Administracinė byla Nr. I-5128-535/2018

                                                                               Proceso Nr. 3-61-3-03248-2019-2

                                                                                            Procesinio sprendimo kategorija: 55.1.

 (S)

Pareiškėja UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės UAB „Alba 9“ 66,35 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą už turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); toliau – ir Turto objektas) už laikotarpį nuo 2014-08-01 iki 2016-01-31.

Pareiškėja nurodė, kad jai pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovei nesumokėjus vietinės rinkliavos, pareiškėja nurodė, kad įgijo teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovei buvo siunčiami mokėjimo pranešimai, tačiau ji rinkliavos nesumokėjo (b. l. 7).

Atsakovė atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.  

Prašymas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis).  Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

Atliekų tvarkymo įstatymo 30-2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainą ir įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį nustato savivaldybė, vadovaudamasi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais principais.

Taigi, savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio šios sistemos organizavimo modelio.

Neringos savivaldybės taryba 2007 m. gruodžio 20 d. pasirašė koncesijos sutartį su pareiškėja, kuri jai suteikė teisę organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą Neringos miesto savivaldybės teritorijoje .

Neringos savivaldybės taryba 2008-02-27 sprendimu Nr. T1-44  (su vėlesniais pakeitimais) patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kuriais pavesta pareiškėjai apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pagal Nuostatų 18 ir 29 punktus pareiškėjai pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nuostatų 38 punktas pareiškėjai suteikia teisę išieškoti nesumokėtą vietinę rinkliavą iš pareiškėjo.

Konstatuotina, kad Neringos savivaldybei koncesijos sutartimi suteikus pareiškėjai teisę organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą Neringos miesto savivaldybės teritorijoje, pagrindė reikalavimo teisėtumą ir pareiškėjui nesumokėjus vietinės rinkliavos, įgijo teisę teismo tvarka prašyti priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą.

Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, atsakovei nuosavybės teise priklauso patalpos adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l.5-6). Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimas patvirtina, kad atsakovė buvo informuotas apie tai, jog yra nesumokėjusi mokesčio už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2014-08-01 iki 2016-01-31 . Mokėjimo pranešimas buvo siųstas pagal Registro duomenų bazėje turimą adresą. Skolos dydį grindžia 2019-08-29 pažyma Nr. (8.16)-7R-18 (b. l. 4).

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 str. 1 d. pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Taigi, vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra nustatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad atsakovė būtų atleista nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo, taip pat nėra duomenų , jog atsakovė susidariusią skolą būtų sumokėjusi.

Teismas konstatuoja, kad atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, laiku nesumokėjo vietinės rinkliavos, todėl pareiškėjai iš atsakovės priteistina 66,35 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, susidariusios laikotarpiu nuo 2014-08-01 iki 2016-01-31.  

         Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–86 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu,       

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą tenkinti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Alba 9“ pareiškėjai UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui 66,35 Eur (šešiasdešimt šešis Eur ir 35 euro centus) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios laikotarpiu nuo 2014-08-01 iki 2016-01-31.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič