Baudžiamoji byla Nr. 1-134-836/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20979-2021-5 

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.8.1.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.10.3; 1.2.4.4.1; 1.2.4.6.1; 2.1.10.1; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.9; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 28 d.

Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė,

sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei,

dalyvaujant prokurorams Arvydui Bernotavičiui, Sigitui Kanaporiui,

kaltinamajam A. K., jo gynėjui advokatui Algimantui Šindeikiui,

nukentėjusiajam V. S., jo atstovei advokatei Rimai Šmigelskytei,

nedalyvaujant civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos atstovei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas 

nustatė:

2021 m. birželio 23 d. apie 22.00 val., A. K., sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė vieną kartą kumščiu V. S. į veidą, taip smurtaudamas nukentėjusiajam V. S. sukėlė fizinį skausmą.

Be to, A. K. 2021 m. birželio 24 d. apie 14.00 val., V. S. namo, esančio, (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia sudavė kumščiu tris kartus į veidą ir keturis kartus į kairį šoną V. S., taip padarė nukentėjusiajam kraujosruvas akių vokuose, žanduose, kakle, skruostikaulių, dešinės akiduobės išorinės sienelės, žandinių ančių, nosies kaulų lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. K. kaltu pagal jam pareikštus kaltinimus neprisipažino. Nurodė, kad 2021 m. birželio 23 d. medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ nariai sodyboje (duomenys neskelbtini), sveikino J. M. su gimtadieniu ir Joninėmis. (duomenys neskelbtini) kaime yra penki namai ir tik trijuose gyvena žmonės. Užėjus į sodybą, ten jau buvo J. M., ruošė vaišes. J. M. pasakė, kad policija iš kažkur atvežė V.. Paskui jie šventė. Atėjo V. S. į jų teritoriją su darbinėmis pirštinėmis ir prie vartų trankė elektros skydinės dėžę, kažką nerišliai kalbėjo. Taip kartojosi keletą kartų, bet jie į V. nekreipė dėmesio. Dar kažkas pasakė, kad V. S. į jų teritoriją įmetė „šlangą“. Vėliau pamatė, kad tai kabelis. Paskui V. S. su replėmis nuėjo už jų ūkinio pastato, kur yra įrengtas apšvietimas. Jis nuėjo pažiūrėti iš paskos ir pamatė, kad V. S. kerpa laidus. Jis buvo už 10-15 metrų. Sušuko V. S. „ką darai, nutrenks“ ir jis pabėgo. Tuo metu ant V. S. veido jokių sužalojimų jis nematė. Daugiau medžiotojų už ūkinio pastato nebuvo nuėję. Grįžęs jis pasakė, kad V. S. nukirpo laidus, paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policiją. Paskui V. S. su kirvuku ir peiliu sėdėjo prie jų sodybos ant kelio, kai jis pradėjo filmuoti, V. S. nuėjo savo teritorijoje palei tvorą, vis mėtė kabelių daleles. Kol atvyko policija, V. S. vis vaikščiojo, buvo neblaivus, kas matėsi iš jo elgesio, nerišlios kalbos. Kai atvyko policija, jau buvo sutemę, be to, smarkiai lijo. Pareigūnai pakalbėjo su juo, paaiškino, kad jis gali kreiptis su pareiškimu ir nuėjo pakalbėti pas V. S., o pakalbėję, grįžo pas juos, tačiau nesakė, kad V. S. jam reiškia pretenzijas, tik pasakė, kad jį perspėjo neiti į jų sodybą. Jie visi išsiskirstė, vienus sodybos vartus jis užrišo virve, o kiti vartai užsirakino automatiškai. K. Š. buvo sodyboje šventimo metu ir iki atvykstant policijai bei matė, kaip V. S. lakstė, kirpo tvorą, griuvinėjo. Jis taip pat kartą matė, kaip V. S. griuvo. Kitą rytą, 2021 m. birželio 24 d. jam paskambino V. T., kuri iš savo namų mato medžiotojų sodybą bei V. S. namus, ir pasakė, kad ryte girdėjo jų teritorijoje kažką dūžtant, atsikėlę pro langą pamatė, kad medžiotojų sodybos teritorijoje yra V. S. su peiliu ir kirvuku. Jis paprašė, kad ji nueitų ir pažiūrėtų, kas ten atsitiko. V. T. apžiūrėjusi pasakė, kad išdaužyti šviestuvai, nukarpyti laidai. Tą dieną jis dirbo iki 14 val., o tada nuvyko į sodybą, kur rado J. M. ir jo sūnų A. M.. Jie ieškojo kuo užrišti vartus, norėjo tvarkyti sodybą. Jis jiems pasakė, kad nieko neliestų, nes kvies antstolį faktui užfiksuoti. Rado grandinę, užrišo vartus, jis nuėjo pas T. paklausti V. pavardės, nes nežinojo. M. dar buvo sodyboje, matė, kaip jis nuėjo pas T. ir tada išvažiavo. Pas T. pasėdėjo, sužinojo V. pavardę, jie jam dar kartą papasakojo, ką matė ir apie 15-16 val. jis išvažiavo. V. T. dar palydėjo jį iki automobilio. M. jau taip pat buvo išvažiavę. V. S. tą dieną nematė, į jo namus nebuvo nuėjęs. Jau buvo namie, kai jam paskambino nežinomas numeris, kalbėjo moteris, kuri pristatė V. S. dukra, ir paklausė, kodėl medžiotojai sumušė V.. Jis jai pasakė, kad V. niekas nemušė, o jis kreipsis į policiją dėl žalos atlyginimo. Tada moteris pasakė, kad jei taip, tai jie irgi kreipsis į policiją dėl V. S. sumušimo. Tuo pokalbis baigėsi. 2021 m. birželio 24 d. jis skambino bendru pagalbos telefonu, pasakė, kad yra sudaužyti šviestuvai. Operatorė klausė, ar reikalinga pagalba, jis atsakė, kad jam pagalbos nereikia, tik nori užfiksuoti įvykį. Policijos ekipažas tą dieną nebuvo atvykęs. Kitą dieną, 2021 m. birželio 25 d. jis nuvažiavo pas antstolę P., kad būtų konstatuotas turto sunaikinimo faktas. Apie 17.30 val. jam paskambino vyriškis, kuris kalbėjo agresyviai, klausė, kodėl medžiotojai primušė V. ir pasakė, kad kai medžiotojai bus sodyboje, ateis pasikalbėti. Jie buvo tą patį vakarą sodyboje, bet niekas pas juos neatėjo. Santykiai su V. S. iki įvykio buvo normalūs. Mano, kad V. S. apkaltino jį sumušimu dėl to, kad jis pasakė, jog kreipsis į policiją dėl turto sugadinimo. Su nukentėjusiojo ieškiniu nesutinka. Savo materialinę padėtį vertina normaliai, gauna 500 Eur atlyginimą, išlaikytinių neturi, turi nekilnojamojo turto - gyvena name, turi dar du namus, du butus, sodą.

Nukentėjusysis V. S. parodė, kad buvo Joninės ir jis nukirpo pas medžiotojus kabelį, nes labai erzino šviesos. A. K. pamatė, kad jis kerpa kabelį, tada pribėgo ir jam bepjaunant kabelį, sudavė kumščiu į dešinę veido pusę. Parėjęs namo pamatė, kad veidas pradėjo tinti. Buvo jau vakaras. 2021 m. birželio 24 d. jis pasiėmė kirvuką ir išdaužė pas medžiotojus lempas, nes jam jos švietė. Medžiotojų tuomet jau nebebuvo. V. T. pamatė, kad jis išdaužė lempas, dar klausė, ką jis daro. Jis parėjo namo, atvažiavo A. K. ir V. T. viską pastarajam pasakė. Tada jis pamatė ateinantį A. K., nespėjo užsikabinti durų, pastarasis įėjo ir tris kartus sudavė kumščiu jam į veidą, į šonus. Mušdamas A. K. klausė, ar dar eis pas juos, o jis sakė, kad neis. Tada A. K. išėjo. Jis nesigynė, nes A. K. buvo jį prispaudęs prie kėdės, be to, bijojo po pirmo smūgio. V. T. turėjo matyti, kad A. K. pas jį atėjo, nes iš jos namų matosi jo kiemas, bet ji nesako, nes pažįsta A. K.. Tada jis paskambino dukrai ir pasakė, kad A. K. jį sumušė. Atvažiavo dukra, nuvežė jį pas daktarą, padarė nuotraukas, dar norėjo daryti nosies operaciją, bet negalėjo, kadangi buvo sutrupinti žandikauliai. A. K. jį sumušė už padarytą žalą. 2021 m. birželio 23 d. jis buvo pas J., su kuria susipyko ir policija jį parvežė namo. Iki to, kai jį sumušė K., dar buvo išėjęs į (duomenys neskelbtini), į parduotuvę, tačiau pakeliui nebuvo užpultas, sumuštas ar nugriuvęs. Prisimena, kad buvo atvažiavusi policija, kai jį parvežė, bet tada jam A. K. dar nebuvo sudavęs į žandą, jis dar nebuvo nukirpęs laidų. Jis tą dieną buvo neblaivus, bet viską gerai prisimena. Kai nukirpo laidą, policija jam sakė ten nevaikščioti. Jis pareigūnams sakė, kad jį sumušė, bet pareigūnai nieko nesakė. Kai buvo antrą kartą sumuštas, būdamas blaivus dieną ėjo į parduotuvę ir sutiko K., kuris matė, kad jis yra sumuštas. Dabar dar kartais skauda veidą. Buvo sulaužyta nosis ir abu žandikauliai. Prašo priteisti jam 2 000 Eur neturtinės žalos, nes patyrė skausmą, savaitę vartojo vaistus. Po sumušimo negalėjo apie mėnesį kramtyti, dabar jau gali valgyti, bet jaučia skausmą. Dabar gyvena (duomenys neskelbtini) pas J., vaistus nuo savo ligos geria. Jis T. nieko nesakė, bet jo dukra buvo pas ją nuėjusi. Jis nenorėjo kreiptis dėl sumušimo, manė, kad praeis, bet dukra kreipėsi.

Liudytojas K. M. parodė, kad po Joninių, šeštadienį, važiavo į parduotuvę su dviračiu ir po 10 val. matė nukentėjusįjį V. S., kurio veido vienas šonas buvo išteptas baltai, galėjo būti ir užklijuotas, pastarasis ėjo nuo (duomenys neskelbtini) link namų, atrodė, kad eina iš parduotuvės, rankose kažką nešėsi – lyg alaus, lyg cigarečių. Paskui jis dirbo viešus darbus, V. S. sugyventinė J. ėjo į kapus ir paklausė, ar jis matė V. S., ar pastarasis buvo sumuštas. Tada J. pasakė, kad V. S. sumušė gal medžiotojai už tai, kad jis pjovė kabelius, sakė, kad danielius išleido ir kažką karpė. Jis sužalojimų nematė, tik matė, kad ant V. S. veido kažkas baltas yra, maždaug delno dydžio. Mano, kad V. S. buvo sumuštas. Nežino ar V. S. buvo blaivus ar apsvaigęs, sustojęs nebuvo ir su juo nekalbėjo. Su V. S. gyvena ne tame pačiame kaime, su juo nebendrauja. Yra girdėjęs, kad V. S. gyvena su J..

Liudytoja V. V., nukentėjusiojo V. S. dukra, parodė, kad 2021 m. birželio 24 d. apie 17 val., paskambino tėvukui, kuris pasakė, kad jį sumušė A. K.. Tada ji paskambino broliui ir jie abu nuvažiavo pasižiūrėti, kas atsitiko. Atvažiavę apie 19 val., pamatė, kad tėvas sumuštas, veidas mėlynas, ištinęs. Tėvas buvo pasitepęs dantų pasta, kad nuimtų jam tinimą, buvo išsitepęs paakius, kad nebūtų mėlynių. Tėvas sakė, kad 2021 m. birželio 23 d. už medžiotojų ūkinio pastato gavo kelis smūgius, kai nukirpo laidus, o kitą dieną atėjo A. K. ir sudavė jam 4-5 kartus į krūtinę, į šonkaulius. Tėvas nesakė prieš kiek laiko buvo sumuštas. Tėvo rūbai buvo suplyšę, matėsi kraujo žymių ant grindų. Tėvas parodė, kur pas medžiotojus nukirpo laidus. Ji paprašė tėvo, kad duotų A. K. telefono numerį. Tėvas iš pradžių nenorėjo sakyti numerio, bet paskui pasakė. Ji paskambino A. K. paklausti, kas įvyko. A. K. jai pasakė, kad turi gydyti savo tėvą, nes pastarasis viską išdaužė, sakė, kad jos tėvo nemušė. Ji su broliu buvo nuėję pas kaimynę V., kuri pasakė, kad tėvas karpė laidus, nes pas medžiotojus buvo apie 20 žmonių. Jie filmavo, parodė filmuotą medžiagą, o paskui dar pasakė, kad tėvas per mažai gavo. Kitą dieną V. T. pakeitė parodymus, neigė, kad sakė, jog tėvą per mažai sumušė. 2021 m. birželio 25 d. ji vežė tėvą į Panevėžio ligoninę, o paskui dar nespėjus grįžti į namus, paskambino iš ligoninės ir pasakė kuo greičiau pasiimti tėvą ir vežti į Kauno klinikas, nes jam buvo lūžių. Tėtis nėra linkęs meluoti, fantazuoti. Jos tėvas serga, turi gerti vaistus. Ji nežino, ar tėvas geria jam išrašytus vaistus. Paskutinį kartą vaistus ji jam pati pirko. Vaistai jam išrašomi trims mėnesiams. Gydytoja yra minėjusi, kad jei tėvas negers jam paskirtų vaistų, jis gali tapti neprognozuojamas. Tėvas moka gyventi vienas, jis gyvena kaime, pats pasigamina valgyti, pasikuria pečių, o dabar jis gyvena su drauge. Anksčiau tėvas nebuvo susižalojęs. Tėvas turi dviratį ir juo važinėja. Negali pasakyti ar jos tėvas piktnaudžiauja alkoholiu. R. U. yra jos pusbrolis, ji su juo ryšių nepalaiko. Ji paskambino pusbrolio mamai ir pranešė apie įvykį. Yra girdėjusi, kad tie žmonės buvo susisiekę su A. K.. A. K. minėjo, kad kreipsis į teismą, tai jie taip pat kreipėsi į teismą.

Liudytojas A. S., nukentėjusiojo V. S. sūnus, parodė, kad 2021 m. birželio 24 d. pas jį buvo atvažiavusi sesuo V., kuri paskambino tėvui ir pastarasis jai pasakė, kad yra sumuštas ir guli. Jie nuvažiavo pas tėvą, kuris pasakė, kad jį sumušė kaimynas A. K., nes nukirpo laidus. Sesuo paskambino A. K. paklausti, kodėl sumušė tėvą. A. K. pasakė, kad nemušė, kad jis jau buvo sumuštas ir sakė prižiūrėti tėvą. Jie nuėjo pas kaimynę V., kuri pasakė, kad vakare tėvą parvežė policija, o jis paskui vaikščiojo palei medžiotojų tvorą, jį bandė pagauti du asmenys. Kaimynė sakė, kad tėvas nukirpo medžiotojams laidus ir, kad per mažai gavo nuo medžiotojų. Tėvas sakė, kad A. K. jį pagavo prie ūkinio pastato ir porą kartų sudavė į veidą, o paskui atėjo ryte ir sumušė namuose. Kai atvažiavo, tėvo veidas buvo ištinęs, jis buvo pasitepęs dantų pasta prie akių, kad jam nuimtų patinimus. Virtuvėje ant grindų buvo pritaškyta kraujo, rūbai irgi buvo kruvini. Žaizdų ant tėvo nebuvo, tik ištinęs veidas. Mano, kad tėvui iš nosies bėgo kraujas ir prisitaškė. Atrodo, kad ir į šoną buvo gavęs tėvas, o paskui sužinojo, kad tėvui ir žandikaulis sutrupintas. Tėvo marškinėlių šonas buvo pradrėkstas. Jis tėvo neklausė iš kur sužalojimas ant šono. Gal naktį ir galėjo suklysti tėvas dėl jį sumušusio asmens, bet dieną jis tikrai matė, kas jį mušė ir pažino tą žmogų. Kol tėvas neturėjo draugės, jie su juo bendraudavo, o dabar jis ir nebeskambina. Nemano, kad tėvas buvo neblaivus. Tėvas aiškino, kad iš medžiotojų kiemo jam švietė šviesa ir trukdė miegoti. Tėvas nemeluoja, jis kartais vienas pakalba, bet nieko neprikuria. Tėvas juos buvo nuvedęs prie tvoros ir į tą vietą, kur jį sumušė. R. U. yra jo pusbrolis, su kuriuo jis nebendrauja. Pusbrolis jam skambino, sakė taip visko nepalikti ir kreiptis į teismą. Jokių derybų su A. K. nebuvo. Nežino, ar jo tėvas vartoja alkoholinius gėrimus. Tėvas turi dviratį ir juo važinėja. Tėvas negalėtų važiuodamas dviračiu taip susižaloti, nes jei griūtų, tai vieną pusę susižalotų, o ne abi. Tėvas negalėtų apkalbėti žmogaus.

Liudytoja V. T. parodė, kad įvykio dieną grįžo namo vakare, apie 23 val. Medžiotojai vakarojo savo sodyboje. V. S. vaikščiojo gatve, buvo girtas. Matė, kaip jis ėjo pas medžiotojus į kiemą, trankė jų kieme esančią elektros skydinę, stulpą, triukšmavo. V. S. vaikščiojo su juodomis pirštinėmis, gėrė alų. Paskui buvo didelis lietus, nieko nematė. Nežino, ar pas medžiotojus buvo dingusi elektra. Dar vėliau, apie 1.00 val. nakties, buvo atvažiavusi policija, kuri iš pradžių užsuko pas medžiotojus, o paskui nuvažiavo iki S. namų. Kitą dieną, apie 5.30 val., pabudo nuo triukšmo, nes V. S. pas medžiotojus trankė pavėsinę, daužė šviestuvus. Sušuko, ką jis daro, tai jis su peiliu ir kirvuku rankose išbėgo iš medžiotojų kiemo ir nubėgo link namų. Vėliau ryte ji paskambino kaimynei M., paklausė, ar ji ką nors matė, bet kaimynė atsakė, kad nieko nematė. Tada pas ją atėjo kaimynė ir ji jai papasakojo, kas buvo. Apie 10 val. paskambino A. K., pasakė, kad iš ryto V. S. buvo jų kieme. A. K. paprašė nueiti pas juos į kiemą ir pažiūrėti, kas padaryta. Ji nuėjo ir pamatė, kad kieme daug duženų, pavėsinės šviestuvai išdaužyti. Apie 11 val. matė V. S. iš kažkur pareinantį, ant jo veido kažkas buvo. Buvo panašu į užklijuotus pleistriukus ar, kad kažkuo patepta. Neklausė V. S., kodėl jis užsiklijavęs veidą, nes arti prie jo nebuvo. Vėliau, apie 13-14 val., atvažiavo A. K., po to ir dar viena medžiotojų mašina. A. K. atvažiavo pirmas. Matė, kad medžiotojai tvarkėsi tvorą. A. K. tvarkėsi vartus, pavėsinę, nematė, kad jis būtų kur nors nuėjęs. Nematė, kad A. K. eitų pas V. S., tačiau mano, kad būtų mačiusi, jei būtų ėjęs. Paskui matė, kaip A. K. iš medžiotojų sodybos kiemo atėjo pas juos, ji jam papasakojo kas buvo. A. K. pas juos pabuvo apie 2-2,5 valandos. Tada ji jį išlydėjo iki jo mašinos ir jis išvažiavo. Tos pačios dienos pavakare atvažiavo V. S. vaikai, užėjo pas juos, pasakė, kad jų tėvas primuštas. Tuos vaikus ji matė pirmą kartą. Pasakė jiems, kad jie vežtų tėvą gydytis, nes jie bijo gyventi. Dar pasakė, kad per mažai jį primušė. Jie ne kartą dėl V. S. kvietė policiją. Jie V. S. bijo, gali jį charakterizuoti neigiamai. V. S. gyvena maždaug už 100 metrų nuo jų namų. Tarp medžiotojų sodybos ir V. S. sodybos yra apie 30 metrų atstumas. Įvykio vakarą V. S. iš kito kaimo parvežė policija visiškai girtą, jis dar rankoje turėjo alaus butelį, svirduliavo, matėsi, kad buvo neblaivus. V. S. dažnai vartoja alkoholį. Su V. S. ji jokių ryšių neturi, nekreipdavo į jį dėmesio ir negali pasakyti, ar jis buvo anksčiau sužalotas. Su V. S. nekalbėdavo. Yra kartą su juo kalbėjusi ir daugiau nebebendravo. Jai V. S. nėra pasakojęs kažkokių tikrovės neatitinkančių dalykų, nes su juo nebendravo. Mano, kad V. S. nori pasipelnyti, nes pats yra sakęs, kad medžiotojai jam sumokės 7 000 Eur. Yra pirkusi V. S. vaistus ir tada jis juos gėrė, nes iš elgesio matėsi, kad V. S. vartoja vaistus, kadangi skiriasi elgesys, kai jis vartoja vaistus ir kai jų nevartoja. V. S. turi dviratį.

Liudytojas S. T. parodė, kad nematė, jog kas nors būtų sumušę V. S., nematė ant jo sumušimo žymių. 2021 m. birželio 23 d., apie 18 val., grįžo iš darbo ir pamatė, kad pas V. S. kieme yra policija. Paskui žiūrėjo televizorių ir pro langą matė, kaip V. S. vaikščiojo po kelią, kažką burbuliavo, nešiojosi alaus butelį. Vėliau, po kokių 10 minučių, V. S. pamatė su juodomis pirštinėmis, jis įėjo į medžiotojų kiemą ir daužė elektros dėžę. Niekas į V. S. nekreipė dėmesio. Vėliau matė, kaip V. S. buvo nuėjęs iki pavėsinės, su juo medžiotojai kalbėjosi ir jis išėjo namo. Grumtynių prie pavėsinės nebuvo. Naktį buvo atvažiavusi policija. Kitą rytą prabudo nuo triukšmo. Nuėjęs prie lango pamatė, kad V. S. pas medžiotojus kieme kažką daužė pavėsinėje. Paklausė, ką jis ten daro ir V. S. išbėgo iš kiemo. Prabėgdamas pasakė, kad sportuoja. Tuo metu V. S. veidas buvo sveikas. Paskui V. S. nuėjo pas medžiotojus pro kitus vartus ir vėl daužėsi. Po pietų, apie 13-14 val., atvyko A. K.. Buvo atvažiavę dar medžiotojų, jie tvarkėsi kieme. Tuo metu V. S. nematė. Nematė, ar A. K. buvo nuėjęs pas V. S.. A. K. buvo atėjęs pas juos, pabuvo apie 2 valandas ir išvažiavo namo. Žmona A. K. pasakė, kas sudaužė medžiotojų apšvietimą. Jie su A. K. nėra draugai, bet kai užėjo, bendravo apie 2 valandas. Jis matė A. K. jau atvažiavusį, o kaip jis atvažiavo, nematė. Negali patvirtinti, kad A. K. nebuvo nuėjęs pas V. S.. Birželio 24 dieną jis vartojo alkoholį. V. S. turi dviratį, bet juo važinėja retai. Anksčiau nėra matęs V. S. sužaloto. V. S. dažnai vartoja alkoholį. Jis su V. S. nėra bendravęs. Visi kaime V. S. vadina „durneliu“, nes jis neadekvatus. Medžiotojų sodyba yra priešais jo namą, per kelią, maždaug už 20 metrų, o V. S. sodyba yra maždaug už 60 metrų. Jų kieme girdisi triukšmas iš medžiotojų kiemo.

Liudytojas E. G., policijos pareigūnas, parodė, kad įvykio datos neprisimena, tačiau patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Gavo iškvietimą dėl nukapotų laidų. Atvykę matė, kad sodyboje buvo medžiotojai, kurie paaiškino, kad buvo atėjęs kaimynas ir vaikščiojo su kirviu. Paskui nuvažiavo pas kaimyną. Nežino, ar kaimynas buvo blaivus, dabar neatsimena, bet gal ir bandė nustatyti blaivumą, bet asmeniui nepavyko įpūsti. Kaimynas sužalotas nebuvo, nepamena ar skundėsi sumušimu, tačiau skundėsi, kad jam šviesa šviečia. Kaimyno nosis nebuvo sulaužyta, akivaizdžių sužalojimų ant jo kūno nesimatė. Kitą dieną jis nebuvo nuvažiavęs į tą vietą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, pagarsinti E. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas patvirtino, kad parodymai teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju E. G. parodė, kad su kolega A. I., 2021 m. birželio 23 d. 22.03 val. gavo pranešimą apie tai, kad kaimynas atėjo į pranešėjo kiemą, nukirpo laidus. Nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), suprato, kad ten Jonines švenčia medžiotojų būrelio nariai. Ten buvę asmenys pradėjo pasakoti, kad nežino ką daryti, nes kaimynas atėjęs nukirpo laidus, kumščiu daužo elektros skydinę. Jie paklausė kokia padaryta žala. A. K. atsakė, kad reikia pažiūrėti ir apskaičiuoti. Išklausius būrelio atstovą, nusprendė nueiti pas minėtą kaimyną, kurio namas buvo greta klubo teritorijos. Namas buvo medinis, įėjus pro praviras duris, kambaryje buvo tvarkinga ir namuose buvo vienas vyras. Vyriškis prisistatė V. S.. Iš jo išvaizdos, kalbos, buvo matyti, jog vyras labai neblaivus. Jie bandė nustatyti jo blaivumą, tačiau pastarajam nepavyko įpūsti į alkotesterį. V. S. iki pusės buvo nuogas. Nei ant jo veido, nei ant jo kūno smurto žymių, nubrozdinimų, sumušimų nesimatė. Paklausus, kodėl jis eina pas kaimynus ir pjausto laidus, šis atsakė, kad jam labai šviečia lempa. Jis nepamena, kad vyras sakytų, jog jį kas būtų mušę. Vyras kalbėjo labai nerišliai, buvo sunku suprasti ką sako. Nors kaip dabar galvoja, tai V. S. sakė, kad jam „davė“, bet ką davė, tuomet jis nesuprato (1 t., b. l. 133-134).

Liudytojas A. I., policijos pareigūnas, parodė, kad buvo iškvietimas dėl nukirstų kabelių. Nuvykę į vietą pabendravo su A., kuris sakė, kad dėl žalos kreipsis vėliau. Buvo ir pas nukentėjusįjį, kuris buvo neblaivus, patikrinti jo blaivumo nepavyko, nes jis neįpūtė. Nukentėjusysis sakė, kad nukirpo laidus, nes jam švietė. Smurto žymių ant nukentėjusiojo nebuvo, sužalojimu jis nesiskundė.

Liudytoja V. M. parodė, kad apie V. S. sumušimą nieko nežino ir nieko nematė. Įvykis buvo per Jonines. V. S. parvežė policija, jis gėrė. Kitą dieną ją pasikvietė kaimynė V., papasakojo, kas vyko. Paskui apie 10 val. ėjo namo ir pamatė pėstute grįžtantį V. S.. Sužalojimų ant jo nematė, skubėjo pareiti namo, kad V. S. nesusitiktų, nes jo bijo. V. S. jos užpuolęs nebuvo, bet su pagaliu lakstė aplink jos langą. Ravėdama daržą matė, kad dieną A. K. buvo užėjęs pas V., o paskui išvažiavo. Negali pasakyti, ar A. K. buvo užėjęs pas V. S.. Nematė, kad kas nors būtų ėjęs pas V. S. į kiemą. Matė, kad po Joninių V. S. vaikščiojo užsiklijavęs ant veido pleistriuką. V. S. gyvena priešais ją. Ji V. S. kieme nėra mačiusi, yra mačiusi tik vaikštantį gatve. Pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji patikslino, kad matė V. S. pareinantį pėsčią, o ne su dviračiu. Po įvykio A. K. su ja nekalbėjo.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinti V. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. M. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Greta jos gyvena kaimynė V. T., o priešais, kitoje gatvės pusėje, gyvena V. S.. Greta V. sodybos yra medžiotojų klubo sodyba, ten niekas negyvena, tik kartas nuo karto renkasi medžiotojai. V. S. šiuo metu gyvena vienas. 2021 m. birželio 23 d., po 17.00 val., ji matė, kaip V. ant kelio demonstratyviai gėrė alų. Buvo matyti iš jo elgesio, kad jis yra neblaivus, svirduliavo. Po to matė, kad į medžiotojų sodybą renkasi vyrai. Tą vakarą ji nuėjo miegoti apie 21 val., nes labai lijo lietus, buvo griaustinis. 2021 m. birželio 24 d. apie 11 val. ji matė nuo (duomenys neskelbtini) kaimo pusės dviračiu atvažiuojanti V., bet jis iš karto užsuko į savo kiemą, jo veido nematė. Ji matė, kaip V. vaikai ėjo pas kaimynę V.. Pats V. vaikščiojo užsiklijavęs ant žando pleistriuką (1 t., b. l. 158).

Liudytojas J. M. parodė, kad apie V. S. sumušimą nieko nežino. 2021 m. birželio 23 d. į sodybą atvažiavo apie 17 val. Matė policijos mašiną, kuri įsuko į V. S. sodybą. Iš policijos automobilio išlipo V. S. ir nuėjo į namus. Paskui susirinko daugiau medžiotojų, šventė Jonines ir jo gimtadienį. Jie buvo pavėsinėje. Pas juos į kiemą atėjo V. S. ir pradėjo prie elektros dėžutės knebinėtis. Vienas iš vyrų ant jo užriko, ir V. S. pabėgo. Vėliau jis rūkė, V. S. paprašė parūkyti. Po kurio laiko V. S. kažką įmetė į jų kiemą. O dar vėliau V. S. su pirštinėmis ir replėmis nuėjo už ūkinio pastato. A. K. taip pat nuėjo už ūkinio pastato, kad išvarytų V. S.. Ten prie tvoros stovi jūrinis konteineris ir praėjimo nėra. Kontakto su V. S. būti negalėjo, nes ten pridėta daug visokių daiktų ir jie per kliūtis negalėjo vienas kito pasiekti. Už ūkinio pastato A. K. buvo kelias minutes. V. S. buvo savo teritorijoje, kai ėjo už ūkinio pastato, o jie - savo teritorijoje. Jie suprato, kad V. S. karpo jų laidus. Jis nematė, kaip V. S. kirpo laidus, bet pastarasis tuos laidus įmetė pas juos į kiemą. Grįžęs A. K. pasakė, kad V. S. karpo laidus. Kai V. S. nukirpo laidus, elektra pas juos nedingo. Vėliau V. S. atėjo pas juos į kiemą su kirvuku ir pasidėjo kirvuką ant palangės, tai vienas iš medžiotojų tą kirvuką paėmė ir paslėpė. Jau buvo sutemę, kai atvažiavo policija. Pareigūnai pakalbėjo su jais, tada nuėjo pas V. S. ir išvažiavo. Buvo jau vėlu ir jie visi išvyko namo. Kitą dieną apie 14 val., jie su sūnumi nuvažiavo į sodybą, reikėjo pasiimti mašiną, susitvarkyti. Atvažiavę pamatė, kad nuo V. S. pusės atidaryti vartai. Įvažiavę į kiemą pamatė išdaužytus šviestuvus. Jie ruošėmės užrišti vartus ir tuo momentu atvažiavo A. K., paskambino į policiją, pranešė apie išdaužytus šviestuvus. A. K. jiems neleido nieko tvarkyti, nes norėjo užfiksuoti įvykio vietą ir nuėjo pas kaimynę, o jie su sūnumi išvažiavo. A. K. automobilį pamatė važiuojantį keliu ir matė kaip jis įvažiavo į kiemą. A. K. iš kiemo pasišalinęs nebuvo, jie kartu ieškojo grandinės vartams užrakinti. Matė, kaip A. K. nuėjo pas kaimynę, jis nusifilmavo pavėsinę ir su sūnumi išvažiavo. Nežino, kada A. K. išvažiavo iš sodybos. Sūnus matė, kaip A. K. nuėjo pas kaimynę, bet sūnus negali paliudyti kitokių aplinkybių nei jis pats. 2021 m. birželio 23 d. buvo ir jo sūnus A. M., bet jis buvo medžioklėje, o kai sūnus grįžo iš medžioklės, V. S. nematė. K. Š. yra jų būrelio medžiotojas, įvykio vakarą jis buvo kartu kai jie paėmė V. S. kirvuką. V. S. buvo atėjęs į jų teritoriją, nes jis buvo prie elektros spintos, kuri kaba ant stulpo, kuris yra jų kieme.

Liudytoja J. S. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Kelis mėnesius iki įvykio, apie balandį, gegužę, V. S. pradėjo pasireikšti ta liga. Ji kviesdavo policiją, bet nustatydavo šeimyninį konfliktą. Jie su V. S. nuolat negyvendavo, jis pagyvendavo pas ją, paskui išvažiuodavo į namus. Apie V. S. sužalojimą sužinojo iš M.. Tada po poros dienų paskambino V. S., kuris sakė, kad yra ligoninėje Kaune ir kad jį K. sudaužė atėjęs į namus. Jai V. S. sakė, kad jis sėdėjo virtuvėje ant kėdės prie pečiaus, atėjo K. ir jam trenkė. V. S. sakė, kad jį sumušė medžiotojai, paskui sakė, kad sumušė K., bet ji nemato skirtumo tarp pasakymo, kad sumušė medžiotojai ir, kad sumušė K. – tai vienas ir tas pats. V. S. kitų pavardžių be K. neminėjo. V. S. jai tik po kurio laiko pasakė, kad medžiotojams nukapojo kabelius. 2021 m. birželio 23 d. pas ją buvo atvažiavusi policija ir liepė V. S. išsikraustyti. Ji skambino bendru pagalbos telefonu 112, nes nebegalėjo būti su V. S.. V. S. nesmurtavo, bet rėkavo, triukšmavo, šoko, dainavo. Buvo atvykusi ir greitoji pagalba, bet nutarė, kad tai šeimyninis konfliktas ir išvažiavo. Policija atvyko vėliau. Tuo metu V. S. buvo blaivas ir sveikas, jokių sužalojimų ant jo nebuvo. Tą dieną, kai V. S. išsikraustė, jis negėrė alkoholio, tik ji su kaimyne gėrė alaus, o V. S. atsisakė su kaimynais gerti. Teisėjai pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo duotų parodymų ištrauką (1 t., b. l. 182-183), kuomet ji nurodė 2021 m. birželio 23 d. kartu su V. vartojusi alkoholį, gėrusi alų, liudytoja J. S. nurodė, kad neprisimena, jog su V. S. būtų gėrusi alų. V. S. pats visus daiktus išsinešė į kamarą, o paskui per tris dienas išsikraustė, savo daiktus išsivežė dviračiu. Policija V. S. niekur neišvežė. Ji nepamena, ar tą dieną buvo blaivi. Kai V. S. grįžo iš ligoninės, vėl pradėjo pas ją atvažinėti. V. S. grįžus iš ligoninės, jam dar buvo mėlynės po akimi ir prie žandikaulio. Ji dar turi jo marškinėlius, kurie yra sukruvinti ir su nuplėšta rankove. V. S. ji pažįsta apie du metus. Nemano, kad jis pats galėjo save taip sužaloti. Nepastabėjo, kad V. S. būtų save žalojęs, atvirkščiai, jis labai jautriai reaguoja į bet kokį skausmą. Jis vartodavo alkoholį, bet nepiktnaudžiaudavo, važinėdavo dviračiu, bet neblaivus nevažiuodavo. Ji nėra mačiusi, kad V. S. būtų nugriuvęs su dviračiu. V. S. yra sakęs, kad nuo ligos jam kyla vaizdiniai, jis kažką mato, kažkokius balsus girdi, bet V. S. yra tykus, ramus, nelinkęs fantazuoti. Ji tiki V. S. pasakojimu apie sužalojimą. Tyrėja Č. yra jos pusbrolio marti. Nežino, ar jos pusbrolis bandė susisiekti su K.. Apklausos metu tyrėja spausdino tai, ką ji pati tyrėjai sakė. Tyrėją matė pirmą kartą, ji su ja nebendrauja.

Liudytojas K. Š. nurodė, kad 2021 m. birželio 23 d. susirinko (duomenys neskelbtini) švęsti Joninių. Jie iš pradžių ramiai sėdėjo, o kaimynas lakstė palei tvorą, kažkas jam nepatiko, kelis kartus buvo atėjęs pas juos pareikšti pretenzijų. Kaimynui buvo pasakyta eiti namo, bet pastarasis pradėjo grasinti, sakė, kad susidoros su jais. V. S. tris kartus buvo įėjęs į teritoriją, net iki stalo buvo atėjęs, visur vaikščiojo. Jam tą dieną V. S. atrodė keistai, kaip girtas ir neadekvatus, prie tvoros griuvinėjo, rūbai buvo išdraskyti, paskui plikas iki pusės griuvinėjo. V. S. buvo nuėjęs už ūkinio pastato iš savo teritorijos pusės ir nukarpė laidus, bandė karpyti tvorą. Būdamas jų teritorijoje, V. S. už ūkinio pastato nebuvo nuėjęs. Jų teritorija aptverta, įėjimui tik vartai yra. Pirmą kartą atėjęs V. S. grasino. Paskui atėjo antrą kartą su kirviu, buvo jau prietema, pastovėjo prie namo lango. Tuo metu visi sėdėjo prie stalo, kalbėjo, o jis buvo prie mašinų. V. S. tą kirvį padėjo ant palangės, tai jis paėmė, kad nieko neatsitiktų. Dar V. S. buvo atėjęs prie vartų, rėkavo, o paskui nuėjo už tvoros, karpė laidus. Jis pats nematė ką darė V. S., nes jam jį užstojo pastatas, tačiau suprato, kad V. S. už ūkinio pastato nukarpė laidus, nes paskui iš savo pusės per tvorą jiems tuos laidus sumetė. A. K. nuėjo per kiemą, aprėkė V. S., kuris buvo savo teritorijoje, ir tas nuėjo. V. S. mėtė laidus į jų pusę, o A. K. juos surinko ir atnešęs parodė, ką V. S. daro. A. K. ten užtruko neilgai, surinko laidus ir atėjo. Kai A. K. buvo nuėjęs už ūkinio, jis negalėjo pasiekti V. S.. Ten yra tarpas tarp tvoros ir jūrinio konteinerio, bet pas V. S. per ten nenueisi. Jie aprėkė V. S. ir tas išėjo namo, o jie išsikvietė policiją. Paskui V. S. vaikščiojo savo teritorijoje, bet pas juos atėjęs nebuvo, policijai išvykus dar buvo išlindęs, ant laiptų nugriuvo. Apie 1 val. baigėsi vakarėlis ir jie visi kartu išvažiavo iš sodybos. Kitą dieną į sodybą jis nebuvo atvykęs, bet medžiotojai pasakojo, kad kažkas V. S. sumušė.

Specialistas G. A. C., Valstybinės medicinos tarnybos teismo medicinos ekspertas, nurodė, kad surašė specialisto išvadą Nr. G 1195/21 (02) ir ją tvirtina.        Išvados 1 punkte nurodyta, kad V. S. buvo nustatytos kraujosruvos akių vokuose, žanduose, kakle, skruostikaulių, dešinės akiduobės išorinėse sienelėse, žandinių ančių, nosies kaulų lūžis. Išvados 3 punkte nurodoma, kad sužalojimai galėjo būti padaryti buku daiktu. Ranka yra bukas daiktas, nes ji nepjauna. Tai leidžia daryti išvadą, kad sužalojimai V. S. galėjo būti padaryti ranka. Atliekant asmens apžiūrą nebuvo žinoma, kad V. S. serga paranoidine šizofrenija. Atliekant gyvų asmenų tyrimą jis turi atsakyti į 4 klausimus – koks sužalojimas padarytas, kada padarytas sužalojimas, kokiu būdu asmuo sužalotas ir kokį sužalojimo mąstą atitinka padaryti sužalojimai. Kitos asmens sveikatos būklės neturi įtakos jo išvadai. Byloje nėra duomenų, kad asmuo pats negalėjo susižaloti, nes jis nėra paralyžiuotas, jis gali valdyti savo kūną, taip pat sužalojimo metu jam nebuvo apribota laisvė judėti. Ar asmuo gali pats sau padaryti tokius sužalojimus dėl psichikos būklės, gali nustatyti psichikos ekspertai. Vienas griuvimas ar atsitrenkimas į paviršių negalėjo sukelti tokių sužalojimų. Tokie sužalojimai galėjo atsirasti patyrus ne mažiau kaip tris trauminius poveikius. Jis negali kategoriškai tvirtinti, kad griūnant asmuo negalėjo patirti tokių sužalojimų.

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais bei teisme ištirtais ir kitais įrodymais.

Ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas 2021 m. birželio 26 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate gavus V. S. pareiškimą, kad 2021 m. birželio 23 d. apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), kilus tarpusavio konfliktui su A. K., pastarasis jam vieną kartą kumščiu sudavė į dešinę veido pusę. Po to, 2021 m. birželio 24 d. apie 10.00 val. pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), pro nerakintas duris įsiveržė A. K. ir sugriebęs jam už marškinių, taip apdraskydamas krūtinę ir suplėšydamas marškinius, tris kartus kumščiu sudavė jam į veidą ir keturis kartus į kairį šoną, dėl ko jam lūžo žandikaulis, abu skruostikauliai, nosis. Pareiškimas surašytas dalyvaujant pareiškėjo dukrai V. S. (1 t., b. l. 12-18).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos įvykių vietos: 1) adresu (duomenys neskelbtini), kur už namo šalia ūkinio pastato stovi pilkas metalinis konteineris, nuo kurio viršutinės dalies kabo nukirptas elektros laidas; ir 2) adresu (duomenys neskelbtini), kur įėjus į namą, ties įėjimu į svetainę ant grindų rastos taškinės raudonos spalvos dėmės panašios į kraują (1 t., b. l. 23-35).

Parodymų patikrinimo vietoje metu V. S. parodė vietas, kuriose 2021 m. birželio 23 d. bei 2021 m. birželio 24 d. jam sudavė smūgius A. K. (1 t., b. l. 45-52). 

Asmens parodymo atpažinti metu V. S. iš bendrų veidų bruožų bei kūno sudėjimo atpažino A. K. kaip asmenį, sudavusį jam smūgius 2021 m. birželio 23 d. ir 2021 m. birželio 24 d. (1 t., b. l. 57-64).

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaisų panaudojimo registracijos žurnalų matyti, kad 2021 m. birželio 23 d. 17.37 val. V. S. nustatytas 1.60 promilių neblaivumas, o 2021 m. birželio 26 d. 15.26 val. V. S. buvo blaivus (0,00 promilės) (1 t., b. l. 119-120, 125-126).

Vyresniosios tyrėjos tarnybiniame pranešime nurodyta, kad policijos registruojamų įvykių registre 2021 m. birželio 23 d. 21.59 val. buvo gautas pranešimas ROIK Nr. 0121000404033 – A. K. pranešė, kad kaimynas, kuris serga psichikos ligomis, atėjo į pranešėjo kiemą, nukirpo elektros laidus ir nuėjo į namus; 2021 m. birželio 26 d. 14.34 val. gautas pranešimas ROIK Nr. 0121000411118 – V. S. pranešė, kad 2021 m. birželio 23d. kaimynai stipriai sumušė jos tėvą V. S., policija buvo atvykusi įvykio dieną, bet pareiškimo nepriėmė (1 t., b. l. 123).

Vyresniosios tyrėjos tarnybiniame pranešime nurodyta, kad išanalizavus A. K. naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotines matyti, kad minėto numerio veikimą (duomenys neskelbtini) kaime esantis ryšių bokštas, kurio veikimo teritorija apima ir įvykio vietos teritoriją (duomenys neskelbtini) kaime, fiksuoja nuo 2021 m. birželio 23 d. 17.39 val. iki 2021 m. birželio 24 d. 00.29 val., ir 2021 m. birželio 24 d. nuo 13.43 val. iki 16.28 val. A. K. į jo naudojamą telefono numerį 2021 m. birželio 24 d. 10.15 val. skambino telefono numeriu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaime gyvenanti V. T.. Kaip galima teigti iš byloje esančių aplinkybių, ji informavo apie medžiotojų klubui priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, apgadinimą. 2021 m. birželio 24 d. 19.09 val. A. K. skambino telefono numeriu (duomenys neskelbtini) V. S., kuri kaip galima spręsti iš byloje esančių duomenų, norėjo pasiaiškinti kas sumušė jos tėvą V. S. (2 t., b. l. 9-10).

A. K. savanoriškų daiktų dokumentų pateikimo protokolu pateikė vaizdo įrašus (2 t., b. l. 11-13), viename iš kurių matyti, kaip V. S. 2021 m. birželio 23 d. 23.13 val. mėto nuo savo tvoros pusės laidų dalis (2 t., b. l. 14-16, 153).  

Nukentėjusysis V. S. pateikė suplėšytus marškinėlius (1 t., b. l. 78-83), kurie apžiūrėti - marškinėlių dešinės pusės rankovė ir dešinės pusės kraštas perplėšti, marškinėlių priekinėje dalyje ties krūtine yra rudos spalvos dėmės, panašios į kraujo dėmes (1 t., b. l. 84-89), ir grąžinti V. S. (1 t., b. l. 90-92, 93-94).

Nukentėjusysis V. S. pateikė medicinos dokumentų išrašą, iš kurio matyti, kad V. S. 2021 m. birželio 26 d. 01.10 val. lankėsi Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje, nes buvo sumuštas kaimyno, Panevėžio ligoninėje jam diagnozuotas viršutinio žandikaulio lūžis, abiejų pusių viršutinių žandikaulių ir skruostikaulių lūžiai, nosies kaulų lūžimas. Kauno klinikose pacientas konsultuotas veido ir žandikaulių chirurgo (1 t., b. l. 97, 98-99).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 1195/2021(02) nurodyta, kad V. S. nustatyta kraujosruvos akių vokuose, žanduose, kakle, skruostikaulių, dešinės akiduobės išorinės sienelės, žandinių ančių, nosies kaulų lūžis. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis, gydymo taktika ir rekomendacijos rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis, t. y. 2021 m. birželio 23 d. apie 23.00 val. vieną kartą kumščiu trenkus į dešinę veido pusę, po to, 2021 m. birželio 24 d. apie 10.00 val., sugriebus už marškinių, taip apdraskant krūtinę, ir tris kartus sudavus kumščiu į veidą bei keturis kartus į kairį šoną. Sužalojimai galėjo būti padaryti dėl ne mažiau kaip trijų trauminių poveikių. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai negalėjo būti padaryti dėl vieno griuvimo. Skruostikaulių, dešinės akiduobės išorinės sienelės, žandinių ančių, nosies kaulų lūžis laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 103-105).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas pareigūnų kūno kameromis padarytų vaizdo įrašų turinys: 

- 2021 m. birželio 23 d. 17.33 val. ir 17.43 val. vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip J. S. atvykusių pareigūnų prašo išvežti asmenį (V. S.) jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, t. y. į (duomenys neskelbtini) kaimą. Patikrinamas asmenų girtumas. V. S. moters pagalba susirenka savo daiktus ir sodinamas į policijos automobilį, ketinant jį parvežti į (duomenys neskelbtini) kaimą;

- 2021 m. birželio 23 d. 23.04 val. vaizdo įraše matyti kaip pareigūnai atvyksta į sodybą, eina į pavėsinę, kurioje yra keli vyrai. Pareigūnams paklausus kas nutiko, vienas vyras (A. K.) aiškina, kad kaimynui užeina, jis sukarpė laidus ir rodo ranka, kad jis gyvena greta, aiškina, kad kaimynas nukirpo laidus einančius link atliekų duobės, matė kaip su replėmis kirpo laidus, kažką rodo telefone. Kitas vyriškis, aiškinantis kad vyresnis pareigūnas yra jo kaimynas, parodo laido dalį, kuri guli numesta prie kieme esančio šulinio. Vyrai pareigūnų klausia ką jiems daryt su tuo kaimynu, o pareigūnai paaiškina, kad reikia rašyti pareiškimą;

- 2021 m. birželio 23 d. 23.16 val. ir 23.20 val. vaizdo įrašuose matyti kaip pareigūnai eina į sodybą, kurioje randamas stovintis vyras, vilkintis tik kelnėmis. Pareigūnams paklausus kas atsitiko, vyras (V. S.) pasakė, kad nieko. Pareigūnams paklausus, kodėl jis nukirpo laidus, vyras paaiškino, kad jam šviečia, tegul A. šviečia. Pareigūnams paklausus kodėl nenuėjo ir gražiai nepaaiškino, vyras atsakė, kad buvo nuėjęs, sakė, bet jam davė į snukį. Į tai pareigūnas atsakė – nemeluok. Patikrinamas vyriškio asmens dokumentas, bandoma patikrinti neblaivumą, tačiau vyrui nepavyksta tinkamai įpūsti į alkotesterį. Pareigūnas liepia nevaikščioti girtam pas kaimynus, o jei kokios problemos, nueiti išsiaiškinti kai išsiblaivys. V. S. atsako, kad suprato. Pareigūnai pasako, kad vyras neitų į gretimą kiemą ir neniokotų laidų, nes pats gaus baudą, o V. S. atsako „aš gausiu baudą, kad man į snukį davė?“. Pareigūnas paaiškina, kad dėl to, jog plėšė laidus. Pareigūnas nurodo, kad nereikia vaikščiot po svetimą teritoriją, o vyriškis atsako, tai nereikia filmuot. Pareigūnai vyriškiui paaiškina, kad girtas nevaikščiotų pas kaimynus, o aiškintis eitų išsiblaivęs (1 t., b. l. 127-129, 130).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma yra įrodyta, kad A. K. 2021 m. birželio 23 d. apie 22.00 val., sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė vieną kartą kumščiu V. S. į veidą, taip smurtaudamas nukentėjusiajam V. S. sukėlė fizinį skausmą, bei 2021 m. birželio 24 d. apie 14.00 val., V. S. namo, esančio, (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia sudavė kumščiu tris kartus į veidą ir keturis kartus į kairį šoną V. S., taip padarė nukentėjusiajam kraujosruvas akių vokuose, žanduose, kakle, skruostikaulių, dešinės akiduobės išorinės sienelės, žandinių ančių, nosies kaulų lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Nusikaltimas,  , padaromas tik tyčia, tiesiogine arba netiesiogine. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog mušdamas ar kitaip smurtaudamas gali sukelti fizinį skausmą, padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą ir to siekia arba sąmoningai leidžia kilti tokiems padariniams.

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. BK 138 straipsnyje numatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių, arba, nors jų nenori bei nesiekia, bet sąmoningai leidžia jiems kilti.

Nors kaltinamasis kaltu smurtavęs nukentėjusiojo atžvilgiu neprisipažino, jo kaltė pagal jam pareikštą kaltinimą visiškai įrodyta byloje surinktų ir išnagrinėtų įrodymų visuma.

Nukentėjusysis V. S. teismui tvirtino, jog kaltinamasis jam sudavė kumščiu į veidą, o kitą dieną, namuose, sudavė jam tris kartus kumščiu į veidą, į šoną, dėl ko jam skaudėjo, buvo sulaužyta nosis, žandikauliai.

Teismas, vertindamas nukentėjusiojo parodymus, pažymi, kad nukentėjusiojo parodymai dėl patirto fizinio smurto tiek ikiteisminio tyrimo metu, tame tarpe ir parodymų patikrinimo vietoje bei asmens parodymo atpažinti metu, tiek ir teisiamajame posėdyje, buvo iš esmės vienodi, nuoseklūs ir logiški, kreipdamasis į gydymo įstaigas, jis taip pat nurodė, jog buvo sumuštas kaimyno. 

Bylą nagrinėjant teisme, gynyba ne kartą siekė nukentėjusiojo parodymus pripažinti kaip gautus neteisėtai, prašė jais nesivadovauti, kadangi kitoje byloje, kurioje V. S. buvo įtariamas svetimo turto sugadinimu, pripažinta, kad jis baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas ir jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, kadangi ekspertai nustatė, jog V. S. tiriamos veikos metu sirgo psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija ir negalėjo suprasti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ir valdyti savo veiksmų, to negali padaryti ir šiuo metu (t. y. ekspertizės akto surašymo metu - 2021 m. spalio 5 d. – lapkričio 5 d.), negali dalyvauti teismo procese, ikiteisminiame tyrime, dėl savo psichikos būklės negali suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui ar bylos nagrinėjimui teisme ir duoti parodymus (2 t., b. l. 146-150).

Teismas su tokiais gynybos argumentais nesutinka. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad minima teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizė buvo atlikta siekiant išsiaiškinti ar asmuo yra pakaltinamas ir gali atsakyti pagal įstatymą už padarytą pavojingą veiką, o šioje byloje asmuo yra pripažintas nukentėjusiuoju, ir nors fakto, kas jis serga psichikos sutrikimu niekas neginčija, tačiau pats savaime nukentėjusiojo sutrikimas nelemia negebėjimo duoti parodymus. Tik tokius parodymus būtina vertinti ypač dėmesingai ir atidžiai, atsižvelgiant ir į tai, ar juos patvirtina, paneigia kiti byloje surinkti įrodymai.

Kaip jau minėta, nukentėjusiojo parodymai apie jo atžvilgiu panaudotą smurtą tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek jį apklausiant teisme buvo nuoseklūs ir nekintantys. Netiesioginiai liudytojai V. V., A. S. ir J. S., kuriems apie nukentėjusiojo sumušimą žinoma iš jo paties pasakojimų, taip pat nurodė analogiškas aplinkybes apie V. S. atžvilgiu panaudotus smurtinius veiksmus, vietas bei tai, kad jį sumušė būtent A. K., kas taip pat patvirtina, kad asmuo neišsigalvoja, visiems pasakoja tą patį. Asmens parodymo atpažinti metu, nukentėjusysis atpažino A. K. kaip asmenį, kuris 2021 m. birželio 23 ir 24 dienomis jam sudavė smūgius. Tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek savo vaikams parodė vietas, kuriose jis patyrė smurtą, kur karpė laidus, tai užfiksuota įvykio vietų apžiūros protokole bei asmens parodymų patikrinimo vietoje protokole. Be to, nukentėjusiojo parodymai apie medžiotojų sodyboje padarytą žalą, taip pat buvo nuoseklūs, jis nesiekė nuslėpti savo veiksmais svetimam turtui padarytos žalos, detaliai pasakojo kada ir ką sugadino, nurodė, jog būtent dėl to buvo sumuštas kaltinamojo, kas neleidžia tvirtinti, kad asmuo nesuprato įvykio situacijos. Nukentėjusiojo parodymus apie medžiotojų sodyboje padarytą žalą patvirtino ir liudytojai V. T. bei S. T., kurie girdėjo bei matė, kaip V. S. ryte pas medžiotojus kieme kažką daužė pavėsinėje.

Vertinant nukentėjusiojo šioje byloje duotus parodymus, būtina pažymėti ir tai, kad nukentėjusįjį apklausinėjant teisme, asmuo patvirtino, kad po įvykio jis vėl vartoja vaistus, tai patvirtino ir jo sugyventinė, o tiek nukentėjusiojo artimieji, tiek kaimynai, teigė, kad V. S. gali tapti neprognozuojamas tik kai negeria vaistų, o kai geria būna visai kitoks. Ekspertizės akte nurodyti duomenys apie V. S. sveikatos būklę taip pat patvirtina, kad asmeniui vartojant vaistus, jo būklė pagerėja, nublanksta kliedesinės idėjos, tampa adekvataus elgesio ir t. t. Nukentėjusįjį gerai pažįstantys asmenys, jo vaikai V. V. ir A. S., taip pat nukentėjusiojo sugyventinė J. S., nurodė, kad nors V. S. serga, kartais vienas pakalba, tačiau nėra linkęs meluoti, fantazuoti, nieko neprikuria.

Gynyba, kaip pagrindą nesiremti nukentėjusiojo parodymais grindžiant kaltinamojo kaltę, taip pat nurodė jo suinteresuotumą. Teismas visiškai sutinka, kad nukentėjęs asmuo yra suinteresuotas bylos baigtimi, tačiau remiantis teismų praktika, kaip ir pažymėta gynėjo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, byloje Nr. 2K-57-788/2022, vien tai nesuteikia besąlygiško pagrindo nukentėjusiojo parodymus vertinti kaip nepatikimus.

Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo parodymus kitų byloje surinktų įrodymų visumoje, pripažįsta, kad nukentėjusiojo parodymai yra patikimi ir remiasi jai grįsdamas kaltinamojo kaltę dėl nukentėjusiojo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto, kadangi nukentėjusiojo parodymai ir kiti paminėti įrodymas kaltinimo kontekste akivaizdžiai tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine, be to, juos patvirtina ir kiti byloje ištirti ir anksčiau aprašyti rašytiniai įrodymai: teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog nukentėjusysis specialisto pripažintus ir nustatytus sužalojimus patyrė galimai aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu; medicininiai dokumentai, kurie patvirtina, kad nukentėjusysis buvo atvykęs į ligoninę, gydytojui nurodė, kad jį sumušė kaimynas; parodymų patikrinimo vietoje bei asmens parodymo atpažinti protokolai, kuriuose užfiksuota, kad nukentėjusysis atpažįsta kaltinamąjį kaip asmenį, sudavusį jam smūgius bei parodo vietas, kuriose buvo sumuštas; įvykio vietos apžiūros protokolas, patvirtinantis kad nukentėjusysis buvo sužalotas namuose, kur rasta kraujo dėmių; kitų daiktų apžiūros protokolas, patvirtinantis, kad nukentėjusiajam suduodant smūgius buvo sugriebta už marškinėlių, kurie suplyšo bei buvo ištepti krauju; pareigūnų padaryti vaizdo įrašai, patvirtinantys, kad nukentėjusysis nurodė gavęs smūgį į veidą, kai buvo nuėjęs aiškintis dėl jam trukdančių ilsėtis šviesų.

Be to, byloje nebuvo nustatytas joks logiškas pagrindas, dėl ko nukentėjusysis siektų apkalbėti kaltinamąjį ir tyčia melagingai apkaltinti padarius nusikaltimą. Versiją, jog nukentėjusysis taip siekia pasipelnyti, paneigia byloje nustatytos aplinkybės, kad nukentėjusysis iškart po patirto smurto į policiją nesikreipė, nors atvykusiems pareigūnams ir sakė, kad jam buvo suduota į veidą, atvykusiai dukrai nenorėjo nurodyti A. K. telefono numerio, teigė nenorintis kreiptis į policiją, net ir medikams nesiskundė prasta savijauta, nors specialistų nustatyti sužalojimai, lūžiai, ir suteikė tam pagrindą.

Nukentėjusiojo parodymus ir kaltinamojo kaltę patvirtina bei tuo pačiu paneigia gynybos teiginius, kad nukentėjusysis atvykusiems pas jį pareigūnams nieko nesakė apie sumušimą, pareigūnų kūno kameromis padarytų vaizdo įrašų turinys. Įrašuose aiškiai girdėti, kaip nukentėjusysis pareigūnams mažiausiai du kartus pasako, kad nuėjęs aiškintis į medžiotojų sodybą dėl jam trukdančių ilsėtis šviesų, jis buvo sumuštas („davė į snukį“). Įrašuose taip pat užfiksuota, kad pokalbio su pareigūnais metu minimas tik vienas asmuo – kaimynas A..  Ir nors liudytojais apklausti policijos pareigūnai E. G. ir A. I. nurodė, kad nukentėjusysis sužalojimu nesiskundė, lyg sakė, kad davė, bet nesuprato, ką davė, tačiau kaip jau minėta, vaizdo įrašuose užfiksuota, kad nukentėjusysis net du kartus aiškiai pasakė, kad jam buvo suduota, tačiau į vieną tokį nukentėjusiojo pasakymą buvo atsakyta – nemeluok, o į kitą netgi paaiškinta, kad jis gaus baudą ne už tai, kad gavo į veidą, o už tai, kad karpė laidus.

Pas nukentėjusįjį 2021 m. birželio 26 d. atvykę jo sūnus ir dukra matė, kad jis sumuštas, veidas mėlynas, ištinęs, buvo pasitepęs dantų pasta, kad nuimtų tinimą, rūbai buvo suplyšę, matėsi kraujo žymių ant grindų. Nukentėjusysis jiems nurodė, kad jį sumušė A. K., ką teigė ir anksčiau, kalbėdamas telefonu su dukra. Liudytojai K. M. V. M., V. T. taip pat nurodė matę, kad V. S. buvo pasitepęs veidą kažkuo baltu ar kažką užsiklijavęs ant veido, tai yra galimai sužalotas.

 Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje nukentėjusiajam konstatuota kraujosruvos akių vokuose, žanduose, kakle, skruostikaulių, dešinės akiduobės išorinės sienelės, žandinių ančių, nosies kaulų lūžis. Taip pat nurodyta, kad sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis, gydymo taktika ir rekomendacijos rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis, t. y. 2021 m. birželio 23 d. apie 23.00 val. vieną kartą kumščiu trenkus į dešinę veido pusę, po to, 2021 m. birželio 24 d. apie 10.00 val., sugriebus už marškinių, taip apdraskant krūtinę, ir tris kartus sudavus kumščiu į veidą bei keturis kartus į kairį šoną. Sužalojimai galėjo būti padaryti dėl ne mažiau kaip trijų trauminių poveikių. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai negalėjo būti padaryti dėl vieno griuvimo. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas G. A. C. patvirtino surašytą išvadą, todėl abejoti teismo medicinos specialisto pateikta išvada nėra pagrindo.

Kaltinamojo neprisipažinimą padarius nusikaltimus, teismas vertina kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, nes kaltinamojo kaltė, kaip jau paminėta, buvo įrodyta byloje surinktų, išnagrinėtų ir teismo aptartų įrodymų visuma.

Kaltinamasis prisipažino, kad buvo nuėjęs už ūkinio pastato, nes nukentėjusysis karpė jų elektros laidus. Medžiotojų sodyboje buvę liudytojai J. M. ir K. Š. patvirtino matę, kaip V. S. su pirštinėmis ir replėmis nuėjo už ūkinio pastato ir A. K. taip pat nuėjo už ūkinio pastato, kad išvarytų V. S., tačiau ten jų abiejų nematė, nes vaizdą užstojo ūkinis pastatas. Taigi, liudytojai negalėjo matyti kaltinamojo veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu. Kaltinamajam taip pat buvo pranešta apie tai, kad kitą rytą nukentėjusysis medžiotojų sodyboje sudaužė šviestuvus ir kaltinamasis buvo atvykęs apžiūrėti padarytų nuostolių. Nukentėjusiojo veiksmai, niokojant medžiotojų sodybos turtą, byloje nustatytų aplinkybių visumoje, leidžia teigti, kad kaltinamasis turėjo pretekstą pasielgti taip, kaip nurodyta kaltinime.  

Gynybos tvirtinimas, kad kaltinamojo atvykimo ir išvykimo momentą patvirtino liudytojai J. M. ir V. T., nėra visiškai teisingas ir šių liudytojų parodymai nepatvirtina, kad kaltinamasis nebuvo nukentėjusiojo namuose ir nenaudojo jo atžvilgiu smurto. Liudytojas J. M. nurodė, kad matė kaip atvažiavo A. K., kaip nuėjo pas kaimynę, tačiau tada jis su sūnumi išvažiavo ir nežino, kada A. K. išvažiavo iš sodybos. Tuo tarpu liudytojos V. T. parodymai yra prieštaraujantys paties kaltinamojo bei minėto liudytojo parodymams. V. T. tvirtino mačiusi, kada A. K. atvyko į sodybą bei teigė, kad pirmas atvyko būtent A. K., o paskui ir kitas automobilis. Nors tiek pats kaltinamasis A. K., tiek liudytojas J. M. patvirtino, kad pirmieji į sodybą atvyko M.. Liudytoja V. T. taip pat tvirtino, kad kaltinamąjį iš savo namų palydėjo iki automobilio ir nematė, kad A. K. eitų pas V. S., bet mano, kad būtų mačiusi, jeigu būtų ėjęs. Liudytoja to nematė, tačiau nepatvirtino, kad visą laiką nuo to momento, kai pamatė atvykusį A. K., ji nuolat stebėjo ką jis veikia, kur eina, iki pat jo išvykimo, priešingai, ji pati ikiteisminio tyrimo metu teigė Joninių dieną kepusi mėsą, laiką leidusi namų kieme, siuntinėjusi dukrai nuotraukas kaip leidžia laiką, t. y. buvo užsiėmusi savo reikalais, laisvalaikiu namuose. Taigi, ir liudytojos manymas, kad ji būtų mačiusi, jei A. K. būtų nuėjęs pas V. S., taip pat negali būti vertinamas kaip patikimas įrodymas, patvirtinantis, kad A. K. tikrai nebuvo nuėjęs į nukentėjusiojo sodybą. Be to, liudytoja V. T., nukentėjusiojo vaikams nurodė, kad jų tėvas „mažai gavo“, taip išreikšdama visišką empatijos neturėjimą kaimynui, turinčiam tam tikrą psichikos sutrikimą. Tuo tarpu su kaltinamuoju liudytoja sutaria gerai, ji pastarojo prašymu prižiūri sodybą, praneša, jei kas nors nutinka, priima namuose, bendrauja, palydi iki automobilio, kas galimai rodo tam tikrą suinteresuotumą palaikyti kaltinamojo poziciją.

Gynybos versiją, jog sužalojimus nukentėjusysis galėjo patirti girtas važinėdamas dviračiu, paneigia liudytojų parodymai, kad jis dviračiu važinėdavo retai, girtas nevažinėdavo, o 2021 m. birželio 24 d. jis buvo matytas tik vaikštantis pėsčiomis, o ne su dviračiu, o iki tol buvo nesužalotas. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai negalėjo būti padaryti dėl vieno griuvimo. Be to, nukentėjusiojo namuose buvo rasta kraujo dėmių, kurių iš vakaro pareigūnai nematė, nurodė, jog namuose buvo tvarkinga, kas taip pat patvirtina, kad nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas panaudojus prieš jį smurtą jo paties namuose.

Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu iš asmeninių motyvų, reaguodamas į medžiotojų sodyboje gadinamą turtą, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal nukentėjusiojo pareiškimą apie panaudotą smurtą. Kaltinamasis suduodamas smūgius nukentėjusiajam suprato, jog jo veika padarys žalos kito žmogaus, t. y. nukentėjusiojo sveikatai, nes pakaltinamas asmuo negali nesuvokti tokios veikos pavojingo pobūdžio ir nenumatyti, kad tokie veiksmai sukels pavojingas pasekmes. Teismas daro išvadą, kad tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiajam sukelto fizinio skausmo ir padarytų sužalojimų masto, t. y. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimų padarymo vietas, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimai prieš asmenį, t. y. nusikaltimai žmogaus sveikatai. Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, ką patvirtina ištirti nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, specialisto išvada bei kita rašytinė bylos medžiaga. Kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio ir 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir kvalifikuoti teisingai.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis padarė du tyčinius, nesunkius, baigtus nusikaltimus (BK 11 straipsnis). Jis anksčiau neteistas (2 t., b. l. 47-48, 49-74), administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 75), dirba (2 t., b. l. 45), yra įgijęs leidimą laikyti (nešiotis) ginklus bei Europos šaunamojo ginklo leidimą, turi registruotus tris šautuvus (2 t., b. l. 76, 77). Nei nukentėjusiajam, nei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos kaltinamasis neatlygino. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtinos BK 140 straipsnio 1 dalies ir 138 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos laisvės apribojimo bausmės (BK 48 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis neteistas, nusikaltimu padarytos žalos neatlygino, nukentėjusiojo neatsiprašė, nėra jo atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, laisvės apribojimo bausmės skirtinos artimos bausmės vidurkiui, bausmes subendrinant dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės paskirtos bausmės pridedant švelnesnės bausmės minimalią dalį (atsižvelgus, jog kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas) ir paskirti galutinę subendrintą bausmę. Skiriant laisvės apribojimo bausmę, intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis kaltinamajam neskirtina, kadangi, teismo vertinimu, šiuo atveju ji yra netikslinga. Tačiau siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam skirtinai BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte ir 4 punkte numatyti įpareigojimai – dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Dėl civilinių ieškinių.

Byloje pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš kaltinamojo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 1 260,86 Eur žalą už nukentėjusiojo gydymą (1 t., b. l. 109-111). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma nustatyta, jog kaltinamasis prieš nukentėjusįjį naudojo fizinį smurtą, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. V. S. buvo suteiktos neurochirurgo ir otorinolaringologo konsultacijos, vidaus ligų gydytojo ir skruostikaulio chirurgo konsultacijos, atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija, jis buvo gydomas Kauno klinikose stacionare, jam atlikta žandikaulio lūžio atvira repozicija. Nukentėjusiajam suteiktos paslaugos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl darytina išvada, jog kaltinamojo veiksmai neabejotinai padarė Kauno teritorinei ligonių kasai turtinę žalą, kurios dydį patvirtina byloje esanti gydymo paslaugų detalizacija (1 t., b. l. 111). Byloje įrodyta, jog ši turtinė žala atsirado dėl kaltinamojo kaltės, pasireiškusios tiesiogine tyčia, todėl turtinę žalą turi pareigą atlyginti kaltinamasis. Pripažinus kaltinamąjį kaltu, Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas visiškai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnis).

Nukentėjusysis V. S. pateikė civilinį ieškinį dėl 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 69). Nurodė, kad kaltinamojo veiksmai jo atžvilgiu sukėlė jam sunkių sveikatos padarinių. Jam buvo padarytos kraujosruvos akių vokuose, žanduose, kakle, dėl suduotų smūgių patyrė skruostikaulių, dešinės akiduobės išorinės sienelės, žandinių ančių, nosies kaulų lūžį. Sumušimo metu jautė didelį skausmą, jo negalėdamas kęsti, vyko į Panevėžio Respublikinę ligoninę, po to buvo siųstas pas specialistus Kauno klinikinėje ligoninėje. Kadangi pats nevairuoja ir turi negalią, tai nuolatos prašė pagalbos savo dukros, kuri jį vežiojo į ligonines. Jis patyrė slogius išgyvenimus, tai yra ne tik stiprų skausmą, bet ir baimės jausmą, kadangi buvo sumuštas savo namuose, kur gyvena vienas. Dabar bijo būti tuose namuose vienas, todėl apsistojo pas savo draugę gretimame kaime. Nerimas ir baimė bei prisiminimai apie sumušimą, kad ir praėjus laiko tarpui, jį neramina ir baugina.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga (sutinkamai su CK 6.250 straipsnio 2 dalimi) atsiranda ją padariusiems asmenims. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas,  nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Žmogaus gyvybė, sveikata yra absoliučios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti pažeidus šias asmeniui gyvybiškai svarbias vertybes, ypač dideli. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį ar fizinį skausmą, praradimus, kt. ir teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.

Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis V. S. dėl kaltinamojo A. K. tyčinių nusikalstamų veiksmų patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, specialisto išvadoje jam konstatuota kraujosruvos akių vokuose, žanduose, kakle, skruostikaulių, dešinės akiduobės išorinės sienelės, žandinių ančių, nosies kaulų lūžis, todėl jau vien dėl to A. K. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam neabejotinai buvo padaryta ir neturtinė žala. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų 2021 m. birželio 25 d. kreipėsi į Respublikinę Panevėžio ligoninę, kitą dieną į Kauno klinikas, nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 5 d. buvo gydomas ligoninės stacionare, vėliau išleistas gydytis ambulatoriškai į namus. V. S. nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų jis patyrė slogius išgyvenimus, ne tik stiprų skausmą, bet ir baimės jausmą, kadangi buvo sumuštas savo namuose, kur dabar bijo būti vienas, todėl apsistojo pas savo draugę. Nerimas ir baimė bei prisiminimai apie sumušimą, kad ir praėjus laiko tarpui, jį neramina ir baugina. Po sumušimo maždaug mėnesį laiko negalėjo kramtyti, net ir dabar dar kartais skauda veidą, valgant taip pat jaučia skausmą. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė ir didelį fizinį skausmą, ir dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nepatogumus, emocinį sukrėtimą.

Kaltinamasis su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu nesutiko. Bylos duomenimis, jis yra dirbantis, kaip pats nurodė, savo materialinę padėtį vertinama normaliai, jo gaunamos pajamos yra apie 500 Eur, išlaikytinių neturi, turi nekilnojamojo turto - gyvena name, turi dar du namus, du butus, sodą.

Šiuo atveju, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, į tai, kad kaltinamojo smurtiniai nusikalstami veiksmai buvo nukreipti ir į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą, į nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį sveikatai, į vis dar išliekantį skausmą, nesant pagrįstų duomenų dėl neigiamų sveikatos prognozių nukentėjusiojo ateičiai, taip pat atsižvelgiant kaltinamojo turtinę padėtį, į formuojamą teismų praktiką nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiajam priteistina 2 000,00 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Toks dydis, teismo įsitikinimu, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, neprieštarauja kasacinės bei apeliacinės instancijos teismų praktikai baudžiamosiose bylose, kuriose asmenims buvo padaryti analogiški arba labai panašūs kūno sužalojimai. Suma neturtinei žalai atlyginti priteistina iš kaltinamojo, nes žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais (BPK 115 straipsnis).

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, byloje jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 38-40), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmenos su duomenimis, vaizdo įrašais, saugomos byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti byloje.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos - 67,20 Eur, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo valstybės naudai (BPK 103 straipsnio 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis).

Byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu nukentėjusįjį atstovavo advokatė Rima Šmigelskytė ir pagal pateiktą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą, nukentėjusiajam suteiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 318,17 Eur, kurias prašoma priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai (2 t., b. l. 179-182). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš bylos duomenų matyti, kad advokatė nukentėjusįjį atstovavo teisiamuosiuose posėdžiuose, parengė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl darytina išvada, kad prašoma priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra proporcinga ir priteistina iš kaltinamojo valstybei.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios paskirtos bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintą – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. K. 1 260,86 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų šešiasdešimties eurų 86 ct) turtinę žalą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, AB „Swedbank“.

Priteisti iš A. K. nukentėjusiajam V. S. 2 000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš A. K. 67,20 Eur (šešiasdešimt septynis eurus 20 ct) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662).

Priteisti iš A. K. 318,17 Eur (trijų šimtų aštuoniolikos eurų 17 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5630). 

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmenas su duomenimis, vaizdo įrašais, saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja         Henryta Gerdvilė