Civilinė byla Nr. e2-1424-1094/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23213-2021-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1.; 4.7.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 23 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irena Bielskytė,
sekretoriaujant Neringai Stuglytei, Laurai Cibulskaitei,
dalyvaujant ieškovų A. K. ir G. K. atstovui advokato padėjėjui Davidui Gurvičui (David Gurvič),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. K. ir A. K. patikslintą ieškinį atsakovams H. P., N. P. dėl servituto nustatymo žemės sklype, tretieji asmenys – I. M., uždaroji akcinė bendrovė „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko, uždaroji akcinė bendrovė „Mano būstas NPC“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Kino gamyba“.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovai A. K. ir G. K. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo: 1) nustatyti atsakovams H. P. ir N. P. priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniuje, (duomenys neskelbtini) 0,0091 ha (91 kv. m) ploto, neatlygintinį servitutą, suteikiantį teisę nutiesti, aptarnauti, naudoti dujotiekio inžinerinių tinklų atšaką iki ieškovams A. K. ir G. K. priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ribos pagal UAB „Ginteka“ parengtą servituto planą; 2) netenkinus pirmame punkte nurodyto ieškinio reikalavimo, alternatyviai prašo nustatyti atsakovams H. P. ir N. P. priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 0,0091 ha (91 kv. m) ploto, atlygintinį servitutą, suteikiantį teisę nutiesti, aptarnauti, naudoti dujotiekio inžinerinių tinklų atšaką iki ieškovams A. K. ir G. K. priklausančios žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ribos pagal UAB „Ginteka“ parengtą servituto planą, nustatant ieškovams pareigą sumokėti vienkartinę 91,45 Eur kompensaciją.
2. Nurodo, kad ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jame esantis pastatas-gyvenamasis namas Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Teritorijai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. kovo 2 d. įsakymu (duomenys neskeltini) (toliau – Įsakymas) yra patvirtintas sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) detalusis planas ir jo sprendiniai. Patvirtinus detaliojo plano sprendinius, žemės sklypui nustatytas inžinerinės infrastruktūros teritorijos naudojimo būdas ir susisiekimo bei inžinerinių tinklų koridorių naudojimo pobūdis (toliau – Inžinerinės infrastruktūros sklypas); nuspręsta perduoti Inžinerinės infrastruktūros sklypą Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, užtikrinant viešąjį interesą; nuo Inžinerinės infrastruktūros sklypo iki ieškovams priklausančio žemės sklypo nutiesti dujotiekį; nustatyta, kad visi tiesiami į privačius žemės sklypus inžineriniai tinklai turi būti pakloti tarp (duomenys neskelbtini) raudonųjų zonų. Ieškovai pažymėjo, kad iki ieškinio pateikimo teismui dienos Įsakymu suplanuoti veiksmai nėra įgyvendinti, nes Inžinerinės infrastruktūros sklypui, nuosavybės teise priklausančiam atsakovams H. P. ir N. P., yra taikomi areštai, kurių pagrindu apribota sklypo savininkų teisė disponuoti Inžinerinės infrastruktūros sklypu ir įgyvendinti detaliojo plano sprendinius. Inžinerinės infrastruktūros sklypas areštuotas kreditorių I. M., UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko, UAB „Mano Būstas NPC“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir UAB „Kino gamyba“ naudai. Kadangi dujotiekis iki ieškovų sklypo ribos gali būti įrengtas tik per Inžinerinės infrastruktūros sklypą bei tai, kad Inžinerinės infrastruktūros sklypui taikomi areštai, apribojant disponavimą juo, neegzistuoja objektyvi galimybė susitarimo su atsakovais pagrindu iki ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos nutiesti dujotiekį, atitinkamai jį pajungti prie žemės sklype esančio ieškovų gyvenamojo namo. Nesant galimybės tiesti dujotiekio Inžinerinės infrastruktūros sklype, ieškovai negali naudotis jiems priklausančiame žemės sklype esančiu gyvenamuoju namu visa apimtimi, t. y. prisijungti prie dujotiekio ir naudotis dujomis, kurios būtinos namo eksploatacijai ir normalių gyvenimo sąlygų užtikrinimui. Dėl šios priežasties ieškovai teikia šį ieškinį, kuriuo prašo nustatyti servitutą Inžinerinės infrastruktūros sklype teismo sprendimu.
3. Ieškovų namas yra gyvenamasis, ieškovai šiuo metu jame gyvena, todėl dujotiekis yra būtinas gyvenamojo namo, esančio ant žemės sklypo, eksploatacijai, namo gyventojų būtiniems kasdieniams poreikiams tenkinti (namo šildymui, vandens šildymui, maisto gamybai ir panašiai). Sprendžiant dėl servituto nustatymo būtinumo gali turėti reikšmės tai, ar jo nustatymas susijęs su teritorijų planavimo tvarka priimtais sprendiniais. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnį detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai, ir jie yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas. Detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015). Spręsdamas dėl servituto nustatymo žemės sklype, dėl kurio nustatyta tvarka yra priimti sprendiniai teritorijų planavimo tvarka, pavyzdžiui, patvirtintas detalusis planas, nustatantis žemės sklypų dydį, namų ir kitų statinių išdėstymą sklypuose, teismas privalo atsižvelgti į galiojančius teritorijų planavimo dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-916/2017). Vadovaujantis Įsakymu patvirtintu detaliojo plano suvestiniu inžinerinių tinklų planu, kuris privalomas visiems sklypų savininkams, visi tiesiami į privačius žemės sklypus inžineriniai tinklai turi būti pakloti tarp (duomenys neskelbtini). raudonųjų zonų. (duomenys neskelbtini) yra Inžinerinės infrastruktūros sklype, kuriam nustatytas inžinerinės infrastruktūros teritorijos naudojimo būdas ir susisiekimo bei inžinerinių tinklų koridorių naudojimo pobūdis. Vadinasi, Inžinerinės infrastruktūros sklypas skirtas komunikacijoms įrengti. Dėl šios priežasties gamtinių dujų skirstymo sistemos atšaka iki ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos nuo netoli esančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) gali būti įrengta tik per Inžinerinės infrastruktūros sklypą. Nagrinėjamu atveju kito būdo prijungti ieškovų dujų prietaisus prie skirstomojo tinklo, kaip tik įrengiant atšaką Inžinerinės infrastruktūros sklype, nėra jokios galimybės. Pastarąją aplinkybę pagrindžia parengtas dujotiekio projekto planas. Nuo ieškovų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) prasidedanti dujotiekio atšaka Inžinerinės infrastruktūros sklype pasuktų į rytus ir vėliau susijungtų su kitais ESO priklausančiais dujų tinklais.
4. Nenustačius servituto Inžinerinės infrastruktūros sklype ieškovai objektyviai neturi galimybės normaliomis sąlygomis naudoti pagal paskirtį savo nuosavybę ir nėra jokio kito būdo įgyvendinti gyvenamojo namo ir žemės sklypo interesus, užtikrinti normalių gyvenimo sąlygų, todėl darytina išvada, kad egzistuoja svarbios priežastys (objektyvus būtinumas) Inžinerinės infrastruktūros sklype teismo sprendimu nustatyti servitutą, suteikiantį teisę nutiesti dujotiekio inžinerinių tinklų atšaką iki ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos. Taigi, darytina išvada, kad šiuo atveju egzistuoja visos įstatyme įtvirtintos sąlygos, kurioms esant egzistuoja pagrindas nustatyti servitutą teismo sprendimu: 1) savininkai negali sandoriu nustatyti servituto dėl Inžinerinės infrastruktūros sklypui taikomų areštų; 2) dujotiekis yra būtinas ieškovų gyvenamojo namo eksploatacijai, namo gyventojų būtiniems kasdieniams poreikiams tenkinti (namo šildymui, vandens šildymui, maisto gamybai ir panašiai) ir pastarasis gali būti įrengtas tik per Inžinerinės infrastruktūros sklypą.
5. Ieškinyje nurodyta, kad UAB „Ginteka“ yra parengusi servituto planą, kuriame tiksliai apibrėžti servituto išmatavimai, konfigūracija, išsidėstymas ir kiti duomenys, servitutas yra įbraižytas brėžinyje, pažymėti visi posūkio taškai, kurių koordinatės nurodytos koordinačių žiniaraštyje. Taigi, iš pastarųjų galima aiškiai identifikuoti servituto teritoriją ir ribas, kurias prašoma nustatyti Inžinerinės infrastruktūros sklype šiuo ieškiniu. Taip pat, plane aiškiai nurodoma, kokios teisės suteikiamos viešpataujančio daikto savininkui. Servitutas suteiktų teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas. Servituto plane nurodomos servituto teisės atitinka ieškinio reikalavimų dalyje nurodytas servituto teises.
6. Ieškovų vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje yra pagrindas nustatyti neatlygintinio pobūdžio servitutą. Sprendžiant dėl servituto atlygintinumo reikia įvertinti, ar tarnaujančio daikto savininkas patiria, kokių nors nuostolių dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Prašomo servituto turinys apima teisę tiesti, aptarnauti, naudoti inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas). Tarnaujantis daiktas yra žemės sklypas, kuriam yra nustatytas inžinerinės infrastruktūros teritorijos naudojimo būdas ir susisiekimo bei inžinerinių tinklų koridorių naudojimo pobūdis. Faktiškai per Inžinerinės infrastruktūros sklypą vyksta eismas. Inžinerinės infrastruktūros sklypas nėra naudojamas atsakovų privačių interesų tenkinimui, jis tam ir buvo suformuotas, kad galėtų aptarnauti ieškovų žemės sklypo bei kitų aplinkinių sklypų savininkų interesus. Taigi, atsakovai nepatiria jokių nuostolių dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, nes nustačius servitutą, Inžinerinės infrastruktūros sklypas ir bus naudojamas pagal savo paskirtį. Be to, atsakovai planavo Inžinerinės infrastruktūros sklypą perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn neatlygintinai, kas atitiktų (duomenys neskelbtini) teritorijos detaliojo plano sprendinius. Vadinasi, atsakovai ketino perleisti nuosavybės teises į Inžinerinės infrastruktūros sklypą ir už tai nesitikėjo gauti atlygio. Šiuo atveju, ieškovai ieškinyje kelia reikalavimą dėl servituto nustatymo, kas yra mažesnio pobūdžio suvaržymas nei žemės sklypo nacionalizacija, todėl servitutas, kaip mažesnio pobūdžio nuosavybės teisių suvaržymas nei nusavinimas, taip pat turėtų būti neatlygintinis. Prašomas nustatyti servitutas užima tik 91 kv. m, kai visas sklypo plotas yra 1811 kv. m. Vadinasi, prašomas nustatyti servitutas užima tik 5,02 proc. sklypo ploto. Taigi, servituto nustatymas nesuvaržys atsakovų nuosavybės teisių, Inžinerinės infrastruktūros sklypas bus naudojamas pagal savo tikslinę paskirtį. Vis dėlto, jeigu teismas vertintų, kad šioje situacijoje prašomas nustatyti servitutas turi būti atlygintinis, ieškovai prašo nustatyti 91,45 Eur vienkartinę kompensaciją, kuri apskaičiuota vadovaujantis Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės ir kito nekilnojamojo daikto servitutu, nustatymo metodika, kuri patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 725 „Dėl Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodikos patvirtinimo“. Metodikos 16 punkte nurodoma, kad vienkartinės kompensacijos dydis apskaičiuojamas pagal tam tikrą formulę. Žemės sklypo dalies, kuriai taikomas žemės sklypui nustatytas žemės servitutas, plotas (hektarais) yra 0,0091 ha. Žemės sklypo vidutinė vertė pagal masinį žemės vertinimą yra 18 200 Eur, žemės sklypo plotas yra 0,1811 ha. Taigi, vienkartinės kompensacijos už servitutą dydis apskaičiuojamas pagal nustatytą formulę – 0,0091 x 18200 / 0,1811 x 0,1 = 91,45 Eur.
7. Atsakovas H. P. pateikė teismui savo poziciją dėl pareikšto ieškinio, kurioje nurodė, kad leidžia ieškovams tiesti dujotiekio komunikacijas jam priklausančioje kelio dalyje.
8. Trečiasis asmuo UAB „Kino gamyba“ pateiktame atsiliepime teismui nurodė, kad UAB „Kino gamyba“ iš UAB „Intrum Lietuva“ nupirko N. P. skolą.
9. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovų atstovas paaiškino, kad ieškovai prašo nustatyti neatlygintiną servitutą atsakovams priklausančiame žemės sklype. Teismui nusprendus esant teisinį pagrindą nustatyti atlygintiną servitutą, ieškovai teikia alternatyvų reikalavimą ir prašo teismo priteisti atsakovams vienkartinę 91,45 Eur kompensaciją. Atstovas pažymėjo, kad teritorijai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) detalusis planas ir jo sprendiniai – žemės sklypui nustatytas inžinerinės infrastruktūros teritorijos naudojimo būdas ir susisiekimo bei inžinerinių tinklų koridorių naudojimo pobūdis. Tai patvirtina į bylą pateikti detaliojo plano, servituto plano kopijos, Nekilnojamojo turto registro išrašai ir kt. Ieškovų atstovas akcentavo, kad atsakovų sklypui, kuriame prašoma nustatyti servitutą, yra taikomi areštai, todėl atsakovai negali savarankiškai disponuoti sklypu, todėl ieškovams liko vienintelė galimybė teismo sprendimu nustatyti servitutą atsakovų sklype. Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatyme įtvirtinta, kad areštuoto sklypo savininkai negali leisti nustatyti jų sklype servituto. Ieškovai prašo nustatyti 91 kv. m neatlygintinį servitutą servitutą, suteikiantį teisę nutiesti, aptarnauti, naudoti dujotiekio inžinerinių tinklų atšaką iki ieškovams priklausančios žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos pagal UAB „Ginteka“ parengtą servituto planą. Servitutas nustatytinas siekiant užtikrinti dujų tiekimą į ieškovų namus, kas yra būtina užtikrinant normalias gyvenimo sąlygas. Atsakovų sklypas yra inžinerinės paskirties, tik per jį gali būti nutiestas dujotiekis iki ieškovų sklypo. Šiuo metu ieškovai sklypu negali naudotis pilnavertiškai. Dėl servituto nustatymo sąlygų ieškovų atstovas paaiškino, kad nuosavybės teisė gali būti ribojama tiktai teismo sprendimu. Pagal CK 4.126 straipsnį servitutas teismo sprendimu gali būti nustatomas, jei viešpataujančio ir tarnaujančio daiktų savininkai nesutaria, o servituto nenustačius yra ribojama avininkų teisė naudoti daiktą pagal paskirtį. Turto areštas yra nuosavybės teisės ribojimas, taigi šiuo atveju yra konfliktas tarp šalių, kadangi atsakovai objektyviai negali suteikti sutikimo nustatyti servitutą jiems priklausančiame areštuotame žemės sklype. Kita servituto sąlyga, kad nenustačius servituto neįmanomas viešpataujančio daikto ribojimas normaliomis sąlygomis, irgi egzistuoja, nes ieškovai negali nusitiesti dujotiekio, būtino tinkamai eksploatuoti namą, jį šildyti ir kt., iki savo sklypo ribos. Teismas, spręsdamas dėl servituto nustatymo turi atsižvelgti į teritorijų planus. Nagrinėjamu atveju yra patvirtintas detalusis planas, kuriame atsakovų sklypas įvardintas kaip inžinerinės paskirties, t. y. skirtas inžinerinėms komunikacijos teisti. Nustatant servituto turinį svarbu konkrečiai apibrėžti ribojimų turinį ir teritoriją, kad galima būtų nustatyti tikslią servituto lokaciją. Teismui pateiktame UAB „Ginteka“ servituto plane tiksliai apibrėžtos servituto koordinatės, planas, servituto turinys – tiesti ir naudoti požemines komunikacijas. Nurodytas planas visiškai sutampa su ieškinio reikalavimais. Kadangi teismas turi išspręsti atlygio už servitutą klausimą, ieškovų nuomone, yra pagrindas nustatyti neatlygintinį servitutą. Visų pirma, įvertinamos aplinkybės, ar tarnaujančio daikto savininkai patiria nuostolių. Kadangi nagrinėjamu atveju tarnaujantis servitutas yra inžinerinės paskirties, todėl atsakovai šiame sklype jokios veiklos nevykdo, negauna iš jo pajamų. Šiuo atveju, nustačius prašomą servitutą, sklypas kaip tik ir bus naudojamas pagal paskirtį. Be to, atsakovai planavo šį sklypą neatlygintinai perduoti Vilniaus m. savivaldybei, tad šiuo atveju būtų taikomas gerokai mažesnis nuosavybės teisių ribojimas. Servitutas užimta tik 5 proc. atsakovų žemės sklypo, todėl nuosavybės teisių nevaržo.
10. Atsakovas N. P. ir kiti tretieji asmenys atsiliepimų į pareikštą ieškinį nepateikė, bylos nagrinėjimo teisme metu nedalyvavo. Patikslintas ieškinys ir teismo šaukimai N. P. įteikti tinkamai. Pažymėtina, kad į paskutinį teismo posėdį (2022 m. birželio 6 d.) N. P. šaukimas įteiktas asmeniškai. Iš teismui grįžusių procesinių dokumentų įteikimo šaknelių nustatyta, kad I. M. šaukimas į 2022 m. kovo 30 d. teismo posėdį įteiktas asmeniškai; trečiajam asmeniu UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir KO šaukimas į 2022 m. sausio 19 d. teismo posėdį įteiktas marketingo asistentei, į 2022 m. kovo 30 d. teismo posėdį įteiktas sargui; patikslintas ieškinys – sargui. Be to, atsakovams ir tretiesiems asmenims procesiniai dokumentai (ieškinys, teismo pranešimas, teismo šaukimai) buvo įteikti viešo paskelbimo būdu paskelbiant pranešimą specialiame tinklalapyje www.teismai.lt.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkintinas
Faktinės bylos aplinkybės
11. ieškovams A. K. ir G. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jame esantis pastatas – gyvenamasis namas Vilniuje, (duomenys neskelbtini).
12. H. P. ir N. P. priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniuje, (duomenys neskelbtini).
13. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) detalusis planas ir jo sprendiniai. Patvirtinus detaliojo plano sprendinius, žemės sklypui nustatytas inžinerinės infrastruktūros teritorijos naudojimo būdas ir susisiekimo bei inžinerinių tinklų koridorių naudojimo pobūdis.
14. Inžinerinės infrastruktūros sklypas areštuotas kreditorių I. M., UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko, UAB „Mano Būstas NPC“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir UAB „Kino gamyba“ naudai, todėl ieškovai negali gauti areštuoto sklypo savininkų (atsakovų) sutikimo jų sklype nustatyti servitutą, suteikiantį teisę iki ieškovų sklypo per areštuotą atsakovų sklypą nutiesti dujotiekį.
15. UAB „Ginteka“ 2021 m. gegužės 28 d. sudarė Vilniaus miesto savivaldybės, (duomenys neskelbtini) žemės sklypo Kad Nr. (duomenys neskelbtini) servituto planą, kuriame tiksliai apibrėžti servituto išmatavimai, konfigūracija, išsidėstymas ir kiti duomenys, servitutas įbraižytas brėžinyje, pažymėti visi posūkio taškai, kurių koordinatės nurodytos koordinačių žiniaraštyje, iš kurių galima aiškiai identifikuoti servituto teritoriją ir ribas, kurias prašoma nustatyti inžinerinės infrastruktūros sklype. Ieškovai prašo nustatyti servitutą pagal UAB „Ginteka“ servituto planą.
Dėl servituto nustatymo sąlygų
16. Servituto nustatymas yra daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymas, reglamentuojamas teisės aktuose. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servituto turinys nusako tarnaujančiojo daikto apribojimus. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). Servituto turinį konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo daikto poreikiai (CK 4.112 straipsnio 3 dalis). CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014 ir kt.).
17. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018).
18. Būtinumas užtikrinti tinkamą viešpataujančiojo daikto naudojimą gali būti suprantamas kaip sudarymas galimybių naudotis visu daiktu ar jo dalimi. Jeigu į dalį žemės sklypo ar jame esantį pastatą arba kitą nekilnojamąjį daiktą nėra galimybių patekti, atlikti jo remonto ar priežiūros darbus, nepasinaudojant gretimo sklypo dalimi kaip tarnaujančiuoju daiktu, tai gali būti pagrindas nustatyti servitutą. Servituto būtinumas tokiu atveju yra tol, kol nėra galimybės patekti į visą sklypą ar juo visu nepasinaudojant gretimo sklypo dalimi kaip tarnaujančiuoju daiktu, tai gali būti pagrindas nustatyti servitutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-695/2017).
19. CK VII skyriuje, reglamentuojančiame servituto institutą, yra išskirtos servitutų rūšys – kelio servitutas, statinių servitutas, servitutas, suteikiantis teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas bei kiti servitutai (CK 4.117 straipsnis, 4.122 straipsnis, 4.123 straipsnis).
20. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl ieškovų teisės prašyti nustatyti servitutą svarbu įvertinti prašomo nustatyti servituto ypatumus. Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami nustatyti servitutą, kuris suteiktų teisę neterminuotai ir neatlygintinai naudotis atsakovų nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalimi – tiesti inžinerines komunikacijas, t. y. dujotiekį, iki ieškovams priklausančio sklypo ribos.
21. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jame esantis pastatas – gyvenamasis namas Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) yra patvirtintas sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) detalusis planas ir jo sprendiniai – žemės sklypui nustatytas inžinerinės infrastruktūros teritorijos naudojimo būdas ir susisiekimo bei inžinerinių tinklų koridorių naudojimo pobūdis. Inžinerinės infrastruktūros sklypas nuosavybės teise priklauso atsakovams. Vadovaujantis patvirtintu detaliojo plano suvestiniu inžinerinių tinklų planu, visi tiesiami į privačius žemės sklypus inžineriniai tinklai turi būti pakloti tarp (duomenys neskelbtini) raudonųjų zonų. (duomenys neskelbtini) yra inžinerinės infrastruktūros sklype, kuriam nustatytas inžinerinės infrastruktūros teritorijos naudojimo būdas ir susisiekimo bei inžinerinių tinklų koridorių naudojimo pobūdis, t. y. inžinerinės infrastruktūros sklypas skirtas komunikacijoms įrengti. Dėl šios priežasties gamtinių dujų skirstymo sistemos atšaka iki ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos nuo netoli esančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) gali būti įrengta tik per inžinerinės infrastruktūros sklypą. Kito būdo prijungti ieškovų dujų prietaisus prie skirstomojo tinklo nėra jokios galimybės. Pastarąją aplinkybę pagrindžia ir parengtas dujotiekio projekto planas.
22. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnį detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai, ir jie yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas. Detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015). Spręsdamas dėl servituto nustatymo žemės sklype, dėl kurio nustatyta tvarka yra priimti sprendiniai teritorijų planavimo tvarka, pavyzdžiui, patvirtintas detalusis planas, nustatantis žemės sklypų dydį, namų ir kitų statinių išdėstymą sklypuose, teismas privalo atsižvelgti į galiojančius teritorijų planavimo dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyriaus 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-916/2017).
23. Taigi, sprendžiant dėl ieškovų reikalavimo nustatyti servitutą, svarbu atkreipti dėmesį į teritorijos detaliuosius planus, nustatytą sklypų paskirtį, inžinerinių komunikacijų projektus ir kt. Nagrinėjamoje byloje pagal pateiktus dokumentus (detalųjį planą, dujotiekio projektą ir kt.) nustatyta, kad pagal patvirtintus detaliuosius planus per atsakovams priklausantį inžinerinės paskirties ginčo sklypą, iki ieškovų sklypo ribos numatyta tiesti dujotiekį, o vėliau nuo ieškovų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) prasidedanti dujotiekio atšaka inžinerinės infrastruktūros sklype pasuktų į rytus ir susijungtų su kitais ESO priklausančiais dujų tinklais. Tokiu būdu ieškovų žemės sklypas būtų prijungtas prie centralizuotos dujotiekio infrastruktūros.
24. Inžinerinės infrastruktūros sklypas areštuotas kreditorių I. M., UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko, UAB „Mano Būstas NPC“, Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir UAB „Kino gamyba“ naudai. Iš į bylą pateiktų Turto arešto aktų registro duomenų nustatyta, kad taikyto turto arešto būdas – disponavimo teisės apribojimas. Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad disponavimo teisės apribojimas – tai teisės pakeisti turto teisinę padėtį, teisinį jo likimą – teisės turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti – priverstinis laikinas apribojimas. Tokiu būdu egzistuojant inžinerinės infrastruktūros sklypo disponavimo apribojimams, atsakovai negali sudaryti jokių susitarimų dėl sklypo, t. y. jį parduoti, suvaržyti ir panašiai, atitinkamai neturi galimybės sandoriu nustatyti servituto. Įvertinus išdėstytas aplinkybes spręstina, kad susiklosčiusioje situacijoje egzistuoja konfliktas, įtakojantis ieškovų interesus, nes atsakovai, esant areštuotam jų sklypui, negali ieškovams duoti sutikimo nustatyti servitutą jiems priklausančiame žemės sklype. Įvertinus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nuostatą, kad detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol suplanuotai arba didesnei teritorijai, į kurią patenka anksčiau suplanuota teritorija, parengiami ir patvirtinami nauji (juos keičiantys) to paties lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, arba šie detalieji planai pripažįstami netekusiais galios (17 straipsnio 2 dalis), taip pat, Turto arešto registro duomenis apie atsakovų skolas tretiesiems asmenims, sprendžia, kad nenustačius servituto teismo tvarka, o atsakovams kol bus nepanaikintas jų turto areštas, nėra galimybės suteikti sutikimą nustatyti servitutą jiems nuosavybės teise priklausančiame sklype, tokia padėtis pažeidžia ieškovų teisę naudotis jiems priklausančiame sklype esančiu namu pagal jo paskirtį – šildyti, gaminti maistą ir kt., sudarant ieškovams būtinybę, esant atkirstiems nuo centralizuoto dujų tiekimo dėl atsakovų kreditorių interesų atgauti dalį ar visą skolą ateityje, rūpintis alternatyviais energijos tiekimo šaltiniais. Susiklosčiusi padėtis vertintina, kaip pažeidžianti ieškovų ir atsakovų kreditorių teisių ir interesų pusiausvyrą – ieškovų teisę savo nuosavybe naudotis pagal jos paskirtį pilna apimtimi ir atsakovų kreditorių teisių ir interesų teisę užtikrinant atsakovų skolinių įsipareigojimų grąžinimą, taigi ir civilinėje teisėje galiojančių protingumo ir teisingumo principų pusiausvyrą.
25. Servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir, ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015).
26. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovų privatus interesas – jiems priklausančios nuosavybės teisės įgyvendinimas taip, jog galėtų įsirengti dujotiekį, gali būti patenkintas tik suteikiant ieškovams teises į svetimą nekilnojamąjį daiktą, t. y. apribojus (suvaržius) greta ieškovų sklypo esančių žemės sklypo savininkų teises naudotis jiems priklausančiu žemės sklypu. Šios žemės sklypo savininkų teisės teismo sprendimo pagrindu galėtų būti apribotos tik nustatant atitinkamą servitutą. Taigi spręstina, kad yra įrodytos būtinosios servituto nustatymo sąlygos teismo tvarka, nes įvertinus patvirtintą detalųjį teritorijos, kurioje yra ieškovų bei atsakovų sklypai, planą, nustatytą atsakovų žemės sklypo paskirtį, dujotiekio planą, objektyviai nėra kito būdo išspręsti ieškovų nuosavybės teisių ir interesų naudotis jiems priklausančiu sklypu ir jame esančiu namu pagal paskirtį užtikrinimo.
27. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl servituto nustatymo areštuotame atsakovų sklype, t. y. esant apribotai atsakovų teisei disponuoti šiuo turtu. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad teismas, gali spręsti klausimą areštuotame žemės sklype nustatyti servitutą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-521-619/2016), sprendžia, kad ieškovų ieškinys dėl servituto nustatymo atsakovams priklausančiame inžinerinės paskirties žemės sklype tenkintinas.
28. Teismas pažymi, kad tretieji asmenys (atsakovų kreditoriai) nepateikė teismui savo pozicijos dėl ieškinio reikalavimų tenkinimo, jų pagrįstumo, buvo pasyvūs vykstančiame teisminiame procese.
Dėl servituto turinio
29. Nustatant servitutą turi būti orientuojamasi į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus (CK 4.112 straipsnis). Jeigu tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, tai būtina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi. Teritorija turi būti apibrėžta žemės sklypo plane (schemoje), kuriame būtų duomenys apie apribojimų išsidėstymą sklype, pavyzdžiui, ribojimų ribos, plotas ir kita. Jeigu servitutą daliai žemės sklypo nustato teismas, tai į bylą turi būti pateiktas planas (schema) su šiais duomenimis, o teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodyta, kad šis servitutas nustatytas pagal konkretų planą (schemą), įrašant, kas yra plano (schemos) rengėjas, parengimo ar patvirtinimo data, numeris ar kiti šio dokumento identifikavimo duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009; 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-695/2017).
30. Tai reiškia, kad ieškinio dėl servituto nustatymo pagrindą sudaro, be kitų, servituto dydžio ir vietos aplinkybės – jo matmenys, konfigūracija, išsidėstymas ir kiti duomenys. Jie atvaizduojami plane (schemoje), kuris yra būtinoji ieškinio dalis (priedas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-695/2017). Atsižvelgiant į tai, kad servitutas, kaip nuosavybės suvaržymas, turi būti tikslus ir aiškus, tai jis nustatomas pagal pateiktą planą, kuris grafiškai atvaizduoja būtinų apribojimų dydį.
31. Ieškovai reikalavimą suformulavo remdamiesi UAB „Ginteka“ 2021 m. gegužės 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės, (duomenys neskelbtini) žemės sklypo Kad Nr. (duomenys neskelbtini) servituto planu (savininkai H. P., N. P.), kuriame yra tiksliai apibrėžti servituto išmatavimai, konfigūracija, išsidėstymas ir kiti duomenys, servitutas įbraižytas brėžinyje, pažymėti visi posūkio taškai, kurių koordinatės nurodytos koordinačių žiniaraštyje, iš kurių galima aiškiai identifikuoti servituto teritoriją ir ribas, kurias prašoma nustatyti Inžinerinės infrastruktūros sklype. Plane aiškiai nurodoma, kokios teisės suteikiamos viešpataujančio daikto savininkui – servitutas suteiktų teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas.
32. Teismas, įvertinęs kasacinio teismo suformuotą teisės aiškinimo praktiką sprendžia, kad ieškovų reikalavimas nustatyti servitutą, suteikiantį teisę nutiesti, aptarnauti, naudoti dujotiekio inžinerinių tinklų atšaką iki ieškovams priklausančio žemės sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ribos pagal UAB „Ginteka“ parengtą servituto planą tenkintinas.
Dėl servituto (ne)atlygintinumo
33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose nurodyta, kad šiems teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas. Tai reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitą šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-210/2012). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis, vadovaujasi ne tik tais atvejais, kai servitutas nustatytas teismo sprendimu, bet ir – administraciniu aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; kt.). Tokia kasacinio teismo pozicija grįsta inter alia (be kita ko) civilinių santykių dalyvių lygiateisiškumo principu. Taigi, servitutas gali būti neatlygintinis tik išimtiniais atvejais, pvz., neatlygintinis servitutas gali būti nustatytas šalių susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis Nr. 3K-3-527/2009; kt.).
34. Pagal bendrąsias taisykles, teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-217/2011; kt.). Kaip vienas iš kriterijų kompensacijai apskaičiuoti yra teisės aktuose reglamentuojama nuostolių dėl konkretaus servituto nustatymo apskaičiavimo metodika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-217/2011; kt.).
35. Nagrinėjamoje byloje ieškovai reiškia du alternatyvius reikalavimus sprendžiant atlyginimo už nustatomą servitutą klausimą. Pirmuoju atveju ieškovai prašo nustatyti neatlygintinį servitutą, o antruoju – nustatyti 91,45 Eur vienkartinę kompensaciją.
36. Teismas, įvertinęs suformuotą teismų praktiką šiuo klausimu, sprendžia, kad įvertinęs faktines bylos aplinkybes, jog servitutas nustatomas dujotiekiui tiesti Inžinerinės paskirties sklype, pagal servituto planą servitutas užima tik nedidelę dalį (91 kv. m) sklypo ploto, kai visas sklypo plotas yra 1811 kv. m, t. y. 5,02 proc. inžinerinio sklypo, ir tokiu būdu sklypo savininkų (atsakovų) nuosavybės teisė suvaržoma itin nežymiai. Duomenų, kad atsakovai ginčo sklype vykdytų kokią nors ūkinę ar kitą veiklą, nėra, taigi servituto nustatymas nesuvaržys atsakovų nuosavybės teisių, Inžinerinės infrastruktūros sklypas bus naudojamas pagal savo tikslinę paskirtį, todėl teismas sprendžia, kad vienkartinės kompensacijos, apskaičiuotos vadovaujantis Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės ir kito nekilnojamojo daikto servitutu, nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 725 „Dėl Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodikos patvirtinimo“ ir joje nustatyta tvarka, nepažeis atsakovų teisės į sąžiningą ir teisingą kompensaciją už jų nuosavybės teisės suvaržymą nustatant servitutą. Pagal metodikos 16 punktą vienkartinės kompensacijos dydis (Nk) apskaičiuojamas pagal formulę Nk = Sp x Vk x Kn, kur Sp – žemės sklypo dalies, kuriai taikomas žemės sklypui nustatytas žemės servitutas, plotas (hektarais); Vk – žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2017 m. lapkričio 1 d., apskaičiuota Masinio žemės vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523 „Dėl Masinio žemės vertinimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo nuostatų įgyvendinimo“, nustatyta tvarka, padalyta iš žemės sklypo ploto; Kn – lygus 0,1. Žemės sklypo dalies, kuriai taikomas žemės sklypui nustatytas žemės servitutas, plotas (hektarais) yra 0,0091 ha; žemės sklypo vidutinė vertė pagal masinį žemės vertinimą yra 18 200,00 Eur; žemės sklypo plotas yra 0,1811 ha. Taigi, vienkartinės kompensacijos už servitutą dydis apskaičiuojamas 0,0091 x 18200 / 0,1811 x 0,1 = 91,45 Eur.
37. Esant nustatytam, teismas tenkina ieškovų reikalavimą nustatyti ieškovams atlygintinį servitutą atsakovams sumokant 91,45 Eur vienkartinę kompensaciją.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
38. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).
39. Pagal ieškovų pateiktus duomenis, ieškovai byloje patyrė 2238,50 Eur išlaidų advokato pagalbai ir sumokėjo 83 Eur žyminį mokestį, t. y. iš viso patyrė 2321,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad teismo priimtas sprendimas dėl šalių ginčo lemia atsakovų pareigą atlyginti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
41. Maksimalūs dydžiai už advokato teikiamas teisines paslaugas apskaičiuojami taikant teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius.
42. Ieškovų patektose PVM sąskaitose faktūrose nurodyta, kad ieškovams buvo suteiktos šios paslaugos: ieškinio dėl servituto nustatymo inžineriniame sklype rengimas (1694 Eur); pasirengimas ir dalyvavimas teismo posėdyje (544,50 Eur) (viso 2238,50 Eur).
43. Ieškovui suteiktų teisinių paslaugų įkainiai neviršija Rekomendacijose apibrėžtų (maksimalių) dydžių, tačiau pagal Rekomendacijų 1 punkto sąlygą, šios Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius, todėl vien ta aplinkybė, kad maksimalūs užmokesčio dydžiai nėra viršijami, savaime neleidžia daryti išvados, jog bylą išnagrinėjęs teismas yra įpareigotas priteisti būtent tokio dydžio išlaidų atlyginimą. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Taigi nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti ir mažesnį šių išlaidų dydį, netgi jei jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio.
44. Teismo vertinimu, šioje byloje sprendžiant dėl atlygintinų išlaidų dydžio, aktualu tai, kad pagal susiklosčiusias faktines bylos aplinkybes ir galiojantį teisinį reglamentavimą ieškovai neturėjo galimybės nustatyti servituto ne teismo sprendimu ir ginti savo pažeistų teisių, atsakovai ir tretieji asmenys byloje prieštaravimų ieškiniui nepateikė, bylos nagrinėjimo teisme metu nedalyvavo. Tai leidžia daryti išvadą, kad byla dėl šalių ginčo nebuvo sudėtinga, nereikalavo sudėtingų ar specifinių teisės žinių taikymo, atsikirtimų į kitų bylos dalyvių argumentus rengimo ir ieškovų atstovo didelių darbo ir laiko sąnaudų, todėl, teismo vertinimu, egzistuoja pagrindas sumažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 2238,50 Eur iki 1500 Eur.
45. Teismui ieškinį iš esmės tenkinus ieškovų patirtų 1583 Eur (1500 Eur išlaidos už advokato paslaugas ir 83 Eur žyminis mokestis) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovų lygiomis dalimis po 791,50 Eur.
46. Nagrinėjamu atveju teisme patirta 113,89 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Ieškinį tenkinus, šios išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, CK 6.279 straipsnis), t. y. valstybės naudai iš atsakovų priteistina po 57 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį priteistinos sumos apvalintinos iki artimiausio sveiko skaičiaus).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais, 275 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti.
Nustatyti atsakovams H. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atlygintinį 0,0091 ha (91 kv. m) ploto servitutą, suteikiantį teisę nutiesti, aptarnauti, naudoti dujotiekio inžinerinių tinklų atšaką iki ieškovams A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ribos pagal UAB „Ginteka“ parengtą 2021 m. gegužės 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės, (duomenys neskelbtini) žemės sklypo Kad Nr. (duomenys neskelbtini) servituto nustatymo planą.
Priteisti iš ieškovų A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovų H. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 91,45 Eur (devyniasdešimt vienas euras 45 ct) vienkartinę piniginę kompensaciją kaip atlyginimą už atsakovų teisių suvaržymą dėl servituto nustatymo.
Sumažinti ieškovų prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą iki 1500 Eur.
Priteisti iš atsakovo H. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovų A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 791,50 Eur (septyni šimtai devyniasdešimt vienas euras 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš atsakovo N. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovų A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 791,50 Eur (septyni šimtai devyniasdešimt vienas euras 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti valstybei iš atsakovo H. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 57 (penkiasdešimt septyni) Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB Swedbank, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).
Priteisti valstybei iš atsakovo N. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 57 (penkiasdešimt septyni) Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB Swedbank, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Irena Bielskytė