Administracinė byla Nr. eAS-332-525/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00127-2025-2
Procesinio sprendimo kategorija 49
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. vasario 19 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Gintaro Kryževičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Izraelio ir Rusijos Federacijos piliečio M. S. (M. S.) atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. (M. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas Izraelio ir Rusijos Federacijos pilietis M. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2024 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 24S301389, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir į Šengeno erdvę nuo 2024 m. gruodžio 22 d. iki 2029 m. gruodžio 21 d., nes pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
Pareiškėjas pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ? sustabdyti Sprendimo vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjo skundo.
Pareiškėjas prašymą grindė argumentais, kad nesustabdžius Sprendimo vykdymo jis (pareiškėjas) negalės dirbti ir lankytis Lietuvoje bei kitose Šengeno erdvės valstybėse, nors Sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas teismo dar nėra įvertintas. Pareiškėjas teisėtai gyveno ir dirbo Lietuvoje nuo 2009 metų; pareiškėjas yra trijų didelių Lietuvoje veikiančių įmonių (uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,Vingės Transphere Logistika“, UAB ,,Vingės terminalas“ ir UAB ,,Vingės logistika“) akcininkas ir įmonių UAB „Vingės logistika“ bei UAB ,,Vingės Transphere Logistika“ valdybos narys, todėl negalėdamas atvykti į Lietuvą pareiškėjas negalės įgyvendinti savo, kaip minėtų įmonių akcininko ir valdybos nario, teisių ir pareigų. Pareiškėjas su sutuoktine yra įsigijęs gyvenamąjį namą Graikijoje, todėl nesustabdžius Sprendimo vykdymo pareiškėjas ilgą laiką neturės galimybės gyventi ir lankytis savo šeimos namuose Graikijoje ir negalės rūpintis šiuo turtu (jo apsauga, išlaikymu, priežiūra ir kt.). Pareiškėjas pažymėjo, kad skundų nagrinėjimas teismuose trunka pakankamai ilgai, o Sprendimu pritaikyti apribojimai yra itin plataus masto – pareiškėjas nebegali atvykti ir gyventi jokioje Šengeno erdvės valstybėje, todėl prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra adekvati ir proporcinga, siekiant užkirsti kelią kilti nepašalinamai žalai ir užtikrinti pareiškėjo teisių apsaugą pagal tarptautinės teisės standartus.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 16 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo M. S. (M. S.) skundą, tačiau netenkino jo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Teismas, išanalizavęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl šių nuostatų taikymo, įvertinęs kilusį ginčą apibūdinančias aplinkybes, skundo reikalavimus, pareiškėjo prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nurodė, kad pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindžia argumentais, susijusiais su jo darbine veikla Lietuvoje, su jo valdomomis įmonėmis ir verslo reikalais.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, kaip minėtų įmonių akcininkas ir valdybos narys, įvairius darbo klausimus gali spręsti el. ryšio ir įvairių technologijų priemonėmis, o prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo asmeniniai ir darbiniai interesai negali būti aukščiau už Lietuvos valstybės saugumą.
III.
Pareiškėjas M. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 16 d. nutarties dalį, kuria nepritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjo skundo.
Pareiškėjas nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į Sprendimu pareiškėjui sukeliamą nepataisomą žalą dėl galimybės tęsti darbo santykius Lietuvoje, taip pat dėl pareiškėjo galimybės gyventi su šeima Graikijoje (Kretoje) bei rūpintis ten esančiu nekilnojamuoju turtu.
Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuo 2012 metų iki 2025 metų pradžios nepertraukiamai dirbo pagal darbo sutartį Lietuvoje teisininku: nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 6 d. pareiškėjas dirbo bendrovėje UAB „Vingės Logistika“; nuo 2021 m. lapkričio 10 d. iki 2025 m. sausio 2 d. – bendrovėje UAB „Traktus“. Dėl atsakovo priimto Sprendimo, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvą ir Šengeno erdvę, pareiškėjo darbdavys (UAB „Traktus“) buvo priverstas nutraukti su pareiškėju sudarytą darbo sutartį. Pareiškėjas taip pat negali lankytis jo šeimai priklausančiame name Graikijoje ir rūpintis ten esančiu turtu.
Pareiškėjas teigia, kad tiek jis, tiek jo sutuoktinė turi, be kita ko, ir Izraelio pilietybę bei Izraelio piliečių pasus, o pagal Europos Sąjungos teisės aktus Izraelio piliečiams yra leidžiama atvykti į bet kurią Šengeno šalį pagal bevizį režimą. Tai reiškia, kad net ir neturėdamas galiojančio leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, pareiškėjas turėtų teisę lankytis savo namuose Graikijoje pagal pareiškėjui taikomą bevizį režimą, jeigu Sprendimo vykdymas būtų sustabdytas. Pasak pareiškėjo, Sprendimo vykdymo nesustabdymas sukelia jam realią nepataisomą žalą, nes Sprendimu pritaikyti apribojimai yra itin plataus masto.
Pareiškėjas pažymi, kad jeigu teismas nenustatytų pagrindo sustabdyti viso Sprendimo vykdymą, tuomet pareiškėjas prašo sustabdyti bent jau Sprendimo dalies, kuria uždrausta pareiškėjui atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes, vykdymą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, VSD) išvadoje yra nurodyta, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę tik Lietuvos nacionaliniam saugumui (apie pareiškėjo grėsmę visai Šengeno erdvei VSD išvadoje nenurodyta).
Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo skundo teiginiai nėra pakankami reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti. Pareiškėjas skunde tikėtinai nepagrindė reikalavimo pagrįstumo ir neįrodė, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas. Tai, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjas atskirajame skunde nepateikė jokių pagrįstų duomenų, kurie paneigtų teismo išvadą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nepagrįstumo. Pareiškėjas nepagrindė, kad jam kylančių neigiamų pasekmių nebūtų įmanoma pašalinti ateityje, o pareiškėjo asmeninis ir (ar) šeimos interesas šiuo atveju nenusveria nacionalinio saugumo intereso.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 16 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo Izraelio ir Rusijos Federacijos piliečio M. S. (M. S.) prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ? sustabdyti Departamento 2024 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr.24S301389, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir į Šengeno erdvę nuo 2024 m. gruodžio 22 d. iki 2029 m. gruodžio 21 d., nes pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui, vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjo skundo, pagrįstumo ir teisėtumo.
Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nustatęs, jog pareiškėjas neįrodė, kad nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad jo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra adekvati ir proporcinga – pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai sustabdžius Sprendimo vykdymą, jis (pareiškėjas) galėtų tęsti darbo (verslo) santykius Lietuvoje, taip pat galėtų gyventi su šeima Graikijoje ir rūpintis ten esančiu nekilnojamuoju turtu.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje inter alia (be kita ko) įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).
Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrindžia reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-236-502/2024; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; kt.). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; kt.).
Nustatyta, kad ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Departamento 2024 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 24S301389 pagrįstumo ir teisėtumo. Sprendimu nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija) teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus).
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. <...> (Įstatymo 133 str. 8 d.).
Įstatymo 139 straipsnio 1 dalis nustato atvejus, kada apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, o 2 dalis nurodo, kad šio straipsnio 1 dalyje nenustatytais atvejais apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas Regionų administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo sustabdyti Sprendimo dėl draudimo atvykti vykdymą. Taigi pagal galiojantį teisinį reguliavimą sprendimo dėl draudimo atvykti apskundimas teismui jo vykdymo savaime nesustabdo: apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.
Pareiškėjas prašo teismo taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo individualaus teisės akto, galiojimo laikiną sustabdymą, t. y. laikinai stabdyti Sprendimo vykdymą. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad jeigu teismas nenustatytų pagrindo sustabdyti viso Sprendimo vykdymą, pareiškėjas prašo sustabdyti bent jau Sprendimo dalies, kuria uždrausta jam atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes, vykdymą.
Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas iš esmės argumentuoja tuo, kad laikinai nesustabdžius ginčijamo Sprendimo vykdymo pareiškėjui bus sukelta reali neatitaisoma žala, nes Sprendimu pritaikyti apribojimai yra itin plataus masto. Pareiškėjo teigimu, dėl atsakovo priimto Sprendimo su juo (pareiškėju) buvo nutraukta darbo sutartis, apsunkinta galimybė įgyvendinti įmonių akcininko ir valdybos nario teises ir pareigas, taip pat pareiškėjas negali lankytis jo šeimai priklausančiame name Graikijoje ir rūpintis ten esančiu turtu. Jeigu Spendimo vykdymas būtų sustabdytas, pareiškėjas, kaip Izraelio pilietis, galėtų pasinaudoti beviziu rėžimu ir lankytis savo namuose Graikijoje.
Pagal pareiškėjo pateiktus duomenis, jis (pareiškėjas) beveik 15 metų (nuo 2009 metų) gyvena ir dirba Lietuvoje, kurioje yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, Lietuvoje nuo 2023 m. gegužės 19 d. šeimos susijungimo pagrindu gyvena ir pareiškėjo sutuoktinė (Izraelio ir Rusijos pilietė). Pareiškėjas nuo 2012 metų iki 2025 metų pradžios Lietuvoje nepertraukiamai dirbo pagal darbo sutartį teisininku; pareiškėjas yra vienos iš logistikos įmonių grupės „Vingės logistikos grupė“ akcininkas, šiai įmonių grupei priklauso įmonės UAB ,,Vingės Transphere Logistika“, UAB ,,Vingės terminalas“ ir UAB ,,Vingės logistika“. Pareiškėjo senelis ir prosenelė buvo žydai (semitai), todėl tiek pareiškėjas, tiek jo sutuoktinė turi Izraelio pilietybes pagal repatriacijos įstatymą bei Izraelio piliečių pasus. Pagal Europos Sąjungos teisės aktus Izraelio piliečiams yra leidžiama atvykti į bet kurią Šengeno šalį pagal bevizį režimą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi Departamento Sprendimu, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtrauktas į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, sukeliamus teisinius padarinius, t. y. kad pareiškėjas, neįsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui dėl Departamento Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, nebegali atvykti ir gyventi Lietuvoje, kurioje gyveno nuo 2009 metų, taip pat negali vykti į kitas Šengeno erdvės valstybes, be kita ko, į Graikiją, kurioje pareiškėjas su šeima turi nekilnojamojo turto, nesant duomenų, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, piktnaudžiautų procesu, sprendžia, kad šiuo atveju, netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės (nesustabdžius Sprendimo vykdymo), pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Šiuo aspektu pažymėtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas sprendžiamas individualiai, t. y. įvertinus nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią konkrečią situaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-798-438/2017; kt.), nes reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, kuriuo remiantis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-111-463/2024; kt.).
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kuria būtų sustabdytas Sprendimo vykdymas iki kol bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės byloje priimtas procesinis sprendimas (ABTĮ 70 str. 3 d. 3 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, taikoma reikalavimų užtikrinimo priemonė šiuo atveju atitinka proporcingumo principą, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, panaikinama, taikoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, kuria sustabdomas Sprendimo vykdymas iki kol bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės joje priimtas procesinis sprendimas. Kita pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo Izraelio ir Rusijos Federacijos piliečio M. S. (M. S.) atskirąjį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 16 d. nutartį pakeisti.
Panaikinti nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo M. S. (M. S.) prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 24S301389 vykdymą iki kol bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės joje priimtas procesinis sprendimas.
Nutarties dalies dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo vykdymą pavesti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Audrius Bakaveckas
Gintaras Kryževičius