Administracinė byla Nr. eI-2321-505/2017
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00731-2017-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 24.7.;51.5;
(S)
55.1.1
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. spalio 23 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algio Markevičiaus,
sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,
dalyvaujant pareiškėjos S. J. atstovui advokatui Dominykui Varnui,
atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos atstovei Kristinai Kripienei,
nedalyvaujant pareiškėjai S. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. J. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja S. J. patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos bendruomenės vaiko teisių apsaugos tarybos 2017 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. B24-2-1; 2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės tarybos bendruomenės vaiko teisių apsaugos tarybą išnagrinėti pareiškėjos atstovo advokato Dominyko Varno 2016 m. lapkričio 4 d. ir 2016 m. gruodžio 27 d. prašymus iš naujo.
Pareiškėja patikslintame skunde ir jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad skundžiamu 2017 m. kovo 31 d. raštu Nr. B24-2-1 atsakovės bendruomenės vaiko teisių apsaugos taryba atsisakė nagrinėti pareiškėjos atstovo 2016 m. lapkričio 4 d. prašymą bei pakartotinį 2016 m. gruodžio 27 d. prašymą.
2016 m. lapkričio 4 d. prašymu el. paštu pareiškėja ir jos atstovas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės Bendruomenės vaiko teisių apsaugos tarybą ir jos kelis narius, nurodydami aplinkybes dėl pareiškėjos 7 metų amžiaus dukros tėvo sunkios psichinės ligos ir dėl pareiškėjos 2 dukrų vedimosi į žmonių susibūrimus kažkokiame bute bei „velnio išvarymo" apeigas, pridėdami pareiškėjos 14 metų amžiaus sesers atsiųstą tai patvirtinantį el. laišką, - prašydami „imtis visų Jums įmanomų priemonių, kad pateikiama informacija būtų patikrinta ir mažametis vaikas apsaugotas nuo neleistino poveikio jam, t. y. socialinės rizikos, visapusiško fizinio, protinio, dvasinio, dorovinio vystymosi ir saugumo sąlygų neužtikrinimo“. Taip pat prašė atkreipti dėmesį į tai ir imtis priemonių, kad tokia informacija būtų patikrinta, o jai pasitvirtinus, - kad „mažametis vaikas būtų apsaugotas nuo neleistino poveikio jam, t. y. socialinės rizikos, visapusiško fizinio, protinio, dvasinio, dorovinio vystymosi ir saugumo sąlygų neužtikrinimo“.
Pagal viešai skelbiamus duomenis, pareiškėjos dukros tėvui 2006 metais diagnozuotos ligos (paranoidinė šizofrenija) aprašymus, tai viena iš sudėtingiausių ir nepagydoma psichinė liga, dėl to ja sergantis ir dėl to neįgalus asmuo negali pats, be savo netikros sesers nuolatinės priežiūros ir pagalbos, rūpintis savo ir pareiškėjos 7 metų dukra.
Yra didelė tikimybė, jog asmuo su tokia diagnoze neturi ir negali vienas pats auginti 7 metų vaiko ir neturėtų spręsti, kokiu metu ir kur šis vaikas turėtų matyti „šėtono išvarymo“ apeigas, tėvo alpimus, buvimą be sąmonės ar kitus mažamečiams nerodytinus vaizdus. Dėl to pareiškėja kreipėsi ne tik į teismą, bet per atstovą - ir į Kauno miesto savivaldybės Bendruomenės vaiko teisių apsaugos tarybą bei jos narius, prašydama pagalbos ir reikiamų įmanomų priemonių taikymo.
Akivaizdu, kad patikrinusi minėtą informaciją, t. y. gavusi informaciją iš kitų įstaigų, atsakovės taryba būtų galėjusi spręsti, ar tokiais atvejais (vaiką augina psichiškai neįgalus asmuo, demonstruoja vaikui netinkamas vertybes, išgąstį keliančias apeigas ir vaizdus, tačiau vaiko teisių apsaugos tarnyba tuo nesidomi, faktų netikrina) vaiko teisių apsaugos politika Kauno mieste yra formuojama tinkamai, ar nereikia tobulinti ir derinti atskirų savivaldos institucijų veiksmų vaikų socialinės rizikos prevencijos, apsaugos ir priežiūros srityje; ar atsižvelgiant į 2016 m. lapkričio 4 d. pranešimą nereikėtų įtraukti bendruomenės į vaiko teisių apsaugos sistemos formavimą, ar nereikėtų peržiūrėti esamus bei formuoti naujus vaiko teisių apsaugos politikos ir strategijos prioritetus.
2017 m. kovo 21 d. tarybos posėdyje pareiškėjai ir jos atstovui buvo leista trumpai pristatyti savo prašymą, aptarti jiems žinomas aplinkybes, vaiko teisių apsaugos politikos ydas. Nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyba, susidūrusi su sudėtingu atveju (mažametį priešingos lyties vaiką auginančio tėvo sunki psichinė liga ir dar jo vedimasis vaiko į minėtas žalingas vaiko psichikai „apeigas"), pareiškėjos nuomone, nesivadovauja visapusišku vaiko teisių ir teisėtų interesų gynybos prioritetais, netikrina gaunamos informacijos, nesiekia užkirsti kelio nelaimei ar bent jau akivaizdžiai egzistuojančiam vaiko protinio, dvasinio, dorovinio vystymosi bei fizinio saugumo pavojui. Pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėjos dukros tėvas ne tik serga sunkia nepagydoma psichine liga, bet dėl to yra ir neįgalus, turi 20 proc., t. y. labai mažą darbingumo lygį, nedirba, ir tai Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojams yra gerai žinoma, tačiau jokių veiksmų, išskyrus pareiškėjos 2016 m. spalio 13 d. prašymo dėl vaiko siuntimo pas psichologą tenkinimą 2016 m. spalio 20 d. siuntimo išdavimu, Kauno miesto Vaikų teisių apsaugos skyrius nesiėmė.
Taryba, kaip Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 61 straipsnio 2 dalyje numatytas ir prie Kauno miesto savivaldybės tarybos realiai veikiantis kolegialus organas, turėjo ir turi kompetenciją bei pareigą nagrinėti kitus su vaiko teisių apsauga susijusius klausimus bei spręsti aukščiau minėtus uždavinius nurodytoje srityje. Vietoje to, kad išanalizuotų gautą informaciją, skundžiamame 2017 m. kovo 31 d. atsakyme Nr. B24-2-1 taryba nurodė, kad jos „nuostatai nenumato konkrečių šeimų situacijų nagrinėjimo ir iki šiol tokie prašymai nagrinėti joje nebuvo". Susidaro situacija, kad taryba raštu atsisako (neva neturinti teisės) nagrinėti prašymų spręsti mieste susiklosčiusia sisteminę problemą, susijusią su jautriais ir visuomenei rūpimais klausimais.
Priemonių ėmimosi būdu Kauno miesto savivaldybė būtų galėjusi skirti pareiškėjos dukros tėvo šeimai socialinės priežiūros paslaugas, nes Vaiko teisių apsaugos skyrius neteikė deramos reikšmės pareiškėjos dukros tėvo psichinei ligai ir aplinkybėms dėl pareiškėjos dukters vedimosi į tėvo lankomas apeigas išvarant „velnią", tuo metu jam nualpstant, būnant be sąmonės pusę valandos, tuo tarpu kai kiti apeigų dalyviai šaukia bereikšmius nesuprantamus žodžius. Tikėtina, kad 7 metų amžiaus vaikui tokie įvykiai sukelia gilius bei neigiamus išgyvenimus ir yra nepageidautini. Atsižvelgiant į tai, tarybos 2017 m. kovo 31 d. atsakymas į 2016 m. lapkričio 4 d. ir papildomą 2016 m. gruodžio 27 d. prašymą imtis įmanomų priemonių, prieš tai net nepabandžius išsireikalauti faktus patvirtinančios informacijos, yra neteisėtas ir nepagrįstas atsisakymas vykdyti viešąjį administravimą. Vien nuoroda, kad vaiką augina vienas neįgalus tėvas ir kad Vaikų teisių apsaugos skyrius šiuo klausimu netikrino jo socialinių įgūdžių, buvo pagrindas aiškintis situaciją išsamiai ir atkreipti atsakovės tarybos dėmesį. Prašė skundą tenkinti.
Atsakovas Kauno miesto savivaldybės taryba atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą ir įgaliota atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad įstatymų nustatytais atvejais arba savivaldybės tarybos sprendimu gali būti sudaromos nuolatinės (tos kadencijos laikotarpiui) bei laikinosios (atskiriems klausimams nagrinėti) komisijos.
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 61 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad visuomeninė vaiko teisių apsauga vykdoma bendradarbiaujant visuomeninėms organizacijoms su valstybės, vietos savivaldos institucijomis, laikantis šio įstatymo bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių vaiko teisių apsaugą, nuostatų. Prie savivaldybių tarybų veikia savivaldybių bendruomenių vaiko teisių apsaugos tarybos.
Savivaldybių bendruomenių vaiko teisių apsaugos tarybos savivaldybės teritorijoje pagal kompetenciją teikia siūlymus vietos savivaldos institucijoms dėl bendruomenių vaiko teisių apsaugos politikos ir strategijos formavimo bei prioritetų nustatymo, dėl vaiko teisių apsaugos ir vaiko teisių pažeidimų prevencijos priemonių rengimo ir įgyvendinimo, taip pat vykdo kitas šių tarybų nuostatuose numatytas funkcijas.
Pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybės bendruomenės vaiko teisių apsaugos taryba sudaryta Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. T-567 „Dėl Kauno miesto savivaldybės bendruomenės vaiko teisių apsaugos tarybos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“. Vadovaujantis minėtu sprendimu patvirtintais šios tarybos nuostatais, bendruomenės tarybos paskirtis - pagal savo kompetenciją teikti Savivaldybės tarybai siūlymų dėl vaiko teisių apsaugos politikos ir strategijos formavimo ir prioritetų nustatymo bendruomenėje, vaiko teisių apsaugos ir vaiko teisių pažeidimų prevencijos priemonių rengimo ir įgyvendinimo bendruomenėje.
Iš Kauno miesto savivaldybės bendruomenės vaiko teisių apsaugos tarybos, sudarytos Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. T-567 „Dėl Kauno miesto savivaldybės bendruomenės vaiko teisių apsaugos tarybos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“, nuostatų darytina išvada, kad tarybos uždaviniai ir funkcijos yra priimti sprendimus, kuriais būtų patariama Kauno miesto savivaldybės tarybai, teikiami siūlymai ir pan.
Pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybės bendruomenės vaiko teisių apsaugos tarybos nuostatuose nenumatytas asmenų prašymų, skundų, paklausimų nagrinėjimas, nes jos paskirtis, kaip jau minėta, yra tik teikti savivaldybės tarybai siūlymus dėl vaiko teisių apsaugos politikos ir strategijos formavimo ir prioritetų nustatymo bendruomenėje, vaiko teisių apsaugos ir vaiko teisių pažeidimo prevencijos priemonių rengimo ir įgyvendinimo bendruomenėje, todėl pagrįstai atsisakyta nagrinėti pareiškėjos prašymus ir 2017 m. kovo 31d. rašte Nr. B24-2-1 nurodyta, kad analogiškas prašymas buvo išnagrinėtas pagal kompetenciją - Vaiko teisių apsaugos skyriuje ir pateikti 2 atsakymai - 2016 m. lapkričio 21 d. Nr. 19-2-3615 ir 2016 m. gruodžio 12 d. Nr. 19-2- 3822. Iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad patikslintas skundas yra visiškai nepagrįstas ir nėra jokio teisinio pagrindo nei panaikinti Kauno miesto savivaldybės bendruomenės vaiko teisių apsaugos tarybos 2017 m. kovo 31d. raštą Nr. B24-2-1, nei įpareigoti išnagrinėti 2016 m. lapkričio 4 d. ir 2016 m. gruodžio 27 d. prašymus iš naujo.
Skundas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2016 m. lapkričio 4 d. prašymu (el. paštu) kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės bendruomenės vaiko teisių apsaugos tarybą ir jos kelis narius, nurodydama, jog neteikiamas vaiko teisių adekvatus gynimas Vaiko teisių apsaugos tarnyboje, tačiau tikisi, kad minėta informacija apie vaiką auginančio tėvo psichinę ligą bei velnią išvarančių apeigų kartu su dukra lankymą, kelia susirūpinimą ne tik pareiškėjai, bet ir Tarybai, nurodydama aplinkybes dėl pareiškėjos 7 m. amžiaus dukros E. tėvo sunkios psichinės ligos ir dėl pareiškėjos 2 dukrų vedimosi į žmonių susibūrimus kažkokiame bute bei „velnio išvarymo" apeigas, pridėdama pareiškėjos 14 m. amžiaus sesers I. B. atsiųstą tai patvirtinantį el. laišką, prašydama kuo skubiau imtis visų įmanomų priemonių, kad pareiškėjos pateikiama informacija būtų patikrinta ir mažametis vaikas apsaugotas nuo neleistino poveikio jam, t. y. socialinės rizikos, visapusiško fizinio, protinio, dvasinio, dorovinio vystymosi ir saugumo sąlygų neužtikrinimo.
Pareiškėjos atstovas advokatas Dominykas Varnas 2016 m. gruodžio 27 d. prašymu (el. paštu) kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės bendruomenės vaiko teisių apsaugos tarybą, nurodydamas, jog pareiškėja atsakymo į 2016 m. lapkričio 4 d. laišką negavo (galbūt laiškas komisijos nepasiekė), todėl prašė atsakyti ar komisija jį gavo ir nagrinėja minėtus prašymus, taip pat jeigu jų negavo ir nenagrinėja- prašo juos išnagrinėti.
Taigi pareiškėja skundu prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės bendruomenės vaiko teisių apsaugos tarybos (toliau – Taryba) 2017 m. kovo 31 d. raštą Nr. B24-2-1 „Dėl prašymo“, kuriuo Taryba informavo, kad el. pašto adresu sigita.simkiene@kaunas.lt 2016 m. gruodžio 27 d. pareiškėjos advokato Dominyko Varno siųsto prašymo, skirto Kauno miesto savivaldybės Bendruomenės vaiko teisių apsaugos tarybai, ši taryba nagrinėti negali. Gavus prašymą, tą pačią dieną, t. y. 2016 m. gruodžio 27 d., buvo informuotas el. laišku, kad Tarybos nuostatai nenumato konkrečių šeimų situacijų nagrinėjimo ir iki šiol tokie prašymai joje nagrinėti nebuvo. Pareiškėjos atstovui buvo nurodyta, kad šios Tarybos posėdis dar nėra suplanuotas, nes keičiamas Tarybos pirmininkas. Posėdis turėtų įvykti 2017 m. vasario mėnesį. Taip pat nurodė, jog 2017 m. sausio 20 d. el. laišku pareiškėjos atstovui buvo išsiųsta informacija, kad Kauno miesto savivaldybės taryba spręs dėl Bendruomenės vaiko teisių apsaugos tarybos pirmininko pakeitimo 2017 m. vasario 7d. vyksiančiame posėdyje, ir tik Savivaldybės tarybai patvirtinus naują Tarybos pirmininką, su juo ir nariais bus derinamas posėdžio laikas. Pirmame Tarybos posėdyje šiais metais, kuris vyko kovo 21 d., buvo sprendžiama dėl pareiškėjos atstovo advokato prašymo. Atsižvelgiant į 2015 m. spalio 20 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-567 patvirtintus nuostatus, Taryba nagrinėja su vaiko teisių apsaugos politika susijusius klausimus ir teikia siūlymus Savivaldybės tarybai dėl jos gerinimo. Tarybos nuostatuose nenumatytas asmenų prašymų, skundų, paklausimų nagrinėjimas, todėl šios funkcijos Taryba nevykdo. Apie tai buvo pranešta ir Tarybos posėdžio metu. Tarybos žiniomis, analogišką prašymą 2016 m. lapkričio 4 d. pareiškėjos atstovas išsiuntė el. paštu Kauno m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos el. pašto adresu birute.daugeliene@.kaunas.lt., kuris Vaiko teisių apsaugos skyriuje pagal kompetenciją buvo išnagrinėtas ir buvo pateikti 2 atsakymai: 2016 m. lapkričio 21 d. Nr. 19-2-3615 ir 2016 m. gruodžio 12 d. Nr. 19-2-3822.
Byloje kilo ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės bendruomenės vaiko teisių apsaugos tarybos 2017 m. kovo 31 d. rašto Nr. B24-2-1 „Dėl prašymo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis Viešojo administravimo įstatymo (toliau- VAĮ) 2 straipsnio 1 dalimi, viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Administracinis sprendimas – administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 11 d.).
Pagal VAĮ 2 straipsnio 14 dalį prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Administracinės procedūros sprendimas pagal VAĮ 2 straipsnio 12 dalį, tai sprendimas, kurio priėmimu baigiama administracinė procedūra.
VAĮ 8 straipsnio 1 dalis numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.
Aiškindamas minėto įstatymo straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-471/2009, 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-3506/2011; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/2014, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1718-756/2015). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., nutartis administracinėse bylose Nr. A556-1898/2008, Nr. A756-2036/2008). Pažymėtina, jog ne visais atvejais visi individualaus administracinio akto motyvai turi būti nurodyti pačiame akte, tačiau tokiu atveju akte turi būti pateikiama nuoroda į kitus dokumentus, kuriuose išdėstyti tokio individualaus administracinio akto priėmimo motyvai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja skundu prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės bendruomenės vaiko teisių apsaugos tarybos (toliau – Taryba) 2017 m. kovo 31 d. raštą Nr. B24-2-1 dėl 2016 m. lapkričio 4 d. ir 2016 m. gruodžio 27 d. prašymų, kuriais buvo prašoma imtis visų įmanomų priemonių, kad pareiškėjos ir jos atstovo pateikiama informacija būtų patikrinta ir mažametis vaikas apsaugotas nuo neleistino poveikio jam, t. y. socialinės rizikos, visapusiško fizinio, protinio, dvasinio, dorovinio vystymosi ir saugumo sąlygų neužtikrinimo, ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės bendruomenės vaiko teisių apsaugos tarybą išnagrinėti 2016 m. lapkričio 4 d. prašymą ir 2016 m. gruodžio 27 d. prašymą iš naujo. Skundžiamame Tarybos rašte, be kita ko, nurodoma, kad pareiškėjos prašymo Taryba nagrinėti negali, kadangi Tarybos Nuostatai nenumato konkrečių šeimų situacijų nagrinėjimo ir iki šiol joje tokie prašymai nagrinėti nebuvo; Taryba nagrinėja su vaiko teisių apsaugos politika susijusius klausimus ir teikia siūlymus savivaldybės tarybai dėl jos gerinimo; Tarybos Nuostatuose nenumatytas asmenų prašymų, skundų, paklausimų nagrinėjimas, todėl šios funkcijos Taryba nevykdo.
Įvertinus skundžiamo akto turinį, matyti, jog jis yra priimtas išnagrinėjus pareiškėjos 2016 m. lapkričio 4 d. ir 2016 m. gruodžio 27 d. prašymus patikrinti pateiktą informaciją, susijusią su vaiko teisių apsauga, ir imtis visų Tarybai pagal jos kompetenciją įmanomų priemonių problemai išspręsti bei juo buvo priimtas aiškus sprendimas atsisakyti juos nagrinėti, nurodant tokio atsisakymo motyvus – kadangi Tarybos Nuostatai nesuteikia jai tokios kompetencijos. Kaip byloje nustatyta, pareiškėja iš esmės ir nesutinka su šiuo Tarybos atsisakymu nagrinėti jos prašymus dėl kompetencijos. Taigi, įvertinus tikrąjį skundžiamo akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius, akivaizdu, kad jis atitinka tiek viešojo administravimo, tiek administracinio sprendimo (administracinio akto) požymius ir sąvoką, todėl jau vien šia prasme toks atsakovo sprendimas, kaip savarankiškas, tam tikras materialines pasekmes pareiškėjai sukeliantis administracinis aktas, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 36 straipsnio nuostatomis, bendra tvarka atlikus administracinę procedūrą ir priėmus jos sprendimą, jei pareiškėja mano, kad jos teisės ar įstatymų saugomi interesai juo yra pažeisti, gali būti skundžiamas administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr.eAS-553-261/2017).
Kaip minėta VAĮ 2 straipsnio 14 dalyje apibrėžta prašymo sąvoka nurodant, kad tai yra su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė (Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 1 d.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 47 punktu, atsakymai į prašymą parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį. Asmuo, nesutinkantis su institucijos atsakymu, arba tuo atveju, jeigu per nustatytą prašymo nagrinėjimo terminą atsakymas asmeniui neišsiųstas, turi teisę paduoti skundą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo trečiojo skirsnio „Administracinė procedūra“ nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo nustatyta tvarka administracinių ginčų komisijai, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui (Taisyklių 49 punktas).
Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja iniciavo ginčą dėl jos 2016 m. lapkričio 4 d. ir 2016 m. gruodžio 27 d. prašymų nagrinėjimo vadovaujantis VAĮ 14 straipsniu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių nustatyta tvarka, viešojo administravimo subjekte – Kauno miesto savivaldybės Bendruomenės vaiko teisių apsaugos taryboje, ir šios institucijos atsakymas gali būti skundžiamas administraciniams teismui (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36 straipsnis, Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklių 49 punktas).
Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nors administracinė procedūra, kaip ji suprantama pagal Viešojo administravimo įstatymo 14 ir 19 straipsnius, ir buvo pradėta ir administracinės procedūros sprendimas buvo priimtas, tačiau šis sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, kurie nurodyti VAĮ 14 straipsnio 8 dalyje, kuris numato, jog jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų perduoti prašymą ar skundą nagrinėti pagal kompetenciją, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis.
Kaip matyti iš prašomo panaikinti administracinės procedūros sprendimo turinio, jame prašymo nenagrinėjimo priežastys nurodytos abstrakčiai, dėstomos Tarybos posėdžių organizacinės aplinkybės, ir jos nepagrįstos jokiais teisės aktais, taigi priimant ginčijamą aktą buvo pažeistas motyvuotumo ir teisinio pagrįstumo reikalavimas, nepateikta nuoroda į kitus dokumentus, kuriuose išdėstyti tokio individualaus administracinio akto priėmimo motyvai (Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 20 d. sprendimu Nr.T-567 patvirtinti Kauno miesto savivaldybės Bendruomenės vaiko teisių apsaugos tarybos nuostatai).
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno miesto savivaldybės bendruomenės vaiko teisių apsaugos tarybos 2017 m. kovo 31 d. raštas Nr. B24-2-1 „Dėl prašymo“ yra priimtas nesilaikant VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų bendrųjų reikalavimų individualiam administraciniam aktui, nes yra abstraktaus pobūdžio ir nenurodyta, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas buvo priimtas, todėl šis sprendimas laikytinas neteisėtu ir naikintinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kaip priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, nes, administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi administraciniame akte ar jo sudedamosiose dalyse, o ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas atsiliepime į skundą ar teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto ginčijamo sprendimo pripažinimui teisėtu.
Pareiškėja skunde taip pat prašė teismo įpareigoti Kauno miesto savivaldybės tarybos bendruomenės vaiko teisių apsaugos tarybą išnagrinėti pareiškėjos atstovo advokato Dominyko Varno 2016 m. lapkričio 4 d. ir 2016 m. gruodžio 27 d. prašymus iš naujo.
Teismui konstatavus, kad atsakovas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą pažeisdamas VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, t. y. dėl procedūrinių pažeidimų, atsakovas įpareigotinas išnagrinėti pareiškėjos atstovo advokato Dominyko Varno 2016 m. lapkričio 4 d. ir 2016 m. gruodžio 27 d. pateiktus prašymus iš naujo, priimant motyvuotą faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktais pagrįstą sprendimą.
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 punktu,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos S. J. skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno miesto savivaldybės bendruomenės vaiko teisių apsaugos tarybos 2017 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. B24-2-1 „Dėl prašymo“.
Įpareigoti prie Kauno miesto savivaldybės tarybos veikiančią bendruomenės vaiko teisių apsaugos tarybą išnagrinėti pareiškėjos S. J. atstovo advokato Dominyko Varno 2016 m. lapkričio 4 d. ir 2016 m. gruodžio 27 d. prašymus iš naujo.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Rimantas Giedraitis
Daina Kukalienė
Algis Markevičius