Civilinė byla Nr. e3K-3-242-421/2024
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00040-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.19
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Donato Šerno ir Agnės Tikniūtės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Energijos parkas“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui dėl nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – „Neo Power Sp.Z.o.o“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių civilinės atsakomybės sąlygų nustatymą, žalą ir nuostolius bei teisingo žalos atlyginimo principą, priteisiant netiesioginius nuostolius ir proceso teisės normų, reglamentuojančių prejudicinius faktus, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 360 918 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Nurodė, kad atsakovė 2008 m. kovo 8 d. paskelbė viešąjį pirkimą – investicinį konkursą (toliau – konkursas), kurį laimėjo UAB „Naujoji šiluma“ ir 2008 m. rugsėjo 23 d. su atsakove pasirašė sutartį dėl Kairių sąvartyno išskiriamų dujų utilizavimo veiklos vykdymo, kurioje susitarė, kad projektui įgyvendinti įsteigs tikslinę įmonę (ieškovę), kuriai bus taikomi visi šioje sutartyje nustatyti įsipareigojimai ir su kuria bus sudaroma analogiška veiklos vykdymo sutartis.
4. Atkreipė dėmesį, kad konkurso sąlygų 2 dalyje „Pirkimo objektas“ buvo nurodyta, jog investicinio konkurso dalyko savybės, apimtys ir kiti techniniai reikalavimai nustatyti investicinio konkurso dalyko charakteristikoje, prie kurios buvo pridėti keli priedai. Vienas iš jų – Lenkijos bendrovės ENERG–G Polska 2007 metais parengta Kairių sąvartyno išsamaus dujų išteklių įvertinimo tyrimo ataskaita. Šioje ataskaitoje ENERG–G Polska pateikė įvykdyto dujų išteklių tyrimo rezultatus, taip pat pateikė rekomendacijas dėl galimo Kairių sąvartyno dujų panaudojimo, be kita ko, nurodydama, kad atliktas dujų tyrimas yra reprezentatyvus ir leidžiantis tiksliai prognozuoti būsimą dujų kiekį ir sudėtį.
5. Laimėjusi investicinį konkursą, UAB „Naujoji šiluma“ projektui vykdyti įsteigė tikslinę įmonę – ieškovę. Šalys 2009 m. kovo 17 d. sudarė sutartį dėl Kairių sąvartyno dujų utilizavimo veiklos vykdymo Nr. S-09-311 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo vykdyti Kairių sąvartyno išskiriamų dujų surinkimo ir utilizavimo veiklą. Sutartis buvo sudaryta 15 metų laikotarpiui su galimybe pratęsti ją dar 5 metams. Šalys 2010 m. sausio 7 d. susitarimu Nr. 1 ir 2011 m. sausio 7 d. susitarimu Nr. 2 pakeitė ir papildė atitinkamas sutarties sąlygas.
6. Pažymėjo, kad vykdydama sutarties 3.1.1 punkte numatytą įsipareigojimą, savo lėšomis instaliavo dujų surinkimo ir utilizavimo, paverčiant dujų energiją į naudingą elektros ir (ar) šilumos energiją, techniką, t. y. įrengė nudujinimo sistemą, dujotiekio liniją – dujų trasą, pastatė kogeneracinę jėgainę, dujų siurbimo stotį, kompresorių ir kt. Į projektą ieškovė investavo daugiau kaip 2 mln. Eur. Nedidelė dalis šių lėšų buvo nuosavos, didžioji dalis – skolintos ir gautos kaip Europos Sąjungos parama. Ieškovė 2011 m. birželio mėnesį pradėjo eksploatuoti dujų surinkimo ir utilizavimo techniką, tačiau po kurio laiko paaiškėjo, kad Kairių sąvartyne yra žymiai mažiau dujų, nei buvo nurodyta investicinio konkurso dokumentuose, tyrimo ataskaitoje. Nuo 2011 metų vidurio iki 2021 metų ieškovė kiekvienais metais faktiškai išgavo kelis kartus mažiau dujų, nei buvo prognozuota tyrimo ataskaitoje. Ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.) ieškovės numatytas išgauti ir panaudoti dujų kiekis yra žymiai mažesnis, nei pagal tyrimo ataskaitos 3 lentelę maksimalus įmanomas dujų kiekis.
7. Ieškovė kiekvienais investicinio projekto vykdymo metais išgavo žymiai mažiau dujų nei pagrįstai numatė ir tikėjosi išgauti, taigi, pagamino ir pardavė žymiai mažiau elektros ir šilumos energijos, nei pagrįstai numatė ir tikėjosi pagaminti bei parduoti. Ginčo laikotarpiu iš 1 m3 dujų ieškovė planavo pagaminti apie 2,05 – 2,07 kW elektros energijos, tačiau faktiškai pagamino tik 1,40 – 1,48 kW elektros energijos. Taigi, elektros energijos gamybos efektyvumas sumažėjo apie 30 proc., tai tiesiogiai atsiliepė parduotam šios energijos kiekiui ir iš to uždirbtoms pajamoms. Elektros energijos gamybos efektyvumas krito, nes esant ženkliai mažesnėms nei planuota dujų gavybos apimtims ji neteko galimybės panaudoti dujų surinkimo ir utilizavimo įrangos, visų pirma kogeneracinės jėgainės, pagal įprastas jos eksploatavimo sąlygas ir technines galimybes (charakteristikas).
8. Šiaulių apygardos teismas tenkino ginčo šalių prašymus ir 2022 m. lapkričio 21 d. nutartimi byloje paskyrė ekspertizę, siekiant gauti atsakymus į klausimus, susijusius su konkurso sąlygose nurodyto dujų kiekio ir dujų gamybos apimčių (ne)atitiktimi tikrovei bei byloje nustatytų faktų (veiksnių) galima įtaka dujų pokyčiui sąvartyne ginčo laikotarpiu. Teismo ekspertizę atliko ekspertė D. A. ir 2023 m. balandžio 21 d. pateikė teismui ekspertizės aktą.
9. Tikslindama ieškinį ieškovė nurodė, jog pateikdama išvadą 1-uoju klausimu ekspertė D. A. nepagrįstai apskaičiavo (perskaičiavo) 2019 – 2021 m. ieškovė planuotas gauti šilumos ir elektros energijos pardavimo pajamas pagal savo pačios perskaičiuotus realiai galimos pagaminti energijos kiekį ir tokiu būdu nepagrįstai sumažino šias pajamas 91 609 Eur, taip pat nepagrįstai apskaičiavo (perskaičiavo) 2019 – 2021 m. ieškovės planuotas patirti ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudas pagal tuo pačiu laikotarpiu jo faktiškai patirtas šio turto nusidėvėjimo sąnaudas ir tokiu būdu nepagrįstai padidino šias sąnaudas mažiausiai 96 128 Eur.
10. Nurodė, kad ekspertė M. O. 2023 m. birželio 5 d. parengė konsultacinę specialisto išvadą, kuria nustatė, jog ieškovė ginčo laikotarpiu patyrė 307 315 Eur tiesioginių nuostolių ir 53 603 Eur netiesioginių nuostolių, iš viso – 360 918 Eur nuostolių. Ieškovė prioritetą teikė ekspertės M. O. specialisto išvadoje atliktiems nuostolių skaičiavimams, pagal kuriuos ir patikslino (padidino) ieškinio reikalavimą, prašydama priteisti iš atsakovės 360 918 Eur nuostolių.
11. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nėra ginčo dėl to, jog ieškovė iki šiol išgavo mažiau dujų, nei konkurso sąlygose nurodyti prognozuojami išgautinų dujų kiekiai. Atsakovės nuomone, sprendžiant dėl skirtumo tarp konkurso sąlygose nurodytų dujų gavybos apimčių ir ieškovės realiai išgaunamo dujų kiekio susidarymo priežasčių, svarbu įvertinti ne tik atsakovės konkurso sąlygose nurodytų duomenų apie dujų kiekį ir prognozuojamų dujų gavybos apimčių teisingumą, bet ir tai, ar ieškovė, teikdama sąvartyno, išskiriamų dujų surinkimo ir utilizavimo paslaugas, veikė pagal konkurso sąlygų reikalavimus ir sutarties nuostatas.
12. Pažymėjo, kad susiklosčiusioje situacijoje visą verslo riziką, susijusią su sąvartyno išskiriamų dujų utilizavimu, yra siekiama nepagrįstai perkelti atsakovei, paneigiant rizikos sutarties esmę ir pažeidžiant viešąjį interesą. Sutarties nuostatos bei jos sudarymo aplinkybės akivaizdžiai rodo, jog ji yra rizikos sutartis. Sutartimi atsakovė neįsipareigojo suteikti ieškovei konkrečia pinigų suma apibrėžtą naudą – atsakovės įsipareigojimai, vadovaujantis sutarties 3.2.1–3.2.3 papunkčių nuostatomis, apėmė tik sąlygų ieškovei vykdyti veiklą sudarymą, informacijos suteikimą bei teisės aktų reikalavimų vykdymą. Ieškovė, būdama patyrusia verslininke, sudarydama rizikos sutartį privalėjo įvertinti susijusias rizikas, ir priimdama sprendimą dalyvauti konkurse bei imtis Kairių sąvartyne išgaunamų dujų eksploatacijos, veikė savo rizika.
13. Atsakovės nuomone, ieškovė tinkamai nepagrindė ir neįrodė žalos egzistavimo. Kartu su ieškiniu ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių apie tai kokias pajamas gavo už elektros energijos ir šilumos energijos pardavimą, byloje nėra duomenų, kad išgavusi planuojamą kiekį dujų ieškovė būtų galėjusi gautą šiluminę ir elektros energiją realizuoti bei gauti pajamas.
14. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo yra pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą už 2019 m. sausio – vasario mėnesius, tai sudaro 17 891 Eur paskaičiuotą žalos atlyginimą ir šia suma ieškinys turi būti mažinamas. Atsakovės nuomone, ieškovei praleidus ieškinio senaties terminą už minėtus du mėnesius, ieškinys atitinkamai turi būti mažinamas 17 891 Eur dydžiu iki 70 402 Eur sumos, nes ieškovei, kaip verslininkei, yra keliami didesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai, nėra pagrindo ieškovei atnaujinti ieškinio senaties terminą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
15. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 328 371 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o kitą ieškinio dalį atmetė bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
16. Teismas nurodė, kad, vertindamas ieškinio senaties termino už 2019 metų sausio ir vasario mėnesius praleidimo priežastis, atsižvelgia į tai, jog ieškovė bandė kilusį ginčą su atsakove išspręsti taikiai, derybų būdu, taip pat į tai, jog terminas pateikti ieškinį praleistas tik keletą dienų, todėl vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, nusprendė, kad ieškinio senaties terminas atnaujintinas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių.
17. Nurodė, jog analogiškoje byloje tarp tų pačių ginčo šalių 2017 m. lapkričio 22 d. priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. e3K-3-396-969/2017 kasacinis teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju tarp bylos šalių susiklostė viešo konkurso teisiniai santykiai, reglamentuojami CK 6.947–6.952 straipsniuose. Ginčo šalims taip pat taikytinos CK 6.163 straipsnyje, nustatančiame šalių pareigas esant ikisutartiniams santykiams, įtvirtintos taisyklės, be kita ko, pareiga atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti.
18. Kasacinis teismas minėtoje byloje suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: jeigu viešą konkursą vykdantis asmuo, paskelbdamas apie konkursą, nurodo tam tikras sąlygas, susijusias su konkurso dalyku (įskaitant sąlygas, tiesiogiai nenurodytas CK 6.947 straipsnio 2 dalyje), šios sąlygos tampa konkurso sąlygų sudedamąja dalimi, už kurių tikrumą atsako konkursą vykdantis asmuo. Ši taisyklė paprastai taikytina ir tais atvejais, jei konkursą vykdantis asmuo, skelbime apie konkursą nurodydamas tam tikras sąlygas, remiasi kitų subjektų jam pateikta informacija (CK 6.257 straipsnis).
19. Vertindamas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, teismas rėmėsi byloje tarp tų pačių ginčo šalių Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-171-569/2019, padarytomis išvadomis, jog atsakovė, vykdydama viešąjį konkursą bei vadovaudamasi minėta ENERG – G Polska 2007 m. parengta Kairių sąvartyno išsamaus dujų išteklių įvertinimo tyrimo ataskaita, kurioje duomenys apie prognozuojamą išgauti dujų kiekį buvo neteisingi, suteikė tiekėjams klaidingą informaciją, kuri turėjo ieškovei esminę reikmę apsisprendžiant dėl dalyvavimo konkurse ir sutarties pasirašymo, ir tokie atsakovės veiksmai vertintini kaip neteisėti. Teismas taip pat konstatavo, jog minėtoje byloje atlikus ekspertizę, ekspertas įvardijo ir kitą esminę (lemiamą) priežastį, dėl ko pakito prognozuojamas išgauti dujų kiekis nuo konkurso paskelbimo iki sąvartyno eksploatacijos. Ekspertizės akte (3 klausimas) nurodyta, kad ENERG – G Polska tyrimai Kairių sąvartyne atlikti 2007 metais. Tik 2010 metais sąvartynas buvo pilnai uždarytas, per šį laikotarpį biodujos galėjo intensyviai neorganizuotai išsiskirti į aplinką, o tuo pačiu mažėjo sąvartyno kaupe esančių atliekų biodujų potencialas. Ieškovės biodujų jėgainė pradėjo veikti tik 2011 metais. Per šį ketverių metų laikotarpį sąvartyne susidarančių biodujų kiekis sumažėjo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punktu, padarė išvadą, kad šių aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, nereikia įrodinėti
20. Teismas taip pat nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2019 m. gruodžio 20 d. sprendime konstatavo, jog negalima teigti, kad dujų išgavimo kiekis sumažėjo dėl ieškovės kaltės bei padarė išvadą, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė klaidingos informacijos, turėjusios esminę reikšmę ieškovei apsisprendžiant dėl dalyvavimo konkurse ir pasiūlymo turinio, pateikimu konkurso dalyviams (ir ieškovei), taip pat sąvartyne buvusio dujų kiekio neišsaugojimu iki jo eksploatacijos pradžios. Ieškovė, įvertinusi atsakovės paskelbto konkurso medžiagą, kurios dalis – ataskaita apie prognozuojamus išgauti dujų kiekius – buvo klaidinga, apsisprendė dalyvauti konkurse, teikė pasiūlymą ir investavo pinigines lėšas į Kairių sąvartyno išskiriamų dujų surinkimo ir utilizavimo veiklą. Tačiau, įvykdžiusi įsipareigojimus, vykdydama veiklą patyrė nuostolius ir negavo prognozuojamo pelno, todėl patyrė žalą, kuri yra atsakovės neteisėtų veiksmų rezultatas.
21. Spręsdamas dėl ieškovės partirtos žalos dydžio, teismas pažymėjo, kad ekspertės M. O. konsultacinėje išvadoje atlikti nuostolių skaičiavimai ne paneigia, o priešingai – patvirtina ekspertės D. A. 2023 m. balandžio 18 d. ekspertizės akto išvadas dėl tiesioginių ir netiesioginių nuostolių dydžio, nes ekspertės M. O. skaičiavimai (viso – 360 918 Eur nuostolių), atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes dėl ieškovės neišgautų dujų kiekio su dėl to patirtais nuostoliais, nėra pernelyg nutolę nuo ekspertės D. A. ekspertizės akto išvadose nustatyto nuostolių (viso – 328 271 Eur) skaičiavimų. Ieškovės teiginius, kad ekspertės D. A. ekspertizės akte atlikti nuostolių skaičiavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir neteisingi, teismas pripažino nepagrįstais ir nepaneigiančiais ekspertės D. A. ekspertizės akto išvadose nustatyto nuostolių dydžio skaičiavimų teisingumo.
22. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2024 m. balandžio 16 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
23. Kolegija nurodė, kad nė viena iš šalių neginčija teismo nustatyto ieškinio senaties termino praleidimo fakto reikalavimui dėl 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. patirtų nuostolių, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, vertino tik tai, ar pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės laikytinos svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio terminą.
24. Teismas nustatė, kad ieškovei per 2019 m. sausio mėnesį išgavus atitinkamą kiekį dujų ir iš jų pagaminus elektros energiją, ji buvo apskaityta ir 2019 m. sausio 31 d. parduota AB „Energijos skirstymo operatorius“, o mokėjimas už jį buvo gautas 2019 m. vasario 28 d. Taigi, apie 2019 m. sausio mėnesį atsiradusią žalą ieškovė sužinojo arba turėjo sužinoti 2019 m. vasario 28 d., todėl ieškinį dėl žalos atlyginimo ieškovė vėliausiai turėjo pateikti 2022 m. vasario 28 d., tačiau pateikė 2022 m. kovo 4 d., t. y. praleidusi ieškinio senaties terminą keletą dienų (nežymiai).
25. Kolegija, įvertinusi tai, kad terminas praleistas nežymiai, ieškovės siekį išspręsti ginčą takiai, vykusių derybų trukmę (daugiau nei 3 mėn.), ją lyginant su praleisto termino trukme, nenustačiusi akivaizdaus ieškovės nerūpestingumo požymių bei vadovaudamasi proporcingumo, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis), padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atnaujindamas ieškinio senaties terminą, pagrįstai suteikė prioritetą pažeistų subjektinių teisių apsaugai.
26. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl civilinės atsakomybės sąlygų, pagrįstai vadovavosi analogiškose byloje (Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-171-569/2019 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-761-241/2020, pateiktomis išvadomis, susijusiomis su apeliantės neteisėtų veiksmų konstatavimu.
27. Su atsakovės teiginiais, kad Sutartis yra rizikos sutartis ir todėl visą verslo riziką, susijusią su sąvartyno išskiriamų dujų utilizavimu, nepagrįstai siekiama perkelti būtent jai, teisėjų kolegija nesutikto ir nurodė, kad vien tai, jog sutartis turi rizikos sutartims būdingų požymių, nepagrindžia, kad ieškovė pagal ją prisiėmė bet kokių, t. y. net ir apeliantės neteisėtais veiksmais sukeltų nuostolių atsiradimo riziką. Pažymėjo, kad nepateikė įrodymų, jog išgaunamų dujų kiekio ir konkurso sąlygose nurodyto prognozuojamo dujų gavybos kiekio skirtumas susidarė dėl nuo ieškovės priklausančių priežasčių ar vėlavimo pradėti veiklą, taip pat duomenų, jog ji, sudarydama sutartį, prisiėmė riziką, susijusią su ENERG–G Polska tyrimo ataskaitoje pateiktos informacijos apie sąvartyne esančių ir galimų išgauti bei panaudoti dujų kiekį neteisingumu. Kolegijos vertinimu, vien apeliantės deklaratyvūs teiginiai apie sutarties kvalifikavimą rizikos sutartimi ir su tuo susijusios rizikos prisiėmimą nepaneigia išvadų dėl jos atliktų veiksmų neteisėtumo.
28. Vertindama priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei atsiradusi žala yra atsakovės neteisėtų veiksmų rezultatas. Nėra ginčo, kad atsakovė, skelbdama konkursą, vadovavosi bendrovės ENERG–G Polska Kairių sąvartyno išsamaus dujų išteklių įvertinimo tyrimo ataskaita, kuri numatė prognozuojamus iš sąvartyno išgauti dujų kiekį. Remiantis jau išnagrinėtose bylose pateiktais išaiškinimais, nustatyta, kad ENERG–G Polska parengtoje tyrimo ataskaitoje, kuria vadovavosi ieškovė, numatyti prognozuojamų iš sąvartyno gauti dujų kiekis neatitiko tikrovės. Atsižvelgdama į tai, kolegija padarė išvadą, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų – konkurso dokumentuose nurodytų klaidingų duomenų, ieškovė neišgavo tiek dujų, kiek pagrįstai planavo išgauti, atitinkamai nepagamino ir nepardavė tiek elektros ir šilumos energijos, kiek pagrįstai planavo pagaminti ir parduoti bei sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovės veiksmų neteisėtumą ir priežastinį ryšį tarp apeliantės neteisėtų veiksmų ir kilusių pasekmių (žalos).
29. Pasisakydama dėl nuostolių dydžio apskaičiavimo ir nesutikdama su atsakovės pateiktu ekspertizės akto išvadų interpretavimu, teisėjų kolegija nurodė, kad ekspertizės akte, atsakant į 1-ąjį klausimą, buvo pavartotas žodis „negavo“, o ne „patyrė“, ir tuo pagrindu sprendė, kad jei ieškovė laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. dujų surinkimo ir utilizavimo veiklą būtų vykdžiusi iš anksto numatytomis ir planuotomis sąlygomis, tai ji būtų negavusi (išvengusi) 23 604 Eur nuostolių, o ne juos patyrusi. Kolegija taip pat nurodė, kad nors apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovės nuostoliai buvo apskaičiuoti neįvertinus jos iš anksto planuotų gauti pajamų ir įrangos nusidėvėjimo, vadovaujantis ieškovės į bylą pateiktais dokumentais, tačiau pirmosios instancijos teismas vadovavosi išimtinai ekspertizės akte pateiktais skaičiavimais, kur nurodyti laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. ieškovės patirti 304 767 Eur tiesioginiai nuostoliai buvo apskaičiuoti įvertinus ieškovės patirtas ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudas. Kolegija nurodė, kad neturi pagrindo abejoti ekspertizės akte pateiktų išvadų pagrįstumu ir teisingumu. Be to, ieškovei neskundus teismo sprendimo dėl ekspertės M. O. pateiktos išvados įrodomosios galios ir jos santykio su ekspertizės aktu, teisėjų kolegija plačiau nepasisakė dėl jų pagrįstumo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
30. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 16 d. sprendimą ir ieškinį atmesti, o teismui nusprendus, kad ieškinio dalis yra pagrįsta, remiantis kasaciniame skunde dėstomais argumentais priteistą sumą sumažinti iki 275 338 Eur. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
30.1. Teismai netinkamai taikė CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas, kartu su įrodinėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis ir tokiu būdu padarė akivaizdžią klaidą, kadangi iš atsakovės priteisė ne tik ieškovės faktiškai patirtą nuostolį, kuris atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, tačiau įpareigojo atlyginti ir tą nuostolį, kurį ieškovė būtų patyrusi, jeigu nebūtų neteisėtų atsakovės veiksmų, tokiu būdu atsakovė buvo nubausta du kartus, o ieškovė gavo didesnę naudą, nei faktiškai būtų gavusi pajamų.
30.2. Susiklostė situacija, kada ieškovei teismai priteisė 47 208 Eur daugiau, nei ji faktiškai patyrė nuostolio, dėl ko atsakovė šia apimtimi patyrė žalą, kadangi ši suma iš jos nepagrįstai buvo priteista.
30.3. Ieškovė iš anksto dar 2009 metais dalyvaudama viešajame konkurse deklaravo, kad planuoja patirti nuostolį 2021 metais išgaudama dujas, šis nuostolis negali būti priskiriamas ieškovės patirtam nuostoliui, dėl neteisėtų atsakovės veiksmų. Jeigu ieškovė būtų išgavusi iš anksto numatytą dujų kiekį 2019-2021 metais, ji būtų patyrusi 23 604 Eur nuostolį, šis nuostolis negali būti priteisiamas iš atsakovės kaip kompensavimas ieškovei. Šia apimtimi iš atsakovės ieškovei priteistinas žalos atlyginimas turi būti mažinamas.
30.4. Teismai, vertindami ekspertės išvadas ekspertizės akte, netinkamai įvertino ekspertei pateiktus klausimus bei nesigilino į pačią ekspertizę ir jos atlikimo metodiką, o pasisakė tik dėl išvadų, jas neteisingai interpretuodami.
30.5. Pagal kartu su ieškiniu pateiktus skaičiavimus, jeigu ieškovė laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. būtų išgavusi dujų tiek, kiek planavo, ji būtų gavusi 27 656 Eur pelno, tačiau ekspertė nustatė, kad šie skaičiavimai yra neteisingi ir ieškovė šiuo laikotarpiu būtų gavusi ne pelną, o patyrusi 23 604 Eur nuostolių. Tuo tarpu, remiantis kartu su ieškiniu pateiktais skaičiavimais, ieškovė laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. patyrė 314 585 Eur nuostolių. Tačiau ekspertė apskaičiavo, kad faktiškai ieškovės nuostolis, patirtas šiuo laikotarpiu sudaro 304 767 Eur. Prie patirtų tiesioginių nuostolių pridedant tuo pačiu laikotarpiu patirtus netiesioginius nuostolius ir gaunama žala, kurią ieškovė patyrė dėl neteisėtų atsakovės veiksmų. t. y.: 304 767 Eur (tiesioginiai nuostoliai) + (-)23 604 Eur (netiesioginiai nuostoliai) = 281 163 Eur. Teismai ignoravo aplinkybę, kad faktiškai išgaudama planuotą dujų kiekį ieškovė nebūtų gavusi pelno, o būtų patyrusi nuostolį, todėl šioje apimtyje faktiškai patirtas nuostolis turėtų būti mažinamas, kadangi šio nuostolio gavimas buvo iš anksto planuojamas. Negali susiklostyti situacija, kada nukentėjusiajam asmeniui kaip kompensacija priteisiama išmokėti ne tik faktiškai patirtą nuostolį, bet ir tą nuostolį, kurį jis būtų patyręs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų.
30.6. Kasaciniame skunde atsakovė teigia, kad teismai nepagrįstai sprendė, yra visos būtinosios sąlygos atsakovės atsakomybei taikyti. Kasatorės teigimu, teismai neįvertino, jog sutartis, kurios pagrindu ieškovė vykdė veiklą, buvo sutartis su didesniu rizikos elementu ir ieškovė turėjo prisiimti riziką vykdydama dujų išgavimą. Būdama profesionali verslininkė ir suprasdama, kad veikia savo rizika ir tą aiškiai išreikšdama raštu ieškovė sudarė sutartį, kurioje jos pajamos buvo tiesiogiai susijusios su išgautų dujų kiekiu. Atsakovės veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų, kadangi ieškovė dalyvaudama konkurse savanoriškai prisiėmė riziką dėl išgautinų dujų kiekio. Taip pat, atsakovė nėra kalta dėl to, kad dujų kiekis Kairių sąvartyne nebuvo toks kaip tikėjosi ieškovė, todėl ieškovės ieškinys turėtų būti atmestas
. 30.7. Teismai netinkamai taikė CK 1.125 straipsnio 9 dalies nuostatas, atsisakydami taikyti ieškinio senatį. Faktinio pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senatį nėra, kadangi sąskaitas už 2019 metais parduotą šilumos ir elektros energiją ieškovės išrašė atitinkamai 2019 m. sausio 31 d. ir vasario 28 d. T. y. šiomis dienomis ji jau žinojo apie savo teisių pažeidimą ir manydama, kad jos teisės yra pažeistos, galėjo jas ginti teisės aktų nustatyta tvarka.
31. Ieškovė atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
31.1. Atsakovės argumentai dėl ginčo dalyku esančios žalos (jos dydžio) neteisingo apskaičiavimo yra grindžiami visiškai nepagrįsta prielaida apie ieškovės iš anksto, t. y. dar iki sutarties sudarymo, planuotus patirti nuostolius. Kadangi ši prielaida yra nepagrįsta, tai nepagrįstais pripažintini ir atsakovės argumentai apie bylą nagrinėjusių teismų atliktus neva netinkamus aritmetinius veiksmus – ginčo laikotarpiu ieškovės patirtų tiesioginių ir netiesioginių nuostolių sudėtį vietoje atimties.
31.2. Ieškovės priimtas verslo sprendimas, kiek tai priklausė nuo jo paties, buvo racionalus, logiškas, jis atitiko įprastą ūkinės-komercinės veiklos riziką ir neturėjo jokių apdairumo ar rūpestingumo trūkumų. Nebuvo taip, kad ieškovė netinkamai apskaičiuotų reikalingas investicijas ir (ar) tikėtiną investicijų grąžą, pervertintų savo galimybes sėkmingai įvykdyti investicinį projektą ar pan. Ieškovė kruopščiai išanalizavo visą svarbiausią informaciją (kiekį, kainas ir t. t.), atidžiai įvertino visus galimus veiklos rizikos faktorius bei nusprendė, kad yra verta (ekonomiškai naudinga) dalyvauti konkurse ir vėliau sudaryti sutartį. Ieškovė pagal sutartį vykdyta dujų surinkimo ir utilizavimo veikla nepasiteisino, t. y. buvo ne pelninga, o nuostolinga, ne dėl kokių nors nuo jos priklausančių ar objektyvių rizikos veiksnių, bet išimtinai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės. Teismai ne atsisakė taikyti, o kaip tik taikė ieškinio senatį ieškovo reikalavimui konkrečiai dėl nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. patirtų nuostolių atlyginimo. Teismai konstatavo, kad reikalavimui dėl pirmiau nurodytu laikotarpiu patirtų nuostolių atlyginimo CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytas ieškinio senaties terminas yra nežymiai (keliomis dienomis) praleistas. Ieškinio senaties terminas šiam reikalavimui CK 1.131 straipsnio 2 dalies pagrindu buvo atnaujintas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo nagrinėjamoje byloje
32. Kasaciniame skunde atsakovė teigia, kad teismai nepagrįstai sprendė, jog yra visos būtinosios sąlygos atsakovės atsakomybei taikyti. Kasatorės teigimu, teismai neįvertino, jog sutartis, kurios pagrindu ieškovė vykdė veiklą, buvo sutartis su didesniu rizikos elementu ir ieškovė turėjo prisiimti riziką vykdydama dujų išgavimą. Atsakovės veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų, kadangi ieškovė dalyvaudama konkurse savanoriškai prisiėmė riziką dėl išgautinų dujų kiekio.
33. CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šioje teisės normoje įtvirtintas privalomas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo vykdymas.
34. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatą, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Šia taisykle siekiama proceso ekonomiškumo, kad nebūtų pakartotinai tiriama tai, kas jau yra patikimai ir privalomai nustatyta teismo sprendimu.
35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo yra išsamiai pasisakęs ir suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017, 17–18 punktai; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017, 18 punktas; kt.).
36. Teismui konstatavus, kad pirmiau nurodytos aplinkybės egzistavo, jos byloje dalyvavusiems asmenims tampa prejudiciniais faktais, kurių kitoje byloje tarp tų pačių šalių įrodinėti nereikia, jos negali būti ginčo objektas kitoje, vėliau iškeltoje, civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017, 19 punktas).
37. CPK 182 straipsnio 2 punktas taikomas esant sąlygoms, nurodytoms nutarties 35 punkte. Minėta, kad viena iš jų – aplinkybė, dėl kurios prejudicinės reikšmės daromos išvados, turėjo būti nagrinėjimo dalykas anksčiau išnagrinėtoje byloje. Vien tai, jog išnagrinėtoje byloje apie aplinkybę, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, pasisakyta, tačiau ta aplinkybė nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą atsiranda to fakto prejudicija. Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017, 31 punktas).
38. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad civilinėje byloje tarp tų pačių ginčo šalių 2017 m. lapkričio 22 d. priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. e3K-3-396-969/2017 kasacinis teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju tarp bylos šalių susiklostė viešo konkurso teisiniai santykiai, reglamentuojami CK 6.947–6.952 straipsniuose. Kasacinis teismas šioje byloje suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: jeigu viešą konkursą vykdantis asmuo, paskelbdamas apie konkursą, nurodo tam tikras sąlygas, susijusias su konkurso dalyku (įskaitant sąlygas, tiesiogiai nenurodytas CK 6.947 straipsnio 2 dalyje), šios sąlygos tampa konkurso sąlygų sudedamąja dalimi, už kurių tikrumą atsako konkursą vykdantis asmuo. Ši taisyklė paprastai taikytina ir tais atvejais, jei konkursą vykdantis asmuo, skelbime apie konkursą nurodydamas tam tikras sąlygas, remiasi kitų subjektų jam pateikta informacija (CK 6.257 straipsnis).
39. Iš esmės analogiškoje byloje tarp tų pačių ginčo šalių Šiaulių apygardos teismas 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-171-569/2019 ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteisė 1 416 695,00 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5177,95 Eur bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-761-241/2020 paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
40. Minėtu 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu Šiaulių apygardos teismas padarė išvadą, jog kad atsakovė, vykdydama viešąjį konkursą bei vadovaudamasi ENERG – G Polska 2007 m. parengta Kairių sąvartyno išsamaus dujų išteklių įvertinimo tyrimo ataskaita, kurioje duomenys apie prognozuojamus išgauti dujų kiekį buvo neteisingi, suteikė tiekėjams klaidingą informaciją, kuri turėjo ieškovei esminę reikmę apsisprendžiant dėl dalyvavimo konkurse ir sutarties pasirašymo. Tokius atsakovės veiksmus teismas įvertino kaip neteisėtus (minėtos nutarties 73 punktas).
41. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendime taip pat konstatuota, kad atsakovė jokiais patikimais ir pakankamais įrodymais neįrodė, kad prognozuojamo dujų gavybos kiekio skirtumas susidarė dėl ieškovės vėlavimo pradėti veiklą. Todėl teismas padarė išvadą, kad prognozuojamo dujų gavybos kiekio skirtumas susidarė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.
42. Nagrinėjamoje byloje teismai, spręsdami dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų taikymo, vadovaudamiesi CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostata, kaip prejudiciniais faktais rėmėsi anksčiau minėtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytomis aplinkybėmis, kuriomis buvo konstatuoti atsakovės neteisėti veiksmai, vykdant viešąjį konkursą ir nurodant sąlygas, susijusias su konkurso dalyku, kurių, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, pagrindu pareikštas ieškinys šioje byloje. Kadangi minėtoje byloje dalyvavo tos pačios šalys ir buvo sprendžiamas ginčas dėl tos pačios Sutarties vykdymo metu ieškovei atsiradusios žalos, tik kitu laikotarpiu, teismai, nustatydami atsakovės neteisėtus veiksmus, pagrįstai vadovavosi minėtoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, kaip prejudiciniais faktais, tinkamai taikė CPK 182 straipsnio 2 punkto normą.
43. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje teismai, vertindami priežastinį ryšį tarp nustatytų atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, nustatė, jog atsakovė, skelbdama konkursą, vadovavosi bendrovės ENERG–G Polska Kairių sąvartyno išsamaus dujų išteklių įvertinimo tyrimo ataskaita, kuri numatė prognozuojamus iš sąvartyno išgauti dujų kiekį, o šioje ataskaitoje, remiantis jau išnagrinėtose bylose pateiktais išaiškinimais, numatyti prognozuojamų iš sąvartyno gauti dujų kiekis neatitiko tikrovės. Atsižvelgdami į tai, teismai padarė išvadą, kad dėl apeliantės neteisėtų veiksmų – konkurso dokumentuose nurodytų klaidingų duomenų, ieškovė neišgavo tiek dujų, kiek pagrįstai planavo išgauti, atitinkamai nepagamino ir nepardavė tiek elektros ir šilumos energijos, kiek pagrįstai planavo pagaminti ir parduoti, t. y. nustatė priežastinį ryšį tarp nustatytų atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusių jai neigiamų pasekmių – atsiradusios žalos.
44. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė iš esmės siekia, kad iš naujo būtų nustatomos ir vertinamos aplinkybės, kurios jau yra nustatytos įsiteisėjusiais teismų sprendimais, priimtais kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tos pačios šalys ir kurios buvo įrodinėjimo dalykas (jo dalis), reikšmingas abiejose bylose. Todėl šie atsakovės kasacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo bei teisingo žalos atlyginimo principo, priteisiant netiesioginius nuostolius
45. Atsakovė savo kasaciniame skunde, be kita ko, teigia, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas, kartu su įrodinėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis ir tokiu būdu padarė akivaizdžią klaidą, iš atsakovės priteisdami nuostolį, kurį ieškovė būtų patyrusi, jeigu nebūtų neteisėtų atsakovės veiksmų, kaip negautas ieškovės pajamas. Kasatorės teigimu, jeigu ieškovė būtų išgavusi iš anksto numatytą dujų kiekį 2019-2021 metais, ji būtų patyrusi 23 604 Eur nuostolį, šis nuostolis negali būti priteisiamas iš atsakovės kaip žala ieškovei. Šia apimtimi iš atsakovės ieškovei priteistinas žalos atlyginimas turi būti mažinamas.
46. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala, ir nauda nukentėjusiajam asmeniui, tai gauta nauda nepažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų gali būti įskaitoma į nuostolius.
47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnio, nei faktiškai asmens patirto žalos dydžio atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016 32 punktas).
48. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principo esmė – siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo žalingų veiksmų. Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos. Visiško žalos atlyginimo principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018 52 punktą; 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-701/2019 53 punktą ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
49. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau galėjo būti, jei nebūtų neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustačius negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
50. Negautos pajamos reiškia negautą pelną, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Dėl to apskaičiuojant negautas pajamas turi būti minusuojamos išlaidos, kurių būtų turėjęs nukentėjusysis. Tai turi būti grynasis pelnas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų (įplaukų), o iš šių – ir pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kaip būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2011).
51. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas byloje nustatyti konkurso sąlygose nurodyto dujų kiekio ir dujų gamybos apimčių (ne)atitiktį tikrovei bei tam tikrų veiksnių galimą įtaka dujų pokyčiui sąvartyne, 2022 m. lapkričio 21 d. nutartimi paskyrė ekspertizę, teismo ekspertė D. A. 2023 m. balandžio 21 d. pateikė teismui ekspertizės aktą.
52. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovės prašymu ekspertė M. O. parengė konsultacinę išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. patyrė 307 315 Eur tiesioginių ir 53 603 Eur netiesioginių nuostolių, iš viso 360 918 Eur. Todėl ieškovė prašė priteisti iš apeliantės 360 918 Eur nuostolių atlyginimui.
53. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tiek konsultacinėje išvadoje, tiek ir ekspertizės akte pateiktas išvadas, taip pat nurodęs, kad konsultacinėje išvadoje atlikti nuostolių skaičiavimai ne paneigia, o patvirtina ekspertizės akto išvadas dėl tiesioginių ir netiesioginių nuostolių dydžio, ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 304 767 Eur tiesioginių ir 23 604 Eur netiesioginių nuostolių, iš viso 328 371 Eur nuostolių atlyginimą.
54. Skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad pagal ekspertizės akto išvadas ieškovė nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. patyrė 304 767 Eur tiesioginių ir 23 604 Eur netiesioginių nuostolių, iš viso 328 371 Eur nuostolių.
55. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas atsakovės argumentus kad ieškovė, netgi išgavusi dujų tiek, kiek planavo išgauti, būtų patyrusi 23 604 Eur nuostolio, todėl ši suma turėtų būti atimama iš nuostolio, kurį ieškovė faktiškai patyrė laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. (304 767 Eur (faktiškai patirtas nuostolis) – (-23 604 Eur) (iš anksto planuotas rezultatas) = 281 163 Eur), nurodė, kad ekspertizės akte, atsakant į 1-ąjį klausimą, buvo pavartotas žodis „negavo“, o ne „patyrė“. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad jei ieškovė laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. dujų surinkimo ir utilizavimo veiklą būtų vykdžiusi iš anksto numatytomis ir planuotomis sąlygomis, tai ji būtų negavusi (išvengusi) 23 604 Eur nuostolių, o ne juos patyrusi. Nurodęs, kad nėra pagrindo abejoti ekspertizės akte pateiktomis išvadomis, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas jomis rėmėsi pagrįstai ir atsakovės argumentus, kad 23 604 Eur nuostolio suma turėtų būti atimama iš nuostolio, kurį ieškovė faktiškai patyrė, pripažino nepagrįstais.
56. Byloje nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 21 d. nutartimi skirdamas ekspertizę, pirmosios instancijos teismas, be kita ko, uždavė ekspertai tokį klausimą dėl ieškovės patirtų netiesioginių nuostolių: „kokio dydžio netiesioginius nuostolius ieškovė UAB „Energijos parkas” patyrė (t. y. kokio dydžio grynojo pelno negavo) laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. iš investicinio projekto „Kairių sąvartyno biodujų panaudojimas kombinuotai elektros ir šilumos energijos gamybai“ (jeigu nurodytu laikotarpiu UAB „Energijos parkas” būtų išgavusi dujų kiekį nurodytą lentelėje Nr. 1 (ieškinio priedas Nr. 11) ?“
57. Atsakant į šį klausimą, ekspertizės akte nurodyta: „UAB „Energijos parkas“ laikotarpyje nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. investicinio projekto „Kairių sąvartyno biodujų panaudojimas kombinuotai elektros ir šilumos energijos gamybai“ (jeigu nurodytu laikotarpiu UAB „Energijos parkas“ būtų išgavusi dujų kiekius, nurodytus lentelėje Nr. 1 (ieškinio priedas Nr. 11) negavo 23 604 Eur grynojo nuostolio, iš jo: laikotarpyje nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. galėjo gauti 24 952 Eur grynąjį pelną; laikotarpyje nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. galėjo gauti 5937 Eur grynąjį pelną; laikotarpyje nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. galėjo gauti 54 493 Eur nuostolį.“
58. Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas ekspertizės akte nurodytą žodį „negavo“ interpretavo taip, kad jei ieškovė laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. dujų surinkimo ir utilizavimo veiklą būtų vykdžiusi iš anksto numatytomis ir planuotomis sąlygomis, tai ji būtų negavusi (išvengusi) 23 604 Eur nuostolių, o ne juos patyrusi.
59. Vertinant ekspertizės akte pateiktą atsakymą į minėtąjį klausimą matyti, kad ekspertė detalizavo, jog jeigu nurodytu laikotarpiu UAB „Energijos parkas“ būtų išgavusi dujų kiekį, nurodytą lentelėje Nr. 1: laikotarpyje nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. galėjo gauti 24 952 Eur grynąjį pelną; laikotarpyje nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. galėjo gauti 5937 Eur grynąjį pelną; laikotarpyje nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. galėjo gauti 54 493 Eur nuostolį. Iš šios nuostolių sumos atėmus ekspertizės akte nurodytas grynojo pelno sumas, kurias ieškovė galėjo gauti (24 952 Eur ir 5937 Eur), akivaizdu, kad jei ieškovė laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. dujų surinkimo ir utilizavimo veiklą būtų vykdžiusi iš anksto numatytomis ir planuotomis sąlygomis, tai ji galėjo patirti 23 604 Eur grynojo nuostolio, kurio kaip ir nurodyta ekspertizės akto išvadoje, atsakant į teismo užduotą pirmąjį klausimą, negavo.
60. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ekspertei teismo užduotas pirmasis klausimas yra apie netiesioginius ieškovės nuostolius (negautą grynąjį pelną) jeigu nurodytu laikotarpiu UAB „Energijos parkas“ būtų išgavusi dujų kiekį, nurodytą lentelėje Nr. 1. Tačiau pagal ekspertizės akto išvadą, pateiktą atsakant į pirmąjį klausimą, tuo atveju, jei ieškovė laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. dujų surinkimo ir utilizavimo veiklą būtų vykdžiusi iš anksto numatytomis ir planuotomis sąlygomis, tai ji galėjo gauti ne grynąjį pelną, o patirti 23 604 Eur grynojo nuostolio. Tai, kad ekspertė pavartojo žodžius „negavo grynojo nuostolio“ išvados esmės, kad ji galėjo patirti nuostolį, nekeičia. Pažymėtina, kad ekspertizės išvados dėl galimo ieškovės nuostolio, vykdant veiklą ir išgaunat planuotą dujų kiekį, esmę atskleidžia ir atsakymo į pirmąjį klausimą teiginys, kad „laikotarpyje nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. galėjo gauti 54 493 Eur nuostolį.“
61. Minėta, kad CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo principo esmė – siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo žalingų veiksmų, o civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui. Nustatant žalos dydį siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, o kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas.
62. Taip pat minėta, kad pagal straipsnio CK 6.249 straipsnio 6 dalį, kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala, ir nauda nukentėjusiajam asmeniui, tai gauta nauda nepažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų gali būti įskaitoma į nuostolius.
63. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad teismai, netinkamai interpretuodami ekspertizės akto išvadas pirmuoju klausimu ir dėl to ieškovei priteisdami ne tik jos realiai patirtus ir ekspertizės akte nustatytus tiesioginius nuostolius (304 767 Eur), bet ir nuostolius (23 604 Eur), kuriuos ji būtų patyrusi net tada, jei būtų išgavusi tokį dujų kiekį, kurį tikėjosi išgauti pasirašydama sutartį, t. y. priteisdami nuostolius, kuriuos ji galėjo patirti tuo atveju, jei nebūtų neteisėtų atsakovės veiksmų, pažeidė 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas žalos sąvoką apibrėžiančias nuostatas bei teisingo žalos atlyginimo principą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė dėl neteisėtais pripažintų atsakovės veiksmų ne tik patyrė žalos (tiesioginių nuostolių forma), bet ir nepatyrė nuostolių (negavo 23 604 Eur grynojo nuostolio), ši aplinkybė sudaro pagrindą išvadai, kad šia apimtimi dėl tų pačių atsakovės veiksmų ieškovei atsirado ir naudos, kurią teismai turėjo pagrindą įskaityti į nuostolius (CK 6.249 straipsnio 6 dalis).
Dėl CK 1.125 straipsnio 9 dalies nuostatų taikymo
64. Kasatorės teigimu, nagrinėjamoje byloje teismai atsisakydami taikyti ieškinio senatį, netinkamai taikė CK 1.125 straipsnio 9 dalies nuostatas.
65. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties termino praleidimas yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu kita ginčo šalis to reikalauja ir teismas praleisto termino neatnaujina (CK 1.126, 1.131 straipsniai). CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.
66. Ieškinio senaties termino pabaigos teisines pasekmes reglamentuoja CK 1.131 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas terminas atnaujinamas.
67. Šioje nutartyje minėta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties taikymo nagrinėjamoje byloje, nurodė, jog vertindamas ieškinio senaties termino už 2019 metų sausio ir vasario mėnesius praleidimo priežastis, atsižvelgia į tai, kad ieškovė bandė kilusį ginčą su atsakove išspręsti taikiai, derybų būdu, taip pat į tai, jog terminas pateikti ieškinį praleistas tik keletą dienų, todėl vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, nusprendė, kad ieškinio senaties terminas atnaujintinas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių.
68. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, tarp jų ir tai, kad nėra nustatyta akivaizdaus ieškovės nerūpestingumo požymių, vadovaudamasis minėtais principais, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atnaujindamas ieškinio senaties terminą, pagrįstai suteikė prioritetą pažeistų subjektinių teisių apsaugai.
69. Taigi bylą nagrinėję teismai, pripažinę, kad daliai ieškovo reikalavimo ieškinio senaties terminas yra praleistas ir pripažinę šio termino praleidimo priežastis svarbiomis, vadovaudamiesi CK 1.131 straipsnio 2 dalimi, šį terminą atnaujino. Teismų nustatytos faktinės aplinkybės, t. y. ieškovės inicijuotos ir tarp šalių daugiau kaip 3 mėn. vykusios derybos dėl taikaus ginčo išsprendimo bei nežymiai (vos keliomis dienomis) praleistas ieškinio senaties terminas buvo įvertintos kaip svarbios priežastys. Ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas yra fakto klausimas, kuris negali būti keliamas ir sprendžiamas kasacinėje instancijoje (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Todėl kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo CK 1.125 straipsnio 9 dalies nuostatų taikymo atmetami kaip nesudarantys kasacijos pagrindo.
Dėl bylos procesinės baigties
70. Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, nustatydami dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovei atlygintinos žalos dydį ir priteisdami ieškovei ne tik jos realiai patirtus ir ekspertizės akte nustatytus tiesioginius nuostolius (304 767 Eur), bet ir nuostolius (23 604 Eur), kuriuos ji būtų patyrusi net tada, jei būtų išgavusi tokį dujų kiekį, kurį tikėjosi išgauti pasirašydama sutartį, t. y. priteisdami nuostolius, kuriuos ji galėjo patirti tuo atveju, jei nebūtų neteisėtų atsakovės veiksmų, pažeidė CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas žalos sąvoką apibrėžiančias nuostatas bei teisingo žalos atlyginimo principą. CK 6.249 straipsnio 6 dalies pagrindu ieškovės negautą (nepatirtą) nuostolį už ginčo laikotarpį (23 604 Eur) pripažinus dėl atsakovės veiksmų jo gauta nauda, šio nuostolio suma įskaitytina į ieškovės patirtus tiesioginius nuostolius (304 767 Eur – 23 304 Eur = 281 163 Eur). Todėl apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo nuspręsta ieškovei priteisti 328 371 Eur nuostolių atlyginimą, keistina, sumažinant ieškovei priteisiamą nuostolių atlyginimo sumą iki 281 163 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, perskirstymo
71. Iš dalies tenkinus kasacinį skundą, panaikinus dalį apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisė 328 371 Eur ir nurodė, jog ieškinys procentaliai patenkintas 90,98 procentais. Kasaciniam teismui pakeitus priteistiną sumą ją sumažinant iki 281 163 Eur, ieškinys lieka patenkintas 77,91 procentų.
72. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtos šalių bylinėjimosi išlaidos perskirstytinos pagal proporciją, jog ieškinys tenkintas 77,91 procentų.
73. Ieškovė už ieškinio padavimą teismui yra sumokėjusi 3682 Eur žyminio mokesčio valstybei. Kadangi ieškinys yra patenkintas 77,91 procentų, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 2868,65 Eur sumokėto žyminio mokesčio (3682 Eur x 77,91 procentų : 100 = 2868,65 Eur).
74. Atsakovė už ekspertizės atlikimą yra sumokėjusi 4000 Eur, todėl ieškinį patenkinus 77,91 procentų, proporcingai iš ieškovės priteistina atsakovei 22,09 procentų, t. y. 883,60 Eur išlaidų už atliktą ekspertizę (4000 Eur x 22,09 procentų : 100 = 883,60 Eur).
75. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovei iš atsakovės priteistina 9500 Eur už advokato darbą (CPK 88 straipsnio1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis). Kadangi ieškinys yra patenkintas 77,91 procentų, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 7401,45 Eur advokato išlaidų (9500 Eur x 77,91 procentų : 100 = 7401,45 Eur). Atsakovė už advokato darbą yra sumokėjusi 7148,84 Eur, todėl ieškinį patenkinus 77,91 procentų, proporcingai iš ieškovės priteistina atsakovei 22,09 procentų, t. y. 1579,18 Eur (7148,84 Eur x 22,09 procentų : 100 = 1579,18 Eur). Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos). Šiuo atveju apskaičiavus, kiek ieškovei turi sumokėti atsakovė ir kiek atsakovei – ieškovė, teismas įskaito aukščiau nurodytas sumas priteisiant ieškovei 7807,32 Eur bylinėjimosi išlaidų (2868,65 Eur + 7401,45 Eur – 1579,18 Eur – 883,60 = 7807,32 Eur).
76. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atmetus apeliacinį skundą ieškovei iš atsakovės priteisė 2623,66 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 4228 Eur žyminį mokestį ir 1028,50 Eur advokato išlaidų. Kadangi pakeitus dalį apeliacinės instancijos teismo sprendimo, laikytina, kad apeliacinis skundas patenkintas 22,09 procentų, tad ieškovei priteistina 2044,10 Eur (2623,66 Eur x 77,91 procentų : 100 = 2044,10 Eur), atsakovei 933,97 Eur (4228 Eur x 22,09 procentų : 100 = 933,97 Eur) žyminio mokesčio ir 227,20 Eur (1028,50 Eur x 22,09 procentų : 100 = 227,20 Eur) už advokato pagalbą. Atstovavimo išlaidos neviršija maksimalių Rekomendacijos nustatytų už advokato pagalbą priteistinų sumų, todėl jų atlyginimas yra priteisiamas ieškovei iš atsakovės. Šiuo atveju taip pat apskaičiavus, kiek ieškovei turi sumokėti atsakovė ir kiek atsakovei – ieškovė, įskaitomos aukščiau nurodytas sumas priteisiant ieškovei 882,93 Eur bylinėjimosi išlaidų (2044,10 Eur – 933,97 Eur - 227,20 Eur = 882,93 Eur).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, paskirstymo
77. Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nebuvo patirta (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
78. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Netenkinus atsakovės kasacinio skundo, kasaciniame teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
79. Ieškovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius kasaciniame teisme patirtas 4294,53 Eur bylinėjimosi išlaidas (už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą). Kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovė taip pat pateikė patirtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus (Teisinių paslaugų suvestinę (pažymą apie kliento apmokėtas bylinėjimosi išlaidas) nuo 2024-08-01 iki 2024-10-31).
80. Už advokato teisines paslaugas apmokėta 2024 m. III ketvirtį (2024 m. rugsėjo mėn.), todėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimui imamas 2024 m. I ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2161 Eur. Vadinasi, pagal Rekomendacijų 8.14 punktą, maksimali priteistina suma už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą yra 4322 Eur (2161 x 2). Nagrinėjamu atveju ieškovės prašoma priteisti 4294,53 Eur išlaidų suma už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijų 8.14 punkto pagrindu apskaičiuotos maksimaliai leistinų priteisti atstovavimo išlaidų sumos.
81. Kadangi pakeitus dalį apeliacinės instancijos teismo sprendimo, laikytina, kad kasacinis skundas patenkintas 22,10 procentų, tad ieškovei priteistina 3345,87 Eur (4294,53 Eur x 77,91 procentų : 100 = 3345,87 Eur), atsakovei 933,97 Eur (4228 Eur x 22,09 procentų : 100 = 933,97 Eur) žyminio mokesčio. Apskaičiavus, kiek ieškovei turi sumokėti atsakovė ir kiek atsakovei – ieškovė, teismas įskaito aukščiau nurodytas sumas priteisiant ieškovei 2411,90 už advokato darbą (3345,87 Eur – 933,97 Eur = 2411,06 Eur).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą pakeisti.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Energijos parkas“, juridinio asmens kodas 300531616, iš atsakovės viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro, juridinio asmens kodas 145787276, 281 163 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt tris eurus) nuostolių atlyginimo, 7807,32 Eur (septynis tūkstančius aštuonis šimtus septynis eurus 32 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022-03-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.“
Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos, Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (juridinio asmens kodas 145787276) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Energijos parkas“ (juridinio asmens kodas 300531616) naudai 882,93 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 93 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Energijos parkas“, juridinio asmens kodas 300531616, iš atsakovės viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro, juridinio asmens kodas 145787276, 2411,90 (du tūkstančius keturis šimtus vienuolika eurų 90 ct) Eur atstovavimo išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigita Rudėnaitė
Donatas Šernas
Agnė Tikniūtė