Civilinė byla Nr. e2A-472-790/2019
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00412-2017-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.3.; 2.6.11.4.5.; 3.1.7.6.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 10 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Gasiūnienės ir Rasos Gudžiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės akcinės bendrovės „Požeminiai darbai“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Tauragės šilumos tinklų apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Požeminiai darbai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Tauragės šilumos tinklams dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo vertinant tiekėjų pasiūlymus ir viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Plungės lagūna“, procese išvadai duoti dalyvauja Viešųjų pirkimų tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Požeminiai darbai“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) Tauragės šilumos tinklams (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija) ir prašė teismo panaikinti atsakovės 2017 m. birželio 2 d. sprendimą dėl jos pasiūlymo atmetimo, 2017 m. birželio 12 d. sprendimą dėl pretenzijos ir visus vėlesnius viešajame pirkime „Tauragės centralizuoto šilumos tiekimo tinklų modernizacija“ (toliau – pirkimas) atsakovės priimtus sprendimus; pripažinti negaliojančia viešojo pirkimo sutartį; pripažinti ieškovės techninį pasiūlymą atitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimus.
2. Atsakovė vykdė pirkimą, kurio objektas – Tauragės miesto centralizuotų šilumos tiekimo tinklų renovacijos projektavimo ir rangos darbai, senus šilumos vamzdžius pakeičiant pramoniniu būdu izoliuotais vamzdžiais su monitoringo sistema. Atsakovė pirkimo sąlygų techninės specifikacijos (toliau – techninė specifikacija) 5 skyriuje nurodė techninius reikalavimus vamzdžiams, kurie bus naudojami atliekant perkamus darbus. Techninės specifikacijos 17 skyriuje nustatytas reikalavimas rangovui pagrįsti siūlomų medžiagų atitiktį pirkimo sąlygų reikalavimams ir įrodyti, kad šios medžiagos jam yra prieinamos, taip pat pareiga pateikti atitinkamus vamzdžių sertifikatus.
3. Be kitų, techninės specifikacijos 5 skyriuje buvo nustatyti reikalavimai vamzdžių plieno sudėtyje esančių cheminių elementų kiekiui: C – ne daugiau nei 0,14 proc.; Si – ne daugiau nei 0,23 proc.
4. Ieškovė pateikė pasiūlymą pirkime. Vertindama jo techninius duomenis, atsakovė paprašė pateikti paaiškinimus dėl pasiūlyme nurodytų plieno vamzdžių cheminės sudėties, sienelių storio, poliuretano putų izoliacijos, gedimų kontrolės sistemos. Įvertinusi ieškovės paaiškinimus, atsakovė 2017 m. birželio 2 d. sprendimu atmetė ieškovės pasiūlymą, nes jis neatitiko techninės specifikacijos reikalavimų. Ieškovė pateikė pretenziją, tačiau ji taip pat buvo atmesta.
5. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės sprendimais, kreipėsi į teismą, nurodė, kad jos pasiūlymas atitiko pirkimo objektui taikomus teisės aktų reikalavimus dėl šilumos tinklų įrengimo ir priežiūros, pirkimo objektui naudotinų medžiagų. Ieškovė pažymėjo, kad kartu su pasiūlymu buvo pateikti sertifikatai, kuriuose buvo nurodytos siūlomų plieno vamzdžių specifikacijos, t. y. plieno standartas (markė), skersmuo, sienelių storis, cheminė sudėtis, mechaninės savybės. Be to, atsakydama į atsakovės paklausimą, ieškovė paaiškino atitinkamus savo pasiūlymo aspektus, pateikė savo tiekėjų kitiems klientams anksčiau gamintų gaminių specifikacijų pavyzdžius. Atsakovė netinkamai įvertino šiuos duomenis ir nepagrįstai atmetė ieškovės pasiūlymą.
6. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą.
7. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės kasacinį skundą, 2018 m. birželio 18 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo dalį dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo vertinant tiekėjų pasiūlymus ir viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties dalį, kuria ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis palikta nepakeista. Šią bylos dalį kasacinis teismas grąžino nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kasacinis teismas panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas panaikinti atsakovės 2017 m. birželio 12 d. sprendimą dėl pretenzijos atmetimo, ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties dalį, kuria ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis palikta nepakeista. Bylos dalį dėl atsakovės 2017 m. birželio 12 d. sprendimo panaikinimo nutraukė; AB „Požeminiai darbai“ ir UAB ,,Plungės lagūna“ pateiktus techninius pasiūlymus ir prie jų pridėtus vamzdžių sertifikatus nutarė laikyti vieša bylos medžiaga; kitą Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.
8. Kasacinis teismas, grąžindamas bylos dalį nagrinėti iš naujo, nurodė, kad ieškovė peržiūros procedūrą iš esmės inicijavo tik dėl savo pasiūlymo vertinimo netinkamumo, todėl į šalių ginčo teisme apimtį tiekėjų pasiūlymų vertinimo lygiateisiškumo aspektas neįėjo. Tačiau bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ex officio ėmėsi nagrinėti ieškinyje nepareikštą reikalavimą dėl galimo viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimo vertinant tiekėjų pasiūlymus (CPK 4238 straipsnis), tačiau jo neišnagrinėjo. Kasacinis teismas pabrėžė, kad teismo ex officio pradėtas nagrinėti reikalavimas turi būti išspręstas pagal tas pačias civilinio proceso taisykles kaip ir ieškinio reikalavimai.
9. Taigi, bylos nagrinėjimo dalyką šiuo atveju sudarė reikalavimas dėl galimo viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimo vertinant tiekėjų pasiūlymus, o, nustačius pažeidimus, viešojo pirkimo sutarties teisėtumo vertinimas ir atitinkamų padarinių taikymas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinio dalį dėl viešųjų pirkimų principo pažeidimo vertinant tiekėjų pasiūlymus ir viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia tenkino iš dalies, pripažino, kad atsakovė pažeidė viešųjų pirkimų principus, taikė alternatyviąją sankciją – atsakovei skyrė 41 294,63 Eur baudą, kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovės atlikus įskaitymą 1 717,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.
11. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo su pirminiu pasiūlymu nepateikė sertifikatų, patvirtinančių jo pirkime siūlomų vamzdžių kokybinius rodiklius. Su 2018 m. balandžio 26 d. pasiūlymu trečiasis asmuo pateikė techninį pasiūlymą, kurį sudarė paties rangovo užpildytas pirkimo sąlygų 5 priedas „Rangovo techninis pasiūlymas“ su nurodytomis siūlomų vamzdžių specifikacijomis ir siūlomų darbų atlikimo strategija. Tačiau teismas pažymėjo, kad techniniame pasiūlyme trečiasis asmuo nurodė, jog tieks vamzdžius, kurių plieno cheminė sudėtis bus tokia, kokia buvo nurodyta techninėje specifikacijoje.
12. Teismas, įvertinęs pirkimo sąlygų 5.10, 10.6, 10.12.15 punktus, 5 priedo pastabą, techninės specifikacijos 5 dalies 1 pastraipą, darė išvadą, kad tiekėjas turėjo pareigą su pirminiu pasiūlymu pateikti vamzdžių sertifikatus, tačiau pirkimo dokumentuose perkančiajai organizacijai buvo palikta teisė esant būtinumui ar iškilus neaiškumų paprašyti pateikti atitinkamų medžiagų kokybės sertifikatus ir po pasiūlymų pateikimo. Šia teise atsakovė pasinaudojo. Teismas nustatė, kad perkančioji organizacija, vadovaudamasi pirkimo sąlygų 10.6 punktu, paprašė pateikti papildomus sertifikatus ir paaiškinimus, kaip tiekėjų pasiūlymai atitinka pirkimo techninės specifikacijos reikalavimus visų pirkime dalyvavusių tiekėjų. Teismo vertinimu, toks perkančiosios organizacijos veiksmas nėra laikomas tiekėjų lygiateisiškumo principo pažeidimu, nes tokia galimybė numatyta pirkimo sąlygose ir ja galėjo pasinaudoti visi tiekėjai. Be to, teismo nuomone, šiuo atveju svarbu tik tai, ar atsakovė ieškovei ir trečiajam asmeniui sudarė vienodas galimybes patikslinti savo pasiūlymus ir ar juos vėliau vertino vienodai griežtai.
13. Atsakovė 2017 m. birželio 2 d. rašte Nr. 98 „Dėl AB „Požeminiai darbai“ pasiūlymo atmetimo“ nurodė, kad, vadovaudamasi pirkimo sąlygų 10.12.12 punktu, atmeta ieškovės pasiūlymą kaip neatitinkantį pirkimo techninės specifikacijos reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, vertindama ieškovės pasiūlymo atitiktį techninėms sąlygoms, iš dalies vertino ir ieškovės 2017 m. gegužės 11 d. kartu su paaiškinimais pateiktus naujus sertifikatus.
14. Byloje teismas taip pat nustatė, kad ieškovė su techniniu pasiūlymu pateikė vamzdžio „60 x 3,2“ sertifikatą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad cheminio elemento C sudėtyje yra 0,15 proc., o jau paaiškindama pasiūlymą pateikė vamzdžio „60,3 x 3,2“ sertifikatą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad cheminio elemento C yra 0,14 proc. Atsakovė, vertindama tiekėjo pasiūlymo atitiktį pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 5 skyriuje nustatytam reikalavimui, kad siūlomi vamzdžiai savo cheminėje sudėtyje turi turėti cheminio elemento C ne daugiau kaip 0,14 proc., sprendė, kad ieškovė siūlo ne tai, ko reikia. Atsakovė laikė, kad paaiškinimu ieškovė tiesiog keičia pirminiame pasiūlyme nurodytas medžiagas kitomis, atitinkančiomis techninės specifikacijos reikalavimus, o kartu darė išvadą, kad tiekėjo pasiūlyme siūlomos kelios medžiagos, kur viena atitinka reikalavimą, o kita – ne.
15. Teismas iš bylos medžiagos taip pat nustatė, kad techniniame pasiūlyme ieškovė nurodė, jog siūlo vamzdžius „88,9 x 4,0“ ir pateikė sertifikatą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame minėtų matmenų vamzdžio cheminėje sudėtyje elementas C sudaro 0,18 proc., o elementas Si sudaro 0,22 proc., o vėliau pateikė sertifikatą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog ieškovė galės patiekti „88,9 x 4,0“ matmenų vamzdžius, kuriuose esantis cheminis elementas C sudaro 0,10 proc., o cheminis elementas Si sudaro nuo 0,17 proc. Teismas nustatė, kad atsakovė, vertindama ieškovės pasiūlymą, dėl neaiškių priežasčių šiuo sertifikatu nesivadovavo. Šie dydžiai atitinka atsakovės techninėje specifikacijoje vamzdžių cheminių elementų nurodytus kiekius.
16. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad daugelis esminių vamzdžių duomenų trečiojo asmens pirminiame techniniame pasiūlyme nebuvo nurodyti: sienelių storiai ir kiti vamzdžių techniniai duomenys, kurie buvo nurodyti pirkimo dokumentų 5 priede pateiktoje techninėje specifikacijoje, pavyzdžiui, vamzdžių izoliacijos vidutinis tankis, vamzdžių poliuretano putų izoliacijos atsparumas gniuždymui. Šiuos duomenis trečiasis asmuo pateikė tik su 2017 m. gegužės 15 d. paaiškinimais. Teismas su šiais ieškovės argumentais sutiko.
17. Teismas nurodė, kad iš trečiojo asmens pirminio pasiūlymo matyti, jog techniniame pasiūlyme trečiasis asmuo nenurodė plieninių vamzdžių sienelių storių. Prie sienelių storio nurodė, kad sienelių storis atitinka EN253 standartą, tačiau tiksliau vamzdžių storių nedetalizavo, taip pat nenurodė vamzdžių poliuretano izoliacijos vidutinio tankio visame vamzdžio ilgyje; vamzdžių poliuretano putų izoliacijos atsparumo gniuždymui. Šiuos neatitikimus trečiasis asmuo pripažino savo rašte, kuriuo atsakė į atsakovės 2017 m. gegužės 9 d. paklausimą. Teismas sutiko su ieškove, kad trečiojo asmens techniniame pasiūlyme nebuvo nurodyta dalis rangovo siūlomų medžiagų techninių charakteristikų.
18. Teismas taip pat nurodė, kad iš trečiojo asmens pateikto rangovo techninio pasiūlymo nustatyta, jog jame nurodoma, kad vietinis atstovas Lietuvoje yra UAB „Terma“, kiti atstovai. Tačiau lentelėje yra nurodyta, kad šie duomenys turėtų būti pateikti, tik jei jie yra, todėl, teismo vertinimu, trečiasis asmuo vėliau, aiškindamas savo pasiūlymą, galėjo nurodyti ir kitus atstovus. Tačiau iš bylos medžiagos nustatyta, kad trečiasis asmuo pirminiame techniniame pasiūlyme nurodė vienus vamzdžių gamintojus (duomenys neskelbtini), tačiau vėliau, 2017 m. gegužės 19 d. ir 2017 m. gegužės 26 d. pateiktuose vamzdžių sertifikatuose, nurodė jau kitus vamzdžių gamintojus ((duomenys neskelbtini).
19. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad trečiojo asmens kartu su paaiškinimais pateikti sertifikatai apėmė visus techninės specifikacijos reikalavimuose nurodytus vamzdžius. Teismas laikė nepagrįstu ieškovės argumentą, kad trečiasis asmuo apskritai nepateikė kai kurių savo techniniame pasiūlyme siūlytų vamzdžių sertifikatų.
20. Atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad su paaiškinimais ieškovė pateikė vamzdžio „60,3 x 3,2“ sertifikatą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra nurodytas kitoks cheminio elemento C kiekis, sprendė, kad tokiu būdu yra keičiamos ieškovės pirminiame pasiūlyme nurodytos medžiagos kitomis, atitinkančiomis techninės specifikacijos reikalavimus. Atsakovė taip pat dėl nenurodytų priežasčių nevertino ieškovės su paaiškinimais pateikto vamzdžio „88,9 x 4,0“ sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau atsakovė priėmė ir pripažino, kad yra tinkami trečiojo asmens pateikti sertifikatai, kuriuose yra nurodyti visai kiti vamzdžių gamintojai ir net jų kilmės šalys, negu nurodyta trečiojo asmens techniniame pasiūlyme. Taigi, atsakovė leido trečiajam asmeniui papildyti techninį pasiūlymą papildomais duomenimis, kurie turėjo būti nurodyti iš karto, taip pat vertino trečiojo asmens pasibaigus nustatytam terminui pateiktus sertifikatus. Remdamasis šiais duomenimis teismas sutiko su ieškove, kad atsakovė nesilaikė lygiateisiškumo ir nediskriminavimo bei skaidrumo principų ir nevienodai griežtai vertino ieškovės ir trečiojo asmens pasiūlymus.
21. Teismas nesutiko su ieškove, kad atsakovė neatmetė trečiojo asmens pasiūlymo dėl analogiškų priežasčių, dėl kurių ji atmetė ieškovės pasiūlymą. Ieškovės pasiūlymas buvo atmestas, nes jos siūlomų vamzdžių cheminė sudėtis neatitiko perkančiosios organizacijos poreikių, o byloje nenustatyta ir ieškovė neįrodė, kad trečiasis asmuo taip pat siūlė vamzdžius, kurių cheminė sudėtis neatitiko techninėje specifikacijoje nurodytų parametrų.
22. 2017 m. liepos 7 d. tarp atsakovės ir trečiojo asmens buvo sudaryta rangos darbų sutartis Nr. VP28. Pagal sutartį Tauragės centralizuoto šilumos teikimo tinklų modernizacijos darbai turi būti užbaigti iki 2018 m. lapkričio 1 d. Nuo sutarties sudarymo momento rangovas savo įsipareigojimus vykdo laikydamasis nustatyto darbų vykdymo grafiko ir jau yra įvykdęs 50 proc. visų pagal sutartį numatytų darbų, taip pat yra nusipirkęs visas darbams vykdyti reikalingas medžiagas. Iki 2018 m. birželio 30 d. rangovas pagal sutartį yra atlikęs darbų už 817 649,00 Eur (su PVM). Pusė šios rangovui sumokėtos sumos buvo finansuota iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Trečiojo asmens pasiūlymo kaina 1 376 487,60 be PVM. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė net ir pateikusi papildomus paaiškinimus ir naujus sertifikatus nepagrindė, jog jos visų siūlomų vamzdžių plieno sudėtis atitinka reikalavimus. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendė, kad sudarytos viešojo pirkimo sutarties pripažinimas niekine ir restitucijos taikymas nagrinėjamu atveju perkančiajai organizacijai sukeltų neproporcingų padarinių, nes apsunkintų jos funkcijų, susijusių su viešojo intereso apsauga, vykdymą. Teismas taikė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 106 straipsnio nuostatas, t. y. išsaugojo neteisėtai sudarytą sandorį ir perkančiajai organizacijai skyrė vieną iš galimų alternatyviųjų sankcijų – baudą. Įvertinęs perkančiosios organizacijos veiklos specifiką, padarytų pažeidimų pobūdį ir mastą, proporcingumo principą, teismas konstatavo, kad yra pagrindas skirti perkančiajai organizacijai apie 3 procentų sutarties vertės dydžio baudą, t. y. 41 294,63 Eur.
23. Kadangi ieškovė pradiniame ieškinyje pareiškė keturis savarankiškus reikalavimus, iš kurių tik vienas, t. y. pripažinti negaliojančia viešojo pirkimo sutartį, buvo tenkintas iš dalies, teismas laikė, kad yra patenkinta 12,5 proc. ieškovės reikalavimų. Kadangi atsakovė prašė ieškinį atmesti visiškai, teismas laikė, kad yra patenkinta 87,5 proc. atsakovės reikalavimų. Remdamasis tokia proporcija, teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
24. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimą pakeisti, pripažįstant nepagrįstais šiuos sprendimo motyvus:
24.1. sprendimo 21 pastraipos motyvą, kad nėra laikomas tiekėjų lygiateisiškumo principo pažeidimu atsakovės leidimas trečiajam asmeniui po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos pateikti vamzdžių sertifikatus ir jų vertinimas bei neatmetimas trečiojo asmens pasiūlymo tuo pagrindu, kad jis su pasiūlymu vamzdžių sertifikatų nebuvo pateikęs;
24.2. sprendimo 39 pastraipos motyvą „sutiktina su atsakovės pozicija, kad trečiojo asmens pateikti sertifikatai apėmė visus techninės specifikacijos reikalavimuose nurodytus vamzdžius, o ieškovės išdėstytas motyvas, jog trečiasis asmuo apskritai nepateikė kai kurių savo techniniame pasiūlyme siūlytų vamzdžių sertifikatų, taigi ir pirkimo dokumentuose nurodytu privalomu būdu nepagrindė siūlytų vamzdžių atitikties pirkimo dokumentų reikalavimams, neįrodė, kad siūlė būtent pirkimo dokumentuose reikalautus vamzdžius, yra nepagrįstas“;
24.3. sprendimo 45 pastraipos motyvą „nesutinka su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kad atsakovė neatmetė trečiojo asmens pasiūlymo dėl analogiškų priežasčių, dėl kurių ji atmetė ieškovės pasiūlymą. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovės pasiūlymas buvo atmestas, nes jos siūlomų vamzdžių cheminė sudėtis neatitiko perkančiosios organizacijos poreikių, o byloje nenustatyta ir ieškovė neįrodė, kad trečiasis asmuo taip pat siūlė vamzdžius, kurių cheminė sudėtis neatitiko techninėje specifikacijoje nurodytų parametrų.“;
25. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat prašo panaikinti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir, įskaičius ieškovės mokėtinas atsakovei ir atsakovės mokėtinas ieškovei bylinėjimosi išlaidas, ieškovei iš atsakovės priteisti 4 441,92 Eur.
26. Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
26.1. Teismas sprendime pateikė nepagrįstus motyvus dėl kai kurių aplinkybių, susijusių su viešųjų pirkimų principų pažeidimu.
26.1.1. Teismas sprendime nepagrįstai aplinkybės, kad atsakovė trečiajam asmeniui leido po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos pateikti vamzdžių sertifikatus ir juos vertino bei neatmetė trečiojo asmens pasiūlymo, neįvertino kaip tiekėjų lygiateisiškumo principo pažeidimo.
26.1.2. Teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad trečiojo asmens pateikti sertifikatai apėmė visus techninės specifikacijos reikalavimuose nurodytus vamzdžius. Trečiasis asmuo kai kuriems vamzdžiams net ir po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos nepateikė apskritai jokių sertifikatų, kuriuose būtų nurodyti sienelių storiai, vamzdžių cheminė sudėtis ir kiti pirkimo dokumentų dalimi esančioje techninėje specifikacijoje nurodyti duomenys. Vamzdžių tiekėjui išduotas bendro pobūdžio pažymėjimas, kuriame vamzdžiai ir jų parametrai nėra detalizuoti, nėra pakankamas įrodyti trečiojo asmens siūlytų vamzdžių atitikimą techninės specifikacijos reikalavimams.
26.1.3. Teismas atsakovės pareigą įrodyti savo sprendimų pripažinti trečiojo asmens pasiūlymą atitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimus teisėtumą nepagrįstai perkėlė ieškovei.
26.1.4. Ieškovės manymu, jos pasiūlymas nėra niekuo prastesnis už trečiojo asmens pasiūlymą: (1) kuriame apskritai jokių vamzdžių sertifikatų nebuvo pateikta ir kuriuo trečiasis asmuo neįrodė, kad pasiūlė techninės specifikacijos reikalavimus atitinkančius vamzdžius; (2) kai trečiasis asmuo net ir po pasiūlymų pateikimo termino pasibaigimo nepateikė sertifikatų, kurie pagrįstų visų trečiojo asmens pasiūlytų vamzdžių atitikimą techninės specifikacijos reikalavimams. Ieškovės įsitikinimu, pagrįsta ir teisinga vertinti, kad abiejuose pasiūlymuose tiekėjai nepagrindė jų siūlomų vamzdžių atitikimo pirkimo dokumentų reikalavimams. Tai reiškia, kad trečiojo asmens pasiūlymas nebuvo atmestas, o ieškovės pasiūlymas dėl analogiškų priežasčių buvo atmestas.
26.2. Teismas nepagrįstai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, o tą lėmė neteisingas ieškovės pradiniame ieškinyje pareikštų ir patenkintų reikalavimų santykio apskaičiavimas. Buvo patenkintas vienas iš dviejų ieškovės reikalavimų. Teismas neįvertino, kad reikalavimai panaikinti atsakovės sprendimus atmesti ieškovės pasiūlymą ir kitus paskesnius sprendimus bei pripažinti ieškovės techninį pasiūlymą atitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimus turėtų būti vertinami kaip vienas reikalavimas, nes jie nėra savarankiški. Patenkinus vieną iš šių reikalavimų, nebūtų galimybės nepatenkinti kitų, ir atvirkščiai – atmetus vieną iš jų, turėtų būti atmesti ir kiti. Tai lemia, kad pastarieji reikalavimai iš esmės nėra savarankiški ir turi būti vertinami kaip vienas reikalavimas.
26.3. Teismas sprendime nepagrįstai neįvertino keleto ieškovės nurodytų aplinkybių, reikšmingų vertinant atsakovės padarytą lygiateisiškumo principo pažeidimą.
26.3.1. Teismas neįvertino, kad trečiasis asmuo net ir su 2017 m. gegužės 15 d. pateiktais paaiškinimais nepateikė pirkimo dokumentuose reikalautų vamzdžių sertifikatų, o taip pat 2017 m. gegužės 19 d., t. y. iki atsakovės pirkimo komisijos 2017 m. gegužės 15 d. posėdyje tariamai pratęsto paaiškinimų pateikimo termino pabaigos, pateikė tik dalį vamzdžių sertifikatų (penkis) (kai kurių vamzdžių kitus sertifikatus trečiasis asmuo pateikė pats savo iniciatyva 2017 m. gegužės 26 d.). Tai reiškia, kad trečiasis asmuo nepaaiškino savo pasiūlymo per atsakovės nustatytą ir keletą kartų vien trečiojo asmens interesais pratęsinėtą terminą, nepaisant atsakovės reikalavimo tai padaryti. Tai reiškia, kad atsakovė lygiateisiškumo principą pažeidė neatmesdama trečiojo asmens pasiūlymo.
26.3.2. Atsakovė termino paaiškinimams pateikti pratęsti negalėjo, nes tas terminas jau buvo pasibaigęs, o pasibaigę terminai negali būti pratęsiami. Dar anksčiau pratęstas terminas paaiškinimams pateikti baigėsi 2017 m. gegužės 15 d. 13 val., o atsakovės pirkimo komisija į posėdį susirinko vėliau – 2017 m. gegužės 15 d. 13 val. 30 min.
27. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
27.1. Atsakovė nesutinka, kad vertindama ieškovės ir trečiojo asmens pasiūlymus pirkime pažeidė lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės ir trečiojo asmens situacijos buvo skirtingos, todėl jos negali būti vertinamos vienodai. Atsakovė, vadovaudamasi pirkimo sąlygų 10.6 punktu, visiems pirkimo dalyviams leido patikslinti techninius pasiūlymus (pateikti vamzdžių sertifikatus bei patikslinti techninę dokumentaciją), jei tik šie dalyviai su pasiūlymu pateikė techninį pasiūlymą (pirkimo sąlygų 5 priedas). Ieškovei ir trečiajam asmeniui leidus patikslinti techninius pasiūlymų duomenis, trečiasis asmuo tuo pasinaudojo tinkamai, o ieškovė – ne. Dėl to šių tiekėjų situacijos buvo skirtingos ir to neįmanoma vienodai (vienodu griežtumu) įvertinti.
27.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad net ir pateikus paaiškinimą ieškovės pasiūlymas buvo dviprasmiškas ir neaiškus, kai tuo tarpu trečiojo asmens pateikti paaiškinimai tenkino techninės specifikacijos reikalavimus. Į tai neatsižvelgęs teismas padarė klaidingas išvadas dėl minėtų subjektų pateiktų sertifikatų, neva, skirtingo vertinimo.
27.3. Trečiojo asmens techninis pasiūlymas buvo tinkamai užpildytas nuo pat jo pateikimo, todėl atsakovė, prašydama patikslinti šį pasiūlymą pateikiant paaiškinimus ir juos priimdama, nepažeidė lygiateisiškumo principo.
27.4. Pirkimo techninėje specifikacijoje nebuvo keliami reikalavimai tiekėjui pasiūlyti konkretų siūlomo vamzdžio gamintoją, o buvo reikalaujama pasiūlytų konkrečių parametrų vamzdžius. Tai, kad trečiasis asmuo pateikė kitų vamzdžių gamintojų nei nurodyti jo techniniame pasiūlyme gaminamų vamzdžių sertifikatus, nesudaro pagrindo teigti, jog dėl to atsakovė trečiojo asmens pasiūlymą vertino kitaip nei ieškovės.
27.5. Nei vieno tiekėjo pasiūlymas nebuvo atmestas ir dėl to, kad jis savo techniniame pasiūlyme nenurodė siūlomų vamzdžių sienelių storių milimetrais ir (ar) kad siūlomų vamzdžių sienelių storis nurodytas pateikiant standarto sertifikatą. Tiekėjai pildydami pirkimo sąlygų 5 priedą galėjo sienelių storius nurodyti tiek konkrečiai įrašydami milimetrais, tiek ir nurodydami standartą.
27.6. Ieškovės, trečiojo asmens ir kitų pasiūlymus pateikusių tiekėjų pasiūlymai buvo vertinti vienodai ir vienodu griežtumu, o tai, kad patys tiekėjai pagal pirkimo sąlygas rinkosi, ar pateikti sertifikatus su pasiūlymu ar po to, priklausė nuo jų pačių apsisprendimo ir dėl to nėra viešųjų pirkimų lygiateisiškumo principo pažeidimo.
27.7. Pirkimo procedūras tikrino paramą projektui administruojančios institucijos viešųjų pirkimų specialistai, byloje išvadą teikė Viešųjų pirkimų tarnyba. Jokių viešųjų pirkimų pažeidimų nebuvo nustatyta.
27.8. Atsakovei skirta alternatyvi sankcija yra neproporcinga. Nagrinėjamu atveju yra svarbu tai, kad ieškovė byloje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau jos prašymas nebuvo tenkintas. Tokiu atveju atsakovė privalėjo sudaryti viešojo pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu. Be to, ieškovės pasiūlymas buvo atmestas pagrįstai. Teismas taip pat privalėjo atsižvelgti ir į tai, kad pirkimas skirtas išskirtinai viešajam interesui tenkinti, mažinant šilumos tiekimo kainas galutiniams vartotojams. Paskirta sankcija turės įtakos ne tik atsakovės, tačiau ir visų šilumos vartotojų interesams, nes šilumos tinklai bus įrengti brangiau nei buvo skaičuojama ir planuojama. Padidėjusi suma bus įskaičiuota į šilumos gamybos sąnaudas ir dėl to vartotojams padidės šilumos kaina.
28. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
28.1. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia fakto, kad atsakovė pirkime pažeidė viešųjų pirkimų principus.
28.2. Trečiasis asmuo su pasiūlymu nepateikė jokių sertifikatų ir net nenurodė siūlomų vamzdžių konkrečių duomenų, todėl trečiojo asmens pasiūlymas jau nuo pat pradžių neatitiko pirkimo dokumentų. Atsakovės veiksmai pirkime lėmė visiškai skirtingas pasekmes ieškovei ir trečiajam asmeniui. Net ir su paaiškinimais trečiasis asmuo nepateikė vamzdžių sertifikatų kai kuriems pirkimo dokumentuose reikalautiems pateikti ir savo paties pasiūlytiems vamzdžiams.
28.3. Atsakovė nepagrįstai remiasi pirkimo sąlygų 10.6 punktu. Ši nuostata neatleido tiekėjų nuo pirkimo dokumentų reikalavimo su pasiūlymu pateikti vamzdžių sertifikatus.
28.4. Jeigu atsakovė būtų priėmusi, vertinusi ir pripažinusi tinkamais ieškovės papildomai pateiktus vamzdžių sertifikatus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (kaip atsakovė elgėsi dėl trečiojo asmens su paaiškinimais pateiktų vamzdžių sertifikatų), pagrindo atmesti ieškovės pasiūlymui nebūtų.
28.5. Techninėje specifikacijoje buvo reikalaujama pasiūlyti konkrečių parametrų vamzdžius, nurodant juos ir jų gamintojus. Pasiūlymuose nurodę šiuos duomenis, tiekėjai savo pasiūlymus konkretizavo, netekdami teisės vėliau juos keisti.
28.6. Atsakovė pažeidė tiekėjų lygiateisiškumo principą nedelsiant po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos neatmetusi trečiojo asmens pasiūlymo bei priėmusi ir vertinusi trečiojo asmens po pasiūlymų pateikimo termino pateiktus sertifikatus.
28.7. Nėra įrodymų, kad pirkimo procedūros būtų buvusios papildomai tikrinamos paramą projektui administruojančios institucijos viešųjų pirkimų specialistų. Be to, Viešųjų pirkimų tarnyba byloje neteikė išvados byloje analizuojamais klausimais.
28.8. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad paskirta sankcija yra neproporcinga. Atsakovei buvo skirta labai švelni alternatyvi sankcija – bauda, o jos dydis – pakankamai nedidelis, įvertinant atsakovės elgesį ir padaryto pažeidimo rimtumą, sankcijos veiksmingumą, proporcingumą, atgrasantį poveikį ir teismų suformuotą praktiką dėl baudų dydžių.
29. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
29.1. Skundžiamo sprendimo 21 punkte nurodyti motyvai, priešingai nei teigia ieškovė, yra pagrįsti ir teisėti. 21 punkte tiesiog nurodoma, kad atsakovė su visais tiekėjais elgėsi vienodai, visus vienodai traktavo ir visiems suteikė vienodai lygias teises pateikti paaiškinimus. Toks elgesys atitiko lygiateisiškumo principą ir tokiu elgesiu minėtas principas nebuvo pažeistas. Sprendimo 21 punkte nėra nurodoma nei apie nelygiateisišką vertinimo procedūrą, nei apie pažeidimus.
29.2. „Euroheat & Power“ sertifikatas yra tinkamas dokumentas, kuriuo trečiasis asmuo įrodė, kad siūlo tai, ko reikia, todėl sprendimo 39 punkte nurodyti motyvai yra pagrįsti.
29.3. Ieškovė, paaiškindama techninį pasiūlymą, to nepadarė tinkamai, nes neįrodė, kad jos siūlomų vamzdžių cheminė sudėtis atitinka techninę specifikaciją. Trečiasis asmuo pateikė tinkamą paaiškinimą ir įrodė, kad jo siūlomi vamzdžiai tenkina techninės specifikacijos reikalavimus cheminei sudėčiai, sienelių storiams. Dėl to negali būti laikoma, kad trečiojo asmens pasiūlymas turėjo būti atmestas dėl analogiškų priežasčių kaip ir ieškovės (neva neatitiko techninės specifikacijos reikalavimų, o prašant paaiškinti neįrodė atitikties). Ieškovė ir trečiasis asmuo suteikta teise pasinaudojo skirtingai – ieškovė vietoje to, kad ištaisytų klaidas, tik patvirtino, kad siūlo ne tai, ko reikia.
29.4. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą apeliacinės instancijos teismas turi išspręsti savo nuožiūra, atsižvelgiant į tai, koks sprendimas būtų priimtas byloje.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo vertinant tiekėjų pasiūlymus
31. Kaip jau buvo nurodyta šios nutarties 9 punkte, šios bylos dalies nagrinėjimo dalyką sudarė nustatymas, ar perkančioji organizacija, vertindama tiekėjų pasiūlymus, nepažeidė viešųjų pirkimų principų. Pirmosios instancijos teismas apeliacine tvarka skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad atsakovė nesilaikė lygiateisiškumo ir nediskriminavimo bei skaidrumo principų ir nevienodai griežtai vertino ieškovės ir trečiojo asmens pasiūlymus. Atsakovė su tokia teismo išvada nesutinka, mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė viešųjų pirkimų principų pažeidimus vertinant tiekėjų pasiūlymus. Ieškovė pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime padarytoms išvadoms ir argumentams, kurių pagrindu buvo konstatuoti viešųjų pirkimų principų pažeidimai. Tačiau ieškovė nesutinka su atskirais skundžiamame sprendime išdėstytais motyvais, taip pat su pirmosios instancijos teismo sprendime atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.
32. Byloje nustatyta, kad pirkimo sąlygų sudėtinė dalis yra rangovo techninio pasiūlymo forma ir techninė specifikacija (pirkimo sąlygų 5 ir 6 priedai). Techninės specifikacijos 5 skyriuje buvo nurodyti techniniai reikalavimai vamzdžiams, kurie bus naudojami atliekant perkamus darbus. Pirkimo sąlygose nustatyta, kad tiekėjas su pasiūlymu privalo pateikti siūlomų vamzdžių sertifikatus (pirkimo sąlygų 6 priedo „Techninė specifikacija“ 5 ir 17 skyriai). Pagal pirkimo sąlygas komisija turi pasiūlymą atmesti, jeigu tiekėjo pasiūlymas neatitinka techninės specifikacijos reikalavimų. Be to, tiekėjo pasiūlymas turi būti atmestas ir tuo atveju, jeigu tiekėjas su pasiūlymu nepateikė siūlomų konkrečių medžiagų kokybės atitikties sertifikatų, bandymų protokolų, gamintojo ar įgalioto atstovo pažymų arba šiuos dokumentus pateikė pavėluotai arba iš pateiktų dokumentų tapo akivaizdu, kad tiekėjo pasiūlymas neatitinka techninės specifikacijos reikalavimų, ar, kad tokio dokumento priėmimas pakeis tiekėjo pasiūlymą iš netinkamo į tinkamą (pirkimo sąlygų 10.12.12; 10.12.15 punktai).
33. Ieškovė ir trečiasis asmuo pateikė pasiūlymus pirkime. Ieškovės pasiūlymas siaurąja prasme buvo atmestas, nes jis neatitiko perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygose įtvirtintų reikalavimų pirkimo objektui, kurie negalėjo būti ištaisyti nepažeidžiant VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi tiekėjų pasiūlymų teikimo ir vertinimo metu) nustatytų ribojimų. Ieškovė dėl dalies pirkimo objekto pasiūlyme nurodė techninės specifikacijos reikalavimų neatitinkančias siūlomų vamzdžių savybes, dėl dalies pirkimo objekto – netinkamus (nepatvirtinančius vamzdžių atitikties techninės specifikacijos reikalavimams) sertifikatus. Šios aplinkybės nustatytos įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas panaikinti atsakovės 2017 m. birželio 2 d. sprendimą dėl pasiūlymo atmetimo ir pripažinti ieškovės techninį pasiūlymą atitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimus. Trečiasis asmuo buvo pripažintas pirkimo laimėtoju, su juo sudaryta viešojo pirkimo sutartis. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsakovė, vertindama pirkime pateiktus tiekėjų pasiūlymus, juos įvertino nevienodai.
34. Trečiasis asmuo, teikdamas pasiūlymą pirkime, prie jo jokių vamzdžių sertifikatų nepridėjo. Kaip jau minėta, kartu su pasiūlymu teikti ir vamzdžių sertifikatus tiekėjus įpareigojo pirkimo sąlygos (žr. nutarties 32 punktą). Ieškovė, skirtingai nei trečiasis asmuo, šio reikalavimo laikėsi, pateikė vamzdžių sertifikatus, tačiau ne visi jos pateikti sertifikatai patvirtino siūlomų vamzdžių atitiktį techninėje specifikacijoje vamzdžiams keliamus reikalavimus. Atsakovei atmetus ieškovės pasiūlymą dėl to, kad ši pateikė netinkamus sertifikatus, tačiau pripažinus pirkimo sąlygas atitinkančiu trečiojo asmens pasiūlymą, prie kurio nebuvo pridėta apskritai jokių sertifikatų, nekyla abejonių dėl to, jog tiekėjų pasiūlymai pirkime buvo vertinami nevienodai. Tai sudaro pagrindą spręsti dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo skirtingai vertinant tiekėjų pasiūlymus.
35. Atsakovė, nesutikdama, kad ji tiekėjų pasiūlymus vertino skirtingai, remiasi pirkimo sąlygų 10.6 punktu, kuris, jos nuomone, leido pateikti sertifikatus ir po to, kai pasiūlymams pateikti terminas buvo pasibaigęs. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš tikrųjų bylos duomenys patvirtina, kad, vadovaudamasi pirkimo sąlygų 10.6 punktu, atsakovė kreipėsi į tiekėjus, įskaitant ieškovę ir trečiąjį asmenį, prašydama paaiškinti, kaip jų pasiūlymai atitinka techninės specifikacijos 5 skyriaus reikalavimus plieno vamzdžių cheminei sudėčiai ir vamzdžių sienelių storiams. Atsakovė nurodė, kad iš tiekėjų pateiktų techninių pasiūlymų vienareikšmiškai nėra aišku, ar tiekėjų siūlomi vamzdžiai atitinka jiems pirkimo sąlygose keliamus reikalavimus.
36. Tačiau pirkimo sąlygų 10.6 punkte yra nustatyta, kad iškilus klausimams dėl pasiūlymų turinio ir komisijai CVP IS susirašinėjimo priemonėmis paprašius, tiekėjai privalo per komisijos nurodytą terminą pateikti CVP IS susirašinėjimo priemonėmis papildomus paaiškinimus nekeisdami pasiūlymo esmės. Perkančioji organizacija siekdama įsitikinti, kad tiekėjas siūlo tai, ko reikia, t. y. kad tiekėjo siūlomos medžiagos atitinka techninės specifikacijos reikalavimus, pasilieka teisę prašyti tiekėjų pateikti atitinkamų medžiagų kokybės sertifikatus ar kitus lygiaverčius dokumentus, įrodančius tiekėjo siūlomų medžiagų atitikimą techniniams reikalavimams.
37. Nurodyta pirkimo sąlyga negali būti aiškinama kaip suteikianti teisę ištaisyti pirkimo sąlygų neatitinkantį pasiūlymą taip, kad jis po paaiškinimų pateikimo taptų atitinkančiu pirkimo sąlygų reikalavimus. Draudimas keisti pasiūlymo esmę yra aiškiai nurodytas pačioje sąlygoje. Teisė prašyti tiekėjų pateikti atitinkamų medžiagų kokybės sertifikatus apima tik tuos atvejus, kai techninėje specifikacijoje nėra nustatytas konkretus reikalavimas tiekėjams tokius sertifikatus pateikti kartu su pasiūlymu. Techninėje specifikacijoje buvo nurodytos ne tik vamzdžių, tačiau ir kitų perkamų prekių, darbų ypatybės, privalomos savybės, kurių buvimui pagrįsti techninėje specifikacijoje nebuvo nustatytas reikalavimas kartu su pasiūlymu pateikti kokybės sertifikatų. Būtent tokioms situacijoms ir yra skirta pirkimo sąlygų 10.6 punkto antroji dalis (dėl teisės prašyti pateikti sertifikatus ar kitus dokumentus). Kaip jau minėta, šiuo atveju situacija yra iš esmės skirtinga. Ieškovės ir trečiojo asmens pasiūlymų neaiškumai negalėjo būti tikslinami pateikiant vamzdžių sertifikatus. Priešingai nei nurodė atsakovė, tiekėjai neturėjo pasirinkimo teisės, kuriuo momentu pateikti sertifikatus, t. y. su pasiūlymu ar vėliau. Vamzdžių sertifikatai privalėjo būti pateikti kartu su tiekėjų pasiūlymais. Tiek ieškovės, pateikusios dėl dalies pirkimo objekto netinkamus sertifikatus, tiek trečiojo asmens, apskritai nepateikusio su pasiūlymu vamzdžių sertifikatų, pirkime pateiktų pasiūlymų trūkumai galėjo būti ištaisyti tik kartu su paaiškinimais pateikiant su pasiūlymais nepateiktus sertifikatus. Tačiau toks pasiūlymų trūkumų taisymas neatitiktų ne tik nurodyto pirkimo sąlygų 10.6 punkto, tačiau ir aktualios sprendžiant ginčą (pasiūlymų teikimo ir vertinimo metu galiojusios) redakcijos VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje nustatyto ribojimo padaryti pasiūlymo pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus.
38. Taigi, tiekėjų, kurie su pasiūlymu nepateikė sertifikatų (ar pateikė tik dalį sertifikatų, arba pateikė netinkamus sertifikatus ir pan.) pasiūlymai turėjo būti atmesti kaip neatitinkantys techninės specifikacijos reikalavimų. Tai reiškia, kad atsakovė, spręsdama dėl viešojo pirkimo dalyvių pasiūlymų siaurąja prasme atitikties pirkimo sąlygų reikalavimams, juos (pasiūlymus) vertino nesilaikydama iš anksto paskelbtų pirkimo sąlygų. Priešingu atveju, atsakovė turėjo atmesti trečiojo asmens pasiūlymą kaip ir ieškovės, nes jis (pasiūlymas) nuo pat pradžių neatitiko (ir po pasiūlymų teikimo termino pasibaigimo nebegalėjo būti ištaisytas) techninės specifikacijos reikalavimų, t. y. kad siūlomų vamzdžių atitiktis būtų pagrįsta sertifikatais. Nagrinėjamu atveju skirtingų tiekėjų tapatūs pasiūlymo trūkumai (pirkimo objektui keliamų reikalavimų nepagrindimas kokybės sertifikatais) buvo įvertinti visiškai skirtingai (ieškovės pasiūlymas atmestas, o trečiojo asmens pripažintas laimėtoju). Tai taip pat sudaro pagrindą konstatuoti lygiateisiškumo principo pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-248/2017 20 punktą).
39. Be to, pagal kasacinio teismo praktiką tokie perkančiosios organizacijos veiksmai, kuriais ji priima ir vertina pirkimo sąlygų neatitinkantį tiekėjo pasiūlymą, ir, leidusi pakeisti pasiūlymą, vėliau jį pripažįsta laimėjusiu, pripažįstami neteisėtais dėl skaidrumo principo pažeidimo, nepaisant aplinkybės, kad šio tiekėjo pasiūlyta kaina yra mažiausia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2007; ir kt.).
40. Ieškovė yra teisi apeliaciniame skunde įrodinėdama, kad atsakovės leidimas po pasiūlymų pateikimo termino pasibaigimo pateikti vamzdžių sertifikatus ir jų vertinimas yra tiekėjų lygiateisiškumo principo pažeidimas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pirkimo dokumentuose perkančiajai organizacijai buvo palikta teisė esant būtinumui ar iškilus neaiškumų paprašyti pateikti vamzdžių sertifikatus ir po pasiūlymų pateikimo. Šiuo aspektu ieškovės nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais yra pagrįstas.
41. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovės padarytas lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimas vertinant tiekėjų pasiūlymus pasireiškė keliais būdais. Pirma, atsakovė nesilaikė iš anksto savo paskelbtų pirkimo sąlygų. Antra, pažeisdama VPĮ 39 straipsnio 1 dalį, atsakovė leido trečiajam asmeniui pakeisti savo pasiūlymo esmę ir pradžioje neatitikusį pirkimo dokumentų pasiūlymą vėliau, kartu su pasiūlymo paaiškinimais priėmusi pateiktus sertifikatus, jį įvertino kaip juos atitinkantį. Trečia, nors atsakovė vertino jau po pasiūlymo pateikimo termino pabaigos su paaiškinimais pateiktus vamzdžių sertifikatus, ieškovei to padaryti nebuvo galima (tą patvirtina įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai, kurias buvo pripažintas teisėtu ieškovės pasiūlymo atmetimas). Tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens pasiūlymai nepatvirtino, kad jų siūlomi vamzdžiai atitinka techninės specifikacijos reikalavimus, tačiau tik ieškovės pasiūlymas buvo atmestas.
42. Konstatavus prieš tai nurodytas aplinkybes, nebetenka teisinės reikšmės įvertinimas, ar pažeidžiant VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatas patikslintas trečiojo asmens pasiūlymas atitiko pirkimo sąlygų reikalavimus. Dėl to teisėjų kolegija toliau šioje nutartyje nepateiks argumentų dėl to, ar trečiojo asmens po pasiūlymams pirkime pateikti termino pasibaigimo pateikti sertifikatai apėmė visus techninės specifikacijos reikalavimuose nurodytus vamzdžius. Šios aplinkybės nagrinėjamos bylos atveju būtų reikšmingos tik tuo atveju, jei būtų pripažinta atsakovės teisė prašyti pateikti sertifikatus ir po pasiūlymams pateikti skirto termino pasibaigimo.
Dėl atsakovei skirtos alternatyvios sankcijos – baudos – dydžio
43. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pirkime dalyvavusių tiekėjų pasiūlymai buvo įvertinti nevienodai, nepripažino viešojo pirkimo sutarties negaliojančia, o išsaugojo neteisėtai sudarytą sandorį ir atsakovei, kaip perkančiajai organizacijai, skyrė alternatyviąją sankciją – 41 294,63 Eur baudą. Šalys neginčijo pirmosios instancijos teismo išvados dėl poreikio nagrinėjamu atveju išsaugoti atsakovės su trečiuoju asmeniu neteisėtai sudarytą viešojo pirkimo sutartį. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su jai paskirtos baudos dydžiu, mano, kad bauda yra neproporcingai didelė. Teisėjų kolegijos nuomone, šio savo apeliacinio skundo argumento atsakovė neįrodė.
44. Viena iš teismo taikomų alternatyvių sankcijų yra perkančiajai organizacijai skiriama bauda, kuri turi būti ne didesnė negu 10 procentų pirkimo sutarties vertės (VPĮ 106 straipsnio 3 dalies 2 punktas). VPĮ 106 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas, skirdamas alternatyvias sankcijas, turi atsižvelgti į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiosios organizacijos elgesį. Teismo skirta alternatyvi sankcija, įskaitant perkančiajai organizacijai skirtos baudos dydį, turi būti motyvuojama teismo sprendime.
45. Kasacinio teismo pažymėta, kad alternatyvios sankcijos – baudos dydis (santykinis ir nominalus), pirma, bet kokiu atveju turi atitikti įstatyme įtvirtintus bendruosius veiksmingumo, proporcingumo ir atgrasomumo tikslus (VPĮ 106 straipsnio 3 dalis), antra, turi būti individualizuotas ir motyvuotas (VPĮ 106 straipsnio 4 dalis), kita vertus, trečia, perkančiajai organizacijai neturi būti sunkiai įvykdomas ir (ar) tapti bausmės priemone; perkančiajai organizacijai skiriant alternatyvią sankciją – baudą neatsižvelgtina į tai, kad atsakovė, priimdama neteisėtus sprendimus, iš esmės siekė teisėto viešąjį interesą atitinkančio tikslo, tačiau šiam tikslui pasiekti neužtikrino visiško tiekėjų konkurencinio lygiateisiškumo (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 84, 86, 89 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
46. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju atsakovei paskirtas baudos dydis yra tinkamai individualizuotas ir motyvuotas, be to, ne tik proporcingas, tačiau ir veiksmingas bei atgrasantis nuo viešųjų pirkimų principų pažeidimų darymo. Apeliaciniame skunde nėra pateikta argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad perkančiajai organizacijai skirta bauda būtų sunkiai įvykdoma ir (ar) tapo bausmės priemone.
47. Atsakovė skunde akcentuoja tai, kad byloje nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, draudusios sudaryti viešojo pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu. Tačiau tai nesudaro pagrindo sumažinti paskirtą baudos dydį. Byloje buvo nustatytas viešųjų pirkimų principų pažeidimas, kuris yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui. Taigi, pažeidimas nebuvo mažareikšmis. Priešingai, dėl neteisėtų atsakovės veiksmų buvo sudaryta viešojo pirkimo sutartis su asmeniu, kurio pasiūlymas, jei jis būtų buvęs tinkamai įvertintas, turėjo būti atmestas. Pagrindo paskirtą baudą sumažinti nelemia ir atsakovės veiksmų teisėtumas atmetant ieškovės pasiūlymą, nes ši aplinkybė nesumažina padaryto pažeidimo reikšmingumo.
48. Nors teisėjų kolegija sutinka su atsakovės skundo argumentu, kad pirkimas yra skirtas viešajam interesui tenkinti, tačiau ši aplinkybė taip pat savaime neįrodo, jog paskirta bauda yra neproporcinga. Atsižvelgtina į tai, kad visais viešaisiais pirkimais yra siekiama viešojo intereso patenkinimo, o kartu ir ekonomiško, efektyvaus, naudingo pinigų panaudojimo. Viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus apima ne tik visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto ir jo teikiamos naudos, tačiau ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Be to, nors atsakovė nurodo, kad paskirta bauda turės įtakos visų šilumos vartotojų interesams, nes paskirtos baudos suma bus padidintos šilumos gamybos sąnaudos ir dėl to vartotojams padidės šilumos kaina, tačiau šių savo teiginių nepagrindžia objektyviais duomenimis (CPK 178 straipsnis).
49. Neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties vertė – 1 665 550 Eur su PVM. Atsakovei paskirta 41 294,63 Eur bauda, kuri sudaro 2,48 proc. sutarties vertės. Toks baudos dydis teismų praktikoje nelaikomas neproporcingu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-508-248/2018).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
50. Iš sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas laikė, jog byloje buvo patenkinta 12,5 proc. ieškovės reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė pradiniame ieškinyje pareiškė keturis savarankiškus reikalavimus, iš kurių tik vienas – reikalavimas pripažinti negaliojančia viešojo pirkimo sutartį – buvo patenkintas iš dalies. Teisėjų kolegija pritaria ieškovei, kad pirmosios instancijos teismo sprendime atliktas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra neteisingas.
51. Ieškovė ieškinyje buvo pareiškusi šiuos reikalavimus: panaikinti atsakovės 2017 m. birželio 2 d. sprendimą dėl jos pasiūlymo atmetimo, 2017 m. birželio 12 d. sprendimą dėl pretenzijos atmetimo ir visus vėlesnius viešajame pirkime atsakovės priimtus sprendimus; pripažinti negaliojančia viešojo pirkimo sutartį; pripažinti ieškovės techninį pasiūlymą atitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimus.
52. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad reikalavimas panaikinti atsakovės sprendimą dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo ir kitus vėlesnius viešajame pirkime priimtus sprendimus bei reikalavimas pripažinti ieškovės techninį pasiūlymą atitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimus buvo grindžiami tais pačiais ieškinio pagrindais ir yra tarpusavyje neatsiejamai susiję. Šie reikalavimai vertintini kaip vienas materialusis reikalavimas ir jis nebuvo patenkintas. Tačiau likęs reikalavimas – pripažinti viešojo pirkimo sutartį negaliojančia – vertinant jį bylinėjimosi išlaidų kontekste turi būti laikomas visiškai patenkintu. Nors faktiškai viešojo pirkimo sutartis nebuvo pripažinta negaliojančia, nes buvo nustatytas poreikis ją išsaugoti, tačiau konstatuotas jos neteisėtumas ir paskirta įstatyme nustatyta alternatyvioji sankcija. Tai visiškai atitinka ieškovės pareikšto reikalavimo pripažinti viešojo pirkimo sutartį negaliojančia turinį ir esmę. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šie argumentai sudaro pagrindą sutikti su ieškove, kad buvo patenkinta 50 proc. ieškovės reikalavimų, atitinkamai atmesta 50 proc. reikalavimų.
53. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 217 Eur žyminio mokesčio, o už suteiktas teisines paslaugas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 3 679,71 Eur, ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje – 490 Eur. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 1 000 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 2 359,50 Eur atstovavimo išlaidų, už kasacinį skundą sumokėjo 1 500 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 1 875,50 Eur atstovavimo išlaidų. Taip pat ieškovė dėl civilinės bylos dalies dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo vertinant tiekėjų pasiūlymus turėjo 968 Eur atstovavimo išlaidų. Atsakovė už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą turėjo 3 690,50 Eur atstovavimo išlaidų. Šios skundžiamame sprendime nurodytos ir pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį paskirstytos išlaidos (jų dydžiai) šalių apeliaciniais skundais nėra ginčijamos. Kadangi nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstytos pagal netinkamą tenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, bylinėjimosi išlaidos perskirstomos pagal šios nutarties 52 punkte nurodytą proporciją.
54. Papildomai teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, neteisingai nurodė, kad dėl šios civilinės bylos dalies nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 968 Eur advokato išlaidų, kai iš tikrųjų byloje yra duomenys, kad ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra 1 452 Eur. Tą patvirtina el. bylos duomenys (t. 5., b. l. 153-158). Ši aplinkybė ieškovės apeliaciniame skunde yra nurodyta. Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinė skundą dėl šių išlaidų ir jų dydžio prieštaravimų nepareiškė. Atsakovei dėl šių išlaidų ir jų dydžio prieštaravimų nepareiškus, taip pat joms neviršijant Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 (toliau – Rekomendacijos) nustatytų dydžių, 484 Eur suma padidinama skirstytina bylinėjimosi išlaidų suma. Taigi, perskirstant bylinėjimosi išlaidas pagal kitą nei pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytą proporciją, laikoma, kad ieškovė viso bylos nagrinėjimo metu sumokėjo 2 717 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 9 857,34 Eur ( o ne 9 373,34 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 12 574,34 Eur.
55. Pagal šios nutarties 52 punkte nurodytą proporciją perskirstomos pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos bylinėjimosi išlaidos, t. y. ieškovei iš atsakovės priteistina 6 287,17 Eur, atsakovei iš ieškovės 1 845,25 Eur. Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 4 441,92 Eur bylinėjimosi išlaidų.
56. Pakeitus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo proporciją, atitinkamai pakeičiama ir sprendimo dalis, susijusi su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. valstybei iš ieškovės ir atsakovės priteistina po 3,03 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Dėl procesinės bylos baigties
57. Šioje nutartyje nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo vertinant tiekėjų pasiūlymus, viešojo pirkimo sutarties neteisėtumo ir atitinkamų padarinių taikymo yra teisėtas ir pagrįstas (nors tokia išvada daroma iš dalies kitais nei skundžiamame sprendime nurodytais motyvais), todėl paliekamas nepakeistas, tik patikslintina teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
58. CPK
93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. 59. Ieškovė prašo priteisti jos apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 1 500 Eur žyminio mokesčio (t. 5, b. l. 198), taip pat pateikė duomenis, kad už advokato pagalbą parengiant apeliacinį skundą (1 694 Eur), atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą (484 Eur) ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (60,50 Eur) iš viso sumokėjo 2 238,50 Eur. Šioms išlaidoms pagrįsti ieškovė pateikė CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis. Sumos advokato pagalbai už atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo neviršija Rekomendacijų 8.11, 8.16 punktuose nurodytų rekomenduojamų priteisti užmokesčio dydžių. Tačiau prašoma priteisti atstovavimo išlaidų sumą už apeliacinio skundo parengimą viršija Rekomendacijų 8.10 punkte nurodytą rekomenduojamą priteisti užmokesčio dydį 118,61 Eur, nes maksimalus dydis yra 1 575,39 Eur.
60. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovės apeliacinis skundas iš esmės yra tenkintas, nes pasitvirtino apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (perkančiosios organizacijos veiksmai, leidžiant po pasiūlymui pateikti termino pasibaigimo teikti sertifikatus, pažeidžia tiekėjų lygiateisiškumą; tapačių reiškinių skirtingas įvertinimas, bylinėjimosi išlaidų netinkamas paskirstymas). Ta aplinkybė, kad nutartyje kaip teisiškai nereikšmingos ginčui išspręsti nebuvo vertinamos aplinkybės, ar trečiojo asmens nesavalaikiai pateikti sertifikatai apėmė visus techninės specifikacijos reikalavimuose nurodytus vamzdžius ar ne, nekeičia skundu pasiekto rezultato įvertinimo. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro dėl to, kad visomis trimis apeliacinio skundo argumentų grupėmis ieškovė įrodinėjo lygiateisiškumo principų pažeidimą, padarytą vertinant tiekėjų pasiūlymus. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovei iš atsakovės priteistina atstovavimo išlaidų suma mažintina, nes apeliacinio skundo dalyką sudarė tik nesutikimas su dalimi skundžiamo sprendimo motyvų ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės atkartojo pirmosios instancijos teisme išdėstytą poziciją. Taigi, ieškovei iš atsakovės priteisiama 1 500 Eur žyminio mokesčio ir 1 119,89 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso 2 619,89 Eur.
61. Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 1 500 Eur žyminio mokesčio (t. 5, b. l. 182), tačiau jos apeliacinio skundo netenkinus, atsakovei jos turėtos išlaidos neatlyginamos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimo rezoliucinės dalies penktą ir šeštą pastraipas dėl bylinėjimosi išlaidų, šias pastraipas išdėstant taip:
„Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Požeminiai darbai“ (juridinio asmens kodas 133393277) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Tauragės šilumos tinklų (juridinio asmens kodas 179478621) 4 441,92 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovės akcinės bendrovės „Požeminiai darbai“ (juridinio asmens kodas 133393277) ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Tauragės šilumos tinklų (juridinio asmens kodas 179478621) po 3 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.“
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Požeminiai darbai“ (juridinio asmens kodas 133393277) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Tauragės šilumos tinklų (juridinio asmens kodas 179478621) 2 619,89 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Marius Bajoras
Danutė Gasiūnienė
Rasa Gudžiūnienė