Civilinė byla Nr. e2-1050-909/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21407-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2;

 (S)

2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 3.2.3.1; 3.2.6.1.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

       S P R E N D I M A S

       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 22 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė,

sekretoriaujant Katažynai Grinevič,

vertėjaujant Olgai Macijauskienei,

dalyvaujant ieškovui I. P. ir jo atstovui advokatui Z. B., 

atsakovei T. J. ir jos atstovei advokatei Jolitai Urbaitytei,

liudytojai B. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. P. ieškinį atsakovei T. J. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas teismui pateiktu patikslintu ieškiniu (toliau - ieškinys) prašė priteisti iš atsakovės 142,39 Eur turtinės žalos, 1 500 Eur neturtinės žalos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad 2019 m. gegužės 8 d. I. P., eidamas iš garažo, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), išėjęs į Gariūnų akligatvį prie posūkio pastebėjo palaidą, be antsnukio, šunį. Ieškovas atpažino šuns šeimininkę T. J., kuri buvo apie 10 metrų atstumu nuo šuns. Nurodo, jog šuo ieškovą pastebėjo ir pradėjo bėgti į jo pusę, tačiau atsakovė į tai tinkamai nereagavo. Pribėgęs šuo iš karto puolė letenomis į krūtinę, ieškovas pradėjo suktis, šuo įkando į koją. Ieškovui pasisukus nugara, šuo letenomis nuplėšė lietpaltį, toliau ieškovas gynėsi sportiniu krepšiu. Šuo sugriebė sportinį krepšį, jis nukrito ant žemės, dėl to besiginant dešine ranka šuo į ją įkando. Atsakovė, pamačiusi situaciją, bėgo link šuns rėkdama „stovėk“, o pribėgusi nutempė šunį nuo ieškovo. Ieškovas pažymi, kad iš dešinės rankos bėgo kraujas, jis jautė skausmą, buvo ištiktas šoko. Vėliau iškviesta greitoji pagalba, kuri ieškovą pristatė į VšĮ Vilniaus universitetinę ligoninę, ten nustatyta, kad ieškovui padarytos dešinės plaštakos daugybinės plėštinės, kąstinės, apie 4 - 5 mm žaizdos, patinimas, riboti pirštų judesiai. Dėl infekcijos rizikos buvo leidžiami skiepai nuo stabligės ir pasiutligės, išrašyti vaistai analgetikai ir antibiotikai bei nurodyta laikytis režimo. Apie įvykį greitoji pagalba informavo policiją, ieškovas pateikė skundą. Atsakovei už administracinį teisės nusižengimą buvo paskirta 150 Eur bauda. Ieškovas teigia, kad dėl šuns įkandimo jam buvo sužalota sveikata, padaryta turtinė ir neturtinė žala. Turtinę žalą sudaro: suplėšytas 100 Eur vertės lietpaltis, suplėšyta 40 Eur vertės kuprinė, ieškovas pirko vaistų už 2,39 Eur, taigi iš viso patirta 142,39 Eur dydžio turtinė žala. Neturtinę žalą ieškovas vertina 1 500 Eur suma, kadangi ieškovas patyrė didelį išgąstį, stresą, didelį fizinį skausmą, kurį sukėlė šuns įkandimas, ieškovas pergyveno dėl užsikrėtimo stablige ar pasiutlige, dėl to patyrė dvasinį sukrėtimą, be to, dėl rankos sužalojimų ieškovas turėjo didelių nepatogumų – jautė skausmą apžiūrų bei perrišimų metu, dėl apvyniojimo tvarsčiais negalėjo praustis, privalėjo lankytis pas gydytojus, vartoti vaistus, dėl didelės infekcijos turėjo skiepytis nuo stabligės ir pasiutligės, buvo nedarbingas nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki 2019 m. birželio 12 d., dėl šuns įkandimo visam gyvenimui liko liekamieji reiškiniai – randai ant rankos ir riboti dešinės plaštakos III ir IV piršto judesiai, taip pat nepatogumų sukėlė lankymasis policijoje, kreipimasis į advokatą.    

Atsakovė atsiliepimu prašė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies t. y. reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti, o dėl neturtinės žalos tenkinti dalinai ieškovui priteisiant 200 Eur.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad savo kaltės dėl 2019 m. gegužės 8 d. įvykusio incidento, kurio metu jos šuo įkando ieškovui į ranką ir tokiu būdu jį sužalojo, neneigia. Atsakovė kaltę  pripažino iš karto po įvykio, duodama paaiškinimus. Todėl, jausdama savo atsakomybę dėl atsiradusių pasekmių, atsakovė sutinka kompensuoti ieškovui padarytą žalą, tačiau tik tokia apimtimi, kuri yra pagrįsta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) reikalavimus atitinkančiais įrodymais t. y. įrodymų leistinumo, patikimumo bei pakankamumo principais. Pasak atsakovės, ieškovas neįrodė teiginių dėl suplėšytų asmeninio naudojimo daiktų, o tiksliau: 100 Eur vertės lietpalčio bei 40 Eur vertės kuprinės, taip pat, kad vaistų įsigijimui išleista 2,39 Eur suma, todėl ieškovo reikalavimas dėl 142,39 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo yra atmestinas. Ieškovas ieškiniu reikalauja atlyginti jam padarytą neturtinę žalą, kurią vertina 1 500 Eur bei nurodė jos vertinimo kriterijus t. y. didelį išgąstį, didelį fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą ir kt. Atsakovė neginčija šių faktų, jog dėl patirto įvykio ieškovas neturėjo nemalonių išgyvenimų, tačiau mano, kad šios bylai reikšmingos aplinkybės turi būti grindžiamos adekvačiu objektyvią realybę atitinkančiu vertinimu nesiekiant nesąžiningai praturtėti kitos šalies sąskaita. Atsakovė pažymi, kad byloje nėra duomenų apie ieškovo sveikatos sužalojimo sunkumo laipsnį, nėra įrodymų apie visam gyvenimui likusius liekamuosius reiškinius. Atsakovė nurodė, kad administracinės bylos nagrinėjimo metu siūlė ieškovui 200 Eur dydžio kompensaciją, tačiau ieškovas bendrauti atsisakė. Atsakovė nurodė, kad dėl įvykusi incidento ir pati patyrė neigiamų išgyvenimų, nepatogumų, kadangi yra senyvo amžiaus, serga įvairiomis ligomis.  

Ieškovas dublike nesutiko su atsakovės atsiliepime nurodytais argumentais ir prašė teismo tenkinti ieškinį pilna apimtimi. Nurodė, kad pateikti įrodymų dėl suplėšytų daiktų vertės negali, todėl atsakovei nesutinkant su suplėšyto lietpalčio ir suplėšytos kuprinės nurodoma žala, prašo teismo skirti ekspertizę žalos nustatymui. Įrodymai apie ieškovo patirtą skausmą, gydymąsi ir perrišimus, nerimo dėl užsikrėtimo stablige ar pasiutlige, yra užfiksuoti medicininių dokumentų išrašuose, kurie buvo pateikti teismui. Ieškovas nurodo, kad patirtas išgąstis ir stresas dėl šuns užpuolimo, sukeltas fizinis skausmas, šuns įkandimas, ieškovo nerimas dėl užsikrėtimo stablige ar pasiutlige, patirtas dvasinis sukrėtimas, turi būti vertinama daugiau nei 200 Eur.

Atsakovė triplike palaikė savo atsiliepime išdėstytą poziciją. Nurodė, kad ieškovo reikalavimas skirti byloje atlikti ekspertizę atmestinas.

Teismo posėdžio metu ieškovas prašė ieškinį tenkinti. Ieškovas papildomai paaiškino apie turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą, argumentuodamas, kad atsakovė netinkamai prižiūri savo augintinį, jį vedžiodama, neuždeda šuniui skirto antsnukio, šuo yra labai didelis, sveriantis apie 60 kilogramų, dažnai šuo būna palaidas, todėl atsakovė šuns pilnai nekontroliuoja ir tai viena iš priežasčių, dėl ko buvo užpultas ieškovas. Ieškovas taip pat teigė, jog atsakovę yra matęs, kadangi netoliese esančioje teritorijoje nuo šuns užpuolimo vietos, turi nuosavą garažą, kuriame dažnai lankosi. Incidentų su atsakovės šuniu yra buvę ir anksčiau, tačiau dėl baimės ar nenoro kreiptis į teismą, kiti nukentėję asmenys dėl žalos atlyginimo į atsakovę ar teismą nesikreipė ir pretenzijų nepareiškė. Ieškovas posėdžio metu apibūdino patirtus sužalojimus ir pakomentavo tolimesnę savijautą po 2019 m. gegužės 8 d. įvykio. Nurodė, kad negali pilnai sulenkti pirštų, yra likę randai, jaučia skausmą. Dėl sužalojimų turėjo nedarbingumą, turėjo pakartotinai lankytis gydymo įstaigose, atlikti procedūras, vartojo išrašytus vaistus, skiepijosi. Šiuo metu nėra pilnai išgydytas, kadangi dėl šalyje paskelbto karantino reabilitacija nutrūko, sunku patekti pas gydytojus. Turtinę žalą ieškovas grindė į teismo posėdžio vietą atsineštais daiktais, t. y. šuns užpuolimo metu suplėšytas lietpaltis ir sportinis krepšys, nurodė, kad daiktus įsigijo prieš metus už 150 Eur (lietpaltis) ir 45 Eur (sportinis krepšys). Ieškovas taip pat reikalauja neturtinės žalos atlyginimo ir ją motyvavo tuo, jog dėl šuns padarytų sužalojimų negebėjo atlikti daugumos kasdienių darbų, dėl to jautė diskomfortą. Taip pat dažnai teko lankytis gydymo įstaigose, dėl ko jautė nerimą, jog serga stablige ar pasiutlige, patyrė dvasinį sukrėtimą. Ieškovas pridūrė, jog po įvykio atsakovė nebandė užmegzti kontakto, atsiprašyti, o siūlė tik pinigus – 300 Eur. 

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Zigmantas Benetis palaikė ieškinyje ir dublike išdėstytus ieškinio tenkinimo motyvus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ieškovas nuo pat pradžių teigė patyręs turtinės žalos dėl suplėšytų daiktų, tai patvirtina ir policijos medžiaga bei administracinės bylos protokolas. Policijos tyrimo metu ieškovas neturtinę žalą vertino 1 000 Eur, kadangi buvo praėję mažai laiko nuo įvykio, ieškovas nežinojo apie liekamuosius sužalojimo padarinius.

Atsakovė teismo posėdyje paaiškino, jog iš dalies sutinka su ieškiniu, neneigia savo kaltės dėl įvykusio šuns užpuolimo. Taip pat nurodė, jog vedžiodama šunį jį paleidžia tik grįždama namo, kai nėra žmonių, šunį vedžioja be antsnukio. Įvykio metu atsakovė ieškovui sakė sustoti, jog išvengtų incidento, tačiau ieškovas pradėjo mojuoti rankomis ir šuo puolė. Iki specialiųjų tarnybų atvykimo atsakovė bandė ieškovą šnekinti, domėtis kas nutiko, tačiau ieškovas su atsakove nekalbėjo, vengė kontakto. Nepastebėjo, kad incidento metu būtų suplėšyta kuprinė ar striukė. Atsakovė susisiekė su savo dukra, kuri atvykusi į vietą, bandė su ieškovu susitarti taikiai, pasiūlydama 300 Eur už padarytą žalą, tačiau ieškovas nesutiko. Dėl šuns elgesio jai niekas kitas niekada nesiskundė. Šiuo metu ji yra pensininkė, gauna apie 380 Eur pensiją, gyvena viena.  

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė Jolita Urbaitytė nesutiko su ieškovo argumentais, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, sutiko su ieškinio tenkinimu iš dalies. Papildomai paaiškino, kad ieškovas neįrodė turtinės žalos dydžio dėl sugadintų daiktų. Pasak atstovės, byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovo nedarbingumas susijęs su šuns įkandimu.   

Teismo posėdyje liudytoja apklausta B. M. paaiškino, kad yra atsakovės dukra, buvo atvykusi į įvykio vietą, kai jau buvo pasirodžiusi greitoji medicinos pagalba, ir bandė susitarti su ieškovu dėl 300 Eur kompensacijos už padarytą žalą. Taipogi nurodė, kad ieškovas buvo pasyvus ir su atsakove ar jos dukra bendrauti nenorėjo, todėl visos informacijos, susijusios su ieškovo savijauta, turėjo teirautis greitosios pagalbos medikų bei policijos. Liudytoja paaiškino, kad ieškovo lietpaltis ir sportinis krepšys nebuvo suplėšyti, ieškovas, būdamas prie policijos tarnybinio automobilio, atrodė tvarkingai, daiktai nebuvo pažeisti. Apžiūrėjusi ieškovo į posėdį atsineštą kuprinę, nurodė, kad įvykio metu ieškovas buvo su kita kuprine, o lietpaltis galėjo būti ir tas pats. Liudytoja pridūrė, kad po įvykio ji paskambino ieškovui ir vėl pasiūlė taikiai išspręsti ginčą ir atlyginti žalą sumokėdama 200 Eur, tačiau iš ieškovo išgirdo pasipiktinimą bei atsakymą, jog kreipsis į teismą ir taikiai ginčo nespręs. Liudytoja patvirtino, kad šuo nėra agresyvus ir niekada nebuvo nieko užpuolęs.     

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2019 m. gegužės 8 d. ieškovui einant gatve nuo (duomenys neskelbtini), link garažų prie jo pribėgo aviganių veislės šuo, priklausantis T. J., šuo buvo be pavadėlio ir antsnukio. Šuo užpuolė ieškovą ir įkando ieškovui į dešinės rankos plaštaką, dėl ko ieškovas patyrė sužalojimus. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2019 m. gegužės 20 d. nutarimu atsakovė buvo pripažinti kalta padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) 346 straipsnio 1 ir 4 dalyse, ir atsakovei paskirta 150 Eur bauda. Ieškovui apskundus nutarimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi 2019 m. gegužės 19 d. nutarimas buvo paliktas nepakeistas, ieškovo skundas atmestas. Byloje dėl šių aplinkybių ginčo nekilo.

Ieškovas byloje įrodinėjo turtinės ir neturtinės žalos padarymo faktą, pateikdamas išrašus iš medicininių dokumentų, kuriuose užfiksuota ieškovo sveikatos būklė po incidento: nustatyta, kad ieškovo dešinėje plaštakoje yra dauginės plėštinės kąstinės žaizdos, apie 4-5 mm, nekraujuoja, lokalus patinimas, riboti pirštų judesiai, jutimai ir kraujotaka nesutrikę. Taip pat teismui pateikti kvitai, patvirtinantys tam tikrų medikamentų įsigijimą 2,39 Eur sumai bei įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovui atliktos vakcinacijos nuo pasiutligės. Nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki 2019 m. birželio 12 d. ieškovas buvo gydytas dėl šuns įkandimo. Nuo 2019 m. gegužės 15 d. iki 2019 m. birželio 12 d. ieškovui dėl nelaimingo atsitikimo buityje buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas.      

Dėl atsakovės atsakomybės už naminio gyvūno padarytą žalą

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalį. Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Šios teisinės aplinkybės ištiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes. 

CK 6.267 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Teisės norma įtvirtina naminių gyvūnų savininkų (valdytojų) atsakomybę be kaltės, t. y. jie atsako visais atvejais, nepaisant kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Naminių gyvūnų savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką bei atlyginti naminių gyvūnų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, tačiau ji atsirado. Pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 punktą gyvūno laikytojas yra asmuo, kuris yra gyvūno savininkas arba jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai. Pagal šio įstatymo 12 punktą gyvūno savininkas yra asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso gyvūnas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad incidento metu ieškovą užpuolusį šunį augino, prižiūrėjo ir juo rūpinosi atsakovė, todėl ji ir yra šio naminio gyvūno savininkė, atsakinga už jo padarytą žalą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė taip pat patvirtino, jog aviganių veislės šuo, kuris sužalojo ieškovą, priklauso jai. Atsižvelgiant į tai, atsakovei kyla civilinė atsakomybė dėl jai priklausančio naminio gyvūno padarytos žalos. 

Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo 2012 m. spalio 3 d. įstatymo pakeitimo įstatyme Nr. XI-2271 nustatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui (20 straipsnio 3 punktas). Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, jog gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovei priklausantis šuo puolė ieškovą, tačiau nepavykus apsiginti ir atsakovei neprižiūrėjus savo augintinio, ieškovui šuo įkando į dešinę ranką (plaštaką). Dėl šio įvykio atsakovė nubausta pagal ANK 346 straipsnio 1 ir 4 dalį, skirta 150 Eur bauda. Atsakovė, tiek surašant administracinio nusižengimo protokolą, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, su pažeidimu sutiko. Esant paminėtoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad byloje yra įrodytas atsakovės veiksmų neteisėtumas.

Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad yra visos įstatymo reikalaujamos sąlygos taikyti atsakovei civilinę atsakomybę, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo forma: atsakovė, būdama šuns savininke ir valdytoja, neužtikrino, kad jos auginamas šuo, vedžiojant būtų pririštas su pavadėliu, taip pat uždėtu antsnukiu ir nesukeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Nagrinėjamu atveju atsakovė to neužtikrino ir ko pasekoje jos šuo, įkąsdamas ieškovui į dešinę ranką, sukėlė ieškovui fizinį skausmą, taigi tarp atsakovės neteisėtų veiksmų, neužtikrinant jos žinioje esančio naminio gyvūno tinkamo valdymo, ir patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, atsakovė nepateikė įrodymų, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba pačio ieškovo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.267 straipsnio 1 dalis). Atsakovė kaltę pripažino. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nustačius visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, atsakomybė už šuns ieškovui padarytą žalą tenka atsakovei. 

Dėl turtinės žalos priteisimo

Byloje kilo ginčas dėl ieškovui padarytos turtinės ir neturtinės žalos, įkandus atsakovės šuniui, dydžio. Atsakovės teigimu, ieškovo prašomos priteisti sumos turtinei ir neturtinei žalai atlyginti yra per didelės, neįrodytos, o prašymas priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra ieškovo siekis pasipelnyti.

CK 6.249 straipsnio 1 dalis nurodo, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Remiantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).   

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti 142,39 Eur turtinės žalos atlyginimo, t. y. 100 Eur nuostolių dėl šuns suplėšyto lietpalčio, 40 Eur nuostolių dėl suplėšyto sportinio krepšio ir 2,39 Eur išlaidas vaistų įsigijimui. Atsakovė nepripažįsta ieškovo patirtos turtinės žalos ir teigia, jog atsakovės augintinis negalėjo suplėšyti ieškovo nurodytų daiktų, po įvykio nematė, jog tiek lietpaltis, tiek sportinis krepšys būtų pažeisti, tačiau neneigia fakto, jog ieškovas įvykio metu buvo su nurodytu lietpalčiu bei sportiniu krepšiu. Atsakovė teismo posėdžio metu teigė, kad ieškovas turtinę žalą dėl lietpalčio ir kuprinės pradėjo įrodinėti tik šio civilinio proceso metu, pasak atsakovės, ieškovas anksčiau niekada neminėjo patyręs šią žalą. Tačiau su šiais atsakovės teiginiais nėra pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad 2019 m. gegužės 5 d. pranešime policijai dėl užpuolusio šuns ieškovas paaiškino, kad šuo įkando į lietpalčio dešinę pusę, šuo įsikando jo krepšį, nutraukė diržą, 2019 m. gegužės 16 d. ieškovas paaiškinime administracinio nusižengimo byloje teigė, kad šuo nuplėšė jam lietpaltį, po to ieškovas pradėjo gintis mėlynos spalvos sportine taše, 2019 m. rugpjūčio 1 d. teismo posėdžio metu ieškovas taip pat tvirtino, kad jam padaryta turtinė žala dėl sugadintų daiktų. Byloje pateiktos sugadintų daiktų fotonuotraukos. Teismo posėdžio metu ieškovas pateikė šiuos daiktus apžiūrai proceso dalyviams. Taigi, remiantis nustatytų aplinkybių visuma, teismas konstatuoja, kad ieškovui buvo padaryta turtinė žala, sugadinant ieškovui priklausančius daiktus.    

Ieškovas patirtą turtinę žalą taipogi įrodinėja išlaidomis vaistams, pagal gydytojo nurodymus, vaistai analgetikai ir antibiotikai, taip pat priemonės padedančios žaizdai gyti. Iš ieškovo paaiškinimų taip pat nustatyta, kad po įkandimo ligoninėje jam buvo sutvarkyta žaizda, suleista vakcina nuo stabligės bei pasiutligės, tačiau šios procedūros ieškovui nekainavo. Ieškovas mano, kad tęstinis skausmas dėl šuns įkandimo, negalėjimas pilnavertiškai kontroliuoti rankos pirštų yra tik atsakovės kaltė, nes iki tol ieškovas neturėjo sveikatos problemų, sužeidimų su dabartine šuns sužalota dešine ranka. Vėlesnį gydymą ieškovas tęsė prižiūrimas šeimos gydytojo. Teismo vertinimu, ieškovo patirtos 2,39 Eur dydžio išlaidos, susijusios su vaistų pirkimu, padedančių sužalojimui gydyti, yra pagrįstos ir priteistinos iš atsakovės.

Teismas pažymi, kad byloje ieškovas prašė teismo skirti ekspertizę, nustatyti suplėšyto lietpalčio ir kuprinės vertei bei pačio pažeidimo faktui nustatyti. Tačiau teismas 2020 m. vasario 28 d. posėdžio metu, remdamasis teismo proceso ekonomiškumo, operatyvumo, proporcingumo principais, atsižvelgdamas į siekiamų įvertinti daiktų ieškovo nurodytą vertę (100 Eur ir 40 Eur) bei į nurodytą ekspertizės kainą (už kiekvieną vertinamą daiktą po 100 Eur, taigi iš viso apie 200 Eur), ekspertizės byloje nutarė neskirti. Visgi toks teismo sprendimas neužkirto kelio ieškovui padarytos žalos įrodinėti kitais būdais, t. y. pateikiant lietpalčio, sportinio krepšio pirkimą patvirtinančius kvitus, pateikiant informaciją apie panašaus ar tokio paties daikto vertę esant naujam ar kitais būdais, patvirtinančiais bei įrodančiais, jog ieškovas objektyviai įvertino pažeistų daiktų vertę, o nesirėmė tik subjektyvia savo nuomone. Taigi, ieškovas kitų objektyvių įrodymų turto vertei nustatyti nepateikė, teismo posėdžio metu tik nurodė, kad daiktus pirko prieš metus, už lietpaltį mokėjo 150 Eur, už kuprinę – apie 45 Eur. Įvertinant tą aplinkybę, kad ieškovo sugadinti daiktai turi akivaizdžių nusidėvėjimo požymių, ieškovui nepateikus teismui objektyvių įrodymų, patvirtinančių tikrą daiktų įsigijimo kainą, nesant duomenų, kad ieškovo daiktai yra garsaus gamintojo, ieškovo prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant 50 Eur žalos atlyginimą už suplėšytą lietpaltį, 20 Eur žalos atlyginimą už sportinį krepšį, taip pat priteisiant anksčiau nurodytas 2,39 Eur dydžio išlaidas už medikamentų įsigijimą. Iš viso iš atsakovės ieškovui priteistina 72,39 Eur dydžio suma turtinei žalai atlyginti (CK 6.267 straipsnio 1 dalis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl neturtinės žalos

Be turtinės žalos ieškovas prašo priteisti 1 500 Eur neturtinei žalai, patirtai dėl šuns užpuolimo patirtų išgyvenimų ir atsiradusių padarinių. Atsakovė su šiuo reikalavimu sutinka dalinai, mano, kad ieškovas bando pasipelnyti ir nėra pagrindo priteisti pilnos sumos, nurodo, kad neturtinė žala šiuo konkrečiu atveju vertintina 200 Eur.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Nagrinėjamu atveju ieškovas turi įstatyminį pagrindą reikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes šią žalą jis patyrė dėl sveikatos sutrikimo, atsiradusio dėl atsakovės tinkamai neprižiūrėto šuns užpuolimo. Atsakovė byloje neginčijo aplinkybės, kad neturtinę žalą ieškovas patyrė. Vertinant dėl šuns užpuolimo ieškovo patirtą išgąstį, pažymėtina tai, kad atsakovės šuo užpuolė ieškovą netikėtai, todėl neabejotina, kad sukėlė didelį išgąstį. Kadangi ieškovą užpuolė netikėtai, šuo buvo agresyviai nusiteikęs ir labai didelis (apie 60 kg), ieškovui buvo sukeltas stresas, be to, ieškovas dėl įkandimo patyrė fizinį skausmą, ieškovas nerimavo dėl užsikrėtimo stablige ar pasiutlige, patyrė dvasinį sukrėtimą, todėl pritartina ieškovo teiginiams, kad jis po įvykio turėjo nemalonių išgyvenimų, taip pat patyrė nepatogumų dėl sužeistos rankos gydymo, perrišimų, reabilitacijos.

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio teismas sprendžia aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus.

Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Taikydamas ir aiškindamas neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006; 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009). Teismas, vertindamas neturtinės žalos atlyginimo dydį sveikatos sutrikdymo bylose, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas, nustatant jų piniginį - kompensacinį ekvivalentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010).

Atsižvelgiant į išdėstytas byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas iš dalies pagrindė neturtinės žalos, patirtos dėl atsakovės netinkamai prižiūrėto šuns užpuolimo ir dėl to nežymiai sutrikdytos sveikatos, faktą (CPK 185 straipsnis). Teismo vertinimu, šuns įkandimas ir dėl to patirtas sveikatos sutrikdymas, ieškovui sukėlė skausmą, neigiamus išgyvenimus, stresą.

Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus atsižvelgiant į tai, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Nagrinėjamoje byloje kaip didinantis neturtinės žalos atlyginimą kriterijus yra pažeistos vertybės pobūdis – sveikata, kaip mažinantys – nežymus pakenkimo sveikatai laipsnis ir mastas. Be minėtų aplinkybių, nustatant priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, svarbu yra atsakovės turtinė padėtis, jos elgesys. Duomenų apie atsakovės turtinę padėtį byloje nėra pateikta, tačiau teismo posėdžio metu atsakovė paminėjo, jog yra nedirbanti ir gaunanti 380 Eur pensiją, gyvena viena. Teismas pažymi, kad atsakovė neginčijo šuns įkandimo fakto, iš karto po įvykio bei vėliau siūlė iš dalies atlyginti ieškovo patirtą žalą, tačiau susitarti su ieškovu taikiai nepavyko. Šias aplinkybes byloje patvirtino ir posėdžio metu apklausta liudytoja B. M.. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tyčios atsakovės veiksmuose nebuvo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad neturtinė žala ieškovui pasireiškė sukeltu skausmu bei neigiamais išgyvenimais, nesant rimtesnių sveikatos sutrikimų, yra pagrindas mažinti ieškovo prašomą neturtinės žalos dydį. Taip pat pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, esminę reikšmę suteikiant pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra ieškovo sveikatos sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Pripažintina, kad ieškovo sveikatos sužalojimas iš esmės nepakeitė buvusio iki įvykio ieškovo gyvenimo, dėl sužalojimo pobūdžio jis netapo priklausomas nuo kitų asmenų. Ieškovas nepateikė pakankamų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių sužalojimo liekamuosius ilgalaikius reiškinius, nepateikė objektyvių duomenų apie dabartinę sužalotos rankos būklę. Kaip jau minėta, ieškovas dėl įvykio patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, stresą, tačiau byloje nėra duomenų apie ieškovui nustatytus sunkesnius bei ilgalaikius nervinius sutrikimus, kas būtų pagrindas teismui spręsti dėl didesnio neturtinės žalos dydžio. Teismas taip pat vertina ir atsakovės elgesį po įvykio – atsakovė susisiekė su ieškovu, paskambinusi siūlė susitarti taikiai bei sumokėti 200 Eur už žalą. Remiantis išdėstytais argumentais, ieškovo prašomos priteisti neturtinės žalos dydis (1 500 Eur) vertintinas kaip per didelis. Atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismų praktiką neturtinės žalos atlyginimo bylose, priteistina neturtinė žala mažintina ir iš atsakovės ieškovui priteistina 200 Eur neturtinė žala.

Dėl procesinių palūkanų 

Ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis). CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato procesines palūkanas, kurios atlieka kompensavimo, o ne mokėjimo funkciją. Ši teisės norma reglamentuoja palūkanas pagal prievoles, neskirstant prievolių į sutartines ir deliktines, todėl yra taikoma ir esant nesutartinėms prievolėms, pavyzdžiui, susijusioms su žalos atlyginimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Tiek ieškovas, tiek atsakovė yra atleisti 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl nėra pagrindo iš šalių priteisti bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui I. P. iš atsakovės T. J. 72,39 Eur (septyniasdešimt dviejų eurų 39 ct) turtinę žalą, 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų 00 ct) neturtinę žalą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą 272,39 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt dviejų eurų 39 ct) sumą, palūkanas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                   Justa Raciūtė