, jog kaltinamasis ją galimai padarė iš savanaudiškų paskatų, siekdamas gauti neteisėtų pajamų. Pagrindą manyti, kad kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, sudaro ir byloje esantys duomenys apie tai, kad V. R. buvo teistas, Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 29 d. nuosprendžiu, jis buvo pripažintas kaltu padaręs BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Naują nusikalstamą veiką jis kaltinamas padaręs neišnykus teistumui. Šios aplinkybės neigiamai apibūdina suimtojo asmenybę ir padidina naujų nusikalstamų veikų padarymo riziką. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis V. R. būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Nors kaltinamojo gynėjos skunde nurodoma, kad byloje nėra jokių duomenų, jog kaltinamasis planuoja daryti naujas nusikalstamas veikas, BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam suėmimo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas nesuimtas, darys naujus nusikaltimus, ir nėra būtina nustatyti, kad asmuo rengiasi daryti naujus nusikaltimus.

10. Kaltinamojo gynėja teisi skunde nurodydama, kad V. R. suėmime laikomas jau ilgą laiką, tačiau tai yra pateisinama nagrinėjamoje konkrečioje byloje. Suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Paskirta kardomąją priemone V. R. teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo (BPK 11 straipsnis). Iš tiesų Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra pažymėjęs, jog atsižvelgiant į pakankamai ilgą suimtojo kalinimo laiką, tik išskirtinės priežastys gali pateisinti tolimesnį suėmimo taikymą. Šiuo atveju, tokios išskirtinės priežastys, pateisinančios ilgalaikį suėmimo taikymą, yra kaltinamojo V. R. pavojingumas, jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdis, mastas, intensyvumas - kaltinamajam inkriminuojamas labai sunkus nusikaltimas galimai padarytas veikiant organizuota grupe, nusikalstami veiksmai galimai truko pakankamai ilgą laiką, buvo gerai organizuoti. Be to, remiantis teismų praktika, besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Nagrinėjamu atveju viešasis interesas yra netrukdomai ištirti teisme bei teisiškai įvertinti visuomenei pavojingas nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu psichotropinių ir narkotinių medžiagų. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog toks V. R. taikomos kardomosios priemonės suėmimo terminas pateisinamas ir atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo.

11. Priešingai nei skunde nurodo kaltinamojo gynėja, apygardos teismas įvertino švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybę ir teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad šioje proceso stadijoje švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Šiuo metu kaltinamojo V. R. teisės suvaržytos laikantis BPK numatytų reikalavimų, esant reikšmingam ir pakankamam suėmimo taikymo pagrindui, toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas. Pripažinusi, kad suėmimo terminas kaltinamajam pratęstas pagrįstai bei įvertinusi V. R. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, sunkumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo paleisti kaltinamąjį iš suėmimo ir skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę (tame tarpe 15 000 eurų dydžio užstatą) ar švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksą. Pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus taikant vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, priešingai nei teigiama kaltinamojo gynėjos skunde, šioje proceso stadijoje galimybės nėra.

12. Kaltinamojo gynėjos skunde nurodomi Lietuvos apeliacinio teismo sprendimai dėl kitose bylose kaltinamiesiems taikytos kardomosios priemonės - suėmimo pakeitimo švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, negali būti pagrindas kaltinamajam V. R. taikomą griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą pakeisti švelnesne. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ar sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas, kiekvienam asmeniui skirdamas kardomąją priemonę ar pratęsdamas jos terminą, atskirai dėl kiekvieno kaltinamojo (įtariamojo) įvertina kardomųjų priemonių skyrimo pagrindus ir sąlygas bei kitas konkrečioje byloje esančias tokiam sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes.

13. Dėl nurodytų priežasčių kaltinamojo V. R. gynėjos skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartis paliekama galioti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a :

kaltinamojo V. R. gynėjos Ingridos Botyrienės skundą atmesti.

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartimi kaltinamajam V. R. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                                              Viktoras Kažys

Aloyzas Kruopys

Linas Šiukšta