Baudžiamoji byla Nr. 2K-480/2012
Teisminio proceso Nr. 1-81-1-00287-2010-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.2.4.3;
2.4.6.12 (N)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. spalio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorei Dainorai Miliūtei,
gynėjai advokatei Liudmilai Karvelienei,
uždarame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės Dainoros Miliūtės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 29 d. nutarties.
Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu R. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 150 straipsnio 4 dalį (dėl R. M. seksualinio prievartavimo 2009 m. pavasarį) laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 150 straipsnio 3 dalį (dėl R. M. seksualinio prievartavimo 2009 m. vasarą) laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl D. U. seksualinio prievartavimo) laisvės atėmimu penkeriems metams.
Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas šešeriems metams.
Remiantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams šešiems mėnesiams.
R. L. išteisintas pagal BK 160 straipsnį neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, bei pagal BK 233 straipsnio 3 dalį – nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 29 d. nutartimi panaikintas Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nuosprendis ir byla perduota prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo metu iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto surašymo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Piesliako pranešimą, prokurorės, prašiusios prokurorės kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjos, prašiusios prokurorės kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. L. buvo nuteistas:
pagal BK 150 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2009 m. pavasarį, tiksliau nenustatytu laiku, Radviliškyje esančiuose (duomenys neskelbtini) soduose, prie kūdros, pasinaudodamas mažamečio R. M., gimusio (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl mažametystės ir apsvaigimo nuo klijų uostymo, įkišo savo lytinį organą jam į burną ir liepė jį čiulpti. Šiais veiksmais jis oraliniu būdu tenkino lytinę aistrą su mažamečiu nukentėjusiuoju R. M.;
pagal BK 150 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2009 m. vasarą, tiksliau nenustatytu laiku, E. R. namuose, esančiuose Radviliškyje, (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas R. M., gimusio (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl apsvaigimo nuo klijų uostymo, įkišo savo lytinį organą jam į burną ir liepė jį čiulpti. Šiais veiksmais jis oraliniu būdu tenkino lytinę aistrą su nepilnamečiu nukentėjusiuoju R. M.;
pagal BK 150 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2010 m. žiemą, tiksliau nenustatytu laiku, Radviliškyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame miške, pasinaudodamas mažamečio D. U., gimusio (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl mažametystės ir apsvaigimo nuo klijų uostymo, nusismaukė savo kelnes, nusmaukė nukentėjusiojo kelnes ir kelnaites, po to rankomis lietė jo lytinius organus, įkišo savo lytinį organą į D. U. burną. Šiais veiksmais jis oraliniu būdu tenkino savo lytinę aistrą su mažamečiu nukentėjusiuoju D. U.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė D. Miliūtė kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 29 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Prokurorė nurodo, kad šioje byloje kaltinamajame akte buvo nurodyti visi BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai (nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas ir kitos aplinkybės), tačiau neteisingai nurodytas BK straipsnis, pagal kurį kvalifikuota nusikalstama veika – BK 149 straipsnio 4 dalis. Šis BPK 219 straipsnio 5 dalies pažeidimas negali būti laikomas besąlygiška vada bylą grąžinti prokurorui, nes teismas, vadovaudamasis BPK 254 straipsnio 3 dalimi arba 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, gali perduoti bylą prokurorui ne kiekvienu atveju, kai nustatoma, kad kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, o tik tada, jeigu šis pažeidimas trukdo nagrinėti bylą (kasacinės nutartys Nr. 2K-35/2006, 2K-139/2006, 2K-247/2006, 2K-65/2007, 2K-203/2008). Šiuo atveju kaltinamajame akte padarytas pažeidimas kvalifikuojant R. L. nusikalstamas veikas ne pagal tą BK straipsnį, pagal kurį jos turėjo būti kvalifikuotos, netrukdė teismui nagrinėti bylos ir vykdyti teisingumo.
Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, turėjo nurodyti, kokių konkrečiai BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų jis neatitinka, ir argumentuoti, kodėl šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme, tačiau nutartyje tokių motyvų nėra. Nutartyje nurodomas vienintelis motyvas grąžinti bylą prokurorui – kaltinamajame akte R. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos vadinamos ne seksualiniu mažamečių prievartavimu, o jų išžaginimu.
Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu R. L. įtarimai pagal BK 150 straipsnio 4 dalį dėl seksualinio nukentėjusiųjų R. M. ir D. U. prievartavimo buvo įteikti du kartus – 2010 m. gegužės 4 d. ir 2011 m. liepos 26 d. Surašydamas kaltinamąjį aktą prokuroras padarė klaidą ir šias veikas kvalifikavo pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, nors jame nekeitė nusikalstamų veikų, atitinkančių BK 150 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, aprašymo. Priešingai nei teigiama apeliacinės instancijos teismo nutartyje, šis kaltinamojo akto trūkumas buvo ištaisytas pirmosios instancijos teismo posėdyje ir jis nesutrukdė išnagrinėti bylos ir priimti nuosprendžio. Teisiamojo posėdžio protokolas patvirtina, kad teismas atnaujino įrodymų tyrimą ir, vadovaudamasis BPK 256 straipsniu, pranešė, kad gali būti pakeistos kai kurios kaltinime nurodytos lytinės aistros tenkinimo aplinkybės (dėl vietos, laiko ir padarytos veikos). Proceso dalyviai buvo įspėti ne tik apie kai kurių kaltinamajame akte išdėstytų aplinkybių (nusikaltimo laiko, vietos), bet ir apie nusikalstamos veikos kvalifikavimo pakeitimą. Tai patvirtina kaltinamojo gynėjo baigiamosios kalbos turinys, kurioje jis teigia, kad R. L. kaltinamas sunkių nusikaltimų, numatytų BK 150 straipsnio 4 dalyje, padarymu. Taigi teismas ištaisė kaltinamajame akte padarytą klaidą, be to, patikslino kai kurias nusikaltimo padarymo aplinkybes ir priimdamas nuosprendį R. L. nusikalstamas veikas kvalifikavo kaip mažamečio ir nepilnamečio seksualinį prievartavimą pagal BK 150 straipsnio 3 ir 4 dalis. Ta aplinkybė, kad teismas nenurodė motyvų, kodėl nusikalstamas veikas perkvalifikavo iš BK 149 straipsnio 4 dalies, pagal kurią R. L. buvo atiduotas teismui, į BK 150 straipsnio 3 ir 4 dalis, nėra pagrindas bylą grąžinti prokurorui, nes tai yra ne kaltinamojo akto, bet nuosprendžio trūkumas.
Kasatorės manymu, šios aplinkybės patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą sprendimą priėmė nesant jo priėmimo pagrindų, taip pažeisdamas šios normos nuostatas padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą – netinkamai pritaikė BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nepagrįstai konstatavo, kad surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, ir bylą perdavė prokurorui. Šis pažeidimas sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nutartį. Be to, prokurorė pažymi, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo R. L. apeliacinį skundą dėl neteisingai nustatytų ir teisme netirtų aplinkybių. Apeliacinis teismas savo nutartyje visiškai nepasisakė dėl šio skundo ir apsiribojo tik kaltinamojo akto kritika, taip pažeisdamas BPK 332 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pagal teismų praktiką motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo nutartyje turi būti išdėstomos ir tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Nutartyje neaptarus bent dalies apeliacinio skundo argumentų, jis laikomas neišnagrinėtu, todėl ir šiuo aspektu Apeliacinio teismo nutartis turi būti panaikinta.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl BPK 219 straipsnio pažeidimo
Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, dėl to nepagrįstai panaikino apygardos teismo nuosprendį ir bylą grąžino prokurorui nesant tokio sprendimo priėmimo pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismas panaikino apkaltinamąjį nuosprendį ir perdavė bylą prokurorui pateikdamas tokius motyvus: ikiteisminio tyrimo metu R. L. įteiktas pranešimas apie įtarimą tuo, kad jis 2009 m. liepos ir rugpjūčio mėn., 2010 m. sausio mėn. tenkino lytinę aistrą prieš mažamečių nukentėjusiųjų valią, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje. Tuo tarpu kaltinamajame akte R. L. nusikalstamos veikos kvalifikuotos kaip mažamečių R. M. ir D. U. išžaginimas pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, nors jų aprašymas atitinka nusikalstamas veikas, nurodytas pranešime apie įtarimą. Šis kaltinamojo akto trūkumas, pasak teismo, nelaikytinas rašymo klaida, nes kaltinamajame akte R. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos vadinamos ne seksualiniu mažamečių R. M. ir D. U. prievartavimu, o išžaginimu. Mažamečio išžaginimas (BK 149 straipsnio 4 dalis) ir mažamečio seksualinis prievartavimas (BK 150 straipsnio 4 dalis) yra dvi skirtingos nusikalstamos veikos. Kaltinamajame akte nurodžius kitą Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, negu buvo nurodyta pranešime apie įtarimą, bei nurodžius BK straipsnį, neatitinkantį inkriminuotos nusikalstamos veikos, buvo iš esmės suvaržyta įtariamojo R. L. teisė žinoti, kuo yra įtariamas (kaltinamas). Dėl to surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 5 punkto reikalavimų, šio pažeidimo nebuvo galima ištaisyti teisme ir jis sutrukdė teisingai išnagrinėti bylą.
Pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį ir 254 straipsnio 3 dalį, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą, pirmosios instancijos teismas ją perduoda prokurorui. Jeigu to nepadarė pirmosios instancijos teismas ir dėl to paduotas apeliacinis skundas, pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoda bylą prokurorui. Vadovaujantis minėtais BPK straipsniais byla prokurorui perduodama tik tada, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą (kasacinė nutartis Nr. 2K-449/2008) („Teismų praktika“ Nr. 30, p. 328). Laikoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. – BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas) ir kt. (kasacinė nutartis Nr. 2K-581/2011). Tačiau ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks BPK 219 straipsnio pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme.
Byloje nustatyta, kad R. L. ikiteisminio tyrimo metu 2010 m. gegužės 4 d. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje (seksualinis mažamečių nukentėjusiųjų R. M. ir D. U. prievartavimas), o 2011 m. liepos 26 d. įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje, bei kitas nusikalstamas veikas (numatytas BK 160 straipsnyje ir 233 straipsnio 3 dalyje). Tuo tarpu kaltinamajame akte nurodyta, kad R. L. kaltinamas padaręs tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 straipsnio 4 dalyje (išžaginimas mažamečio), nors nusikalstamų veikų aprašymas visiškai atitiko 2011 m. liepos 26 d. pranešime apie įtarimą išdėstytų veikų, numatytų BK 150 straipsnio 4 dalyje, aprašymą. Be abejo, tokio turinio kaltinamasis aktas yra prieštaringas ir gali pažeisti asmens teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Kaltinimas, išdėstytas kaltinamajame akte, turi atitikti kaltinimą, išdėstytą pranešime apie įtarimą. Veikos faktinių aplinkybių išdėstymas ir veikos kvalifikacija kaltinamajame akte turi atitikti faktinių aplinkybių išdėstymą ir veikos kvalifikaciją, nurodytus paskutiniame pranešime apie įtarimą.
Teisiamojo posėdžio metu paskelbus kaltinamąjį aktą teisiamasis R. L. paaiškino, kad suprato, kuo kaltinamas. Nei jis, nei jo gynėjas nenurodė jokių šio procesinio dokumento trūkumų ir bylos nagrinėjimas vyko pagal kaltinamajame akte nurodytas faktines aplinkybes ir veikų kvalifikaciją. Baigiamųjų kalbų metu prokuroras prašė R. L. pripažinti kaltu dėl R. M. ir D. U. seksualinio prievartavimo pagal BK 150 straipsnio 4 dalį. Po prokuroro baigiamosios kalbos pirmosios instancijos teismas atnaujino byloje įrodymų tyrimą ir, remdamasis BPK 256 straipsniu, pranešė, kad gali būti keičiamos kaltinime nurodytos lytinės aistros tenkinimo aplinkybės dėl vietos, laiko ir veikos. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis ar jo gynėjas tam prieštarautų.
Pirmosios instancijos teismas apkaltinamuoju nuosprendžiu R. L. nuteisė pagal BK 150 straipsnio 3 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį (dvi nusikalstamos veikos), panašiai kaip prašė savo baigiamojoje kalboje prokuroras. Viso bylos nagrinėjimo metu inkriminuotų R. L. veikų faktinės aplinkybės nesikeitė: jos buvo tapačios kaltinamajame akte išdėstytoms faktinėms aplinkybėms. Tas pačias faktines aplinkybes nustatė teismas apkaltinamajame nuosprendyje. Bylos medžiaga rodo, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme teisiamasis suprato kaltinimo turinį, t. y. kaltinimo faktinę dalį (faktines bylos aplinkybes). Skyrėsi tik faktinių aplinkybių vertinimo teisinė dalis, t. y. padarytos veikos kvalifikacija.
BPK 219 straipsnio 5 punktas reikalauja kaltinamajame akte nurodyti Baudžiamojo kodekso straipsnį (jo dalį ir punktą), numatantį atsakomybę už padarytą veiką. Šie reikalavimai kaltinamajame akte buvo įvykdyti: jame pateikta veikų, kuriomis buvo kaltinamas R. L., kvalifikacija, nurodant BK straipsnį ir jo dalį. Nors ji nebuvo teisinga, bet formaliai ji buvo pateikta, todėl nėra pagrindo teigti, kad BPK 219 straipsnio 5 punkto reikalavimai buvo pažeisti. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad neteisinga veikos kvalifikacija sutrukdė nagrinėti bylą teisme, juo labiau kad teismas bylą išnagrinėjo ir priėmė sprendimą byloje, be to, jį motyvavo. Taigi kaltinamojo akto trūkumai nenulėmė negalimumo nagrinėti bylą teisme ir priimti byloje sprendimą. Todėl nesuprantama, kodėl apeliacinės instancijos teismas dėl jau išnagrinėtos teisme baudžiamosios bylos priėmė sprendimą dėl bylos nagrinėjimo negalimumo teisme, neištaisius kaltinamajame akte pastebėtų klaidų, ir panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
Kartu pažymėtina, kad baudžiamasis procesas yra tiesos nustatymo procesas, o veikos kvalifikacija yra teisinio ginčo dalykas. Viso baudžiamojo proceso esmė – nustatyti, ar padaryta baudžiamajame įstatyme numatyta veika, kas ją padarė, jei taip, tai kokį Baudžiamojo kodekso straipsnį ji atitinka. Nėra tokio reikalavimo, kad kaltinamajame akte pateikta veikos kvalifikacija būtų absoliučiai teisinga. Ji turi atspindėti prokuroro poziciją, t. y. prokuroro įsitikinimą, kaip turi būti kvalifikuota padaryta veika. Teismas, išnagrinėjęs bylą, laikydamasis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų turi teisę pakeisti veikos kvalifikaciją, t. y. kvalifikuoti veiką pagal kitą Baudžiamojo kodekso straipsnį, negu nurodyta kaltinamajame akte, ir tai nėra pagrindas naikinti teismų sprendimus.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad kaltinamajame akte nurodžius BK straipsnį, nors ir neatitinkantį inkriminuotos nusikalstamos veikos, tačiau išdėstant padarytos veikos, dėl kurios padarymo asmuo kaltinamas, faktines kaltinimo aplinkybes, nebuvo iš esmės suvaržyta įtariamojo R. L. teisė žinoti, kuo yra kaltinamas.
Taigi apeliacinės instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo pripažinti, kad buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdė nagrinėti bylą, bei BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu panaikinti nuosprendį ir grąžinti bylą prokurorui. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai konstatavęs BPK 219 straipsnio 5 punkto reikalavimų pažeidimą ir dėl to priėmęs nepagrįstą nutartį, padarė esminį BPK pažeidimą ir tai sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 29 d. nutartį R. L. byloje ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Armanas Abramavičius
Valerijus Čiučiulka
Vytautas Piesliakas