Civilinė byla Nr. e2-7471-545/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02629-2020-2

Procesiniuo sprendimo kategorijos Nr.

2.2.1.9.3; 2.2.1.9.4; 2.2.1.10; 2.2.2.3.1.10;

2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8.;

3.1.7.11; 3.1.16

(S)                                           

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

2020 m. 11 mėn. 18 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė

sekretoriaujant Andriui Šalkevičiui,

dalyaujant ieškovui V. B., ieškovo atstovei advokato padėjėjai Santai Ulinskienei,

atsakovei V. S.,

atsakovės V. S. ir Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Šarūnui Vegiui,

teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo ieškovo V. B. patikslintą ieškinį atsakovams V. S., V. K., Sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, dėl garbės ir orumo pažeidimo bei duomenų atskleidimo, 2019-11-10 d. protokolo panaikinimo, pripažinimo bendrijos nariu bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir atsakovės V. S. priešieškinį ieškovui V. B. dėl garbės ir orumo ginimo, 500 Eur neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo,- 

n u s t a t ė :

ieškovas V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas:

-įpareigoti atsakovę V. S., asmeniškai ir Bendrijos vardu, per 7 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, raštiškai, atsiunčiant atsiprašymą ieškovui adresu (duomenys neskelbtini), atsiprašyti V. B. dėl to, kad 2019-09-21 d. viešoje (duomenys neskelbtini)gyventojams skirtoje „Facebook“ socialinėje paskyroje atskleidė V. B. asmens duomenis, gyvenamąjį adresą Sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“

-įpareigoti atsakovę V. S. per 7 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kad V. S. tokiu pačiu būdu, kaip ir parašė Facebook socialiniame tinkle (duomenys neskelbtini)gyventojų grupėje, kad ieškovas rašo skundus ir pasirašinėja kitais vardais G., R., E., L., paneigtų melagingą informaciją ir atsiprašytų ieškovo: „Aš V. S., 2019-09-21 paviešinusi melagingą žinutę, kad neva V. B. rašo skundus, pasirašinėja moteriškais vardais, minėto asmens V. B. atsiprašau už melagingai mano paviešintą informaciją, kadangi ši mano paskleista informacija yra melaginga ir žeidžianti V. B.“;

-įpareigoti atsakovę V. S. asmeniškai ir Bendrijos vardu, artimiausio vyksiančio SB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio susirinkimo metu, paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis, išsakytus 2019-05-11 vykusio susirinkimo metu, kad V. B. teikia skundus dėl konteinerių, taip pat dėl tokios išsakytos tikrovės neatitinkančios informacijos, tame pačiame susirinkime, viešai už tai atsiprašytų V. B.;

-įpareigoti V. K. per 7 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsiprašyti V. B. už išsakytus jo garbę ir orumą žemininačius žodžius, raštu, atsiunčiant ieškovui adresu (duomenys neskelbtini), t.y. už 2019-05-11 vykusio susirinkimo metu išsakytus žeminančius žodžius, t.y. „etot terpila“, „a tut molodoj, bljac, pacan bljac, takoj jabeda bljac“. Taip pat įpareigoti artimiausio Bendrijos visuotinio susirinkimo metu, pasakyti tokio turinio tekstą: „aš V. 2019-05-11 apie 13 val., išvadindamas V. B. necenzūriniais žodžiais, pasielgiau netinkamai ir neetiškai, kadangi tokie teiginiai neatitinka tikrovės, žemina V. B. garbę bei orumą. Dėl tokio savo netinkamo elgesio (teiginių) V. B. atsiprašau“;

-panaikinti 2019-11-10 d. Bendrijos sprendimą ir protokolą kaip neteisėtą;

-pripažinti V. B. Bendrijos nariu nuo 2011 metų;

-priteisti solidariai iš atsakovų ikiteismines išlaidas, kurias sudaro 260,00 Eur;

-priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 720,00 Eur už teisinę pagalbą ruošiant ieškinį bei atstovaujant ieškovą teisme bei 300 Eur (100,00 Eur+200 Eur) žyminio mokesčio (b.l. 10-13, 68). Patikslintais prašymais prašoma priteisti 260 Eur ikiteisminių išlaidų, 225 Eur žyminio mokesčio, 2908,48 Eur (2748,48 Eur+160 Eur) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato procesinių dokumentų parengimu, pasiruošimu ir dalyvavimu teismo posėdžiuose bei VĮ „Registrų centras pažymą (b.l. 77, 85).

Ieškinyje (b.l. 1-4), patikslintame ieškinyje (b.l. 10-13) bei teisminio nagrinėjimo metu ieškovas bei jo atstovė nurodė, kad 2019-05-11 d. 13.00 val. vykusiame Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrija) susirinkime, kurio metu Bendrijos pirmininkė V. S. kalbėdama apie atliekų tvarkymą Bendrijoje nurodė, kad: „Jeigu pastato bendrą konteinerį, aš tai pasakysiu V. B., nes jis rašo skundus dėl konteinerių“ (išversta iš rusų kalbos, 2019-05-11 d. susirinkimas vyko rusų kalba). Būtent šio vykusios susirinkimo metu, Bendrijos pirmininkė V. S. pažemino ieškovo garbę, paskleisdama tikrovės neatitinkančius faktus apie tai, kad tariamai ieškovas nuolatos rašo skundus dėl konteinerių. Ši paskleista informacija yra melaginga ir neatitinka tikrovės, kadangi V. B. jokių skundų dėl konteinerių Bendrijoje neteikia ir neteikė.

Sekančiai to pačio susirinkimo metu, V. S. ne tik, kad visiems Bendrijos susirinkimo dalyviams paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovą, kad jis rašo skundus dėl konteinerių, bet ir kartu su kitu Bendrijos nariu V. K. įžeidė ieškovą, pažemino jo garbę ir orumą pasakydami šiuos žodius: V. K.: „Eto etot terpila, kotoryj postojanno pishet“; V. S.: „Da da“; V. K.: „Job tvoju mac. Ja dumal eto kakoj to staryj pen, a tut molodoj, bljac, pacan bljac, takoj jabeda bljac“. Būtent šie žodžiai ir žeidžia ieškovo garbę ir orumą („etot terpila“, „a tut molodoj, bljac, pacan bljac, takoj jabeda bljac“).

Po 2019-05-11 d. vykusio Bendrijos susirinkimo atsakovė V. S. „nenurimo“ ir toliau žemino ieškovo garbę ir orumą bei socialiniame tinkle „Facebook“ atskleidė itin asmeninius duomenis apie ieškovą ir paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, t.y. 2019-09-21 d. viešoje (duomenys neskelbtini)gyventojams skirtoje „Facebook“ paskyroje atsakovė V. S. nurodė, kad „<...> Idomiausia cia tai, kad savivaldybe “sokdina“ toks musu sodininkas V. B., taciau rasydamas pasiraso G., R., E., L.. Ir adresa skunde ne savo, o kaimyno - (duomenys neskelbtini). Jis pats turi soda (duomenys neskelbtini). Kodel po skundu bijo parasyti savo adresa ir savo varda????? O koks skundo tekstas?! Nei logikos nei minties. Ju priraso per diena po kelis ir taip kiekviena miela diena. Nejau neturi uzsiemimo?...Siulymas Savivaldybei ignoruoti si raseiva<...>“ (teksto kalba netaisyta). Tokiu būdu, atsakovė V. S. paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad tariamai ieškovas rašo įvairius skundus; kad tariamai ieškovas pasirašinėja moterų vardais – G. R., E., L., kad tariamai ieškovas rašydamas skundus nurodo ne savo sodo adresą, o kitų asmenų; kad tariamai skundų prirašo po kelis per dieną. Ši atsakovės V. S. paskleista informacija neatitinka tikrovės ir yra melaginga. Be kita ko, atsakovė V. S. šiuo įrašu socialiniuose tinkluose atskleidė ir ieškovo asmeninius duomenis, t.y. ieškovo gyvenamąjį adresą Bendrijoje, kas yra ne vieša informacija. Dėl tokių atsakovų veiksmų ieškovas buvo ne tik pažemintas, sumenkinta jo reputacija, garbė ir orumas, bet ir dėl atskleistų asmeninių duomenų buvo pažeista teisė į privatų gyvenimą dėl ko ieškovas siekdamas apginti savo garbę bei orumą yra priverstas kreiptis į teismą.

2019-11-10 d. vyko Bendrijos valdybos posėdis, kuriame pasirodo buvo nagrinėjami du prašymai: 1) sodininkų I. A., M. K., S. K. prašymas-skundas dėl V. B. netinkamo elgesio ir 2) V. B. prašymas sudaryti galimybę susipažinti su Bendrijos 2018, 2019 m. narių susirinkimų protokolais bei 2018, 2019 m. valdybos posėdžių protokolais, bei pasidaryti šių dokumentų kopijas.

Kadangi ieškovas buvo pateikęs prašymą susipažinti su Bendrijos dokumentais, apie 2019-11-10 d. vykstantį valdybos susirinkimą jis buvo informuotas 2019-11-05 d. trumpąja SMS žinute. Kaip matyti iš žinutės turinio, valdybos susirinkime turėjo būti nagrinėjami sodininkų prašymai, o apie tai, kad bus nagrinėjamas ir skundas prieš patį ieškovą, tokios informacijos nebuvo. Kadangi ieškovas buvo pateikęs prašymą, jis pagrįstai manė, kad valdybos susirinkime su juo susiję nagrinėjami klausimai ir bus tik jo paties pateiktas prašymas. Todėl ieškovas ir nematė pagrindo dalyvauti minėtame valdybos posėdyje, nes savo prašymą išdėstė aiškiai ir tai tik formalumas informuoti apie jo prašymo nagrinėjimą.

Apie tai kas konkrečiai buvo nagrinėta minėtame valdybos posėdyje, ieškovas sužinojo jau po įvykusio valdybos posėdžio. 2019-11-10 d. valdybos protokole (toliau – Protokolas), konstatuota, kad tariamai V. B. elgesys nesuderinamas su geros ir draugiškos kaiminystės principais, kaip to reikalauja vidaus tvarkos taisyklės ir šitokį V. B. elgesį pavadino išpuoliu.

Iš Protokolo turinio seka, kad Bendrijos valdyba tokį sprendimą priėmė gavusi vien tik kitų sodininkų skundą, valdyba neanalizavo šio skundo, nesiėmė atitinkamų veiksmų, apie gautą skundą neinformavo ieškovą, nesuteikė jam teisės pateikti paaiškinimus apie skunde nurodytas aplinkybes, savavališkai priėmė sprendimą ir konstatavo, kad V. B. atliko veiksmus atitinkančius išpuolį.

Bendrijos pirmininkė V. S., neteisėtai atskleidusi ieškovo vardą pavardę, sklypą, kuris priklauso būtent ieškovui pažeidė 2016-04-27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – BDAR) 5 str. 1 d., kurioje nurodyta, kas asmens duomenys turi būti tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu. Be kita ko, to pačio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas).

Atsakovė V. S. socialinio tinklapio Facebook paskyroje atskleidė itin asmeninius duomenis apie ieškovą, paviešindama jo vardą, pavardę, nuosavybės teisę jam priklausanti Bendrijoje esantį sklypą tretiesiems asmenims, t.y. neapibrėžtam asmenų ratui Facebook socialiniuose tinkluose.

Asmens duomenų valdytojo atsakomybė už jam patikėtų ir surinktų asmens duomenų neapsaugojimą, dėl ko šie duomenys buvo paviešinti, yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.263 str.). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui. Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidė arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą.

Ieškovo tvirtinimu,  V. S., veikdama ir kaip Bendrijos pirmininkė ir kaip fizinias asmuo, neturėdami teisinio pagrindo paviešino asmeninę informaciją apie ieškovą. Asmens vardas, pavardė bei asmenine nuosavybės teise priklausantis turtas yra laikoma asmeniniais ir privačiais asmens duomenimis. Ieškovas tikėjosi privatumo, nenorėjo, kad jo vardas, pavardė, o tuo labiau informacija apie jam priklausanti turtą būtų paviešinta kaip laisvai prieinama informacija visiems. Pažymėtina, kad ieškovas nebuvo davęs jokio leidimo atsakovei V. S. atskleisti ieškovo vardą, pavardę bei duomenis apie jam priklausantį turtą.

Ieškovas ne tik sodų bendrijoje, bet ir Facebook paskyroje yra „pateiktas“ kaip neigiamos charakteristikos asmuo, kaip asmuo neturintis jokios moralės ir prieštaraujantis nusistovėjusiai vietinei Bendrijos pirmininkės tvarkai. Ieškovo manymu,  neturtinė žala jam padaryta tyčine kaltės forma. V. S. veikiant kaip Bendrijos pirmininkei ir kaip fiziniam asmeniui, nebuvo jokio teisinio pagrindo paviešinti ieškovo duomenis. Ieškovo neturtinė žala padaryta tyčine kaltės forma.

Dėl tokių veiksmų, ieškovas jaučiasi pažemintas, kad pažeista jo teisė į privatų gyvenimą, jis jaučia nepasitikėjimą, nerimą, kad Bendrijos pirmininkė gali bet kuriam trečiajam asmeniui be jokio teisėto pagrindo atskleisti ieškovo ar Bendrijos narių asmeninius duomenis, jų kontaktus, sklypus, kurie jiems priklauso ir kitus asmeninius duomenis. Ieškovas jaučiasi neužtikrintas savo pilietine laisve, teise reikšti nuomonę, teikti prašymus dėl bendros tvarkos Bendrijoje, jis jaučiasi paniekintas kaip asmuo, kurio privačios asmeninės detalės yra atskleistos neapibrėžtam asmenų ratui.

Bendrijos pirmininkė V. S. sąmoningai taip veikdama, viešindama ieškovo duomenis, galimai siekia kerštauti ieškovui.

Dėl atskleistų asmeninių duomenų apie ieškovą, jo manymu, jis patyrė ir iki šiol patiria nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, moralinę-neturtinę žalą, tad atsižvelgdamas į teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, žalos sukeltas pasekmes bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nesiekia nepagrįstai praturtėti iš visos šios situacijos,

ieškovas prašo, kad atsakovė V. S. paneigtų socialiniame tinkle Facebook paskleistą tikrovės neatitinkančią informaciją ir raštiškai atsiprašytų dėl jo asmeninių duomenų atskleidimo, bei panaikintų įrašą socialiniame Facebook tinkle. Ieškovo manymu, tai būtų pakankama satisfakcija į nurodytus padarytus atsakovės pažeidimus.

CK 2.24 straipsnyje nurodyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Tokių duomenų vykusio 2019-05-11 d. Bendrijos narių susirinkimo metu, patvirtinančių paskleistą informaciją, Bendrijos pirmininkė neturėjo ir neturi iki šio ieškinio pateikimo dienos, patvirtina ir 2020-01-17 d. Bendrijos atsakymas. Negana to, to pačio susirinkimo metu, V. S. ne tik, kad visiems Bendrijos susirinkimo dalyviams, girdint maždaug apie 50 asmenų, paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis apie Ieškovą, kad jis rašo skundus dėl konteinerių, bet ir kartu su kitu Bendrijos nariu V. K. įžeidė ieškovą, pažemino jo garbę ir orumą pasakydami tokius žodius: V. K.: „Eto etot terpila, kotoryj postojanno pishet“; V. S.: „Da da“; V. K.: „Job tvoju mac. Ja dumal eto kakoj to staryj pen, a tut molodoj, bljac, pacan bljac, takoj jabeda bljac“. Tokiais necenzūriniais žodžiais atsakovai V. S. (veikdama kaip Bendrijos pirmininkė) ir V. K. pažemino ieškovo garbę ir orumą, paniekino ieškovo reputaciją, įžeidė jo savigarbą girdint kitiems Bendrijos nariams, tokiu būdu priversdami kitus asmenis juoktis iš ieškovo, kas dar labiau emociškai pažemino ieškovą.

Ieškovo manymu, nėra priimtina tokiais įžeidžiančiais žodžiais žemintis asmenis, naudoti necenzūrinius žodžius, keiksmažodžius, kurie tik sustiprina norimą pasakyti žinią. Tokie subjektyvūs atsakovų samprotavimai ir neigiami pasisakymai pripažįstami kaip žeminantys asmens garbę ir orumą, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, formuojantys neigiamą viešą nuomonę apie ieškovą. Po tokių atsakovų išsakytų žodžių, ieškovas jaučiasi pažemintas daugelio Bendrijos narių akivaizdoje, apkalbėtas, paniekintas, sumažėjo jo pasitikėjimas savimi, kaip bendruomenės nario, jis jaučiasi nepatogiai, nes tiek Bendrijos susirinkimo metu, tiek Facebook paskyroje pateikta žeminanti jo garbę ir orumą nuomonė, kuri leidžia kitiems asmenims formuotis nuomonei jog ieškovas yra skundikas, probleminė asmenybė.

Ieškovas, siekdamas geranoriškai išspręsti visą šią situaciją kreipėsi į atsakovus V. K. ir V. S., kad šie asmenys asmeniškai ir viešai atsiprašytų ieškovo ir paneigtų jį žeminančią informaciją. V. K. į pretenziją nesureagavo, o V. S. sureagavo tik iš antro karto. Atsakovė V. S. ir toliau žemina ieškovo garbę ir orumą, vadina jį „pridurku“, skambinėdama į jo asmeninį telefoną, rašinėdama SMS žinutes. Negana to, ieškovas Facebook socialiniame tinkle rado ir daugiau informacijos, kad V. S. pravardžiuoti kitus žmones yra normalu ir tame ji nemato nieko amoralaus. Ieškovui susidarė nuomonė, kad į tokius prasivardžiavimus, kurie žemina asmens garbę ir orumą, žiūri juoko forma, jai tai atrodo labai juokinga ir normalu, tyčiojasi iš kitų žmonių, galvojant, kad jie nesupranta tokių žodžių reikšmės – www.zodynas.lt pateiktas žodžio pridurkas paaiškinimas: kvailys, mulkis, nevisprotis, bukaprotis, nevykėlis, žioplys.

Kad V. S. nevykdo savo kaip Bendrijos pirmininkės pareigų ir asmens duomenis tvarko aplaidžiai, patvirtina ir tai, kad dar 2017-07-08 d. buvo kreiptasi į Bendrijos pirmininkę dėl informacijos pateikimo. Šis prašymas buvo įteiktas Bendrijos valdybai, į jo prašymą nebuvo atsakyta.

Papildomai siekdamas apginti savo pažeistą garbę ir orumą, ieškovas dėl V. S. veiksmų Facebook socialiniame tinkle, kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą.

Visą ieškovą žeminančią jo garbę ir orumą informaciją galėjo pamatyti jo kolegos, draugai, pažįstami, kurie buvo geros nuomonės apie ieškovą. Dėl to ieškovas patyrė didžiulį emocinį sukrėtimą ir nepatogumus. Iki šiol jaučiasi nepatogiai bendraudamas su pažįstamais, nes neaišku, kiek žmonių matė Facebook socialiniame tinkle V. S. žinutes, negali elgtis įprastai ir jaučia nuolatinį nerimą dėl savo ateities. Dėl patirto šoko ir emocinio išgyvenimo jam sutriko ramybė, miegas, padidėjo jautrumas, dirglumas, jaučiasi nepatogiai ir nemaloniai bendraudamas su Bendrijos kaimynais. Labiausiai ieškovas jaučiasi pažemintas būtent dėl V. S. veiksmų, kadangi akivaizdu, kad žmogui nerūpi kitų jausmai, kad juos gali įskaudinti, pažeminti, paniekinti. Tokią psichologinę prievartą naudoja ne tik prieš ieškovą, bet ir iš pateiktų duomenų matyti ir prieš kitus asmenis. Atsižvelgiant į visus V. S. veiksmus jie yra tendencingi, nuoseklūs, nėra pavieniai ar atsitiktiniai ieškovo atžvilgiu.

Apie vykusį bendrijos valdybos susirinkimą, ieškovas buvo informuotas netinkamai, todėl negalėjo įvertinti ir pasisakyti dėl visų posėdyje nagrinėtų klausimų. Ieškovui nebuvo suteikta teisė pateikti nei žodinių, nei rašytinių paaiškinimų dėl gauto skundo, neaišku, kuom Bendrijos valdyba vadovavosi priimdama tokį sprendimą bei neaiškus šio sprendimo teisinis pagrindas. Pagal Bendrijos įstatų 33.7 p. spręsti narių drausminimo klausimas gali tik Bendrijos susirinkimas, bet ne valdyba. Iki ieškinio pateikimo dienos ieškovas buvo pateikęs pretenziją Bendrijai, kad ši pateiktų visus su skundo nagrinėjimu ir sprendimo priėmimo duomenis ir dokumentus arba panaikintų minėtą protokolą. Iš Bendrijos advokato 2020-01-17 d. buvo gautas atsakymas, kad toks informavimas apie skundo nagrinėjimą prieš ieškovą yra tinkamas, o valdyba priėmusi sprendimą vadovavosi skunde pateikta informacija ir vis tiek nesudarė galimybių susipažinti su skundo medžiaga. Ieškovo nuomone, Bendrija pažeidė ieškovo teises ir tokiu būdu priėmė neteisėtą sprendimą. Akivaizdu, kad tarp ieškovo ir skundą padavusių asmenų galimai yra susiklostę civiliniai santykiai, kurie turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka, o ne Bendrijos valdybos sprendimu. Todėl priimtas bendrijos Protokolas turėtų būti naikintinas, kaip niekinis ir negaliojantis, neturintis teisinių pasekmių.

2020-01-17 d. Bendrijos atsakyme matyti, kad pati Bendrija V. B. nelaiko Bendrijos nariu, kadangi ieškovas nėra pateikęs prašymo tapti Bendrijos nariu. Ieškovas nesutikdamas su tokiais teiginiais, prašo teismo, kad šis pripažintų V. B. pilnateisiu Bendrijos nariu.

Iš pateiktų priedų matyti, kad ieškovas jau nuo 2011 metų nuolatos moka bendrijos nario mokestį, kuris yra tikslinis, o ne kaip 2020-01-17 d. Bendrijos atsakyme bandoma teigti, kad asmuo būdamas ar nebūdamas sodininkų bendrijos nariu turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kaip ir bendrijos nariai. Mažai tikėtina, kad nei Bendrijos valdyba, nei Bendrijos revizijos komisija per 9 metus nepastebėjo, kad asmuo, kuris dalyvauja susirinkimuose nėra bendrijos narys. Tiek Bendrijos valdyba, tiek revizijos komisija privalo dirbti pagal savo darbo reglamentus, kurių ieškovo žiniomis Bendrija neturi.

2011 metų Bendrijos narių susirinkimo protokole aiškiai ir nedviprasmiškai parašyta, kad „Bendrijoje yra 316 narių. <...> dalyvavo 87 nariai“, tai yra Bendrijos narių yra tiek, kiek yra sklypų. Vadinasi jau 2011 metais ieškovas, tik prieš keletą savaičių tapęs sklypo savininku susirinkime jau buvo laikomas nariu. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ir Bendrijos įstatų normose numatyta, jog tiek Bendrijos nariai, tiek ir ne Bendrijos nariai su Bendrija atsiskaito tik pagal iš anksto pateiktas sąskaitas. Tą patį numato ir Sodininkų bendrijos įstatymo 7 str. 5 p.

Be to, Įtatų 65 p. bei Sodininkų bendrijos įstatymo 7 str. 4 p. nurodyta, kad bendrija privalo turėti bendrojo naudojimo objektų sąrašą, tačiau nei tariamas sąrašas nėra pateiktas ieškovui, nei ieškovas yra gavęs bent vieną sąskaitą, pagal kurią būtų reikėję mokėti dėl bendrojo naudojimo objektų. ieškovo žiniomis, Bendrija neturi bendrojo naudojimo obektų, todėl Bendrijos teiginys, kad ieškovas turi mokėti tikslinius mokesčius, susijusius su Bendrijos bendrojo naudojimo objektų priežiūrą yra atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškovas nuo 2011 metų yra sumokėjęs visus nario mokesčius, jokių įsiskolinimų neturi, dalyvauja ir balsuoja bendrijos narių susirinkimuose, todėl akivaizdu, kad tiek Bendrijos pirmininkė, kiti Bendrijos nariai bei pats ieškovas save pagrįstai laikė pilnateisiu Bendrijos narius, turinčiu visas teises ir pareigas.

Ieškovas pagrįstai reikalauja jį pripažinti Bendrijos nariu bei tenkinti prašymą leisti susimažinti su Bendrijos 2018, 2019 metų Bendrijos narių susirinkimu, protokolais bei 2018, 2019 metų valdybos posėdžių protokolais ir pasidaryti dokumentų kopijas. Vis dėl to, jeigu ir teismas nepripažins ieškovo teisėtu Bendrijos nariu, ieškovas ketina kelti klausimą dėl jo sumokėtų bendrijos nario mokesčių paskirstymo ir panaudojimo.

Ieškovas V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame prašo atsakovės V. S. priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti nenagrinėtą bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (b.l. 30-32).

Atsiliepimę į priešieškinį (b.l. 30-32) bei teisminio nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad V. S. nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad būtent V. B. ir „T. T.“ yra tas pats asmuo. CPK 178 straipsnyje nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Iš su priešieškiniu pateiktų priedų, matyti, kad vienintelis argumentas, kuriuo galimai atsakovė remiasi siedama V. B. su slapyvardžiu „T. T.“, tai jos pačios ranka ant priešieškinio priedų padaryti prierašai, kad tai yra V. B.. Be kita ko, teismui pateikiame įrodymus, kad pati V. S. nurodo, kad tokio asmens kaip „T. T.“ SB „(duomenys neskelbtini)“ nėra. Pažymi, kad slapyvardžių, vardų ar kitų pavadinimų sąsają su konkrečiu asmeniu, privalo būti įrodyta, kitu atveju, keliamas klausimas, ar V. B. yra tinkamas atsakovas šiame priešieškinyje. Nuomonė nėra laikoma įrodymu, leidžiančiu neabejotinai ir pagrįstai manyti, jog „T. T.“ ir V. B. yra tas pats asmuo.

V. S. nurodytos datos, kuomet tariamai buvo pažeista jos garbė ir orumas yra klaidinančios teismą. Atkreipia dėmesį, kad ne visi atsakovės pateikti priedai yra įskaitomi, pvz. priešieškinio Priedas Nr. 1 dėl 4 punkto visai neįskaitomas, matosi tik teksto kontūrai, todėl susipažinti su priedo turiniu neįmanoma, todėl daugiau apie jį pasisakyti ieškovas neturi galimybės. Atsakovei pateikus ryškesnio formato dokumentą ieškovas jį įvertinęs, galimai taip pat pasisakytų.

Be to, atsakovės pateikti priedai yra iš socialinio tinklo Facebook, atsakovė nurodo, kad datos, kuriomis buvo tariamai pažeista jos garbė ir orumas yra 2019-10-18, 2019-12-22, 2020-01-01 ir 2020-01-02, tačiau ieškovas siekdamas įvesti aiškumo dėl atsakovės nurodytų datų, pažymi, kad kaip matyti, atsakovė šias datas sieja konkrečiai su jos pateiktuose prieduose (priešieškinio Priedai Nr. 1), pagal kairiame viršutiniame lapo kampe esančias datas. Vis dėl to, teismui nurodytina, kad tai yra ne komentarų/susirašinėjimo data, o priedo išsaugojimo/spausdinimo data. Tad atsakovė arba siekia suklaidinti teismą, arba nežino kaip tinkamai identifikuoti socialinių tinklų Facebook susirašinėjimų/komentarų datas. Vis dėl to, ieškovas teismui paaiškina, kad socialiniame tinkle Facebook, prie komentarų esantys trumpiniai „m.“ - reiškia metai, „val.“ - valanda, „sav.“ – savaitė, t.y., kad šie trumpiniai, esantys po kiekvieno įrašo, nurodo jų parašymo datą/valandą, kuri fiksuojama pagal tuo metu naudojamo įrenginio, kuriuo prisijungta prie socialinio tinklo Facebook, datą. Iš to seka, kad priede „Priedas Nr1_del 1 punkto.jpg“ matyti, kad po įrašais/komentarais nurodyta „30 sav.“, kas reiškia, kad konkretus įrašas/komentaras buvo padarytas prieš 30 savaičių, nuo tos dienos, kuomet įrašas/komentaras stebimas. Atsakovės nuotraukos padarymo laikas 2019-10-18 d., vadinasi galima įrašo/komentaro data 30 savaičių nuo 2019-10-18 d. (apie 2019 m. kovo mėnesį). Kad atsakovės datos yra klaidinančios, pateikiame duomenis, kada iš tikrųjų šis komentaras „Priedas Nr. 1_del 1 punkto.jpg“ buvo parašytas.

Taip pat priede „Priedas Nr.1-del 2 punkto.jpg“ prie įrašų nurodyta „1 m.“ (vieneri metai), galimai nuo 2019-12-22 d. (apie 2018 m. gruodžio mėn.). Priede „Priedas Nr1_del 3 punkto.jpg“ po komentarais matyti „9 sav.“ ir „10 sav.“, galimai nuo 2020-01-01 d. (apie 2019 m. spalio-lapkričio mėn.). Kaip jau nurodyta, priedas „Priedas Nr1_del 4 punkto.jpg“ yra labai nekokybiškas, todėl apie jį nepasisakoma. Tikslesnes įrašų/komentarų datas gali ir turėtų patikslinti atsakovė.

Kai kurie komentarai buvo parašyti labai seniai, prieš metus, ir jei tos frazės iš tikrųjų sukeltų kažkokių neigiamų pasekmių atsakovei, ji jau tuo metu būtų kreipusi į V. B., ar atitinkamas institucijas, pateikiant pretenzijas ar kitokiu būdu gynusi savo teises.

Kaip matyti iš atsakovės pateiktų priedų, visi susirašinėjimai vyko „(duomenys neskelbtini) sodų bendrijos“ grupėje, tad labiau tikėtina, kad asmenys, rašę komentarus, susirašinėjo būtent apie (duomenys neskelbtini) sodų bendriją, o ne apie V. S. ar Sodininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)“.

Atsakovė nepateikė įrodymų, kad socialinio tinklo Facebook „(duomenys neskelbtini) sodų bendrijos“ grupė yra būtent Sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat nei viename iš pateiktų priešieškinio priedų nematyti, kad komentarai būtų sietini būtent su Sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ ar nukreipti konkrečiai V. S.

Ieškovas mano, kad atsakovės pateiktose prieduose nėra konkrečių frazių ar teiginių, kurie galėtų būti vertinami kaip asmens garbės ar orumo pažeidimas. Atsakovė daro išvadas dėl jos garbės ir orumo pažeidimo pagal keturis iš konteksto ištrauktas teksto ištraukas.

Šiuo atveju pateiktuose prieduose nurodyti komentarai ieškovo nuomone yra subjektyvi nuomonė, o ne konkreti žinia apie V. S. Byloje nėra patvirtinančių tiesioginių įrodymų, jog komentarai yra apie V. S., todėl vertinant kad nurodyti komentarai yra nuomonė, o ne žinios ir nesant pakankamai įrodymų, kad komentarai yra apie V. S. vertinti ar šie komentarai neatitika tikrovės neįmanoma.

Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstai leistų teigti, jog visi nurodyti teiginiai žemina jos asmens garbę ir orumą, t.y. nepateikė jokių paaiškinimų, konkrečiai kaip šie išsakyti teiginiai sumenkino ją kaip asmenį, ar jos reputaciją, kokią įtaką tai turėjo jos tolimesniam gyvenimui po nurodytų komentarų, kas pasikeitė ir kt. Iš pateikto pažymėjimo susieti pažymėjime nurodytą asmenį ir V. S. giminystės ryšiais negali.

Be to, atsakovė pateikė keturis įrašus/komentarus, kurie tariamai pažeidžia jos garbę ir orumą, bet paneigti prašo tik dvi. Todėl toks atsakovės elgesys ir priešieškinio pateikimas, kelia didelių abejonių, ar tikrai buvo pažeista atsakovės garbė ir orumas, ir ar tai nėra kerštas dėl to, kad ieškovas pateikė ieškinį atsakovei. Ieškovas mano, kad atsakovė negeba atriboti tiesiogiai ir perkeltinėmis prasmėmis išsakytų išsireiškimų, nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Vien žodžių „klasikinė afera“ panaudojimas savaime nereiškia, kad kalbama apie atsakovę, nebent pati atsakovė subjektyviai vertindama šį išsireiškimą norėtų, kad jis būtų panaudotas jos atžvilgiu.

Frazė „Musu pirmininke neoficialiai vadina stalinu. Tai galima tam tikras isvadas padaryt“ (kalba netaisyta), yra nuomonės pateikimas, tai tam tikrų kalbų perteikimas, kaip supranta frazės autorius.

Iš priešieškinio 3 pastraipos komentaro, ieškovui sunku vertinti, kurie būtent šio komentaro žodžiai yra įžeidžiantys ar žeminintys. Akivaizdu, kad tai yra išreikšta nuomonė, galimai apie asmens atliekamą darbą. O ir atsakovė nepateikė jokių duomenų, kaip konkrečiai šiuo komentaru pasireiškį atsakovės garbės ir orumo pažeminimas.

Iš byloje esančių įrodymų, ieškovo nuomone atsakovė vengė pateikti sodų bendrijos veiklos dokuments, bandė ieškoti priežasčių tų dokumentų nepateikti, daro pakankamą pagrindą manyti, kad atsakovė, vykdydama pirmininkės pareigas, elgiasi nesąžiningai, neobjektyviai ir neveikia sodų bendrijos gyventojų interesų labui. Todėl ieškovo nuomone, atsakovės pateiktuose prieduose matyti, kad išsakyti komentarai formuoja kritiškai vertinamą nuomonę.

Be to, V. B. ieškinyje pateiktame 9 priede, matyti, kad ir kiti asmenys laikosi neigiamos nuomonės apie V. S. („M. Prosto: V. S. as galvoju kad jums negalima dirbti pirmininke todel, kad esate neadekvati“ (kalba netaisyta)), tačiau atsakovę kažkodėl skaudina tik „T. T.“ komentarai. Todėl toks atsakovės elgesys, kelia pagrįstas abejones, ar atsakovės garbė ir orumas apskritai buvo pažeisti.

Atsakovė yra sodų bendrijos pirmininkė, bendrijos valdymo organas. Juridinio asmens dalykinės reputacijos apsauga nėra absoliuti, reputaciją bloginanti informacija gali būti skleidžiama, jeigu savo pobūdžiu tai nėra tikrovės neatitinkantys duomenys. Juridinis asmuo gali būti kritikuojamas, jeigu tai daroma sąžiningai, siekiant informuoti visuomenę apie jos interesus galinčią pažeisti juridinio asmens veiklą ir pan. Vadovui, kaip viešam asmeniui, kritikos ribos yra platesnės negu privataus asmens. Vadovas, kurį išrenka sodų bendrijos nariai, turi rodyti daugiau tolerancijos, ypač, kai dėl tam tikrų veiksmų yra sudaromas pagrindas kritikai. Vadovo kritikos ribos yra platesnės, todėl reikia priimti ne tik teigiamą informaciją, bet ir nuomonę, kuri žeidžia, šokiruoja, erzina ar trikdo. Padoria forma išsakytas, kad ir neigiamas žmogaus vertinimas, nors ir sukėlęs neigiamu emocijų, įžeidimu nepripažįstamas.

Ieškovo nuomone,  nesant pakankamai įrodymų, jog V. B. yra sietinas su „T. T.“, ieškovas nurodo, kad visuose atsakovės pateiktuose komentaruose yra abstrakčiai pasisakoma apie klasikinę aferą, apie tai, kad kažkas vadina kažkokią pirmininkę stalinu, kažkas pats rašo, pats skundžiasi bei apie tai, kad senatviniam marazmui nėra ribų. Tokių abstraktaus pobūdžio teiginių paneigimas yra neįmanomas, nes neturi adresato, t.y. paneigimas pagal CK 2.24 straipsnį negalimas, todėl priešieškinis turėtų būti atmestinas kaip visiškai nepagrįstas.

Atsakovės V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) Sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ į.k. 191502088, pateikė teismui atsiliepimą į ieškovo patikslintą ieškinį, kuriame prašo patikslintą ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas- 3372,51 Eur advokato išlaidų atsakovo SB“ (duomenys neskelbtini)“ naudai  (b.l. 20-23, 76, 84).

Atsakovės atsiliepime į patikslintą ieškinį (b.l. 20-23) bei teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad ieškovas ieškiniu reikalauja, kad atsakovė V. S. tiek asmeniškai, tiek Bendrijos vardu atsiprašytų ieškovo raštiškai dėl to, kad 2019-09-21 d. viešoje (duomenys neskelbtini) gyventojams skirtoje „Facebook“ socialinėje paskyroje atskleidė ieškovo asmens duomenis – vardą, pavardę, gyvenamosios vietos adresą Sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovių nuomone, atsiprašymas nėra nei teisinės atsakomybės, nei teisinės gynybos būdas, todėl teismas neturi galimybės patenkinti tokio pareikšto reikalavimo įpareigoti asmenį atsiprašyti.

Be to, pagal  CK 2.23 str. 3 d. draudžiama skleisti surinktą informaciją apie asmens privatų gyvenimą, nebent, atsižvelgiant į asmens einamas pareigas ar padėtį visuomenėje, tokios informacijos skleidimas atitinka teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą tokią informaciją žinoti. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti (LAT 2006-03-06 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-169/2006; 2006-05-20 d.  nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2010-11-09 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-441/2010). Atsižvelgiant į tai, kad paties ieškovo elgesys nebuvo deramas – jis piktnaudžiavo teise kreiptis į viešojo administravimo subjektą, teikdamas jam nepagrįstus skundus ir juos pasirašinėdamas ne savo vardu, skunduose nurodydamas ne savo adresą, tuo tyčia ir kryptingai siekdamas sudaryti įspūdį, kad skundai teikiami kitų asmenų, – ieškovas turėjo prisiimti riziką bei kilusias pasekmes dėl savo elgesio. Įvertinus ieškovo elgesį, laikytina, kad faktinės situacijos aprašymas ir jos pateikimas „Facebook“ socialinėje paskyroje (jos išviešinimas), taip pat ieškovo tapatybės atskleidimas buvo pagrįsti (duomenys neskelbtini)gyventojų interesu žinoti jiems aktualią ir juos tiesiogiai ar netiesiogiai liečiančią informaciją. Be to, paviešindama įrašą „Facebook“ socialinėje paskyroje, atsakovė V. S. siekė atkreipti paties ieškovo dėmesį į jo atliekamus veiksmus ir tokiu būdu jį sudrausminti. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas gyvena ne Bendrijoje (ieškinyje nurodomas kitas gyvenamosios vietos adresas). Vadovaujantis nurodytu, yra pagrindas teigti, kad atsakovei V. S. ir/ar atsakovei Sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) gyventojų informavimo ir ieškovo drausminimo tikslu paviešinant Bendrijos gyventojams aktualią informaciją, ieškovo atžvilgiu jokio pažeidimo nebuvo padaryta.

Ieškovas ieškiniu taip pat prašo teismo įpareigoti atsakovę V. S. asmeniškai ir Bendrijos vardu paneigti neva melagingą, ieškovo garbę ir orumą žeminančią informaciją apie tai, kad ieškovas V. B. rašo skundus ir juos pasirašinėja moteriškais vardais, kad V. B. teikia skundus dėl konteinerių. Abiem atvejais ieškovas taip pat reikalauja įpareigoti teismą atsakovę V. S. jo viešai atsiprašyti. Ieškovo prašymas teismui įpareigoti atsakovę V. S. jo atsiprašyti nėra pagrįstas, nes teismų praktikoje išaiškinta atsiprašymas nėra nei teisinės atsakomybės, nei teisinės gynybos būdas (LAT 2006-03-06 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-169/2006).

Kalbant apie ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovę V. S. asmeniškai ir Bendrijos vardu paneigti neva melagingą, jo garbę ir orumą žeminančią informaciją, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, jog garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (LAT 2011-03-07 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-97/2011). Taigi, vertinant ieškovo reikalavimų dėl jo garbės ir orumo gynimo pagrįstumą, būtina nustatyti, ar egzistuoja visų aukščiau nurodytų faktų visuma.

Atsakovė V. S. mano, kad nurodytos faktų visumos nėra, nes atsakovės V. S. išreikštas vertinimas apie ieškovą atitinka tikrovę, šie teiginiai nežemina ieškovo garbės ir orumo. Aplinkybę, kad atsakovų išreikštas vertinimas apie ieškovą, o būtent tai, kad ieškovas teikia skundus dėl konteinerių ir juos pasirašinėja moteriškais vardais, atitinka tikrovę, patvirtina prie šio atsiliepimo pridedami išrašai iš Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva sukurto tinklalapio www.tvarkaumiesta.lt. Pažymėtina, kad analogiško pobūdžio skundų minėtame tinklalapyje randama ne mažiau 200, tačiau teismui teikiami tik keletas jų kaip pavyzdiniai. Toks skundų kiekis ir intensyvumas laike yra aiškiai perteklinis ir neįprastas, bet kuriam asmeniui, į kurį tokie skundai nukreipti sukeliantis didelę administracinę ir kitą naštą.

Pažymi, kad pažeisti asmens garbę ir orumą galima tik paskleidus tikrovės neatitinkančią informaciją. Tuo tarpu, jei yra paviešinama kokia nors faktinę situaciją atitinkanti informacija, nors ši informacija asmeniui, apie kurį ji yra, yra nemaloni, gėdinga ir jis ją nuo kitų asmenų nori nuslėpti, tokios informacijos atskleidimo laikyti pažeidžiančiu asmens garbę ir orumą nėra pagrindo. Teiginiai, kuriuos ieškovas prašo įpareigoti paneigti, atitinka tikrovę, jie (šie teiginiai) nepripažintini žeidžiančiais ieškovo garbę ir orumą.

Vertinant ieškovo reikalavimų pagrįstumą, atskirai pasisakytina apie ieškovo pateiktą patikslinto ieškinio priedą Nr. 1 – garso įrašą. Atkreiptinas dėmesys, kad perklausius šį garso įrašą nėra pagrindo spręsti, jog jame užfiksuotas atsakovais šioje byloje traukiamų asmenų pokalbis ir/arba kad jame kalbančių asmenų žodžiai yra adresuoti ieškovui. Iš tokio garso įrašo, kuris pateiktas į bylą apskritai sudėtinga įvertinti ieškovo nurodomas aplinkybes.

Kita vertus, jei garso įrašas iš tikrųjų darytas Bendrijos narių susirinkime, laikytina, kad šis garso įrašas neatitinka įrodymų leistinimo kriterijaus, kitaip tariant, jis negali būti įrodymu byloje (CPK 177 str. 2 d.), nes toks garso įrašas darytas neinformavus kitų Bendrijos narių, slapta, taip pat įrašas nepateiktas Bendrijai 2 kartus to reikalaujant ikiteismine tvarka, o pateiktas tik į teismą su ieškiniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-06-06 d. nutartyje civ. byloje 3K-3-269/2012 pasisakė, kad nustatinėjant asmens privatumo neliečiamumo pažeidimą reikia išsiaiškinti, ar asmuo, kuris remiasi šios jo teisės pažeidimu, nepiktnaudžiauja šia teise, ar jis nesielgia nesąžiningai. Šiuo atveju atsakovų vertinimu, ieškovas elgiasi nesąžiningai, kadangi su įrašu nesuteikė galimybės susipažinti ikiteismine tvarka jį slėpdamas, taip pat įrašą darė slapta, neinformavęs kitų asmenų, taip pažeisdamas jų teisę į privatumą. Kaip matyti, ieškovas taiko dvigubus standartus savo privatumo apsaugai ir kitų asmenų privatumo apsaugai, tokiu būdu plėsdamas savo privatumo ribas.

Atsakovių vertinimu, sprendžiant, ar buvo pažeista ieškovo teisė į privatumą labai svarbu atsižvelgti į tai, koks yra paties ieškovo elgesys, kaip pats ieškovas vertina kitų asmenų privatumą, ar atsižvelgia į kitų bendrijos gyventojų privatumo ribas. Tokiu būdu, net ir pripažinus garso įrašą leistinu įrodymu (kas atsakovų vertinimu neturėtų būti padaryta), garso įrašo darymo ir pateikimo būdas turi reikšmės sprendžiant šio ieškinio reikalavimų pagrįstumą.

Atsakovės papildomai pažymi, kad iki atsiliepimo pateikimo buvo bandyta įsilaužti į atsakovų elektroninio pašto ir  facebook paskyras. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra IT specialistas, atsakovui kyla rimtų abejonių, ar šie bandymai įsilaužti nėra susiję su  nagrinėjama byla, įvykį aiškinasi teisėsaugos institucijos.

Ieškovas teigia, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie 2019-11-10 d. vykusį Bendrijos valdybos susirinkimą, todėl negalėjo įvertinti ir pasisakyti dėl visų posėdyje nagrinėtų klausimų, jam nebuvo suteikta teisė pateikti nei žodinių, nei rašytinių paaiškinimų dėl jo atžvilgiu gauto skundo. Be to, Bendrijos narių susirinkimas, o ne Bendrijos valdyba buvo kompetentingas spręsti Bendrijos nario skundą dėl ieškovo V. B. veiksmų.

Vertinant teisinę ir faktinę situaciją, pažymėtina, kad, priešingai nei teigia ieškovas, į Bendrijos valdybos kompetenciją patenka Bendrijos narių pareiškimų, prašymų bei skundų nagrinėjimas (Bendrijos įstatų 49 p.). Tuo tarpu, vadovaujantis Bendrijos įstatų 33.7 p., kuriuo patikslintame ieškinyje remiasi ieškovas, Bendrijos narių susirinkimas turi teisę spręsti naujų narių priėmimo į Bendriją, narių skatinimo, drausminimo ir šalinimo iš Bendrijos klausimus. Taigi ieškovas, minėtu Bendrijos įstatų 33.7 p. pagrindu teigiantis, kad atitinkamo pobūdžio prašymai priskirtini Bendrijos narių susirinkimo kompetencijai, neatsižvelgia į tai, kad jis skundo dėl jo veiksmų nagrinėjimo metu nebuvo Bendrijos narys.

Nesutiktina su ieškovo pozicija, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie Bendrijos valdybos susirinkimą dėl S. K., M. K. ir I. A. skundo dėl V. B. veiksmų. Ieškovo keliama prielaida neva jis manė, kad į Bendrijos valdybos posėdį jis yra kviečiamas dėl jo prašymo nagrinėjimo, yra visiškai nepagrįsta, juolab, kad ieškovas Bendrijos įstatų kopiją turi nuo 2017-10-10 d., todėl jam Bendrijos organų kompetencija yra gerai žinoma.

Pažymi, kad 2019-11-05 d. ieškovui siųstoje sms žinutėje buvo aiškiai nurodyta, jog ieškovas yra kviečiamas į 2019-11-10 d. Bendrijos valdybos posėdį. Aktualu ir tai, kad ieškovas, gavęs kvietimą į Bendrijos valdybos susirinkimą, nesikreipė į Bendriją su prašymu plačiau paaiškinti, kokie klausimai bus sprendžiami šiame posėdyje, o pats neva iš karto preziumavo, kad į šį susirinkimą jis kviečiamas tik dėl jo paties prašymo svarstymo. Todėl, jei pats ieškovas savarankiškai nusprendė, kad dalyvavimas 2019-11-10 d. Bendrijos valdybos posėdyje jam nėra reikšmingas, pats ieškovas turi pats prisiimti iš to jam kilusias neigiamas pasekmes – t.y. tai, kad prieš Bendrijos valdybai priimant sprendimą dėl ieškovo veiksmų, ieškovas nebuvo išklausytas. Tuo tarpu, ieškovui nedalyvaujant aptariamame posėdyje ir jokių žodinių ir/ra rašytinių paaiškinimų nepateikiant, Bendrijos valdyba pagrįstai Bendrijos narių skundą dėl ieškovo veiksmų išnagrinėjo vadovaudamasi skunde pateiktais ir kitais turimais duomenimis.

Ieškovas keičia versijas, kodėl jis nedalyvavo 2019-11-10 d. posėdyje. Bendrijai teiktoje 2019-12-06 d. pretenzijoje ieškovas yra nurodęs, jog Bendrijos valdybos posėdyje nedalyvavo, nes „manė, kad tai yra eilinis valdybos posėdis į kurį yra kviečiamai visi Bendrijos nariai“ (nors ieškiniu prašo pripažinti Bendrijos nariu, kas jau savame nelogiška). Tuo tarpu patikslintame ieškinyje ieškovas teigia, kad Bendrijos valdybos posėdyje nedalyvavo, nes manė, kad į posėdį yra kviečiamas tik dėl jo paties pateikto prašymo Bendrijai, o kadangi laikė, kad jo prašymas išdėstytas aiškiai, pagrindo dalyvauti Bendrijos valdybos posėdyje nematė. Toks ieškovo versijų keitimas sudaro pagrindą abejoti ieškovo teiginiais ir samprotavimais, ypač, kai teiginiai turi ir aiškių logikos klaidų (aiškiai prieštaraujantys vieni kitiems).

Taigi, nekyla abejonių, kad ieškovas žinojo apie 2019-11-10 d. Bendrijos valdybos posėdį, tačiau pats nusprendė jame nedalyvauti dėl subjektyvių nurodomų aplinkybių, kurios pačios savaime kelia rimtų abejonių, nes pateiktos dvi įvykių versijos.

Ieškovo prašomame panaikinti Bendrijos valdybos 2019-11-10 d.  protokole yra fiksuoti ir kiti Bendrijos valdybos sprendimai, priimti nurodytą dieną. Įvertinus tai, nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovas patikslintu ieškiniu prašo panaikinti ir tuos Bendrijos valdybos sprendimus (prašo panaikinti visą protokolą), kurie su jo asmeniu yra visiškai nesusiję. Ieškovui netinkamai suformulavus ieškinio reikalavimą, jis negali būti tenkinamas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei tai, kad ieškovas nenurodė jokio teisinio ar pagrįsto, taip pat aiškaus, faktinio pagrindo, kuriuo remiantis Bendrijos valdybos 2019-11-10 d. sprendimas ir protokolas turėtų būti panaikinti, ieškovo prašymas dėl minėto Bendrijos valdybos sprendimo ir protokolo panaikinimo yra atmestinas.

Ieškovas patikslintu ieškiniu reikalauja pripažinti jį Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ nariu. Sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ neprieštarauja ir niekada neprieštaravo, kad ieškovas taptų šios sodininkų bendrijos nariu, tik nurodė, kad ieškovas įvykdytų reikalavimus, keliamus asmenims, siekiantiems tapti sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ nariais. Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 26 p. yra detalizuota, kokius veiksmus privalo atlikti kiekvienas asmuo, siekiantis tapti bendrijos nariu, o būtent – stojantis į bendriją sodininkas privalo pateikti bendrijos valdybai prašymą dėl jo pripažinimo bendrijos nariu ir sumokėti bendrijos narių susirinkimo nustatyta tvarka ir nustatyto dydžio stojamąjį nario mokestį. Pažymi, kad nei vieno iš šių veiksmų ieškovas šiai dienai nėra atlikęs – tai iš dalies patvirtina ir pats ieškovas. Taigi, ne teismas turėtų pripažinti ieškovo teisę, o pats ieškovas turėtų įvykdyti sąlygas, suteikiančias jam norimą teisę.

Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 25 p. yra numatyta, kad Bendrijos nario teises ir pareigas sodininkas įgyja nuo stojimo į Bendriją dienos, išskyrus atvejus, kai sodininkai nariais tampa nuo Bendrijos įregistravimo. Taigi, išskirtiniu atveju Bendrijos nariais sodininkai galėjo būti pripažinti registruojant bendriją. Bendrijos įstatų 27 p. numato, kad visi Bendrijos nariai registruojami sodininkų registravimo knygoje, kuri saugoma bendrijos buveinėje. Bendrija neturi duomenų apie tai, kad ieškovas buvo registruotas Bendrijos nariu bendrijos steigimo metu (Sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta 1992-07-02 d.), su ieškiniu tokie duomenys taip pat nepateikti. Taigi, ieškovui siekiant tapti Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“nariu, jam yra privaloma laikytis Bendrijos įstatų 26 p. numatytų reikalavimų. Tai taikoma ne tik ieškovui, bet ir kitiems asmenims. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovui neįvykdžius reikalavimų, keliamų kiekvienam, siekiančiam tapti Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ nariu, jo pripažinti Bendrijos nariu nėra teisinio pagrindo.

Kalbant apie ieškovo atliktus mokėjimus į Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, kuriuos patvirtinantys dokumentai teismui buvo pateikti kartu su patikslintu ieškiniu, akcentuotina, kad, Bendrijos vertinimu, ieškovas, vykdydamas minėtus mokėjimus, mokėjo ne Bendrijos nario mokestį, kaip jis pats teigia, o Bendrijos narių susirinkime nustatytus tikslinius mokesčius, susijusius bendro naudojimo objektų priežiūra, naudojimu, išlaikymu ir remontu, kuriuos, vadovaujantis Sodininkų bendrijų įstatymo 7 str. 1 ir 5 dalimis, 22 str., o taip pat nuoseklia ir suformuota teismų praktika (LAT 2008-11-12 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2013-06-26 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-366/2013; 2020-02-18 Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. e2A-294-577/2020), privalo mokėti tiek Bendrijos nariai, tiek ir ne nariai (žemės sklypų savininkai), įskaitant ieškovą, nes jie yra tokių objektų bendraturčiai. Tuo tarpu ieškovas yra laisvas mokėjimo nurodymuose nurodyti kokią tik nori pinigų mokėjimo paskirtį, tačiau tai jokiu būdu nesudaro pagrindo jo traktuoti ir/arba pripažinti Bendrijos nariu ir/arba neginčijamai laikyti, kad pinigai mokami būtent už tai, ką mokėjimo paskirtyje yra nurodęs ieškovas. Pažymi, kad sodininkai dažnai mokėjimuose nurodo panašius teiginius, kaip yra nurodęs ieškovas, mokėdami būtent einamuosius, o ne stojimo mokesčius. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovas netinkamai realizuoja savo teisę būti bendrijos nariu. Ieškovas yra laisvas pasirinkti ar nori būti bendrijos nariu, ar ne, o norėdamas juo tapti turėtų kaip ir kiti asmenys laikytis esamos stojimo tvarkos.

Atsakovė V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pateikė priešieškinį, kuriuo prašo:

-įpareigoti V. B. per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo paneigti paskleistus tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius atsakovės V. S. garbę ir orumą, socialinio tinklo „Facebook“ (duomenys neskelbtini)sodų bendrijos grupėje parašant tokio turinio žinutę: „Aš, V. B., paneigiu savo skelbtą informaciją apie tai, kad rašant Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ protokolus yra reikalaujama bendrijos narių pasirašinėti tuščiuose lapuose, paskui prirašant „ko reikia“, taip pat, kad Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė V. S. yra vadinama Stalinu“;

-V. S. iš V. B. priteisti 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas-90 Eur žyminio moesčio bei 242 Eur advokato išlaidų (b.l. 76, 84).

Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad 2019-10-18 d. ieškovas V. B., pasivadinęs slapyvardžiu „T. T.“, socialinio tinklo „Facebook“ (duomenys neskelbtini)sodų bendrijos grupėje, susirašinėdamas su kitais grupės dalyviais apie Sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkimus, parašė tokio turinio žinutę: „Na, klasikine afera. Kai is pradziu duoda tuscia lapa pasirasyt, paskui priraso, ko reikia. Is tikruju, patikrinti/irodyti, kad tai, kas parasyta protokole atitinka realybe, kas buvo nagrineta susirinkime sunku.“ (kalba netaisyta).

Vėliau, 2019-12-22 d., ieškovas, pasivadinęs slapyvardžiu „T. T.“, jau minėtoje socialinio tinklo „Facebook“ (duomenys neskelbtini)sodų bendrijos grupėje, susirašinėdamas su kitais grupės dalyviais, taip pat parašė: „Musu pirmininke neoficialiai vadina stalinu. Tai galima tam tikras isvadas padaryt“ (kalba netaisyta).

2020-01-01 d. ieškovas, pasivadinęs slapyvardžiu „T. T.“, toje pačioje socialinio tinklo „Facebook“ (duomenys neskelbtini)sodų bendrijos grupėje, susirašinėdamas su kitais grupės dalyviais, taip pat parašė: „na mano supratimu, bet kas kitas yra geriau. Nes dabartinė pirmininkė jau parodė, ką moka. Sugadintas kelias, pletkos, nervai, daugiau, deja, nieko.“ (kalba netaisyta).

2020-01-02 d., ieškovas, pasivadinęs slapyvardžiu „T. T.“, jau minėtoje socialinio tinklo „Facebook“ (duomenys neskelbtini)sodų bendrijos grupėje, atsakydamas į atsakovės V. S. komentarus dėl nuolatos Vilniaus miesto savivaldybei per internetinę programą Tvarkau Vilnių rašomų nepagrįstų skundų parašė: „Pati rašo, pati ir skundžiasi. Senatviniam marazmui nėra ribų“. Pažymi, kad šio priešieškinio 1-4 punktuose nurodytais veiksmais ieškovas viešai paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie atsakovę V. S. ir tokiu būdu pažemino jos garbę ir orumą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovė V. S. įgijo teisę teismo tvarka reikalauti, kad ieškovas paneigtų melagingą, tikrovės neatitinkančią, atsakovės V. S. garbę ir orumą pažeidusią informaciją, minėtą informaciją paneigiant tokiu pačiu būdu, kokiu ji buvo paskleista, t.y. atliekant atitinkamą įrašą socialinio tinklo „Facebook“ (duomenys neskelbtini)sodų bendrijos grupėje.

Pažymi, kad dėl anksčiau nurodytų ieškovo žodžių atsakovė V. S. patyrė daug neigiamų išgyvenimų, nes buvo viešai apkaltinta dokumentų klastojimu.

Atsakovei V. S. itin skaudus jos palyginimas su Tarybų Sąjungos politiniu veikėju Josifu Stalinu. Dėl visuotinai žinomų istorinių aplinkybių, tuo metu buvusio režimo, atsakovės senelis K. K. buvo represuotas ir ištremtas būtent J.Stalino į Krasnojarsko lagerius, Mordavijos ATSR nuo 1946-12 iki 1953-08, taip pat jam buvo uždrausta grįžti į Lietuvą iki 1963 metų. Tai patvirtina pridedamas liudijimas. Trėmimai atsakovei ir jos šeimai suteikė labai daug skausmo, liūdesio, todėl toks viešas jos lyginimas su Tarybų Sąjungos politiniais veikėjais ir melagingos informacijos apie tai, kad ji taip yra vadinama kitų asmenų, atsakovei yra itin įžeidžiantys. Nepaisant to, ar teiginiai atitinka, ar neatitinka tikrovės, tačiau juos įvardijant kaip faktą, tai sukelia neigiamus išgyvenimus atsakovei, kadangi sudaro prielaidas nuolatiniams įžeidinėjimams ateityje. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovė V. S. vertina, kad ji dėl jos garbę ir orumą žeminančios ir tikrovės neatitinkančius informacijos viešo paskleidimo patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 500,00 Eur suma.

Ieškinys atmestinas, priešieškinis atmestinas.

Dėl garbės ir orumo gynimo, įpareigojimo atsiprašyti

CK 1.114 str. 1 d. nustatyta, jog civilinė teisė saugo asmenines turtines teises ir vertybes, t.y. asmens garbę ir orumą. Remiantis CK 2.24 str. 1 d., asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žala. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.

Ieškovas V. B. patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę V. S., asmeniškai ir Bendrijos vardu, per 7 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, raštiškai, atsiunčiant atsiprašymą ieškovui adresu (duomenys neskelbtini), atsiprašyti V. B. dėl to, kad 2019-09-21 d. viešoje (duomenys neskelbtini) gyventojams skirtoje „Facebook“ socialinėje paskyroje atskleidė V. B. asmens duomenis, gyvenamąjį adresą Sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“; įpareigoti atsakovę V. S. per 7 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos tokiu pačiu būdu, kaip ji ir parašė Facebook socialiniame tinkle (duomenys neskelbtini) gyventojų grupėje, kad ieškovas rašo skundus ir pasirašinėja kitais vardais G., R., E., L., paneigtų melagingą informaciją ir atsiprašytų ieškovo: „Aš V. S., 2019-09-21 d. paviešinusi melagingą žinutę, kad neva V. B. rašo skundus, pasirašinėja moteriškais vardais, minėto asmens V. B. atsiprašau už melagingai mano paviešintą informaciją, kadangi ši mano paskleista informacija yra melaginga ir žeidžianti V. B.“; be to, nurodė, kad 2019-05-11 d. 13:00 val. vykusiame Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ susirinkime, kurio metu Bendrijos pirmininkė V. S. kalbėdama apie atliekų tvarkymą Bendrijoje pasakė, kad: „Jeigu pastato bendrą konteinerį, aš tai pasakysiu V. B., nes jis rašo skundus dėl konteinerių“, šis paskleitas atsakovės teiginys neatitinka tikrovės, žemina jo garbę bei orumą, todėl atsakovė įpareigotina paneigti šiuos duomenis ir atsiprašyti viešai tame pačiame susirinkime.

Be to, ieškovas V. B. patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti kitą atsakovą V. K. per 7 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsiprašyti V. B. už išsakytus jo garbę ir orumą žemininačius žodžius, raštu, atsiunčiant ieškovui adresu (duomenys neskelbtini), t.y. už 2019-05-11 vykusio susirinkimo metu išsakytus žeminančius žodžius, t.y. „etot terpila“, „a tut molodoj, bljac, pacan bljac, takoj jabeda bljac“, įpareigojant Bendrijos visuotinio susirinkimo metu pasakyti tokio turinio tekstą: „aš V. 2019-05-11 apie 13 val., išvadindamas V. B. necenzūriniais žodžiais, pasielgiau netinkamai ir neetiškai, kadangi tokie teiginiai neatitinka tikrovės, žemina V. B. garbę bei orumą. Dėl tokio savo netinkamo elgesio (teiginių) V. B. atsiprašau“.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-09 d. nutartimi buvo patvirtinta ieškovo V. B. ir atsakovo V. K. 2020-07-07 d. taikos sutartis, civilinė byla atsakovo V. K. atžvilgiu buvo nutraukta, iš atsakovo į valstybės pajamas buvo priteista 8,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 61-66).

Ieškovas, be to, prašo įpareigoti atsakovę V. S., asmeniškai ir Bendrijos vardu, per 7 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, raštiškai, atsiunčiant atsiprašymą ieškovui adresu (duomenys neskelbtini), atsiprašyti V. B. dėl to, kad 2019-09-21 d. viešoje (duomenys neskelbtini)gyventojams skirtoje „Facebook“ socialinėje paskyroje atskleidė V. B. asmens duomenis, gyvenamąjį adresą Sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“.

Taigi,  ieškovo nuomone, atsakovės V. S. išsaskyti:

-2019-09-21 d. viešoje (duomenys neskelbtini)gyventojams skirtoje „Facebook“ socialinėje paskyroje teiginiai, jog ieškovas rašo skundus ir pasirašinėja kitais vardais G., R., E., L., įpareigojant paneigti  melagingą informaciją;

-2019-05-11 d. 13:00 val. vykusiame Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ susirinkime atsakovės V. S. teiginiai, kalbant  apie atliekų tvarkymą Bendrijoje: „Jeigu pastato bendrą konteinerį, aš tai pasakysiu V. B., nes jis rašo skundus dėl konteinerių“, žemina jo garbę bei orumą ir neatitinka tikrovės, todėl tokiam ginčui išnagrinėti taikytinas CK 2.24 str.

Byloje nekilo ginčo, kad nurodytus teiginius paskelbė atsakovė V. S. ir  ir šie teiginiai yra apie ieškovą V. B. 

Ieškovo nuomone, atsakovės V. S. ginčo pasisakymais buvo paskleista žinia.

Dėl žinios ir nuomonės

Byloje kilo ginčas ir dėl to, kaip atskirti žinią bei atsakovės V. S. nuomonę.

Pažymėtina, kad laisvė reikšti savo mintis ir įsitikinimus yra vienas iš svarbiausių demokratinės visuomenės principų. Tačiau ši laisvė nėra absoliuti. Kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Įgyvendindamas teisę skleisti informaciją, asmuo neturi varžyti kitų asmenų teisių. Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, taikoma teisinė atsakomybė (CK 2.24 str.) (LAT 2006-03-06d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-169/2006, LAT 2016-10-11 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-507/2016).

Teismų praktikoje asmens garbė ir orumas yra ginami, kai nustatoma faktų visuma :

1) žinių paskleidimo faktas;

2) paskleistos žinios yra apie ieškovą;

3) paskleistos žinios žemina asmens garbę bei orumą;

4) paskleistos žinios neatitinka tikrovės (LAT 2008-08-14 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011-09-09 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-347/2011; 2011-12-07d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-97/2011 ir kt.).

Ginant pažeistą ieškovo garbę ir orumą yra taikomos CK 2.24 straipsnio nuostatos, skirtos asmens garbės ir orumo gynimui. Fizinio asmens garbės ir orumo gynimas pagal minėtą straipsnį taikomas už tikrovės neatitinkančių duomenų, kurie kurie žemina ieškovą, paskleidimą.

Viena iš teisinės gynybos ir civilinės atsakomybės taikymo sąlygų yra duomenų paskleidimas. Todėl, sprendžiant, ar CK 2.24 str. pagrindu buvo pažeista ieškovo garbė ir orumas, būtina atriboti duomenis nuo nuomonės.

CK 2.24 str. 1 d. numato, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančios tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.

Paskleistų žinių atitikimą tikrovei įrodinėja atsakovas, tačiau ar paskleistos žinios yra žeminančios, įrodinėja ieškovas (LAT 1998-05-15 nutarimo Nr. 1 6 p.).

Pagal CK 2.24 str.1 d. fizinio asmens garbė ir orumas ginami, kai yra paskleidžiami tikrovės neatitinkantys duomenys. Taigi, pagal šį įstatymo straipsnį viena iš teisinės gynybos sąlygų yra duomenų paskleidimas. Duomenys yra suprantami kaip žinios, informacija ar faktai, kurių tikrumas gali būti patikrinamas įrodinėjimo priemonėse esančiais įrodymais. Duomenimis pagal CK 2.24 str. nelaikomi nuomonė, vertinimas ar kitokie subjektyvūs požiūriai arba saviraiškos būdai (LAT 2006-12-20 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-667/2006).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs - jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, nuorodomis, kad tai yra autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tai gali būti daroma išvada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus, žinias ar informaciją, o ne žinia (LAT 2013-02-27 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-50/2013; 2012-02-13 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-32/2012).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas klausimą dėl fizinio asmens garbės ir orumo  gynimo yra pažymėjęs, jog tai, „ar publikacijoje yra paskleisti duomenys, ar paskelbta nuomonė, kritika ar kitoks subjektyvus požiūris, turi būti vertinama konkrečioje byloje ir yra fakto klausimas. Teismų praktikoje yra suformuluoti kriterijai, pagal kuriuos duomenys arba žinios yra atribojami nuo nuomonės, kaip subjektyvaus požiūrio. Turi būti nustatyta, kokie teiginiai, ieškovo požiūriu, pažeidžia jo garbę ir orumą. Reikia įvertinti, ar tai žinia, informacija, ar tai nuomonė, kritika ar kitoks subjektyvus požiūrio išreiškimas, kuriam tiesos ir tikrumo kriterijus netaikomas. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors yra tvirtinama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Ar tam tikri teiginiai yra žinios, informacija, t. y. duomenys CK 2.24 straipsnio prasme, sprendžiama iš visos publikacijos turinio, tikslo, kryptingumo, pavartotų meninės išraiškos formų, sakinių konstrukcijos ir kt.“ (LAT 2006-12-20d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-667/2006).

Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo 1996-07-02 įstatymo Nr. 1-1418 2 str. 33 p., 69 p. yra išaiškintos nuomonės ir žinios sąvokos, taip, nuomonė yra visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys ar komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų; tuo tarpu žinia yra visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys.

Duomenys yra suprantami kaip žinios, informacija ar faktai, kurių tikrumas gali būti patikrinamas įrodinėjimo priemonėse esančiais įrodymais. Duomenimis pagal CK 2.24 str. nelaikomi nuomonė, vertinimas ar kitokie subjektyvūs požiūriai arba saviraiškos būdai.

Teismas, atribodamas duomenis nuo nuomonės, turi analizuoti visą kalbos kontekstą, pasisakymo aplinkybes, sakinių konstrukciją ir kt. Išvada, ar paskelbta nuomonė, ar duomenys apie tam tikrą faktą, gali būti padaryta tik ištyrus ir įvertinus visas konkrečios bylos aplinkybes (CPK 176 str.)  (LAT 2010-10-07 d. nutartis  civ.byloje Nr. 3K-3-392/2010, 2006-02-22 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-142/2006).

Ar konkrečiame laiške, susirašinėjime ir pan. yra paskleisti duomenys, ar paskelbta nuomonė, kritika ar kitoks subjektyvus požiūris, turi būti vertinama konkrečioje byloje ir yra fakto klausimas. Teismas, nustatydamas faktą, ar paskleistos žinios žemina ieškovo dalykinę reputaciją, turi vadovautis ne subjektyvia byloje dalyvaujančių asmenų nuomone, o atsižvelgti į objektyvius kriterijus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad žinia pripažįstama informacija apie faktus ir duomenis, t.y. reiškinius, savybes veiksmus, įvykius, grindžiamas tiesa, kurią galima užtikrinti patikimumo bei įrodymo priemonėmis. Nuomonė - tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, perduodamos mintys, idėjos bei pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Skirtingai negu faktiniai teiginiai, vertinamieji teiginiai (nuomonės) negali būti įrodomi, tačiau taip pat turi turėti tam tikrą faktinį pagrindą (LAT 2006-02-22 nutartis civ.byloje Nr. 3-142/2006, 2003-10-13 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-853/2003 ir kt).

Sprendžiant, ar apie ieškovus paskelbta informacija neatitinka tikrovės, o, jeigu neatitinka, tai ar tas neatitikimas vertintinas kaip fizinio asmens garbės ir orumo pažeidimas, ar gali būti traktuojamas kaip tam tikras neesminis nukrypimas nuo tiesos, aktualu, kokia informacija (žinia) buvo paskleista.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovės V. S. ginčo 2019-09-21 d. pasisakymas Facebook socialiniame tinkle (duomenys neskelbtini) gyventojų grupėje, iš esmės yra teiginys, kad ieškovas rašo skundus ir pasirašinėja kitais vardais G., R., E., L., o 2019-05-11 d. 13:00 val. vykusiame Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ susirinkime yra tokio turinio: „Jeigu pastato bendrą konteinerį, aš tai pasakysiu V. B., nes jis rašo skundus dėl konteinerių“.

Šiuos atsakovės V. S. teiginius galima suprasti, kaip prisijungimą prie diskusijų socialiniame tinkle (duomenys neskelbtini) gyventojų grupėje, gyventojų informavimo tikslu dėl aktualios informacjos pateikimo bei savo subjektyvios asmeninės nuomonės pateikimą Bendrijos susirinkime apie skundus dėl konteinerių, kuriuos, atsakovės nuomone, rašo ieškovas V. B.

Šie atsakovės V. S. ginčo pasisakymai yra jos nuomonė, nes nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomai tiesos ir tikslumo kriterijai, yra vertinamojo pobūdžio, jos neįmanoma patikrinti įrodymų pagalba, todėl pagal CK 2.24 str. atsakomybė už nuomonės paskleidimą atsakovei V. S. neatsiranda (LAT 2007-03-16 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-113/2007, 2006-02-22 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-142/2006, 2001-05-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-529/2001).

Nuomonei, kaip saviraiškos būdui, asmens garbės ir orumo pažeidimo aspektu taikomi mažesni apribojimai negu žinių skleidimui (LAT 2012-02-13 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-32/2012). Nuomonei, kritikai ar kitokiai subjektyvaus požiūrio išraiškai tiesos ir tikrumo kriterijus netaikomas. Tuo atveju, jei yra siekiama taikyti teisinę atsakomybę už nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimo pasėkoje pažeistą fizinio asmens garbės ir orumą, būtina nustatyti, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiams akivaizdžiai trūksta faktinio pagrindo (t.y. jie yra neobjektyvūs), tačiau atsakovė V. S. savo nuomonę pareimė jai žinomomis faktinėmis aplinkybėmis (informacija), kurie buvo išdėstyti ir 2020-10-29 d.  teisminio nagrinėjimo metu, nors jų vertinimas ir ginčytinas.  

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovės V. S. argumentas, jog  ieškovas  V. B. ne kartą kreipėsi su skundais į SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ dėl bendrijoje esančių konteinerių, nepaneigta.

2020-04-23 d. atsakovių atstovas pateikė teismui savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ 2020-04-07 d. atsakymą į SB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo 2020-03-17 Nr. 1 paklausimą, kuriame nurodė, kad V. B. dėl bendrojo naudojimo mišrių komunalinių atliekų konteinerio į VASA kreipėsi žemiau nurodytomis datomis:

-2018-08-30 d. telefonu kreipėsi į Klientų aptarnavimo skyrių (toliau – KAS) dėl bendrojo naudojimo konteinerio pastatymo Eglinės Sodų 1-ojoje gatvėje, minėtas pokalbis yra įrašytas, todėl esant poreikiui, gali būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismui;

-2019-05-28 d. KAS užpildė prašymą dėl konteinerio pastatymo Eglinės Sodų 9-ojoje gatvėje (prašymas pridedamas).

Bendrojo naudojimo mišrių komunalinių atliekų konteinerio pastatymo vieta buvo parinkta vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2016-05-11 sprendimu Nr. 1-445 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių tvirtinimo“ patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių 22.1 p. nuostatomis, t. y. suderinus vietą su bendrijos pirmininke. 2019-11-04 VASA buvo gautas skundas dėl netinkamos bendrojo naudojimo konteinerio vietos sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ (skundas pridedamas).

2019-11-11 14:18 val. ir 2019-11-12 10:13 val. V. B. tiesiogiai susisiekė su VASA Atliekų vežėjų kontrolės skyriaus specialistu dėl netinkamos bendrojo naudojimo konteinerio vietos parinkimo, prašydamas pakeisti minėto konteinerio vietą (b.l. 34-35).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus ieškovo ieškinys V. S. bei Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu atmestinas kaip neįrodytas, nes atsakovė ginčijamus teiginius pateikė tiek 2019-09-21 d. Facebook socialiniame tinkle (duomenys neskelbtini) gyventojų grupėje, tiek 2019-05-11 d. vykusiame Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ susirinkime kaip savo subjektyvius vertinimus dėl nuolat rašomų skundų dėl konteinerių ir išreiškė savo kritišką požiūrį bei nuomonę dėl ieškovo veiksmų. Be to, byloje yra surinkti įrodymai, aptarti teismo sprendime, iš dalies patvirtina atsakovės V. S. išsakytus teignius apie ieškovą ir jo skundus (pvz. 2018-08-30 d. ieškovo garso įrašo stenograma, b.l. 48).    

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotos esminės nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi būti sprendžiama, ar fizinio asmens teisę  į garbės ir orumo apsaugą pažeista:

 Civilinėje byloje dėl fizinio asmens garbės ir orumo gynimo ieškovas turi įrodyti, kad jo reputacija realiai nukentėjo, sumenkinta, atsakovui paskleidus žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės, arba jeigu fizinio asmens garbė ir orumas pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs; o asmuo, juos paskleidęs, yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo (LAT 2006-12-20 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2009-03-03 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-100/2009). Tačiau nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, kad atsakovė V. S., atstovaudama Bendriją, buvo nesąžininga, ieškovo nurodytus duomenis apie jį skleidė nepagrįstai ar neobjektyviai, be jokio pagrindo, turėjo tikslą iškreipti informaciją ar ją panaudoti tikslams, kurie nesuderinami su visuomenės lūkesčiais.

Be to, saviraiškos laisvę kaip vertybę saugo Konstitucija bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Ši saviraiškos laisvė nagrinėjamu civilinės bylos atveju, teismo vertinimu, neperžengė leistinų ribų ir nepažeidė ieškovo garbės ir orumo.

Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad atsakovės V. S. ginčo teiginiai nebuvo kategoriški, nes ginčo teiginiais buvo išreikštas atsakovės susirūpinimas nuolat rašomais skundais dėl SB „(duomenys neskelbtini)“ esančių konteinerių, siekiant atkreipti gyventojų dėmesį į ieškovo veiklą, kurią atsakovę vertina kritiškai. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nors kritinė nuomonė kai kuriais atvejais vertintina kaip išsakyta šiurkštokai, tačiau, siekiant apginti asmens konstitucinę teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, teismas negali įpareigoti paneigti nuomonę ar atlyginti neturtinę žalą už išsakytą nuomonę net tuo atveju, kai ši nuomonė įžeidžianti, šokiruojanti ar kelianti nerimą (LAT 2001-11-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-1137/2001).

Nors ieškovas ir iš dalies neigia rašęs skundus dėl konteinerių ir kategoriškai nesutinka su atsakovės teiginiu, jog pasirašinėja moteriškais vardais, teismas atsižvelgia į tai, kad išrašai iš Vilniaus miesto savivaldybės sukurto tinklalapio www.tvarkaumiesta.lt patvirtina, jog analogiško turinio skundų įvairiais moteriškais vardai dėl konteinerių (kai kurie su analogiškomis nuotraukomis) buvo rašoma pradedant nuo 2019-09-17 d., vėliau nuo 2019-12-07 iki 2020-01-03 d. kasdien, todėl sutiktina su atsakovėmis, jog jų kiekis ir intensyvumas bei iš esmės analogiškas turinys yra aiškiai perteklinis ir neįprastas (ne mažiau kaip 200 analogiškų skundų), ir yra gerai organizuota akcija, pasitelkiant elektroninės ervės priemones. Be to, teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog ieškovas yra IT specialistas ir yra suinteresuota konflikto su SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininke šalis.

Pažymėtina ir tai, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių teiginius, jog dėl V. S. veiksmų buvo sumenkintas ieškovo vardas, reputacija, garbė ir orumas, atskleistas žmogaus privartus gyvenimas. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad vien ta aplinkybė, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, dar nepatvirtina, jog pažeisti asmens garbė ir orumas( LAT 2016-10-11 d. nutartis civ.byloje 3K-3-507/2016). 

Taigi net ir tuo atveju, jei tikrovėje egzistuoja aplinkybė, kad sodininkų bendrijos gyventojų požiūris į ieškovą pasikeitė, nagrinėjamu atveju nėra jokios galimybės spręsti, ar tokios neigiamos pasekmės atsirodo priežastiniame ryšyje su V. S. veiksmais, o ne dėl paties ieškovo veiksmų.

Pagal CPK 176 str. l d. įrodinėjimo tikslas - tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t.y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT 2006-03-06 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007-10-19 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008-09-19 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008-10-06 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009-04-02 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-156/2009).

CK 2.24 str. 3 d. numato, kad reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nagrinėja teismas, nepaisydamas to, ar tokius duomenis paskleidęs asmuo juos paneigė, ar ne, be to, nurodytą žalą privalo atlyginti duomenis paskleidęs asmuo ir jo veikla (CK 2.24 str. d.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nekelė, todėl dėl šio klausimo teismas nepasisako.

Dėl įpareigojimo atsiprašyti

Ieškovo ieškinio reikalvimas įpareigoti atsakoves atsiprašyti negali būti tenkintinas.

Kaip teisingai nurodė atsaskovės atsiliepime į patikslintą ieškinį, pasiremdamos teismų praktika, ginant asmens pažeistą garbę ir orumą taikoma įstatyme CK 2.24 str. 1 dalyje nustatyta teisinė atsakomybė. Tuo tarpu, kaip jau buvo minėta, atsiprašymas nėra nei teisinės atsakomybės, nei teisinės gynybos būdas. Atsiprašymas vertintinas tik kaip asmens, paskleidusio duomenis, ir asmens, apie kurį paskleisti žeminantys jo dalykinę reputaciją duomenys, tarpusavio santykių aspektas, faktinė aplinkybė, į kurią atsižvelgdamas teismas gali sumažinti priteistinos neturtinės žalos dydį (CK 6.250 str. 2 d.), kas šiuo atveju net nėra aktualu, nes ieškinyje reikalavimas dėl turtinės ir/ar neturtinės žalos atlyginimo nėra reiškiamas. Dėl aukščiau nurodyto teismas negali įpareigoti a-smens, net ir iš tikrųjų paskleidusio melagingus, kito asmens garbę ir orumą žeminančius duomenis, atsiprašyti (LAT 2006-03-06 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-169/2006).

Pagal CK 2.24 straipsnį asmens garbė ir orumas teismine tvarka gali būti ginami taikant įvairius gynimo būdus: ieškovas gali reikalauti, kad teismas įpareigotų atsakovą paneigti paskleistus duomenis, atlyginti turtinę bei neturtinę žalą. Tačiau už garbės ir orumo pažeidimą taikomos teisinės sankcijos neapima įpareigojimo atsiprašyti (LAT 2008-08-14 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-390/2008).

Dėl to teismas vertina, kad tuo atveju, jei teismas būtų įpareigojęs  atsakoves atsiprašyti, pažeistų CK 2.24 str. 1 d. nuostatas.

Ieškovui, pasirinkusiam nurodytą savo teisių gynimo būdą (įpareigoti atsiprašyti), negali būti patenkintas jo ieškinio reikalvimas įpareigoti atsakovę V. S., asmeniškai ir Bendrijos vardu, per 7 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, raštiškai, atsiunčiant atsiprašymą ieškovui adresu (duomenys neskelbtini), atsiprašyti V. B. dėl to, kad 2019-09-21 d. viešoje (duomenys neskelbtini) gyventojams skirtoje „Facebook“ socialinėje paskyroje atskleidė V. B. asmens duomenis, gyvenamąjį adresą Sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“.

Pažymėtina, kad ieškovas kreipėsi į valstybinę duomenų apsaugos inspekciją su skundu, persiųstu Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai ir 2020-07-17 d. šios tarnybos inspektorius priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini)“Dėl socialinio tinkle Facebook grupėje “(duomenys neskelbtini)gyventojams” V. S.”valdytojos 2019-09-21 paskelbtos informacijos”, kuriame (dalyje dėl asmens duomenų paviešinimo) nuspręsta pripažinti V. B. skundą dėl sociali nio tinklo Facebook grupeje ,,(duomenys neskelbtini)gyventojams“ paskyros,,V. S." valdytojos (2019-09-21) paskelbtos informacijos iš dalies pagristu; įspėti socialinio tinklo Facebook paskyros ,,V. S.“ valdytoją dėl VIĮ 3 straipsnio 3 dalies ir 14 straipsnio I ir 2 dalies pažeidimo; pareikšti papeikimą socialinio tinkle Facebook paskyros,,V. S.“ valdytojai del Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio I dalies (a) punkto ir 6 straipsnio I dalies (a) punkto pažeidimo paskelbiant V. B. asmens duomenis socialinio tinklo Focebook grupeje ,,(duomenys neskelbtini) gyventojams„ (2019-09-21) ). Kitoje dalyje skundas buvo pripažintas nepagrįstu (b.l.40, Dok-113666)

Be to, ieškovas kreipėsi į valstybinę duomenų apsaugos inspekciją su skundu ir 2020-05-29 d. inspekcija priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V. B. 2019-09-26 d. skundo“, kuriame nuspręsta 2019-09-26 d. skundą dalyje dėl pareiškėjo duomenų perdavimo bendrijos susirinkimo metu nutraukti; dalyje dėl duomenų apie pareiškėjo žemės sklypo numerio atskleidimo VASA darbuotojui nutraukti; dalyje dėl pareiškėjo telefono numerio perdavimo VASA pripažinti pagrįsti; skirti Bendrijai papeikimą (b.l.44-45, Dok-116726). Bylos nagrinėjimo metu sprendimas buvo apskųstas.

Taigi, teismo vertinimu, ieškovas aktyviai gina savo civilines teises įvairuose valstybinėse institucijose, ir nurodyti priimti sprendimai yra pakankama ieškovo teisių pažeidimų satisfakcija.

Dėl 2019-11-10 Bendrijos sprendimo bei protokolo panaikinimo, pripažinimo ieškovo bendrijos nariu

Ieškovas prašo teismo panaikinti 2019-11-10 d. sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ sprendimą ir protokolą kaip neteisėtą bei pripažinti ieškovą šios Bendrijos nariu nuo 2011 metų.

Patikslinto ieškinio reikalavimai šioje dalyje netenkinti.

Ieškovas nurodė, kad apie 2019-11-10 d. vykusį bendrijos valdybos susirinkimą jis buvo informuotas netinkamai, todėl negalėjo įvertinti ir pasisakyti dėl visų posėdyje nagrinėtų klausimų. Be to, pagal Bendrijos įstatų 33.7 p. narių drausminimo klausimą gali spręsti tik Bendrijos susirinkimas, bet ne valdyba. Iki ieškinio pateikimo dienos ieškovas buvo pateikęs pretenziją Bendrijai, kad ši pateiktų visus su skundo nagrinėjimu ir sprendimo priėmimo duomenis ir dokumentus arba panaikintų minėtą protokolą. Iš Bendrijos advokato 2020-01-17 d. buvo gautas atsakymas, kad toks informavimas apie skundo nagrinėjimą prieš ieškovą yra tinkamas, o valdyba priėmusi sprendimą vadovavosi skunde pateikta informacija ir vis tiek nesudarė galimybių susipažinti su skundo medžiaga.

Ieškovo nuomone, Bendrija pažeidė ieškovo teises ir tokiu būdu priėmė neteisėtą sprendimą, nes tarp skundą padavusių asmenų bei ieškovo susiklostė civiliniai santykiai, kurie turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka, o ne Bendrijos valdybos sprendimu, kuris turėtų būti naikintinas, kaip niekinis ir negaliojantis, neturintis teisinių pasekmių. Be to, Bendrija nelaiko ieškovo Bendrijos nariu, nes jis nėra pateikęs prašymo tapti Bendrijos nariu, nors nuo 2011 metų moka nario mokestį, dalyvavo susirinkimuose. 

Teismas, svarstydamas ieškovo reikalvimus, atsižvelgia į tai, į bylą pateikti Sodininkų bendrijos “(duomenys neskelbtini)” Įstatai, patvirtinti 2004-05-29 d. narių susirinkime (toliau-Įstatai).

Įstatų 44. p. numato, kad Bendrijos valdymo organas yra Bendrijos valdyba, jos narių skaičius yra 5 (penki). Įstatų 49-50 p.p. numato, kad Bendrijos valdyba nagrinėja Bendrijos narių pareiškimus, prašymus bei skundus ir per vieną mėnesį pateikia atsakymą. Bendrijos valdybos sprendimai priimami posėdžiuose. Posėdžių šaukimo iniciatyvos teisę turi kiekvienas valdybos narys.

Taigi, ieškovo argumentas, kad Bendrijos narių pareiškimus turi svarstyti tik Bendrijos susirinkimas, yra nepagrįsta. 

Nagrinėjamu atveju į Bendrijos valdybą su pareiškimu kreipėsi S. K., M. K., I. A. su skundu „Dėl V. B. (duomenys neskelbtini) namo gyventojų elgesio“,  šį skundą Bendrijos valdyba svarstė 2019-11-10 d. posėdyje savo kompetencijos ribose, Įstatų 49 p. pagrindu, ir nepažeidė šioje dalyje teisinio reglamentavimo.

Teismas pažymi ir tą aplinkybę, kad ieškovas V. B. Įstatų kopiją gavo 2017-07-17 d., todėl Bendrijos valdymo organų kompetencija jam yra gerai žinoma. Ieškovas apie 2019-11-10 d. Bendrijos valdybos posėdį buvo informuotas 2020-11-05 d. SMS žinute. Ieškovo nuomone, kad į Bendrijos valdybos posėdį jis yra kviečiamas tik dėl jo prašymo nagrinėjimo, dėl ko  jis nutarė Bendrijos valdybos posėdyje nedalyvauti („manė, kad tai yra eilinis valdybos posėdis į kurį yra kviečiamai visi Bendrijos nariai“) dėl subjektyvių priežasčių,  neturi įtakos priimant sprendimą. Bendrijos valdyba nagrinėja posėdyje ir kitus klausimus, kurie priskirti pasrtarosios kompetencijai Įstatų pagrindu.

Įstatai nenumato, kad į bendrijos valdybos posėdžius bendra tvarka kviečiami bendrijos nariai, visi bendrijos nariai kviečiami į visuotinius bendrijos narių susirinkimus, o ne į valdybos posėdžius. Bendrijos duomenimis, ieškovas nėra bendrijos nariu.

Bendrijos susirinkime svarstytinus klausimus gali siūlyti ne tik bendrijos pirmininkas ir šie klausimai įtraukiami į susirinkimo darbotvarkę bendrijos Istatų nustatyta tvarka.

Sutiktina su atsakovės argumentu, kad ieškovas, gavęs kvietimą į Bendrijos valdybos susirinkimą, galėjo kreiptis į Bendriją su prašymu paaiškinti, kokie klausimai bus sprendžiami valdybos posėdyje, tačiau ieškovas to nepadarė. Ieškovas ginčo valdybos posėdyje nedalyvavo savo iniciatyva, todėl nebuvo išklausytas jo paties sprendiimu, todėl Bendrijos valdyba Bendrijos narių skundą dėl ieškovo veiksmų išnagrinėjo vadovaudamasi skunde pateiktais ir kitais turimais duomenimis ir priėmė nepalankų ieškovui nutarimą.

Pažymėtina ir tai, kad ieškovas nepagrįstai prašo panaikinti Bendrijos 2019-11-10 sprendimą bei protokolą, tačiau valdybos posėdyje buvo svarstomi ir kiti klausimai ir priimti atitinkami sprendimai, nesusiję su ieškovo teisėmis ir pareigomis.

Teismo vertinimu, ieškovo nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo naikinti Bendrijos valdybos 2019-11-10 d. sprendimo ir protokolo, todėl šis ieškovo ieškinio reikalvimas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos Sodininkų bendrijos įstatymo 21 str. 2 d. į sodininkų bendriją įstojama ir iš jos išstojama bendrijos įstatų nustatyta tvarka.

SB „ (duomenys neskelbtini)“ Įstatų 19 p. numato, kad Bendrijos nariu gali būti mėgėjiško sodo teritorijos, kurioje įsteigta Bendrija, sodininkas. Jei mėgėjiško sodo teritorijoje esantį žemės sklypą nuosavybės ar kitomis teisėmis valdo keli fiziniai asmenys (sodininkai), Bendrijos nariu gali būti tik vienas iš jų.

Be to, Įstatų 25, 26, 29 p.p. numato, kad. Bendrijos nario teises ir pareigas sodininkas įgyja nuo stojimo į Bendriją dienos, išskyrus atvejus, kai sodininkai nariais tampa nuo Bendrijos įregistravimo. Prašymas stoti į Bendriją paduodamas Bendrijos valdybai. Stojantis į Bendriją sodininkas privalo sumokėti Bendrijos narių susirinkimo nustatyta tvarka ir nustatyto dydžio stojamąjį nario mokestį. Sodininko pareiškimas yra svarstomas artimiausiame po prašymo padavimo dienos Bendrijos narių susirinkime. Sprendimas dėl narystės priimamas paprasta balsų dauguma. Priimti į Bendriją nariai registruojami sodininkų registravimo knygoje. Bendrijos nariui gali būti išduotas Bendrijos nario pažymėjimas (nario bilietas).

Analizuojant šias nuostatas darytina išvada, kad sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ nariu galima tapti vieninteliu būdu – stojančiajam pateikus bendrijos valdybai pareiškimą ir bendrijos narių susirinkimui priėmus sprendimą apie stojančiojo priėmimą į bendrijos narius. Tokios teismų praktikos laikomasi ir kitose civ.bylose (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2010-07-10 d. sprendimas civ.byloje Nr. 2A-631-302/2010, 2016-12-07 d. nutartis civ.byloje Nr. 2A-1207-340/2016).

Šioje byloje buvo išaiškinta, kad pirmos instancijos teismas nesant tam įstatyminio pagrindo faktiškai nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas yra bendrijos narys. Tokį faktą teismas galėjo nustatyti tik nustatęs, kad buvo susirinkime priimtas bendrijos narių sprendimas dėl ieškovo priėmimo į bendrijos narius ir kad tokie rašytiniai įrodymai neišliko (CPK 444 str. 2 d. 9 p., 445 str.), t.y. apelaicine tvarka pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nėra ieškovo rašytinio prašymo jį priimti į Sodininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)“, jis nemokėjo ir nario mokesčio, nėra Bendrijos sprendimo V. B. priimti į Bendrijos narius. Bendrija įsteigta 1992-07-02 d., ieškovas ir nesiekia nustatyti, kad jis yra bendrijos narys nuo Bendrijos įregistravimo.

Ieškovas siekia, kad teismas nustatytų, kad jis yra Bendrijos narys nuo 2011 metų, nes narystę patvirtino mokesčiais bei dalyvavimu Bendrijos susirinkimuose, t.y. konklidentiniais veiksmais.

SB „(duomenys neskelbtini)“ teigimu, ji neprieštarauja ir niekada neprieštaravo, kad ieškovas taptų šios sodininkų bendrijos nariu, tik nurodė, kad ieškovas įvykdytų reikalavimus, keliamus asmenims, siekiantiems tapti sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ nariais, tačiau ieškovas prašymo jį priimti į Bendrijos narius nerašo. Bendrijos teisgimu, V. B. nėra laikytinas bendrijos nariu ir tam, kad tokiu taptų, turėtų pateikti rašytinį prašymą bendrijai bei įvykdyti kitas teisės aktuose ir bendrijos įstatuose įtvirtintas sąlygas.

Atsižvelgiant į nurodytas faktines bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, nėra pagrindo pripažinti ieškovą Bendrijos nariu nuo 2011 metų.

Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – SBĮ) 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrijos nariu gali būti mėgėjų sodo teritorijos, kurioje įsteigta bendrija, sodininkas. Bendrijos nario teises ir pareigas sodininkas įgyja nuo įstojimo į bendriją dienos (SBĮ 21 str. 2 d.). Narystė bendrijoje pasibaigia, be kita ko, bendrijai pašalinus jį iš bendrijos narių (SBĮ 21 str. 4 d.). Bendrijos nario teises ir pareigas nustato šis ir kiti įstatymai, taip pat bendrijos įstatai ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklės. Asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą, turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kaip ir bendrijos nariai (SBĮ 22 str. 1 d.). Bendrijos narys, be kita ko, turi teisę susipažinti su bendrijos dokumentais ir bendrijos įstatuose nustatyta tvarka gauti bendrijos turimą informaciją apie jos veiklą (SBĮ 22 str. 2 d. 5 p.), (Kauno apygardos teismo 2019-10-17 d.  nutartis civ. byloje Nr. e2A-1399-413/2019).

Įstatų 21 p. numato, kad  Bendrijos narys turi šias teises: nustatyta tvarka atsiskaityti už jam teikiamas paslaugas, mokėti Bendrijos nario mokestį bei kitas nustatytas įmokas (22.6.p.);  pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus apmokėti Bendrijos išlaidas, susijusias su mėgėjiško sodo teritorijos bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu, taip pat bendrojo naudojimo žemės naudojimu ir priežiūra, atsižvelgiant į sklypo dydį, pagal iš anksto pateiktas sąskaitas (22.7 p.).

Teismas atsižvelgia į tai, kad pagal ieškovo pateiktus duomenis, buvo mokėtas ne tik nario mokestis, tačiau ir kt. mokesčiai (už remontą, elektrą ir kt), o 2011, 2012, 2013, 2014, 2015, 2016, 2017, 2017 metais mokesčius mokėjo ne ieškovas, o jo motina A. B. (b.l. 12, Dok-28764), ieškovas savo vardu moksčius sumokėjo 2019 metais.

Atsakovė SB „(duomenys neskelbtini)“ procesiniame dokumete pažymėjo, ieškovas, vykdydamas minėtus mokėjimus, mokėjo ne Bendrijos nario mokestį, kaip jis pats teigia, o Bendrijos narių susirinkime nustatytus tikslinius mokesčius, susijusius bendro naudojimo objektų priežiūra, naudojimu, išlaikymu ir remontu, kuriuos, vadovaujantis Sodininkų bendrijų įstatymo 7 str. 1 ir 5 dalimis, 22 str., o taip pat nuoseklia ir suformuota teismų praktika (LAT 2008-11-12 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2013-06-26 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-366/2013; 2020-02-18 Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. e2A-294-577/2020), privalo mokėti tiek Bendrijos nariai, tiek ir ne nariai (žemės sklypų savininkai), įskaitant ieškovą, nes jie yra tokių objektų bendraturčiai.

Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnį sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga - vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjiško sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė. Toks nuosavybės teisinių santykių reguliavimas suponuoja tai, kad ieškovas ir nebūdamas sodininkų bendrijos narys yra abonento dalyvis, bendraturtis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas spręsdamas panašias bylas yra analogiškai apibrėžęs sodininkų, nesančių sodininkų bendrijos nariais, teises ir pareigas (2008-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2007-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2007). 

Taip pat Sodininkų bendrijų įstatymo 22 str. numato, kad asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą, turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kaip ir bendrijos nariai.

Taigi, mokesčių mokėjimas neatleidžia asmenį, norinttį tapti Bendrijos nariu, nuo nustatytos Bendrijoje įstojimo į Bendriją tvarkos. Kiti ieškovo motyvai (t.y. Bendrija neturi bendrojo naudojimo objektų sąrašo, dalyvavimas susirinkimuose) neturi įtakos sprendimo priėmimui nagrinėjamoje byloje.

Dėl atsakovės V. S. priešieškinio

Atsakovė V. S. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašo teismą įpareigoti ieškovą per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo paneigti paskleistus tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius atsakovės V. S. garbę ir orumą, socialinio tinklo „Facebook“ (duomenys neskelbtini)sodų bendrijos grupėje parašant tokio turinio žinutę: „Aš, V. B., paneigiu savo skelbtą informaciją apie tai, kad rašant Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ protokolus yra reikalaujama bendrijos narių pasirašinėti tuščiuose lapuose, paskui prirašant „ko reikia“, taip pat, kad Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė V. S. yra vadinama Stalinu“ bei priteisti atsakovei iš ieškovo 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas.

Priešieškinis atmestinas.

Įstatymas gina asmenines neturtines teises – garbę ir orumą. Garbė ir orumas pažeidžiami apie asmenį paskleidus jo garbę ir orumą žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis. Sąvoka ,,duomenys“ reiškia nurodytas, konstatuotas tam tikras aplinkybes, faktus, t. y. informaciją, kurios tikrumą galima patvirtinti taikant tiesos ir netiesos kriterijus. Kad duomenys neatitinka tikrovės, reiškia, jog paskleistos žinios yra melagingos, pramanytos, išgalvotos, t. y. iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių nebuvo arba būta kitokių. Atitiktis tikrovei vertinama dviem aspektais: 1) ar teisingas pranešimas apie faktus; 2) ar teisingai, adekvačiai vertinami įvykę faktai. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams ( LAT 2016-10-11 d. nutartis civ.byloje 3K-3-507/2016)

CK 2.24 str. 1 d. nustatyta, kad asmens garbė ir orumas ginami teismo tvarka, taikant įvairius gynimo būdus: asmuo gali reikalauti, kad teismas įpareigotų atsakovą paneigti paskleistus duomenis; asmuo gali reikalauti atlyginti paskleidus tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius garbę ir orumą, padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Asmuo turi teisę pareikšti reikalavimą tik dėl paskleistų duomenų pripažinimo žeminančiais jo garbę ir orumą bei neatitinkančiais tikrovės, nepareikšdamas reikalavimo paneigti tokius duomenis. Toks asmens pažeistų teisių ir įstatymo saugomų interesų gynimas yra galimas, atsižvelgiant į asmens valią dėl pažeistų teisių gynimo ribų (CK 1.138 str. 1 d., 2.24 str.).

CK 2.24 straipsnyje įtvirtinta paskleistų duomenų ir tikrovės neatitikties prezumpcija. Dėl to įrodyti, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę, turi atsakovas. Ieškovas taip pat turi teisę pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad duomenys yra melagingi.

Žeminančiais garbę ir orumą laikomi tokie tikrovės neatitinkantys duomenys, kurie įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, gerą vardą visuomenėje.

Kaip jau buvo minėta, jei duomenis paskleidęs asmuo veikia sąžiningai, turėdamas tikslą informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti, tai informacijos netikslumai ar agresyvi kritika nėra pagrindas tam asmeniui taikyti atsakomybę. Kai asmuo skelbia duomenis apie viešąjį asmenį turėdamas tikslą jį pažeminti, tai taikoma atsakomybė.