Civilinė byla Nr. e2S-1888-880/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00492-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.;

3.3.2.5. 

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

        2022 m. rugpjūčio 11 d.        

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Linas Zinkevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) T. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartimi perduota administracinė byla pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, nustačius, kad byla pagal rūšinio teismingumo taisykles yra priskirtina bendrosios kompetencijos teismų jurisdikcijai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 16 d. nutartimi nustatė ieškovui 14 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. 

3.       Teismas pažymėjo, kad administracinę bylą perdavus nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, tiek bylos nagrinėjimo procesą, tiek pareiškėjo pateikto procesinio dokumento (skundo) atitiktį įstatymo reikalavimams pradėjo reglamentuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau - CPK).

4.       Teismas ieškovui pasiūlė pateikti ieškinį, atitinkantį procesiniams dokumentams keliamus bendrosios formos reikalavimus, nustatytus CPK, nurodyti faktinį ieškinio pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą), pridėti įrodymus, patvirtinančius ieškovo išdėstytas aplinkybes, sumokėti žyminį mokestį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-17654-807/2022 ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5.1.                      Apeliantas nesutinka su teismo nuomone, kad nenurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas. Byloje esantis įrodymas, procesinis dokumentas Nr. I-492/2021 paneigia teismo teiginius. Jame išdėstytos faktinės bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas apelianto reikalavimas. Teismas tik formaliai sukūrė papildomas sąlygas ir nepagrįstai apsunkino procesą net nesusipažinęs su procesiniais dokumentais ir byloje esančiais įrodymais.

5.2.                      Atsakovas visiškai suvokia ginčo esmę ir pareikšto reikalavimo esmę, jo pozicija aiški ir jau buvo išreikšta nagrinėjant bylą, todėl nėra jokio pagrindo užvilkinti apelianto bylos nagrinėjimą teisme iš esmės papildomai keliant apeliantui perteklinius formalius reikalavimus.

5.3.                      Rašytiniai įrodymai, kuriuos pasiūlė pateikti teismas, bei apelianto aiškiai suformuluotas ir nurodytas reikalavimas taip pat yra pateikti kartu su procesiniu dokumentu Nr. I-492/2021. Apeliantas nemato prasmės modifikuoti reikalavimą.

5.4.                      Apelianto nuomone, byloje esančių procesinių dokumentų visuma leidžia netaikyti ieškinio trūkumų šalinimo instituto. Trūkumai gali būti pripažinti neesminiais.

5.5.                      Teismas nutartyje apeliantui suprantamai nenurodė būdo ir konkrečios žyminio mokesčio apskaičiavimo tvarkos ar taisyklių, atsižvelgiant į tai, kad jis reiškia neturtinio pobūdžio reikalavimą.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartis, kuria teismas nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

8.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

9.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis). Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina ar pateiktas ieškinys atitinka bendruosius procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, išvardytus CPK 111-114 straipsniuose, taip pat CPK 135 straipsnyje numatytus specialiuosius ieškinio reikalavimus. Nustatęs, kad ieškinys neatitinka formalių reikalavimų, susijusių su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, vadovaudamasis CPK 115 straipsniu, teismas priima nutartį skirti ieškovui terminą trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis). Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu procesinį dokumentą pateikęs asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną; priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

10.       Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai).

11.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus perdavus nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, pagrįstai pripažino turinčiu trūkumų. Teismas skundžiama nutartimi apeliantą įpareigojo pateikti ieškinį, atitinkantį procesiniams dokumentams keliamus bendrosios formos reikalavimus, nustatytus CPK, nurodyti faktinį ieškinio pagrindą ir pridėti įrodymus, patvirtinančius ieškovo išdėstytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai.

12.       Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pasikeitus bylos rūšiniam teismingumui bylos nagrinėjimo procesą pradėjo reglamentuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas. Atitinkamai ir apelianto (ieškovo) teismui teikiamas procesinis dokumentas privalo atitikti būtent CPK 111 ir 135 straipsniuose keliamus reikalavimus.

13.       Apeliantas nurodo, kad byloje esančių procesinių dokumentų visuma leidžia netaikyti ieškinio trūkumų šalinimo instituto, nes trūkumai yra neesminiai.

14.       Teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalis). Ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), taip pat ieškinio dalykas, tai yra ieškovo materialinis teisinis reikalavimas atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Pažymėtina, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas įstatymo leidėjo yra siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą dėl to, kad būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be kurių teismo procesas taptų neįmanomas. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimas kartu yra būtina atsakovo procesinių teisių užtikrinimo garantija bei būtina rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principų įgyvendinimo sąlyga, nes tik žinodamas, kokiu pagrindu ir kokio materialinio teisinio rezultato siekia ieškovas, atsakovas gali tinkamai atsiliepti į pareikštą ieškinį.

15.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatyti ieškinio trūkumai, priešingai nei nurodo apeliantas, yra esminiai. Nors apelianto skunde, esančiame procesiniame dokumente Nr. I-492/2021, aprašomos faktinės aplinkybės, tačiau dėl jų dėstymo būdo nėra aišku, kuriomis būtent aplinkybėmis yra grindžiamas apelianto reikalavimas. Viena vertus skunde apeliantas prašo įpareigoti atsakovą pašalinti padarytą pažeidimą ir pateikti 2021 m. vasario 1 d. prašyme prašomą informaciją, kita vertus skunde taip pat daug analizuoja atsakovo atsakymo atitiktį kitiems teisės aktams. Atitinkamai, nėra aišku ir tai, kokias tiksliai aplinkybes teismui reikia ištirti ir įvertinti, kad būtų galima nustatyti tiesą byloje ir priimti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas siekdamas teisminės gynybos turi aiškiai apibrėžti ieškinio ribas, tuo pačiu vengdamas perteklinių ir su ieškinio dalyku nesusijusių aplinkybių dėstymo.

16.       Nesudaro pagrindo priešingai išvadai apelianto (ieškovo) argumentas, kad atsakovui yra žinoma ginčo ir pareikšto reikalavimo esmė, o jo pozicija aiški ir jau buvo išreikšta nagrinėjant administracinę bylą. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida – nuo jo priklauso atsikirtimų į pateiktus reikalavimus turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-3-710/2013 ir kt.). Ieškovui nepateikiant CPK reikalavimus atitinkančio ieškinio, yra ribojamos atsakovo galimybės gintis nuo pareikšto ieškinio, apsunkinama galimybė pateikti faktinius ir teisinius atsikirtimus, įgyvendinti šalių rungimosi principą. Kita vertus vien tai, kad atsakovui galimai yra žinoma ginčo esmė, nepašalina ieškovo pareigos pateikti tinkamai įformintą procesinį dokumentą.

17.       CPK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinys turi atitikti bendruosius CPK nustatytus procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 111 straipsnis), taip pat jame turi būti išdėstyti CPK 135 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodyti duomenys. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto skunde nėra nurodyta jo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas, informacija, ar byla bus vedama per advokatą, apelianto nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai ieškovas pageidauja ją pateikti, ir dėl ketinimo bei galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu. Taigi nesant nurodytiems minėtiems duomenims negalima sutikti, kad apelianto skundas atitinka ieškiniui keliamus reikalavimus.

18.       Atskirajame skunde apeliantas (ieškovas) nurodė, kad teismas nutartyje apeliantui nenurodė būdo ir konkrečios žyminio mokesčio apskaičiavimo tvarkos ar taisyklių, atsižvelgiant į tai, kad jis reiškia neturtinio pobūdžio reikalavimą. Teimas neturi pagrindo sutikti su šiuo atskirojo skundo argumentu. Pažymėtina, kad už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio dydis priklauso nuo ieškinyje reiškiamų reikalavimų pobūdžio, tai yra, ar reiškiami turtinio ar neturtinio pobūdžio reikalavimai, bei jų skaičiaus. Atitinkamai nesant suformuluotų ieškinio reikalavimų, teismas negali nurodyti už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio apskaičiavimo tvarkos ar dydžio. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė ieškovui sumokėti žyminį mokestį pagal jo suformuluotus reikalavimus ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus.

19.       Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009).

20.       Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atsakovo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21.       Kadangi procesinis terminas apeliantui pašalinti ieškinio trūkumus jau yra pasibaigęs, šiems reikalavimams įvykdyti nustatytinas naujas terminas (CPK 7 straipsnis), išaiškinant, kad visi duomenys, susiję su ieškinio trūkumų pašalinimu, teikiami pirmosios instancijos teismui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Ieškovo (apelianto) T. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui T. G. terminą iki 2022 m. rugpjūčio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.

Teisėjas                                      Linas Zinkevičius