Baudžiamoji byla Nr. 1-672-927/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44837-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3;

1.1.9.4; 1.2.14.1.1; 2.1.14.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 28 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė,

sekretoriaujant Kristinai Tabakajevienei,

dalyvaujant prokurorui Dainiui Dambrauskui,

kaltinamajam R. J. (R. J.),

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. K., jos atstovui advokatui Gadiminui Marcinkevičiui, 

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1. 1996-03-04 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 271 straipsnio 2 dalį (BK galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 2 metams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams;

2. 2009-12-28 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį areštu 30 parų. 2010-02-17 bausmę atliko;

3. 2013-05-15 Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį areštu 15 parų. 2013-08-02 bausmę atliko;

4. 2014-04-23 Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64-1 straipsnį, viešaisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui. 2014-11-21 bausmę atliko;

5. 2015-06-05 Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64-1 straipsnį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams;

6. 2015-07-03 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams. 2015-12-28 Vilniaus apygardos teismo nutartimi BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu bausmė subendrinta su 2015-06-05 Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams. 2018-09-03 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas išnykęs,

Kaltinamas pagal LR baudžiamojo kodekso 178 straipsnio1 dalį, 

nustatė:

R. J. pagrobė svetimą turtą, o būtent:

jis, laikotarpiu nuo 2023 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, iki 2024 m. spalio 26 d., iš žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio miško, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė 75 vnt. medžių, t. y. 14 vnt. beržų, kas sudaro - 10,526 cm3 medienos 629,77 eurų vertės, 15 vnt. juodalksnių, kas sudaro - 12,285 cm3 medienos 525,28 eurų vertės ir 46 vnt. baltalksnių, kas sudaro - 18,24 cm3 medienos 524,20 eurų vertės, viso 41,051 cm3 medienos 1679,25 eurų vertės, iš kurių ne daugiau nei 12 vnt. medžių išpjovus elektros oro linijos proskynos valymo darbus atlikusiai bendrovei UAB „Arbora LT“ ir palikus išpjautus medžius miške, o likusius 63 vnt. medžių išpjovęs pats, išvežė medieną iš miško ir pardavė įvairiems asmenims, tokiais tyčiniais nusikalstamais veiksmais pagrobė svetimą turtą ir nukentėjusiajai L. K. padarė 1679,25 eurų turtinę žalą,

t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. J. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad kuo yra įtariamas jis supranta, dėl jam pareikšto įtarimo, dėl medžių išpjovimo ir išvežimo iš miško jis dalinai prisipažįsta. Jam jo teisės yra aiškios ir suprantamos, gynėjas jam nėra reikalingas. Parodymus duoti sutinka laisva valia, jaučiasi gerai ir parodymus duoti gali. Nepageidauja, kad būtų daromas jo apklausos vaizdo/garso įrašas. Jis psichinėmis ligomis neserga, psichiatro įskaitoje nestovi. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), sodyboje, kurioje prieš tai gyveno jo mama, mama jau yra mirusi. (duomenys neskelbtini) bus du metai, kai mamos nėra. Mamos sodyboje kartu su savo sugyventine K. V. jis gyvena apie pusantrų metų. Prieš tai šioje sodyboje dar kažkiek gyveno jo sūnus N. J.. Iki persikraustydamas į mamos sodybą, jis gyveno (duomenys neskelbtini), mamą tikrai lankydavo. Žino, kad mama jam yra sakiusi, kad šalia jos namų, miško savininkė, kurios jis tikrai nepažįsta ir jokių anketinių duomenų nežino, yra leidusi mamai, savo reikmėms naudoti jos miške esančius virtuolius. Pagal mamos pasakymą, kad miško šeimininkė yra leidusi, jis būdavo mamai pritraukia iš to miško nuvirtusių medžių pečiui pakurti, tuo metu jis neturėjo jokio arklio, tai rankomis ir tempdavo tuos medžius iš miško į mamos kiemą. Gali pasakyti, kad jis iš šio, šalia dabartinių jo namų esančio miško jokių sveikų medžių nėra pjovęs. 2024 m. pavasarį elektrikai atvykę tvarkė elektros liniją po tų uraganų, kai buvo. Tai čia tie elektrikai pjovė medžius, tai elektrikai nusitiesė tiltą per keliuką, kad jiems būtų patogu važiuoti, ne jis. Ką nupjaudavo elektrikai, jis surinkdavo, dėl to tikrai nieko nesako, bet elektrikai jam leisdavo tuos medžius paimti. Dabar elektrikai jau ir stulpus su laidais iš tos vietos yra nuėmę, nes ten tikrai daug problemų vėjai su elektra pridarydavo, tai elektrikai ten paskutiniam namui elektros laidus nuvedė dabar jau kitoje vietoje. Šiuos surinktus medžius, kuriuos išpjovė elektrikai, jis naudojo savo reikmėms, pečiui pakurti, jų tikrai nevežiojo parduoti. Jis neneigia, kad pardavinėjo (duomenys neskelbtini) kaimo žmonėms medieną, bet ta mediena tikrai nebuvo iš šio miško, prie kurio jis dabar gyvena, to miško šeimininkų jis nepažįsta, tai reiškia ne iš šio miško, kur dabar jam pateiktas įtarimas dėl medžių išpjovimo. Gali pasakyti, kad gal 2022 metais jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pjūklininku, tai (duomenys neskelbtini) miškuose jie kirsdavo bendrovei priskirtus miško plotus, kuriuos reikėdavo išvalyti. Žino, kad šios bendrovės direktorius buvo K., jis jau senukas dabar, jam virš (duomenys neskelbtini) metų, jis gyvena (duomenys neskelbtini). K. jiems leisdavo iškirstą medieną pasiimti, tai jis šią medieną ir pardavinėjo žmonėms. Taip pačiai gali pasakyti, kad paskui jis išsiėmęs individualią veiklą valydavo miško plotus ir pardavinėdavo žmonėms medieną, viską darė legaliai ir iš jokio svetimo miško jis jokių medžių nepjovė ir jų nevogė. Taip pat buvo įvairūs griovių tvarkymo darbai, kur taip pat viską reikėdavo išvalyti, tai tokią jis medieną pardavinėjo. Gal prieš porą metų O. D. norėjo iš žemės, kuri buvo apaugusi miškeliais, padaryti dirbamą žemę, tai ten reikėjo išpjauti tokius tris miškelius, kurių medieną jam O. D. visą atidavė ir kurią jis išpjovęs pardavė žmonėms. Kaip ir minėjo, jis tikrai iš svetimo miško be leidimo jokių medžių nepjovė ir jų nevogė. Jis yra prašęs medžių kirtimui į pagalbą padėti V. N., nes jis sunkiai krauti negali. Jis sodyboje prižiūri P. arklį, nes P. neturi kur arklio laikyti, gyvena (duomenys neskelbtini), pas jį sodyboje yra ir P. vežimas, tai P. jam leidžia arkliu ir vežimu pasinaudoti, tai šiuo arkliu ir vežimu jis ir vežiojo žmonėms parduoti medieną. Jis medžius pjaudavo bendrovės benzopjūklais. Savo benzopjūklą jis turi, bet jį naudoja tik sau malkoms pasidaryti. Dar nori pasakyti, kad taip, jis šiai miško savininkei pripažino, kad pjovė jos miške krūmynus, virtuolius medžius, tvarkydavo tą mišką, gero norėjo, kad augtų normaliai kiti medžiai, kad būtų galima praeiti mišku, sveikų medžių nei beržų, nei juodalksnių, nei baltalksnių jis tikrai jos miške nepjovė. Paskui, kai šeimininkė su pareigūnais ir girininkais apžiūrėjo tą mišką, jis buvo nuėjęs pažiūrėti, tai matė, kad yra net supuvę medžių kelmai pažymėti, kuriems gal 10 metų, tai čia nesąmonė, jis šioje vietoje tiek net negyvena. Pati šeimininkė net matė, kiek dar jos miške yra prilaužytų medžių. Jo kaltė tą stuburą, t. y. nulūžusį medį jis nupjaudavo, čia jau neįrodysi, kad jis nulūžęs buvo, nes prie pat kelmo jis nebūdavo nulūžęs, jis jį nupjaudavo sutvarkydamas, kad jis nepūtų, tai čia buvo tokių medžių, kaip įtarime ir nurodyta, tai beržų, ypač daug baltalksnių buvo, kiek tokių nulūžusių medžių jis sutvarkė jos miške, tikrai negali pasakyti, neskaičiavo, tačiau iš šio miško tikrai nėra nupjovęs sveikų medžių. Nulūžusiems medžiams tvarkyti šiame miške jis naujos šeimininkės jokio leidimo nebuvo gavęs, nes jos nepažįsta, jokių joks kontaktinių numerių neturi, šį mišką tvarkė pagal mamos pasakymą, kad senoji šeimininkė jai buvo leidusi šiame miške, prie mamos namų esančiame, nulūžusius medžius tvarkyti savo reikmėms. Jis šiuos medžius tvarkydavo pats vienas, jo sugyventinė į šiuos dalykus nesikišo. Gali būti tik tiek, kad kartais K. su juo su medžiais nupjautais pavažiuodavo iki žmonių, bet jokių darbų ji miške neatliko. Gali pasakyti, kad šalia miško buvo vykdomi kirtimo darbai, kas tuos darbus ir kada atliko, jis nežino, negali pasakyti. Bet prisiminkit ir kokie uraganai buvo, tai tikrai tų medžių nulaužtų šiame miške buvo daug. Tikrai nemano, kad jis tvarkydamas šį mišką, galėjo nupjauti tiek nulūžusių medžių, kiek yra nurodyta jų įtarime. Nieko daugiau papildomai paaiškinti negali, kaip ir minėjo, jo kaltė yra ta, kad jis norėdamas gero, be naujosios šeimininkės leidimo tvarkė tuos nulūžusius medžius ir juos sunaudojo savo reikmėms pečiui kūrent, iš šio miško jis kitiems asmenims nėra pardavęs nei vieno medžio (t. II, b. l. 79-83). 2025-04-18 R. J. įtariamojo papildomos apklausos metu parodė, kad jam jo teisės yra aiškios ir suprantamos. Teisė turėti gynėją suprantama, gynėjas jam nėra reikalingas. Jis sutinka duoti parodymus laisva valia. Papildomai nieko nenori pasakyti, tikrai pilnai tvirtina visus savo parodymus, kuriuos yra davęs pirmosios apklausos metu. Dėl savo poelgio, kad kažkiek tvarkė sau nepriklausantį mišką, nupjaudamas nulūžusius medžius, tikrai gailisi. Nieko daugiau papildomai paaiškinti negali, visų įtarime nurodytų medžių jis tikrai neišpjovė ir jų nepavogė (t. II, b.l. 86-88).

Teisme kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad išpjovė medžius ir viskas, išvežė. Negali įrodyti, kad medžiai buvo nulūžę. Jo mama ten gyveno, ji sutardavo su nukentėjusiąja, savo reikmėms pasakė, kad galima paimti nulūžusius medžius, po mamos mirties jis norėjo valyti mišką, niekas neprašė valyti. Su mama buvo tartasi dėl miškų valymo, mama jau prieš 5 metus mirusi, jis neturėjo susisiekimo su nukentėjusiąja, kad paklausti ar galima valyti mišką. Po uraganų visi medžiai išlūžę. Supranta, kad turtas tie medžiai. Supranta, kad pats savininkas gal norėtų išsivežti tas malkas. Negali įrodyti, kad medžiai buvo nulūžę. Gali būti, kad tiek vienetų medžių, kiek perskaitė prokuroras, viso 63 vnt. Jis išsivežė ir tuos medžius, kur ir bendrovė buvo išpjovusi. Jis namo viską parsivežė, nieko nepardavė. Sunaudojo visą medieną, gailisi, dėl to ką padarė. Sutinka ieškinį atlyginti, bet dėl jo dydžio palieka teismo nuožiūra spręsti. Takelį ne jis darė. Jis neprašė, takelį padarė elektrikai, kad išvežti stulpus. Parduoti nepardavė medienos, duot - davė. Už paslaugas davė medienos žmogui, kuris jį  vežioja- U. Turėjo įrankius jie buvo jo, pjūklas ne elektrinis, benzininis. Pjovė nuo kelmo nulūžusius medžius. Išvežė medžius su arkliu. Jis laiko arklį, jis ne jo, bet savininkas davė laikyti, o savininkas gyvena (duomenys neskelbtini). Šeimininkas nežinojo, kad su arkliu veš medžius. Niekas kitas nedalyvavo pjovime. Išvežime dalyvavo N. ir A., sugyventinė mažutė, kuo ji gali padėti vežant, ji nedalyvavo išvežime. Malkomis pavertė medieną. Niekam nepardavė. 40 kubų jam reikalinga šildymui. Niekas nežinojo, kad to negalima daryti. Jis dirbo miške ir niekas neklausė ar galima, ar ne (t. 2, b.l. 162).

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:

-nukentėjusiosios L. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2024 m. rugsėjo 13 d. jos mama N. P. jai padovanojo žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra (duomenys neskelbtini). Žemės sklypą sudaro 2,89 ha miško ir 2,81 ha dirbamoji žemė. Dirbamoji žemė yra išnuomota O. D., kuris joje gano savo gyvulius, o miškas augo toliau. 2015 m. 1,4 ha miško buvo iškirsta, kita likusi dalis, t. y. 1,49 ha buvo palikta augti. Šioje miško dalyje daugiausiai augo lapuočiai medžiai, t. y. uosiai, alksniai, beržai. Šalia miško yra sodyba, kurią 1965 m. jos močiutė V. S. pardavė. Šiuo metu sodyboje gyvena R. J. Kadangi ji 2024 m. rugsėjo 16 d. tapo nauja žemės sklypo savininke, tai 2024 m. spalio 26 d. su tėvais nuvažiavo apžiūrėti žemės ir miško. Jiems nuvažiavus prie sodybos, kuri yra prie jų žemės ir miško, adresu (duomenys neskelbtini), iš sodybos išėjo ten gyvenantis vyriškis R. J., kuris kartu su jais nuėjo į mišką. R. J. nuo sodybos į jos mišką pasidaręs tiltą pravažiuoti, kuris padarytas iš senų betoninių elektros stulpų ir apkaltas lentomis. Jiems einant kartu R. J., eidamas jiems pasakojo, kad elektrikai ardė seną elektros liniją ir jis jų paprašė, kad iš elektros stulpų padarytų tiltą, taip pat sakė, kad jų miške nusikerta malkoms nuo vėjo išvartytus medžius. Įėjus į mišką, jie pamatė, kad nebėra didžiosios dalies medžių, tai yra sveikų medžių, kurie neišversti vėjo, o nupjauti ir likę tik kelmai. Jos patėvis A. P. pradėjo R. J. sakyti „ką tu čia padarei, kaip atlyginsi žalą, nes iškirsta pusė miško“, R. J. tik pasakė, „ką, negi geriau išvartyti medžiai gulėtų be naudos“ ir dingo iš miško. Grįžus iš miško į sodybą R. J. nebepasirodė, jiems pašaukus, iš namo išėjo moteris, kuri paaiškino, kad R. J. išėjo į darbą. Jie jos pasiteiravo, ar ji čia gyvena, ar jie kerta mišką, ji atsakė, kad yra R. J. sugyventinė, bet nieko apie miško kirtimą nežinanti, nes retai čia būna, o dažniau būna (duomenys neskelbtini) mstl. Jie minėtai moteriškei pasakė, kad R. J. daugiau nekeltų kojos į mišką ir nusiardytų tiltą, vedantį į jų mišką. Moteris pažadėjo viską perduoti R. J. 2024-11-04 dėl šio įvykio parašė pareiškimą policijai. 2024-11-22 su policijos pareigūnais apžiūrėjo mišką ir nustatė, kad buvo išpjauti 75 brandūs medžiai, t.y. juodalksniai, baltalksniai ir beržai. Šiuo metu tiksliai nurodyti žalos negali, kokia jai padaryta žala, patikslins vėliau tyrimo metu. Daugiau dėl šio įvykio nieko paaiškinti negali (t. I, b. l. 134-137).

Teisme nukentėjusioji parodė, kad palaiko savo civilinį ieškinį, paaiškino, kad neturtinė žala susideda iš to, kad tai jos prosenelių žemė, kuri dabar, įskaitant mišką, yra jos nuosavybė - mama rudenį jai padovanojo. Nuvažiavo, miškas buvo kaip miškas, mama leido pasikūrenimui kaltinamojo motinai naudoti sausuolius, bet kad kirsti - neleido. Moralinė žala susideda iš to, kad tai mažas miško gabalėlis, jai brangus, galvojo kaip į sodybėlę atvažiuoti, bet yra nejauku, žmogus gyvena šalia daug kartų teistas. Ten nebėra medžių. Trečdalio medžių nebėra. Su tuo gautu 1000 Eur medžių neatstatysi, dėl savo reikalų turėjo įsikurti tenai, tai brangus žemės kampelis, taip išniekintas, stulpai ten dabar ESO nuimti, kaltinamasis pasiprašė kaip savininkas, ten kelią padarė, viską išsivežė. Dabar ji pergyvena, vaikšto po teismus, dirba, atsiprašinėja iš darbo, su policija ir miškininkais visą dieną skaičiavo medžius nukirstus. Sklypelis išniekintas, ji dėl to pergyvena. Mano, kad 2000 Eur būtų teisinga suma, bet palieka teismui spręsti ir prašo priteisti iš R. J. patirtas išlaidas advokato pagalbai;

-2024-11-08 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate (toliau - Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK) gautu L. K. pranešimu apie įvykdytą miško vagystę, kuriame nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 13 d. jos mama N. P. padovanojo žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (dokumentai pridedami, toliau - žemės sklypas). Žemės sklypą sudarė 2,89 ha miško ir 2,81 a dirbamoji žemė. Dirbamoji žemė buvo išnuomota O. D., kuris joje gano gyvulius, o miškas augo toliau. Jos motina N. P. 2015 metais gavo leidimą iškirsti dalį (1,4 ha) miško, kuris buvo iškirstas ir parduotas. Likusi miško dalis (1,49 ha) buvo palikta augti. Šiame likusiame miško plote augo daugiausiai lapuočiai medžiai, t. y. uosiai, alksniai, beržai, o eglių mažiau. Sodyboje šalia žemės sklypo iki 1965 m. gyveno jos močiutė V. S. (mirusi), kuri 1965 m. sodybą pardavė. Šiuo metu šioje sodyboje gyvena R. J. su savo sugyventine, kuris grįžo iš Sibiro po jo motinos mirties. Kadangi ji 2024 m. rugsėjo 16 d. tapo nauja žemės sklypo savininke, tai 2024 m. spalio 26 d. su tėvais nuvažiavo apžiūrėti žemės sklypo ir pamatė, kad dalis miško iškirsta, nes R. J. jos miške elgiasi kaip šeimininkas, nusitiesė patogų nelegalų privažiavimą, jo žodžiais tariant, tiltą iš senų elektros stulpų į mišką neva tam, kad patogiau būtų vėjo išverstus medžius išvežti, nes jam gaila, kad medžiai be naudos pūva ir niekam jų nereikia. Tačiau jiems nuėjus apžiūrėti miško, realybė pasirodė visiškai kitokia, išsigando: iškirsti geri, sveiki ir vertingi medžiai. Miško kampas, kuriame medžiai augo - tuščias, kaip miškas retėjo, galima įsitikinti ir peržiūrint atitinkamų metų ortofoto žemėlapius geoportal.lt. Anot kaimo gyventojų, R. J. šiuos medžius pardavinėjo vežiodamas po kaimą malkas, taip pat ir jie jo sodyboje kieme matė paruoštą krūvą malkų. Jiems atvykus (automobilį paliko R. J. sodybos kieme) jis iš pradžių juos į mišką palydėjo, tačiau jiems pamačius, kad medžių nebėra ir pasakius, kad praneš prokuratūrai, jis pabėgo ir pasislėpė. Kai grįžo apžiūrėję sklypą, rado tik sugyventinę, kuri pasakė, kad jis dirba (nors jų žiniomis jis niekur nedirba, mėgsta išgerti, galimai vagia iš kaimo gyventojų, jo aplinkiniai žmonės bijo, nes jis Sibire buvo teistas). Sugyventinei pasakė, kad jis turi nedelsiant išardyti nelegalų privažiavimą į jos mišką ir nekelti kojos ne tik į mišką, bet ir dirbamąją žemę. R. J. sugyventinė pažadėjo, kad jam būtinai perduos jų žodžius. Be kita ko, R. J. elgiasi kaip šeimininkas, ganydamas savo arklį jos žemės sklype be jų leidimo. Jos motina apie šią situaciją 2024 m. spalio 29 d. pranešė Bendruoju pagalbos telefonu 112 policijai, šio pokalbio metu ji buvo informuota, kad ir ji, kaip naujoji žemės savininkė turi pateikti pranešimą apie vagystę su visomis išdėstytomis aplinkybėmis. Prašo pagal šį pateiktą pranešimą pagal kompetenciją ištirti miško vagystę (t. I, b. l. 1-11);

-liudytojo A. M. B. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2024 metų pavasarį to paties kaimo gyventojas J., kurį kaime vadina „R.“, jam pasiūlė pirkti malkų, t. y. už pagalbą. Jis minėtą asmenį paveža kada reikia į ligoninę, duoda pagalbinių darbų prie ūkio. J. jam atvežė su arkliu 2 vežimus malkų, už kuriuos jis jam davė benzino, 20 litrų kanistrą. Jis J. pasiteiravo, ar su mediena viskas tvarkoje, J. jį patikino, kad turi leidimus kirsti medieną. J. atvežė jam medieną rąsteliais. Mediena pagrinde buvo mišinys, t. y. karklai, alksniai, gluosniai. Daugiau dėl šio įvykio nieko paaiškinti negali (t. I, b. l. 145-147);

-liudytojo L. A. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), jo kaimynystėje, sekančioje sodyboje adresu (duomenys neskelbtini), gyvena kaimynas R. J., kuriam yra apie (duomenys neskelbtini) metai, tiksliai nurodyti negali. Kaime jie R. J. visi vadina „R.“. Jis kartais pas R. J. dirbdavo šalia esančiame miške prie R. J. namų. R. J. pjaudavo medžius su benzininiu pjūklu, o jis R. J. padėdavo medieną pakrauti į vežimą ir vėliau su arkliu su vežimu minėtą medieną nuveždavo į (duomenys neskelbtini) k., kur R. J. medieną parduodavo žmonėms. Medžius R. J. pjaudavo miške prie savo namų, kur yra įrengtas tiltas. R. J. jam yra sakęs, kad miško kirtimą atlieka legaliai, bet jis vėliau sužinojo iš kitų asmenų iš (duomenys neskelbtini) k., kad minėtas miškas, kuriame kerta R. J. medžius, priklauso kažkam iš Panevėžio ir tie kirtimai yra nelegalūs. Jam apie tai dar sakė ir D. K. tėvas A. K., kuris jau yra miręs. A. jam sakė „tave pasodins“, nes su R. J. kerta svetimą mišką. Nuo tada pas R. J. nebėjo dirbti, paskutinį kartą pas R. J. dirbo pernai žiemą, jis su R. J. susipyko, nes jam mažai mokėdavo, t. y. už visą darbo dieną duodavo 10 Eur. R. J. su sugyventine K., kurios pavardės nežino, buvo pas jį atvažiavę, gal šių metų pavasarį ir prašė, kad padėtų vėl miške, bet jis jiems pasakė, geriau gyvens iš pašalpos, bet daugiau į svetimą mišką neis. Jie nukirstus medžius su R. J. turimu arkliu su vežimu veždavo į (duomenys neskelbtini) k. gyvenantiems žmonėms, kiek pamena, veždavo B., B., P., šių asmenų vardų nepamena. Per dieną į (duomenys neskelbtini) k. nuveždavo 2-3 vežimus rastų. Mediena pagrinde buvo beržas, alksniai, juodalksniai. Iš miško išvažiuodavo per tiltą, esantį prie R. J. namų ir važiuodavo pro R. J. sodybą ir kelią palei griovį. Medieną veždavo iš miško, vietą nurodo ortofoto žemėlapyje. Daugiau dėl šio įvykio nieko paaiškinti negali (t. I, b. l. 150-154);

-liudytojo A. J. B. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2023-2024 metų žiemą, galimai gruodžio - sausio mėnesiais, jie pirko medieną malkoms. Medieną jiems pasiūlė pirkti to paties kaimo gyventojas R. J., kurį kaime vadina „R.“. R. J. jiems atvežė su arkliu su vežimu apie 10 vežimų rąstelių. Jis už vieną vežimą rąstelių mokėdavo 35 Eur ir 5 Eur, kad supjautų kaladėmis. R. J. jiems medieną atveždavo dažniausiai su savo sugyventine, kurios vardas K., pavardės nežino, ir su sūnumi, kurio vardo nežino. Mediena pagrinde buvo alksniai ir juodalksniai, ir keli beržai. R. J. jiems teigė, kad retina mišką, galimai valo kažkokią elektros liniją prie savo namų. Daugiau dėl šio įvykio nieko paaiškinti negali (t. I, b. l. 157-159);

-liudytojos J. A. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2024 m. birželio viduryje, dienos neprisimena, (duomenys neskelbtini), prie kooperatyvo parduotuvės sutiko R. J., nors gal būt pilnas jo vardas R. Kur tiksliai gyvena R. J., ji tiksliai nežino, tačiau kažkur tai netoli (duomenys neskelbtini) k., prie miško. Tuo metu, kai ji prie parduotuvės buvo sutikusi R. J., kartu su juo buvo jo žmona, ar tai sugyventinė, kurios vardas, ar tai K., ar tai D., tačiau žino, kad jos pravardė „(duomenys neskelbtini)“. Kuomet, kaip jau sakė prie parduotuvės buvo sutikusi R. J., šis jai pasiūlė pirkti malkinės alksnio medienos. Pasiūlydamas jai malkinės medienos pasakė, kad negana to, jog jis jai atveš malkų, tačiau jas supjaus ir suskaldys, t. y. vienas arklinis vežimas malkų kainuos 50 Eur. Be to, R. J. sakė, kad arkliniame vežime bus apie 2 kubinius metrus malkų. Per birželio - liepos mėnesius, R. J. jai, į jos namus atvežė ne mažiau kaip keturis arklinius vežimus malkų. R. J. atvežtos malkos pagrinde buvo alksnis, tačiau dar buvo truputį beržo medienos ir truputį drebulės medienos. Kuomet R. J. jai vežė malkas, jas pjovė ir skaldė, ji jo klausė, iš kur jis gauna šių malkų. R. J. jai atsakė, kad jam kažkas leido kirsti medžius, esančius elektros linijos zonoje. Po to, kai R. J. jai buvo atvežęs malkas, ji jo prašė jai atvežti dar daugiau malkų, tačiau daugiau jai malkų neatvežė, nors ji matydavo, kad jis gatve pravažiuoja su arkliniu vežimu, kuris būdavo pakrautas malkų, t. y. ji matė, kaip R. J. kažkam vežė malkas ne mažiau kaip penkis kartus. Žino, kad R. J. malkas vežė kaimynui A. B., o kam dar vežė, ji to nežino. R. J. už jai atvežtus ne mažiau kaip keturis arklinius vežimus malkų sumokėjo ne mažiau kaip 200 Eur. R. J. jai malkas vežė kartu su savo sugyventine arba kartu su V. N.. Kad jai vežamos malkos buvo vogtos, t. y. įgytos nusikalstamu būdu, ji to nežinojo ir nesuprato (t. I, b. l. 162-165);

-liudytojo V. N. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad jis pažįsta R. J., kuris gyvena pamiškėje, prie (duomenys neskelbtini). Kadangi jis neturi nuolatinio darbo, todėl padeda žmonėms dirbti atsitiktinius darbus. R. J., kurį visi kaime vadina „R.“, jo paprašė padėti vežti malkinę medieną. R. J. jis padėjo vežti malkas nuo 2023 m. gruodžio mėn. iki 2024 m. liepos mėn. Malkas vežė arkliniu vežimu. R. J. turėjo motopjūklą, kuriuo pjovė medžius, juos skersavo. Šakas genėjo pats R. J., o jo darbas buvo atmėtyti į šalį šakas bei rastus ir kalades krauti į vežimą. Kiek iš viso jis padėjo R. J. išvežti arklinių vežimų malkų, jis neprisimena, tačiau tai galėjo būti ne mažiau kaip trisdešimt. R. J. vieną arklinį vežimą malkų parduodavo po 50 Eur. Už vieno arklinio vežimo malkų nuvežimą pirkėjui, R. J. jam duodavo 10 Eur. Per vieną dieną iš miško išveždavo iki trijų arklinių vežimų malkų. R. J. malkas parduoti vežė (duomenys neskelbtini) k. gyventojams. Nuvežtas malkas kartais tekdavo suskaldyti, už tai R. J. jam mokėdavo 5 Eur, t. y. už vieno arklinio vežimo malkų suskaldymą. Iš viso jam teko suskaldyti panašiai du arklinius vežimus malkų. Žino, kad R. J. malkas vežti padėdavo jo sugyventinė K. kurios pavardės nežino, pravardė „K.“. Kokių malkų žmonės prašydavo, tokių malkų žmonėms ir atveždavo R. J.. Kuomet jis padėjo vežti malkas, buvo vežamas alksnio, juodalksnio, beržo. R. J. jam buvo sakęs, kad miško savininkas leido išvalyti mišką. Tačiau buvo pjaunami sveiki, stambūs, stati medžiai. Jis nei karto nematė, kad būtų buvę pjaunamos išvartos ar nudžiūvę medžiai (t. I, b. l. 168-171);

-liudytojo A. P. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad R. J. jis pažįsta keletą metų. Jis turi sodybą (duomenys neskelbtini). Tai jo tėviškės sodyba. Jis turi savo vardu registruotą arklį. Arklys, jei neklysta, registruotas pas veterinarą Saulių R. K. k., (duomenys neskelbtini), senas jo arklys, jam jau apie 20 metų. Šį arklį su vežimu jis laiko dėl nostalgijos, dėl pramogos, jam labai gera juo pravažiuoti tremtinių keliais, miškais, tai daro su savo draugais ir bendraminčiais. Kai nėra savo tėviškėje, jam šį arkliuką sodyboje (duomenys neskelbtini) ir prižiūri R. J., kuriam leidžia arkliu naudotis, tikrai arklio „netaupo“. Nuo Kraupėnų k. iki (duomenys neskelbtini) kaimo 8-10 km atstumas. Jis yra girdėjęs iš žmonių kalbų, kad iškirstas svetimas miškas prie R. J., kas mišką iškirto, jis tikrai nežino, kaip ir minėjo, mažai kaime būna. Yra girdėjęs iš žmonių kalbų, kad R. J. jo arkliuku yra atvežęs žmonėms malkų, kokias malkas veža, jis nežino, nesidomėjo, nusikaltimo daryti su savo arkliu, aišku, kad R. J. jis neleidžia, bet prie jo nestovi ir negali pasakyti ar R. J. daro kažką nelegalaus ar ne, tikisi - ne. Jis R. J. už arkliuko priežiūrą nemoka, už tai arkliu leidžia naudotis. Jis apie R. J. nieko blogo negali pasakyti, arklį gerai prižiūri, jis jokios draugystės su R. J. neveda ir tiek. Tikrai nežino, kam priklauso miškas, esantis šalia R. J. namų, pats tikrai nei karto nematė, kad R. J. vežtų kam kokias malkas parduoti, tad apie tai nieko ir negali pasakyti. Jis pats asmeniškai niekada jokių malkų, medienos iš R. J. nėra įgijęs, niekada jam tokių dalykų net ir nėra siūlęs įgyti. Jis žino, kad R. J. yra dirbęs miškuose pjūklininku, tai mano, kad jis dirbdamas pjūklininku gal kokios medienos pardavimui ir pasidarė (t. I, b. l. 174-177);

-liudytojo O. D. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad R. J. jis jau pažįsta nuo 2007 m., vienu metu jie žemės, esančios (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai buvo. Žemė abiejų buvo iki 2012 m. prie senosios R. J. sodybos, kuri dabar yra apleista. Aplink tą sodybą jis turėjo dirbamą žemę, tai R. J. dažnai jų paprašydavo kokios pagalbos susmulkinti žolę, žodžiu padėdavo R. J. prižiūrėti senosios sodybos teritoriją, R. J. ten leisdavo jiems ir galvijus savo teritorijoje paganyti, R. J. turi jo telefono numerį, tam, kad praneštų, jei galvijai ištrūkdavo ir pan., gali pasakyti tai, kad su R. J. tikrai sutardavo. Mano, kad R. J. tikrai vogdavo medžius iš miško, vogdavo sausuolius medžius tam, kad turėtų kuo kūrenti, nes nuolat neturėdavo malkų kūrenimui. Maždaug 2023 m. vasarą R. J. savavališkai pradėjo pjauti geruosius medžius jo žemėje, jei tiksliau pasakius, tai valstybinėje žemėje, kurią jis yra išsinuomojęs 25 metams, jis R. J. sakė „ką tu čia dirbi“, nes vieną kartą atvažiavęs į savo laukus prie gyvulių išgirdo birbiant benzopjūklą, nuėjęs arčiau pamatė, kad R. J. pjauna geruosius medžius jo žemėje, R. J. sugyventinė pasakė, kad jo sūnus jiems leido taip daryti. Na, tada, jis jau nenorėdamas pyktis pasakė R. J., kad gali pjauti geruosius medžius, bet turės sutvarkyti ir krūmus jo žemėje. Aišku tai, kad R. J. iškirto geruosius medžius, o krūmus taip ir paliko, nesudėjo net likusių šakų nuo gerųjų medžių. Nuo to laiko jis supyko ant R. J. dėl tokio elgesio ir vengė daugiau su R. J. bendrauti. Žodžiu, ne kartą girdėjo prie R. J. miške burzgiantį benzopjūklą, kaip ir L. K. miške, jis suprasdavo, kad ten R. J. darbuojasi, nes šalia to miško tik R. J. sodyba, niekas ten daugiau nei važinėdavo, nei pjaudavo tų medžių, bet jis manė, kad R. J. taip elgiasi suderinęs su miško buvusia savininke N. P.. R. J. medžius pjaudavo sekmadieniais, nes šiaip įprastą dieną vis važiuoja miškininkai daryti tikrinimų, nes aplink (duomenys neskelbtini)tikrai miškinga teritorija yra. Žino, kad 2024 m. rudenį, kai važiavo aptverti naują lauką gyvuliams, tai pamatė, kad L. K. miško teritorijoje yra nupjauti sveiki beržai, nes buvo matyti gražūs kelmai. Jis jau daug metų naudoja L. K. mamos N. P. žemes pagal panaudos sutartį. N. P. yra jau garbaus amžiaus žmogus, jo žiniomis, ji gyvena (duomenys neskelbtini). Jis žino, kad R. J. pardavinėjo medieną, tai (duomenys neskelbtini) kaime buvo visiems viešai žinoma informacija. Mano, pirkdami malkas žmonės nesigilino, iš kur tas R. J. pjauna tuos medžius, nes tikrai R. J. ilgą laiką pjovė/valė pagriovius ir pan., o R. J. parduodamas medieną tikrai tiesos, iš kur ją gaudavo, nepasakydavo. Jis paskutiniu metu su R. J. labai nebendravo, labai glaudaus kontakto nepalaikė, nes yra ne kartą apsižodžiavęs, R. J. tikrai yra labai nemalonus žmogus, paskutiniu metu dažnai vartodavo alkoholį, jis su R. J. tikrai nenorėjo turėti jokių reikalų. Nori pasakyti, kad jam 2024 m. rugsėjo mėnesį skambino pati N. P., kuri jo paklausė, ar tikrai yra tiesa, kad „J.“, nes ji taip vadina R. J. vagia jos mišką, ji pati sakė, kad ji jau ne iš vieno žmogaus girdi, kad „J.“ jos mišką vagia, N., galima sakyti, jam kaip ir tokį priekaištą išsakė, kad jis nesužiūrėjo, nepasaugojo jos miško, nors ji jam leido naudotis savo žeme, dėl to jis tikrai labai prastai pasijautė, pamanė, kad galbūt tikrai per mažai domėjosi, kad R. J. vagia tą jos mišką, ar kas kitas. Tada jis N. P. tikrai patvirtino, sakydamas, kad jos miškas tikrai yra vagiamas ir tai galimai daro R. J., nes daugiau nėra kam, nes pats matė jos miške paliktus sveikų medžių kelmus. Tada jis dar pasiūlė, kad N. P. atvažiuotų ir pati patikrintų savo mišką, siūlė jai kartu apžiūrėti mišką su kokiu miškininku. Žino, kad po šio jo pasiūlymo buvo atvažiavusi miško apžiūrėti N. P. su vyru, po ko buvo parašytas ir pareiškimas dėl medžių vagystės. Žino, kad R. J. malkas vežiodavo parduoti ne savo arkliu, R. J. prižiūri, jo žiniomis, A. P. arklį, kuriuo malkas ir vežiodavo pardavinėti. Kaip jau ir minėjo, jis pats nei karto nebuvo užėjęs L. K. miške R. J. pjaunant mišką, t. y. nei karto R. J. nematė tai darant, bet patikina, kad ne vieną savaitgalį, t. y. sekmadienį, įvairiu metų laiku girdėjo benzopjūklo burzgimą. Jis yra įsitikinęs, kad medžius iš L. K. miško išpjovė R. J., nes daugiau aplinkui tokių veikėjų nėra, o be to, R. J. yra toks atgrasus žmogus, niekam iš pašalies neleidžia vaikščioti arti savo namų. Aplink R. J. sodybą, gal pusė kilometro atstumu, niekas negyvena. Jam vienas žmogus, kuris yra jau amžinatilsį, A. K., kuris mirė (duomenys neskelbtini) m. gruodžio mėnesį, sakė, kad R. J. vagia medieną, kurią pardavinėja. Jis A. K. klausė, iš ko tas R. J. geria, tai tas diedukas A. K. jam ir tada pasakė, kad „vagia mišką, parduoda ir geria“. Jis mano, kad visus medžių kirtimus R. J. atlikdavo tik su savo sugyventine K. Jam asmeniškai R. J. tikrai nei karto nėra siūlęs pirkti medienos, jam ir nereikia tokių dalykų, jis savo turi. Dar nori pasakyti, kad telefoninio pokalbio metu jis pas N. P. teiravosi, ar ji nėra leidusi R. J. jos miške pjauti medžių, tai į tai N. P. patikino, kad R. J. savo miško tikrai nėra leidusi kirsti, jis dar klausė jos, gal ji leidusi yra jam kokius sausuolius iš miško nusipjauti, tai N. į tai sakė, kad ji nėra apie tai su R. J. kalbėjusi ir to leidusi jam tikrai nėra. Jo žiniomis, R. J. medieną žmonėms pradėjo pardavinėti nuo to, kai išpjaudavo pagriovius ir apžėlusias laukų vietas maždaug prieš tris metus, o paskui, atsiradus paklausai, jis įsidrąsino ir tai daryti pradėjo, t. y. medžius pjauti jau masiškai iš šalia jo sesei priklausančios sodybos, kurioje faktiškai jis gyvena, L. K. priklausančio miško (t. I, b. l. 180-184);

-liudytojo V. P. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad jis (duomenys neskelbtini) gyvena nuo 1976 metų, tad čia gyvenančius žmones tikrai pažįsta. Pažįsta ir R. J., žino, dabar gyvena savo mamos namuose, (duomenys neskelbtini) su savo sugyventine K. Iš šių žmonių, t. y. R. J. ir jo sugyventinės jis tikrai su žmona nėra nei karto pirkęs jokios medienos, jam jie nepatikimi žmonės, iš tokių žmonių net ir pavojinga yra ką nors pirkti. Mano, kad R. J. medieną pardavinėjo gal net dvi žiemas, nes jie dar kažkada su žmona pasijuokė, kad kiek tas R. J. turi miško, kad gali tiek parduoti. Jei neklysta, tai R. J. medieną pardavinėjo 2022 m., 2023 m. žiemą. Jei jis neklysta, tai R. J. kažkiek miško turėjo, palikimą nuo mamos, bet šio fakto negali patvirtinti, gali ir klysti. Žino, kad R. J. malkas vežiodavo parduoti su arkliu, žino, kad tai ne R. J. arklys, o A. P., gal tas R. J. prižiūri arklį, šių aplinkybių nežino, negali nurodyti. Jis nežino, kieno medieną R. J. pardavinėjo, nėra girdėjęs, kad jis vogtą medieną pardavinėtų, į tai nelabai jis ir gilinosi, mano, kad pijokam svarbu ant alaus gauti pinigų ir nesvarbu jiems, kokiais būdais tuos pinigus gauna ar užsidirba. Žino, kad R. J. medieną pardavinėjo su N., savo sugyventine ar tai žmona K., su A., kurį visi kaime vadina „tėvu“, tai jie visi bedarbiai, mėgstantys pavartoti alkoholį, tai ir dirba nesąmones. Jis iš šių žmonių nėra niekada įgijęs medienos šildymui, namuose kūrena briketais, yra pirkęs malkas iš Traupio, iš Anykščių rajono, kitų normalių žmonių, kurie tuo užsiima, bet tikrai ne iš R. J.. Jis nežino, kokia veikla užsiima R. J., jo kaip žmogus nedomina, jokių bendrų reikalų neturi, ką veikia, nemato, nes nuo jo gyvena gal kokių 3 kilometrų atstumu. Jis L. K. ar N. P. nepažįsta, nebent jas gali žinoti iš matymo. Nežino, ar R. J. pjovė kokius medžius miške, šalia kurio gyvena ar ne, nieko apie tai negali pasakyti. Žino, kad iš R. J. malkas yra pirkę B., B., A., tai žmonės, kurie turi pinigų ir nebijo jų išleisti. Daugiau nieko jis kaip ir negali paaiškinti, nežino, kas galėjo klaidinti ir nurodyti, kad malkas yra pirkęs iš R. J. ir jis, bet tai netiesa (t. I, b. l. 187-190);

-liudytojos R. P. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad R. J. yra pažįstamas asmuo, jie gyvena tame pačiame (duomenys neskelbtini). Gali pasakyti, kad R. J. ir jo sugyventinę K., kurią visi kaime vadina „(duomenys neskelbtini)“ pažįsta, jie nėra piktybiniai žmonės, bet tokie, kurie nekelia daug pasitikėjimo. Gali pasakyti, kad jai yra žinoma, kad R. J. su savo sugyventine K. malkas pardavinėjo gal dvi žiemas, tai čia būtų gal 2022 m. ir 2023 m. žiemą. Jie dar su vyru vis stebėjosi, iš kur jie tiek tų malkų ir gauna, kad jas pardavinėja. Iš R. J. ji su vyru nei karto jokios medienos pirkusi tikrai nėra, kažkas čia neteisingą informaciją pateikė. Žino, kad malkas iš R. J. yra pirkęs B., B. ir J. A., kas dar iš šio žmogaus galėjo pirkti malkas, tikrai nežino ir negali nurodyti. Žino, kad ne kartą yra mačiusi, kad R. J. malkas veža su arkliu, su vežimu, ne kartą vežimo gale sėdėdavo A., matyt jis būdavo R. J. pagalbininkas. Kaime tikrai nėra girdėjusi kalbų, kad R. J. vogtas malkas pardavinėja, su šiais žmonėmis neturi nieko bendro, dažniausiai su vyru laiką leidžia namuose, tai nelabai tų visų pletkų ir žino. Gali tikrai pasakyti, kad R. J. nei karto jai, nei vyrui net ir nėra siūlęs iš jo nusipirkti malkų. Už kiek R. J. pardavinėjo malkas, ji nežino, negali pasakyti. L. K. ji nepažįsta, nieko apie šį žmogų negali pasakyti. Ji tikrai nežino, iš kokio miško R. J. malkas pardavinėdavo žmonėms, nieko apie tai negali pasakyti (t. I, b. l. 193-196);

-K. V., ikiteisminio tyrimo metu apklaustos kaip liudytojos apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, parodymais, kad R. J. yra jos sugyventinis jau 29 metai. Ji sutinka būti apklausta specialiąja liudytoja. Gali pasakyti, kad ji su R. gyvena apie pusantrų metų jo mamai priklausančioje sodyboje. Ji pati daug dirba, į metus po tris mėnesius turi atidirbti viešųjų darbų, paskui po darbų iš (duomenys neskelbtini) miestelio ji dar 15 kilometrų turi pareiti pėsčiomis namo, grįžusi namo padaro valgyti ir pati daugiau nieko nebenori, jai tikrai jau nebūna įdomu, ką daro per dieną R.. Atidirbus viešuosius darbus, ji pavasarį pradeda dirbti pas žmones. Tokiems dalykams, kaip miško kirtimams ji tikrai neturi laiko ir tokių darbų neatlieka. Tikrai nežino, ar R. vogė iš kur kokius medžius ar ne, bet jei jis taip jau vogtų, tai ji ir namuose turėtų malkų, o dabar tik žiūri, kur kas griauna kokią sodybą, kad galėtų tokių malkų parsivežti ir turėti kuo pašildyti trobą. Juk buvo atvykę pas juos į namus pareigūnai apžiūrėjo, ji neturi jokių kalnų malkų. Taip, jie retsykiais prižiūri su R. kaimyno P. arklį, kai jis išvažiuoja iš sodybos gyventi į Ukmergę, savo nei arklio, nei vežimo jie neturi. Apie miško, esančio šalia jų namų, kirtimą ji nieko nežino ir nieko apie tai negali pasakyti (t. II, b. l. 10-12);

-liudytojos K. V. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad R. J. yra jos sugyventinis, kartu su juo gyvena jau apie 30 metų. Jai yra išaiškinta teisė prieš įtariamąjį, kuris yra šeimos narys ar artimas giminaitis, neduoti parodymų, šią teisę ji supranta ir parodymus duoti atsisako. Prašo remtis jos jau duotais kaip specialiosios liudytojos parodymais, nes ten davė teisingus parodymus (t. II, b. l. 15-17);

-2024-10-29 Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis, kad 2024-10-29 12.56 val. N. P. pranešė, kad (duomenys neskelbtini), kartu su savo dukra L. K. apsilankė dukrai priklausančiame miške šeštadienį, 26 d., ir pamatė, kad miško plote 2,8 ha, pusė ploto iškirsta. Pranešėja įtaria, kad mišką iškirto vietinis gyventojas R. J. (t. I, b. l. 12);

-2024-10-28 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, patvirtinančiu, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio plotas 5.7000 ha, iš jo miško žemės plotas 2.6100 ha, asmeninės nuosavybės teise priklauso L. K. (t. I, b. l. 17-21);

-2024-11-25 Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad 2024-11-22 nuvykus į (duomenys neskelbtini), apžiūrimas miško plotas, koordinatės (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas - sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), 1,49 ha dalis (duomenys neskelbtini) miške, kurioje auga miškas. Į sklypą patenkama nuo sodybos, kuri yra šalia miško, adresu (duomenys neskelbtini), kur per griovį yra įrengtas tiltas iš senų elektros stulpų. Apžiūrėjus sklypą, nustatyta, kad dalis medžių yra išpjauta, likę tik kelmai, dalis medienos supjauta rastais 1-1,5 metro ilgio ir sukrauta į nedideles krūvas, paruošta išvežimui. Apžiūros metu rasti 75 nupjautų medžių kelmai. Baltalksniai, kurių kelmų diametrai 40, 35, 35, 21, 26, 26, 24, 29, 31, 15, 29, 35, 36, 18, 40, 31, 29, 54, 24, 36, 21, 24, 30, 34, 24, 35, 27, 17, 24, 26, 23, 33, 29, 28, 30, 30, 34, 33, 34, 36, 38, 42, 31, 32, 35, 40 centimetrų. Juodalksniai, kurių kelmų diametrai 53, 41, 39, 50, 35, 42, 28, 41, 34, 44, 56, 38, 54, 35, 29 centimetrai. Beržai, kurių kelmų diametrai 24, 55, 21, 58, 79, 35, 34, 29, 31, 29, 29, 34, 23, 55 centimetrai. Daugiau įvykio vietoje tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota (t. I, b. l. 31-75);

-2024-12-03 Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Aliaus Rasimavičiaus tarnybiniu pranešimu Dėl informacijos patikrinimo tinklapyje „Geoportal.lt“ nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-44837-24 dėl miško vagystės (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo susipažinta su internetiniame tinklapyje „Geoportal.lt“ esančia informacija, t. y. buvo palygintos žemėlapio ortofoto nuotraukos 2021-2023 ir 2024 metų. Iš ortofoto nuotraukų aiškiai matyti kad miško dalis, esanti prie sodybos, adresu (duomenys neskelbtini), yra smarkiai išretėjusi dėl iškirstų medžių miške (t. I, b. l. 79-82);

-2025-03-19 AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ į reikalavimą pateikta informacija, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau - Bendrovė) informuoja, jog nurodytame žemės sklype esančios elektros linijos proskynoje (po 2 m į šonus nuo laidų) medžių pjovimo darbai buvo vykdomi 2023 m. birželio-rugpjūčio mėn. Visi nupjauti medžiai, vadovaujantis Elektros tinklų apsaugos taisyklių nuostatomis, buvo palikti elektros oro linijos proskynos pakraščiuose žemės sklypo savininkui. Nupjautų medžių realizacijos Bendrovė nevykdo. Aukščiau nurodytame sklype, elektros oro linijos proskynoje buvo nupjauta keliolika medžių. Paaiškina, kad atliekant proskynos valymo darbus, medžiais yra laikomi visi storesni kaip 11 cm skersmens 1,3 m aukštyje esantys medžiai. Proskynos valymo darbus (medžių ir krūmų pjovimo) vykdė Bendrovės rangovas UAB „Arbora“, darbų vadovas T. K.. Aukščiau nurodytame žemės sklype minima elektros oro linija 2023 m. gruodžio mėnesį buvo demontuota. Elektros energija vartotojams pradėta tiekti kitomis požeminėmis kabelinėmis linijomis, todėl 2024 m. jokie medžių pjovimo darbai nurodytame žemės sklype nebuvo vykdomi (t. I, b. l. 85-87);

-2025-03-19 AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ pateiktu R. J. sutikimu dėl jam paliekamų elektros stulpų (t. I, b. l. 88);

-2025-04-14 UAB „Arbora LT“ projektų vadovo T. K. atsakymu į reikalavimą elektroniniu paštu, kad pagal AB ESO rangos sutartį 40700/530871 vykdė 0,4kV L-100 iš Tj-120 trasos valymo darbus. Darbai atlikti 2023 m. rugpjūčio mėnesį. Užduotyje buvo nurodyta išvalyti visą trasą, pašalinant medžius ir krūmus, keliančius pavojų elektros oro linijai. Nurodytame sklype buvo išpjauta apie 12 medžių ir apie 30 genėta, šiuo metu sunku patikslinti, nes oro linijos dalis yra demontuota ir pagal turimą informaciją, sunku tiksliai pasakyti, kiek oro linijos atramų stovėjo minėtame sklype. Kadangi tai atlikta prieš porą metų, medžių rūšies patikslinti negali, tačiau visada pjaunami medžiai yra paliekami proskynos šone arba jei nėra kaip nuversti saugiai išilgai oro linijos, medžiai verčiami nuo laidų į miško pusę. Medžius palieka susitvarkyti sklypo savininkams, medžiai paliekami netvarkyti ir medienos ruošos darbai nėra atliekami, visa tai lieka sklypo savininkui. Jie yra atsakingi tik už pavojaus pašalinimą elektros linijoms, medienos tvarkymasis paliekamas sklypų savininkams. Kadangi tai yra žemos įtampos oro linija, proskynos zona yra siaura, tai medžius daugiau geni nei pjauna. Pjaunami medžiai tik tais atvejais, kai yra stipriai palinkę į elektros oro liniją arba sausi bei išpuvę, su iškilusiomis šaknimis arba kitaip pažeisti ir nesveiki medžiai (t. I, b. l. 89-93);

-2025-01-21 MB „Leptomas“ atliktu medienos tūrio ir kainos paskaičiavimu, kuriame nurodyta, kad pagal 2024-11-25 įvykio vietos apžiūros protokolo duomenis nustatyta, kad iškirsta baltalksnio medienos 18,24 m3, juodalksnio medienos 12,285 m3, beržo medienos 10,526 m3, viso 41,051 m3. Bendra iškirstos medienos kaina 1679,25 Eur (t. I, b. l. 102-106);

-2024-12-06 Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Aliaus Rasimavičiaus tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-44837-24 dėl medžių vagystės iš miško, buvo pravestas pokalbis su šalia įvykio vietos gyvenančiu R. J., gyvenančiu adresu (duomenys neskelbtini). R. J. paaiškino, kad iš šalia jo sodybos esančio miško pjovėsi medieną, galimai nuo vėjo išvartytus medžius, nes jam gaila, kad medžiai pūva miške ir jei jis miško nevalytų, miške būtų betvarkė. Pasiteiravus R. J., kam jis medieną pardavinėjo, šis neigė medieną pardavinėjęs, teigė, kad medieną naudoja savo reikmėms, galimai malkoms. Apžiūrėjus R. J. sodybą vizualiai, sodyboje ar aplink ją nesimatė jokių rastų ar priskaldytų malkų. R. J. taip pat buvo pradėjęs ardyti tiltą, kur buvo įsirengęs nuo savo sodybos į nekentėjusiosios mišką (t. II, b. l. 18-19).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas vagystės (BK 178 straipsnis) požymius, ne kartą konstatavo, kad vagystės kaip turto pagrobimo apibrėžimo įstatymas nepateikia, o teismų praktikoje turto pagrobimas apibrėžiamas nevisiškai vienodai. Antai vienu atveju pagrobimas įvardijamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010). Kitu atveju pagrobimas apibrėžiamas kaip tyčinis neteisėtas, neatlygintinis svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012). Vagystė, kaip nusikalstama veika nuosavybei, savo esme yra nukreipta į svetimo turto užvaldymą (aktyviais veiksmais), tai pagrindinis tokio pobūdžio nusikalstamų veikų tikslas, todėl būtent su tuo yra susiję ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-1073/2022). Taip pat pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas padaromas pasisavinimo tikslu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-326/2010, 2K-228/2013, 2K-517-303/2015). Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad pagrobimo sąvokos turinys yra platesnis nei vien tik fizinis svetimo turto užvaldymas, nes pagrobimu nukentėjusiajam atimama ne tik galimybė valdyti bei naudotis, bet ir disponavimo turtu galimybė, arba ji yra pasunkinama. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228/2013, 2K-118-746/2016, 2K-147-511/2016, 2K-61-489/2018). Taigi, vagystės dalykas – svetimas turtas. Svetimu paprastai laikomas turtas, kuris grobimo metu kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai jo valdomas. Pagrobdamas svetimą turtą, kaltininkas siekia įtvirtinti savo neteisėtą valdymą, paimdamas turtą iš nukentėjusiojo dispozicijos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228/2013, 2K-118-746/2016). Vis dėlto, nepaisant tam tikrų skirtumų apibrėžiant turto pagrobimo sąvoką, teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose nuosekliai pasisakoma dėl negalimumo remtis vien tik objektyviosiomis aplinkybėmis užvaldant svetimą turtą, bet pabrėžiamas būtinumas nustatyti ir subjektyviąsias aplinkybes, t. y. kaip asmuo suvokė savo veiksmus, kokius padarinius numatė ir kokio tikslo siekė. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokė, jog paima svetimą daiktą, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo arba kai kaltininkas suvokė, kad jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir to norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2013, 2K-63-648/2016, 2K-187-895/2017, 2K-61-489/2018) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. spalio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-212-511/2023).

Nenukirstas (stačias) miškas neatitinka vagystės dalyko požymio – jo atskirtumo nuo gamtinės aplinkos, o savavališkas svetimo ar nuosavo miško kirtimas nelaikytinas turto pagrobimu. Tokia veika, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, gali atitikti nusikalstamos veikos aplinkai (BK 270, 271, 273 straipsniai) arba administracinio nusižengimo požymius (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 272, 273 straipsniai). Tačiau tais atvejais, kai asmuo, svetimame miške neteisėtai iškirtęs medžius, kurių vertė rinkos kainomis viršija 3 MGL dydį, juos pasisavina, tokie veiksmai atitinka nusikalstamos veikos – vagystės – požymius ir kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio atitinkamą dalį. Pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte vagystės padarymo metu ir tai ir yra pagrindinis kriterijus, lemiantis pagrobtos medienos vertės nustatymo pagrįstumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254/2010).

Nagrinėjamu atveju įvertinus paties kaltinamojo R. J. parodymus duotus teisme, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės, liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu,  fotonuotraukas, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, kuri sutampa tarpusavyje, viena kitą papildo ir yra pripažintina įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje, darytina išvada, kad kaltinamasis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – nukentėjusiajai L. K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pagrobė 14 vnt. beržų, kas sudaro - 10,526 cm3 medienos 629,77 eurų vertės, 15 vnt. juodalksnių, kas sudaro - 12,285 cm3 medienos 525,28 eurų vertės ir 46 vnt. baltalksnių, kas sudaro - 18,24 cm3 medienos 524,20 eurų vertės, viso 41,051 cm3 medienos 1679,25 eurų vertės, iš kurių ne daugiau nei 12 vnt. medžių išpjovus elektros oro linijos proskynos valymo darbus atlikusiai bendrovei UAB „Arbora LT“ ir palikus išpjautus medžius miške, o likusius 63 vnt. medžių išpjovęs pats, išvežė medieną iš miško ir pardavė įvairiems asmenims, tokiu būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiajai L. K. priklausantį 1679,25 eurų vertės turtą.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo savo kaltę pripažino tik iš dalies, tačiau teisme pakeitė parodymus ir prisipažino visiškai, dėl ko buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Tačiau duodamas parodymus teisme, kaltinamasis visgi neigė pardavęs pavogtą medieną įvairiems asmenims, paaiškino, kad toks kiekis malkų reikalingas jo paties poreikiams – šildymui, dalį medienos perleido kitiems asmenims už paslaugas. Visgi įvertinęs liudytojų parodymų visumą, teismas laiko, kad ir ši aplinkybė byloje įrodyta, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ji neturi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui, teismas kaltinamojo parodymus vertina kaip visišką kaltės prisipažinimą ir jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Aptartų įrodymų visuma, teismo vertinimu, yra pakankama kaltinamojo atliktiems objektyviems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. R. J. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į R. J. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, nukentėjusiajai sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę: praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybės, įvertinęs bausmių skyrimui pirmiau nurodytas ir reikšmės turinčias aplinkybes, daro pagrįstą išvadą, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti paskyrus prokuroro siūlomą laisvės apribojimo bausmę taikant intensyvią priežiūrą, paskiriant įpareigojimus. 

Vadovaujantis LR 641 straipsniu, paskirtoji bausmė mažintina 1/3 dalimi.

Laisvės apribojimas yra viena iš BK numatytų bausmių kurios esmė yra per tam tikrą laikotarpį asmeniui taikomų apribojimų ir draudimų sistema (BK 48 straipsnis). Asmeniui taikomi apribojimai ir draudimai sudaro šios bausmės nubaudimo elementus. Kadangi draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, teismas, vadovaudamasis bausmės esme, privalo kaltininkui paskirti vieną ar kelis įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų kaltinamasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę. BK 48 straipsnio 6 dalyje be kita ko numatyta, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalimi, skiriant laisvės apribojimo bausmę, teismas skiria intensyvią priežiūrą - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, darytina išvada, kad kaltinamajam skirtina intensyvi priežiūra - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant kaltinamąjį visą bausmės laikotarpį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti; nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose.  Taip pat kaltinamajam skirtini BK 48 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose numatyti įpareigojimai – per bausmės laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą bei per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį įpareigoti išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Manytina, kad tokie įpareigojimai ne tik skatins kaltinamąjį dėti visas pastangas švelninti nusikalstamos veikos padarinius, bet ir padės jį įtikinti, jog nusikalstamas elgesys yra nepriimtinas, ir privers savo tikslų siekti teisėtais būdais bei priemonėmis.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Remiantis BPK 110 straipsnio 1 dalies nuostatomis, civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą.

Nukentėjusioji L. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1679,25 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 2000 eurų neturtinės žalos (1 t., b. l. 97-110). Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, t. y. dėl medžių iškirtimo ji patyrė turtinę žalą, kuri pagal MB „Leptonas“ paskaičiavimą yra 1679,25 eur.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė savo civilinį ieškinį palaikė, kaltinamasis su ieškiniu sutiko.

Teismas įvertinęs nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės argumentus bei  byloje esantį paskaičiavimą, daro išvadą, kad civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl šioje dalyje tenkintinas, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. K. iš kaltinamojo R. J. priteisiant 1679,25 eurų turtinės žalo atlyginimo.

Nukentėjusioji civiliniu ieškiniu prašė priteisti 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir nurodė, kad nusikalstama veika buvo suniokotas jos proseneliams priklausęs žemės sklypas, miškas, kuris buvo jai vertingas. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad buvo pažeista jos konstitucinė teisė į nuosavybę, ji prarado pasitikėjimą žmonėmis, ji patiria nepatogumų važinėdama po teismus, o kas kartą apsilankiusi įvykio vietoje ir vėl susiduria su išgyvenimais. Nusikaltimu padarytą neturtinę žalą vertina 2000 eur ir prašo ją priteisti iš kaltinamojo (patikslino teismo posėdžio metu), taip pat vadovaujantis LR CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos ieškinio sumos (3679,25 eur), jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško nuosprendžio įvykdymo.

Kaip minėta, kaltinamasis su ieškiniu sutiko, paliko jį spręsti teismo nuožiūra.

Teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, būtina atkreipti dėmesį, kad medžių atsodinimo procesas yra ilgas, trunkantis ne vienerius metus, taip pat vertintina visų neturtinei žalai pagrįsti byloje nustatytų aplinkybių visuma, įskaitant kaltinamojo turtinę padėtį. Visgi, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-294-303/2018).

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nusikalstamos veikos padariniai nėra nepataisomi, žemės sklypas yra toliau tinkamas naudoti. Vis tik tai nepaneigia nukentėjusiosios nurodomo ypatingo, sentimentais pagrįsto ryšio su šiuo mišku, dėl ko jį iškirtus nukentėjusioji patyrė gilius ir ilgalaikius emocinius išgyvenimus. Taigi atsižvelgęs į nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiosios bei kaltinamojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei kitas neturtinei žalai nustatyti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju 1 500 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra pakankama satisfakcija nukentėjusiajai už jos patirtus neigiamus išgyvenimus, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl proceso išlaidų ir kitų klausimų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas proceso dalyvio prašomą atstovavimo išlaidų sumą gali sumažinti, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-374/2012,
2K-687/2012, 2K-102-222/2016).

Nukentėjusioji prašė priteisti iš kaltinamojo 520 eur  patirtas išlaidas už advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovas, paslaugas. Byloje pateikti dokumentai, pagrindžiantys nukentėjusiosios patirtas išlaidas, kurias sudaro ieškinio parengimas bei atstovavimas teisme (b.l. 156-159).  Nagrinėjamu atveju, įvertinus bylos sudėtingumą, bylos apimtį, teismo posėdžių skaičių, konstatuotina, kad nukentėjusiosios L. K. išlaidos atstovo advokato paslaugoms apmokėti nėra akivaizdžiai per didelės, neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Įvertinus tai, kas paminėta, iš kaltinamojo R. J. priteistinos nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. K. patirtos 520 eurų išlaidos advokato paslaugoms apmokėti.

Civilinio ieškinio užtikrinimui 2025 m. balandžio 17 d. prokuroro nutarimu buvo skirtas dalinis laikinas nuosavybės teisės apribojimas  R. j. turtui: daržinei, gyvenamajam namui, sandėliui, tvartui, pirčiai, kiemo statiniams ir 1/3 daliai žemės sklypo, esantiems (duomenys neskelbtini), iš viso turtui už 2746 eur, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, nustatant terminą iki 2025 m. spalio 17 d (t.2, b.l. 57-69). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

R. J. (R. J.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti; nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose; per bausmės laikotarpį neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus žmonėmis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis LR BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir skirti galutinę bausmę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose; per bausmės laikotarpį neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus žmonėmis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. K. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo R. J. (R. J.) 1679,25 eur (Vieną tūkstantį šešis šimtus septyniasdešimt devynis eurus ir 25 ct) nusikalstama veika padarytos turtinės ir 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo R. J. (R. J.) nukentėjusiajai L. K. 520 (Penkis šimtus dvidešimt eurų) išlaidų, patirtų atstovo advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.

Pratęsti dalinį laikinąjį nuosavybės teisės apribojimą, paskirtą 2024 m. balandžio 17 d. prokuroro nutarimu, R. J. (R. J.), a/k (duomenys neskelbtini) turtui: pastatui – daržinei, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); pastatui - gyvenamajam namui, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); pastatui – sandėliui, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); pastatui – tvartui, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); pastatui – pirčiai, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); kitiems inžineriniams statiniams - kiemo statiniams, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); 1/3 daliai žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę naudotis, iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja         Jolanta Bagdonienė