Administracinė byla Nr. A-2064-525/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00558-2015-1

                                          Procesinio sprendimo kategorija: 4.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Šilutės skyriaus, dėl įsakymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja R. B. (toliau – ir pareiškėja) pateikė teismui skundą, prašydama panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) atstovo Šilutės skyriaus (toliau – ir Šilutės skyrius) 2014 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. 17VĮ-(14.17.2)-800 „Dėl asmeninio ūkio žemės teisės nutraukimo Šilutės rajone“ 1 priedo 6 poziciją, kuria nutraukta asmeninio ūkio žemės naudotojams, jiems mirus arba jiems prašant, naudojimo teisė ir paimtas į laisvą valstybinės žemės fondą M. M. skirtas 0,5 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti Šilutės skyrių išduoti pažymą, patvirtinančią, kad M. M. mirties dieną ji turėjo teisę į Šilutės raj. Saugų ap. 1 šaukimo tarybos 1994 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. 99 skirtą 0,5 ha asmeninio ūkio žemę. Teismo posėdžio metu pareiškėja taip pat pareiškė reikalavimą panaikinti Šilutės skyriaus 2015 m. kovo 13 d. raštą Nr. 17SD-1909-(14.17.32), kuriuo atsisakyta išduoti pažymą apie M. M. suteiktą asmeninio ūkio žemę.

Pareiškėja paaiškino, jog Šilutės raj. Saugų ap. tarybos 1994 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. 99 jos motinai M. M., mirusiai 2013 m. gegužės 2 d., buvo suteiktas 0,5 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), tačiau ginčijamo Šilutės skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 8 d. įsakymo 1 priedo 6 pozicija nutraukta asmeninio ūkio žemės naudojimo teisė ir sklypas paimtas į laisvą valstybinės žemės fondą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 (toliau – ir Nutarimas Nr. 385) 2.7 punktu. Šilutės skyriaus 2015 m. sausio 7 d. rašte Nr. 17SD-(14.17.32)-198 nurodyta, jog Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad M. M. 2012 m. sausio 12 d. gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), t. y. toli nuo suteiktos žemės buvimo vietos, jos įpėdiniai dėl pažymos apie mirusiajai skirtą asmeninio ūkio žemę nesikreipė, todėl padaryta išvada, kad po M. M. mirties niekas nesinaudojo jai skirta asmeninio ūkio žeme. Pareiškėjos teigimu, nurodytos aplinkybės neatitiko tikrovės. Jos motina sunkiai sirgo, jai nustatyti dideli slaugos poreikiai, todėl pareiškėja buvo paskirta motinos rūpintoja. Dėl šių priežasčių motinos gyvenamoji vieta deklaruota Klaipėdoje, tačiau pareiškėja su vyru nuolat važiuodavo į (duomenys neskelbtini) ir dirbo žemę. Paskutiniaisiais metais, po motinos mirties, pareiškėja dirbti žemės nebeturėjo galimybės, tačiau žemė jai buvo reikalinga. Pareiškėja nurodė, jog į Šilutės skyrių kreipėsi dėl pažymos, patvirtinančios, kad M. M. buvo suteikta 0,5 ha asmeninio ūkio žemė (duomenys neskelbtini), pagal kurią notaras galėtų išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau ginčijamu Šilutės skyriaus 2015 m. kovo 13 d. raštu atsisakyta išduoti pažymą apie suteiktą asmeninio ūkio žemę.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Šilutės skyriaus, prašė skundą atmesti.

Atsakovas nurodė, jog, pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 15 straipsnio 1 ir 12 dalis, faktinis žemės naudojimas buvo vienas iš esminių kriterijų sprendžiant klausimą dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo arba nuomos. Atsakovas teigė, jog M. M. išsikėlus gyventi į Klaipėdą ir nustojus naudotis ginčo žemės sklypu, neliko prielaidos parduoti ar išnuomoti jai arba jos įpėdiniams skirtą asmeninio ūkio žemę. Šilutės raj. Saugų ap. tarybos 1994 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. 99 asmeninio ūkio poreikiams M. M. buvo skirta 0,5 ha žemės (duomenys neskelbtini). M. M. 2012 m. sausio 12 d. deklaravo gyvenamąją vietą Klaipėdos mieste, 2013 m. gegužės 2 d. mirė. Šių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į tai, kad M. M. įpėdiniai nesikreipė į Šilutės skyrių dėl pažymos notarui apie asmeninio ūkio žemės naudojimą išdavimo, buvo priimtas ginčijamas 2014 m. gegužės 8 d. įsakymas, kurio 1 priedo 6 pozicija mirusiajai M. M. nutraukta teisė naudotis asmeninio ūkio poreikiams skirta 0,5 ha ploto valstybine žeme. Po to, kai pareiškėja kreipėsi į Šilutės skyrių, 2015 m. kovo 6 d. atlikta valstybinės žemės naudojimo kontrolė, kurios metu patikrintas faktinis M. M. suteiktos asmeninio ūkio žemės naudojimas. Patikrinimo metu dalyvavo ir pareiškėja, kuri tik apytiksliai nurodė žemės buvimo vietą ir patvirtino, kad žemė jau keletą metų nebuvo naudota. Patikrinimo metu nustačius, jog ginčo žemės sklypas buvo apaugęs daugiamete žole, krūmais ir net medžiais, nebekilo abejonių dėl ginčijamo įsakymo teisėtumo.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 19 d. sprendimu pareiškėjos R. B. skundą tenkino iš dalies, panaikino Šilutės skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. 17VĮ-(14.17.2)-800 1 priedo 6 poziciją, kuria asmeninio ūkio žemės naudojimo teisė M. M. nutraukta ir ginčo 0,5 ha žemės sklypas paimtas į laisvą valstybinės žemės fondą, Šilutės skyriaus 2015 m. kovo 13 d. raštą Nr. 17SD-1909-(14.17.32), kuriuo atsisakyta išduoti pažymą apie M. M. suteiktą asmeninio ūkio žemę, ir įpareigojo Šilutės skyrių iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2015 m. vasario 13 d. prašymą Nr. 68 dėl minėtos pažymos išdavimo.

Teismas išdėstė aktualų teisinį reguliavimą ir nustatė, jog Šilutės raj. Saugų ap. 1 tarybos 1994 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. 99 2 punktu kaimo gyventojams patvirtinti nuomojimui skirti žemės plotai, iš jų – (duomenys neskelbtini) 21 punktu – M. M. 0,5 ha žemės sklypas. M. M. mirė 2013 m. gegužės 2 d. Šilutės skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. 17VĮ-(14.17.2)-800 1 priedo 6 pozicija nutraukta M. M. naudojimo teisė ir į laisvą valstybinės žemės fondą paimtas jai skirtas 0,5 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), o Šilutės skyriaus 2015 m. kovo 13 d. raštu Nr. 17SD-1909-(14.17.32) M. M. turto paveldėtojai (pareiškėjai) atsisakyta išduoti pažymą apie mirusiajai suteiktą ir iki mirties naudotą asmeninio ūkio žemę.

Teismas pažymėjo, kad, pareiškėjai ginčijant dalį Šilutės skyriaus 2014 m. gegužės 8 d. įsakymo, kuris laikytinas individualiu administraciniu aktu, šis įsakymas turėjo atitikti tokiam aktui nustatytus reikalavimus. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nebuvo ginčo, jog žemės sklypas M. M. suteiktas teisėtai. Iš atsakovo paaiškinimų teismo posėdžio metu ir ginčijamo Šilutės skyriaus 2015 m. kovo 13 d. rašto matyti, jog žemės naudojimo teisė nutraukta padarius prielaidą, kad ši žemė nenaudojama, nes M. M. 2012 m. sausio 12 d. deklaravo gyvenamąją vietą Klaipėdoje, o po jos mirties 2013 m. gegužės 2 d. į Šilutės skyrių paveldėtojai nesikreipė. Atsakovas pripažino, jog žemės naudojimo teisė nutraukta neatlikus faktinio žemės naudojimo patikrinimo ginčijamo įsakymo priėmimo metu, nors tokia institucijos pareiga įtvirtinta Nutarimo Nr. 385 (2014 m. balandžio 24 d. redakcija) 2.7 punkte, kuriame nustatytas ir patikrinimo terminas – kasmet iki gegužės 31 d. Šilutės skyrius žemės naudojimo patikrinimą atliko 2015 m. kovo 5 d. ir 2015 m. kovo 6 d. surašė aktą Nr. 17ŽN-15-(14.17.73), kuriuo konstatavo, jog žemės sklypas nenaudotas pagal paskirtį, apleistas. Teismas konstatavo, kad žemės naudojimo patikrinimo aktas įrodė, jog žemė nebuvo naudota patikrinimo metu, t. y. 2015 m. kovo 5 d., tačiau objektyvių duomenų apie tai, kaip sklypą iki mirties naudojo ar nenaudojo M. M., nebuvo.

Teismas pastebėjo, kad atsakovas sklypo nenaudojimą siejo su aplinkybe, jog M. M. 2012 m. sausio 12 d. gyvenamąją vietą deklaravo Klaipėdos mieste, tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė savaime neįrodė žemės nenaudojimo fakto. Iš bylos duomenų matyti, jog M. M. nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis ir jos rūpintoja paskirta pareiškėja, todėl pagrįstais laikytini pareiškėjos argumentai, jog būtent dėl šios aplinkybės ji pasiėmė motiną gyventi į Klaipėdą ir deklaravo jos gyvenamąją vietą savo būste. Iš liudytojų A. M., H. E. P., I. B., A. B. ir J. B. parodymų matyti, kad M. M. iki ligos pati dirbo žemę, sodino bulves, o kai susirgo, jai padėjo šeimos nariai ir kaimynas, kiekvienais metais šienavę sklypą iki tol, kol kilo ginčas dėl teisės naudotis šiuo sklypu. Liudytojų parodymus paneigiančių įrodymų atsakovas nepateikė. Pažymėtina ir tai, jog žemė galėjo būti naudota ganykloms arba pievoms, nebūtinai dirbama, ir tai atitiko žemės naudojimo pagal paskirtį sąvoką. Teismas akcentavo, kad nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą pripažinti M. M. suteiktos asmeninio ūkio žemės naudotoja iki mirties, tuo tarpu jos naudojimo teisė nutraukta praėjus 1 metams po jos mirties. Atsakovas sutiko, kad, jeigu pareiškėja dėl pažymos apie M. M. naudotą žemę būtų kreipusis iš karto po jos mirties, tokia pažyma būtų buvusi išduota. Taigi atsakovas pripažino, kad M. M. iki mirties turėjo ir valdė Šilutės raj. Saugų ap. 1 šaukimo Tarybos 1994 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. 99 jai skirtą 0,5 ha asmeninio ūkio žemę (duomenys neskelbtini), todėl atsakovas negalėjo šios teisės paneigti remdamasi aktais, priimtais praėjus 1 metams po jos mirties.

Teismas pažymėjo, jog M. M. mirė 2013 m. gegužės 2 d., jos turtą pagal testamentą paveldėjo dukra (pareiškėja). Ginčijamo Šilutės skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 8 d. įsakymo priėmimo metu pareiškėja jau buvo priėmusi motinos M. M. palikimą, įskaitant ir teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti mirusiosios naudotą asmeninio ūkio žemę pagal Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 10 dalį. Atsakovas, praėjus vieneriems metams po M. M. mirties ginčijamu įsakymu nutraukęs jos žemės naudojimo teisę ir nesiaiškinęs, ar buvo mirusio žemės naudotojo paveldėtojų, pažeidė pareiškėjos teises. Nagrinėjamu atveju nesiaiškinta ir svarbi aplinkybė, ar M. M. buvo išreiškusi valią nuomoti arba pirkti jai suteiktą žemę. Šilutės skyriaus 2015 m. kovo 13 d. rašte Nr. 17SD-1909-(14.17.32) nurodyta, jog nebuvo duomenų apie tai, kad M. M. sumokėjo įmokas už asmeninio ūkio poreikiams suteiktą žemę, tačiau atsakovas nesiaiškino, ar mirusioji buvo pradėjusi savo teisių įsigyti nuosavybėn arba išsinuomoti žemės sklypą procedūrą, kuri nesietina vien tik su įmokų sumokėjimu.

Teismas nusprendė, kad žemės naudojimo teisės nutraukimas ir žemės sklypo paėmimas į laisvos valstybinės žemės fondą, remiantis prielaidomis ir neišsiaiškinus faktinio žemės naudojimo klausimo esant M. M. gyvai, bei neišsiaiškinus, ar žemės naudotojas buvo pradėjęs žemės įsigijimo nuosavybėn arba nuomos procedūras ir mirusiojo žemės naudotojo paveldėtojų, taip pat atsisakymas išduoti pažymą, kad M. M. iki mirties turėjo ir valdė Šilutės raj. Saugų ap. 1 šaukimo Tarybos 1994 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. 99 skirtą 0,5 ha asmeninio ūkio žemę (duomenys neskelbtini), negalėjo būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais, atitinkančiais VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Pažymėtina, jog teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas (įsakymas) dėl asmeninio ūkio žemės naudojimo teisės nutraukimo gali būti skundžiamas NŽT vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 str. 2 ir 3 d.). Tai reiškė, jog apie teritorinio skyriaus vedėjo priimtą sprendimą (įsakymą) teritorinis skyrius raštu privalėjo informuoti asmenį, kurio asmeninio ūkio žemės naudojimo teisė buvo nutraukta, nurodyti sprendimo apskundimo tvarką. Tai nebuvo padaryta, tuo apribojant pareiškėjos galimybę laiku pasinaudoti savo teisių gynyba. Nurodyti viešojo administravimo subjekto padaryti pažeidimai, teismo vertinimu, buvo esminiai, todėl ginčijami administraciniai aktai negalėjo būti pripažinti pagrįstais bei teisėtais ir buvo naikintini.

Dėl pareiškėjos prašymo įpareigoti Šilutės skyrių išduoti pažymą, patvirtinančią, kad M. M. mirties dieną ji turėjo teisę į Šilutės raj. Saugų ap. 1 šaukimo tarybos 1994 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. 99 skirtą 0,5 ha asmeninio ūkio žemę, teisėjų kolegija pažymėjo, jog materialinės teisės normas taiko ne teismas, o viešojo administravimo subjektas, kuris sprendžia klausimą dėl administracinio sprendimo priėmimo, o administracinis teismas revizuoja, ar šis subjektas teisingai taikė materialinės teisės normas. Teismas įpareigojo Šilutės skyrių iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2015 m. vasario 13 prašymą Nr. 68 dėl pažymos apie M. M. suteiktą ir jos naudotą 0,5 ha asmeninio ūkio žemę (duomenys neskelbtini), objektyviai įvertinant tas aplinkybes, kurios nustatytos administracinės bylos nagrinėjimo teisme metu. Teismas atsakovui nurodė naujo nagrinėjimo metu išsiaiškinti svarbią aplinkybę, ar M. M. buvo išreiškusi valią nuomoti arba pirkti jai suteiktą žemę, ir kokie įrodymai tai patvirtino.

III.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą ir bylą nutraukti.

Atsakovas teigia, kad Šilutės skyriaus darbuotojas, rengiantis asmeninio ūkio žemės naudotojų, kuriems nutraukiama naudojimo teisė Šilutės rajone, sąrašą, analizuoja kiekvieno sąraše esančio asmens asmeninio ūkio skyrimo teisėtumą, vėliau atliekama patikra Gyventojų registre. Nagrinėjamu atveju, atlikus patikrinimą Gyventojų registre, nustatyta, kad M. M. 2012 m. sausio 12 d. deklaravo gyvenamąją vietą Klaipėdoje, o 2013 m. gegužės 2 d. mirė. Nustatyta ir tai, kad į Šilutės skyrių per visą laikotarpį nuo M. M. mirties nesikreipė jos įpėdiniai, todėl įpėdinių ratas nebuvo žinomas (NŽT neturi galimybės Gyventojų registre matyti mirusiojo šeimos sudėties). Pareiškėja, 2013 m. rugpjūčio 9 d. paveldėjusi mirusiosios turtą, teisės į asmeninio ūkio žemę gautu paveldėjimo liudijimu nepaveldėjo ir į Šilutės skyrių dėl pažymos apie M. M. suteiktą ir iki mirties naudotą 0,5 ha asmeninio ūkio žemę nesikreipė. Pareiškėja nurodė visuomet žinojusi apie jos motinai skirtą asmeninio ūkio žemę, padėjusi ją dirbti ir prižiūrėti, bet nepaaiškino, kodėl nesiėmė veiksmų dėl šios žemės paveldėjimo. Dėl teismo išvados, kad Šilutės skyrius neįvykdė pareigos informuoti asmenis apie jų atžvilgiu priimtą sprendimą, atsakovas paaiškino, jog Šilutės skyrius nežinojo ir negalėjo žinoti, kas buvo M. M. teisių perėmėjai, todėl negalėjo jų informuoti apie ginčijamą įsakymą.

Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad M. M. 2012 m. sausio 12 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą Klaipėdoje, todėl ginčas kilo dėl faktinio žemės naudojimo po 2012 m. Pareiškėja patvirtino, kad, motinai susirgus ir po jos mirties, ji šios žemės nenaudojo, todėl 2015 m. kovo 5 d. žemės naudojimo patikrinimo metu negalėjo parodyti tikslios žemės buvimo vietos. Atsakovo vertinimu, dėl šių aplinkybių laikytina, kad Šilutės skyrius 2015 m. kovo 13 d. raštu pagrįstai atsisakė pareiškėjai išduoti pažymą, patvirtinančią, kad M. M. iki mirties turėjo ir valdė ginčo asmeninio ūkio žemę. Be to, atsakovo teigimu, teismo sprendimo vykdymas prieštarautų Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 daliai, kadangi šiuo atveju nebuvo faktinio žemės naudojimo.

Pareiškėja R. B. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

Pareiškėja nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad M. M. ir vėliau pareiškėja nesinaudojo ginčo žeme. Pareiškėja paaiškina, kad jai paveldėjus ir pradėjus valdyti motinos turtą, buvo pradėti tvarkyti dokumentai dėl kiemo žemės privatizavimo, kurio metu pastebėta, jog dokumentuose neįrašytas M. M. turėtas ir naudotas 0,5 ha žemės sklypas. Ginčijamu Šilutės skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 8 d. įsakymu pareiškėjos motinai priklausiusi asmeninio ūkio žemė buvo paimta. Kreipusis į Šilutės skyriaus vedėją sužinota, kad ginčo žemė perduota nuomos teise naudotis buvusiam Šilutės rajono merui Š. L.. Š. L. šį žemės sklypą nuomojosi jau dvejus metus, bet jo neprižiūrėjo, todėl sklypas tapo apleistas, apžėlęs, žemės sklypo ribų nesimatė. Pareiškėja, sklype nebuvusi daugiau nei 3 metus, ribų parodymo vietoje fiksavimo metu neturėjo galimybių jas parodyti Šilutės skyriaus specialistams. Pareiškėjai nenurodžius sklypo ribų, Šilutės skyrius nepagrįstai ir skubotai konstatavo, jog ji nežino žemės sklypo ribų, ir neišdavė pažymos, patvirtinančios, jog M. M. šia žeme naudojosi.

Pareiškėja paaiškino, kad jos motina M. M. sunkiai susirgo, ją buvo būtina slaugyti, todėl, tapusi motinos slaugytoja, ji jos gyvenamąją vietą deklaravo savo adresu. Nepaisant to, ginčo sklypas buvo prižiūrimas, pareiškėja pati čia atveždavo motiną, kartu su vyru dirbo žemę. Pareiškėja teigia, kad po motinos mirties kilo sunkumų, todėl ji nebeturėjo galimybių naudotis žemės sklypu, tačiau tai nereiškė, jog jai ši žemė nebebuvo reikalinga ir ją buvo galima paimti. Pareiškėja planuoja grįžti gyventi į (duomenys neskelbtini), todėl ginčo žemės sklypas jai būtinas. Pareiškėja teigia, kad asmeninio ūkio žemė jai galėtų būti grąžinta, jei nebūtų išnuomota Š. L.. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats atsakovas konstatavo, jog ginčo žemės sklypas nenaudojamas, todėl nenaudojamą žemę galima perduoti turtinės teisės paveldėtojai (pareiškėjai).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Šilutės skyriaus įsakymo nutraukti asmeninio ūkio žemės naudojimo teisę M. M. ir sprendimo atsisakyti išduoti pažymą apie M. M. turėtą teisę naudoti asmeninio ūkio žemę jos turto paveldėtojai (pareiškėjai).

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, pripažino, kad Šilutės skyriaus sprendimai nutraukti asmeninio ūkio žemės naudojimo teisę M. M. ir atsisakyti išduoti pažymą apie jai suteiktą asmeninio ūkio žemę pareiškėjai buvo priimti pažeidžiant VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, bei įpareigojo Šilutės skyrių iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl minėtos pažymos suteikimo, bet nesprendė dėl to, ar pareiškėja turėjo teisę į M. M. naudotą asmeninio ūkio žemės sklypą.

Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, kad ginčijami Šilutės skyriaus sprendimai buvo pagrįsti ir teisėti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad asmeninio ūkio žemės suteikimo bei naudojimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja Žemės reformos įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 ir 12 dalyse nustatyta, kad asmeninio ūkio žeme laikytina žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui (1 d.); asmeninio ūkio žemė neparduodama ir vietoj jos kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami naudotis fiziniams asmenims, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat fiziniams asmenims, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka (12 d.). Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad asmeninio ūkio žemės statusas yra siejamas su dviejų sąlygų buvimu: 1) ji turi būti suteikta asmeniui pagal teisės aktų reikalavimus; 2) ji turi būti naudojama fizinių asmenų, kuriems buvo suteikta. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, asmuo praranda teisę šią žemę įsigyti nuosavybėn bei naudoti kitais teisėtais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2886/2012, 2014 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-216/2014).

Teisėjų kolegija pastebi, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad asmeninio ūkio žemė pareiškėjos motinai M. M. 1994 m. buvo suteikta teisėtai (remiantis Šilutės raj. Saugų ap. Tarybos 1994 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. 99, b. l. 10-11) ir kad M. M. teisių paveldėtoja yra pareiškėja (remiantis 2013 m. rugpjūčio 9 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu, b. l. 21-24), todėl nagrinėjamu atveju aktualus tik minėtos antrosios sąlygos taikymo klausimas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad sąvoka „naudojama“ turi būti aiškinama kaip reiškianti tik faktinį žemės naudojimą, t. y., kai pats naudotojas tiesiogiai pritaiko naudingąsias žemės savybes, bei kad į šios sąvokos apimtį nepatenka naudos gavimas kitais būdais, pavyzdžiui, nuomojant (žr., pvz., 2006 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P403-101; 2011 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-171/2011). Nagrinėjamu atveju pareiškėja teigė, kad M. M. iki mirties (2013 m. gegužės 2 d.) naudojosi ginčo žemės sklypu. Šį pareiškėjos teiginį posėdžio pirmosios instancijos teisme metu patvirtino liudytojai A. M., H. E. P., I. B., A. B. ir J. B.. Atsakovas pripažino, kad naudojimo teisė Šilutės skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 17VĮ-(14.17.2)-800 (b. l. 6-7) M. M. buvo nutraukta padarius prielaidą, kad ji šios žemės nenaudojo (Šilutės skyriaus 2013 m. kovo 13 d. raštas Nr. 17SD-1909-(14.17.32), b. l. 26-27), faktinio žemės naudojimo patikrinimas priimant minėtą įsakymą nebuvo atliktas. Taigi bylos duomenys nepaneigė aplinkybės, kad M. M. iki mirties naudojo jai suteiktą asmeninio ūkio žemę, todėl spręstina, jog Šilutės skyrius neturėjo teisėto pagrindo atsisakyti pareiškėjai išduoti pažymą apie M. M. suteiktą ir jos iki mirties naudotą 0,5 ha asmeninio ūkio žemę nepriklausomai nuo to, kada ji kreipėsi dėl šios pažymos išdavimo.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad iš bylos duomenų akivaizdu, jog po M. M. mirties pareiškėja ginčo žeme nesinaudojo. Tai nurodė pati pareiškėja, pažymėjusi, kad po motinos mirties neturėjo galimybių dirbti ginčo žemę, šiame žemės sklype nebuvo daugiau nei tris metus, žemės sklypas nebuvo dirbamas ir nuomininko Š. L., kuris šį sklypą nuomojosi jau dvejus metus, sklypas buvo apleistas, apaugęs krūmais. Tai, kad ginčo žemės sklypas nebuvo prižiūrėtas, patvirtina Šilutės skyriaus 2015 m. kovo 5 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 17ŽN-15-(14.17.73) (b. l. 28-30), kuriame užfiksuoti faktinio žemės naudojimo patikrinimo, kuriame dalyvavo ir pareiškėja, duomenys, bei šio patikrinimo metu padarytos nuotraukos (b. l. 31). Iš to darytina išvada, kad M. M. suteikta teisė naudotis asmeninio ūkio žeme buvo nutraukta, kai ja nebuvo naudotasi jau vienerius metus, t. y. nuo jos mirties (2013 m. gegužės 2 d.) iki ginčijamo įsakymo priėmimo (2014 m. gegužės 8 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Nutarimo Nr. 385 (2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 915 redakcija) 2.7 punkte numatyta žemėtvarkos skyriaus pareiga kasmet iki gegužės 31 d. nustatyti, kuriems fiziniams asmenims asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat kurie fiziniai asmenys patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams (žemės netvarko taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, arba jos patys nenaudoja). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Šilutės skyrius, priimdamas 2014 m. gegužės 8 d. įsakymą, nesiėmė pakankamų priemonių šio akto pagrįstumui užtikrinti, t. y. faktiškai nepatikrino, ar asmeninio ūkio poreikiams skirta žemė buvo naudojama asmens, kuriam ji suteikta, tačiau akcentuotina, kad šio įsakymo teisingumas iš esmės nebuvo paneigtas. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nepaisant to, jog Šilutės skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. 17VĮ-(14.17.2)-800 1 priedo 6 pozicijos priėmimas nevisiškai atitiko VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintą motyvuotumo reikalavimą individualiems administraciniams aktams, ši ginčijamo įsakymo dalis iš esmės yra pagrįsta ir nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo ją panaikinti.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 2013 m. rugpjūčio 9 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijime (b. l. 21-24) aiškiai ir nedviprasmiškai išvardytas pareiškėjos paveldėtas turtas: butas ir dalis tvarto. Šiame liudijime ginčo žemės sklypas ar kitas žemės sklypas nėra paminėtas, todėl pareiškėja negalėjo pagrįstai manyti, kad šio liudijimo pagrindu jai perėjo teisė ir į jos motinos M. M. naudotą asmeninio ūkio žemę. Tačiau pareiškėja į Šilutės skyrių kreipėsi tik 2015 m. (Šilutės skyriaus 2015 m. sausio 7 d. raštas Nr. 17SD-(14.17.32)-198 dėl informacijos apie M. M. suteiktą asmeninio ūkio žemę pateikimo, b. l. 8-9). Pareiškėja nurodė pastebėjusi, kad jai neperėjo teisė į motinos naudotą asmeninio ūkio žemę, tik baigiant ruošti kiemo žemės privatizavimo dokumentus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja, būdama atidi ir rūpestinga, turėjo žinoti, į kokius konkrečius žemės sklypus ji siekė realizuoti savo teises, todėl, pradėdama žemės privatizavimo procedūrą, galėjo ir turėjo suvokti, jog ji nesiėmė jokių veiksmų dėl ginčo žemės sklypo. Be to, pareiškėja tvirtino, kad M. M. asmeninio ūkio žemė jai buvo reikalinga ir būtina, tačiau, vadovaujantis bylos duomenimis ir pačios pareiškėjos teiginiais, ji šia žeme nesinaudojo ir joje nebuvo daugiau nei dvejus metus. Iš šių aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėja nebuvo pakankamai aktyvi ir laiku nesiėmė reikiamų veiksmų savo teisei į ginčo žemę išlaikyti.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai nusprendė panaikinti Šilutės skyriaus 2015 m. kovo 13 d. raštą Nr. 17SD-1909-(14.17.32) ir įpareigoti Šilutės skyrių iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2015 m. vasario 13 d. prašymą Nr. 68 dėl pažymos apie M. M. naudotą asmeninio ūkio žemę išdavimo, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad procedūriniai trūkumai, nustatyti priimant Šilutės skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. 17VĮ-(14.17.2)-800 1 priedo 6 poziciją, buvo pakankami šiai ginčijamo įsakymo daliai panaikinti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, o atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą pakeisti ir panaikinti jo dalį, kuria buvo panaikinta Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. 17VĮ-(14.17.2)-800 „Dėl asmeninio ūkio žemės teisės nutraukimo Šilutės rajone“ 1 priedo 6 pozicija, bei šioje dalyje pareiškėjos R. B. skundą atmesti.

Kitą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                            Laimutis Alechnavičius

                                                                                                            Ramūnas Gadliauskas

                                                                                                            Dalia Višinskienė