(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pažeidėjo K. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria buvo paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. liepos 2 d. nutarimas ir K. B. skundas netenkintas,

n u s t a t ė :

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1.       Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. liepos 2 d. nutarimu K. B. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį ir 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvylikai mėnesių, kadangi jis 2019 m. birželio 12 d., apie 08.07 val., Filaretų g., Didžiasalio k., Vilniaus r., vairavo automobilį VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,44 promilės (po paklaidos 0,42 promilės) girtumas, o taip pat vairavo transporto priemonę, kuri buvo neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tokiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 ir 226 punktus. 

2.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. liepos 2 d. nutarimas buvo paliktas nepakeistas ir K. B. skundas buvo netenkintas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3.       Apeliaciniame skunde K. B. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą arba šios administracinio poveikio priemonės neskirti iš viso.

4.       K. B. nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą, visiškai nepagrįstai vadovavosi policijos pareigūno paaiškinimais, kurie iš tikrųjų yra tik šio pareigūno subjektyvi nuomonė. Apeliantas tvirtina, jog jis vieną butelį alaus buvo išgėręs prieš dvylika valandų iki jo neblaivumo tikrinimo, prieš tai alkotesteriu buvo tikrinamas darbovietėje ir nebuvo nustatytas joks girtumas. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jis automobilį vairavo blaivus, o alkotesterio parodyti rezultatai neatitinka tikrovės. Apeliantas mano, kad alkotesteris galėjo parodyti, jog jis yra neblaivus, kadangi prieš tai jis naudojo burnos skalavimo skystį. Jis yra įsitikinęs, kad policijos pareigūnas nepagrįstai ir nemotyvuotai neleido pakartoti neblaivumo nustatymo procedūros, nors jam buvo nurodyta, kodėl leidžiama neblaivumo riba buvo viršyta.

5.       Skunde nurodoma, kad nors Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) nėra nustatyta imperatyvi pareiga, kilus abejonėms atlikti pakartotinį neblaivumo patikrinimą, tačiau tai dar nereiškia, kad policijos pareigūnas, vadovaudamasis ne tik formaliomis teisės aktų nuostatomis, bet ir protingumo principu, negalėjo leisti atlikti pakartotinio testo. Pažeidėjas pabrėžia, jog jis policijos pareigūnui aiškiai išdėstė motyvus, kodėl turėtų būti atliktas pakartotinis neblaivumo patikrinimas. 

6.       K. B. aiškina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog pats pažeidėjas galėjo nuvykti į medicinos įstaigą ir blaivumą pasitikrinti savarankiškai. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad padaryto nusižengimo įforminimo procedūra užtruko daugiau nei vieną valandą, o iki Priklausomybės ligų centro dar būtų reikėję vykti ne mažiau nei pusvalandį, todėl svarstytina, ar toks tyrimas būtų buvęs objektyvus, o jeigu objektyvus, tai policijos pareigūnai privalėjo patys jį vežti į sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai atlikti. Be to, siekiant išsklaidyti abejones, dėl pažeidėjo neblaivumo, galėjo būti atlikti jo būklės įvertinimo veiksmai, nurodyti Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 5 punkte.

7.       Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pažeidėjas administracinio nusižengimo protokole parašydamas, jog gailisi dėl padaryto nusižengimo, mintyse turėjo tai, kad gailisi, jog padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje. Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta formuluotė, jog sustabdžius K. B. pareigūnui kilo pagrįstų abejonių dėl jo blaivumo, nes nuo jo jautėsi alkoholio kvapas, o kalba buvo nerišli, laikytina formalia, standartine ir neatitinkančia faktinės situacijos. Jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad apeliantas padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą veiką, byloje nėra.

8.       Apeliantas nurodo, kad jis yra doras, dirbantis žmogus, teigiamai charakterizuojamas darbdavio, jis turi du vaikus, anksčiau nėra teistas, per visą dvidešimt vienerių metų vairavimo laikotarpį yra padaręs tik keletą KET pažeidimų, tačiau niekada nesėdo už vairo neblaivus. Jis yra statybininkas, todėl jam kiekvieną dieną reikia vykti į nutolusius nuo miesto statybinius objektus, vežti medžiagas bei įrankius, todėl naudojimasis transporto priemone yra būtinas. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, apeliantui turėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalie nuostatos, nes ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas yra per griežta ir neproporcinga sankcija.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

K. B. apeliacinis skundas netenkintinas.

9.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagoje užfiksuotus duomenis bei apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, jog keisti ar naikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarties nėra pagrindo.

10.       Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 4 punkte nustatyta, jog policijos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Iš aptartos Taisyklių nuostatos yra visiškai akivaizdu, jog pareiga atlikti pakartotinį transporto priemonės vairuotojo neblaivumo patikrinimą, kai jo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija neviršija 1,5 promilių, tačiau viršija 0,40 promilių, kyla tik tuomet, kai neblaivumu įtariamas transporto priemonės vairuotojas yra susijęs su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta, kad K. B. būtų susijęs su eismo įvykiu, kurio metu būtų sukelti Taisyklėse nurodyti padariniai, todėl policijos pareigūnui nebuvo teisinio pagrindo privalomai atlikti pakartotinį K. B. neblaivumo patikrinimą.  

11.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tais atvejais, kai pagrįstai kyla abejonių dėl alkotesterio parodytų rezultatų teisingumo, iš tikrųjų gali būti tikslinga atlikti pakartotinį transporto priemonės vairuotojo neblaivumo patikrinimą. Vis tik pakartotinis neblaivumo patikrinimas galėtų ir turėtų būti atliekamas tik tokiais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad dėl kokių nors priežasčių (pavyzdžiui, dėl netinkamo alkotesterio naudojimo taisyklių įgyvendinimo ir pan.) alkotesterio parodyti rezultatai galimai neatitinka objektyvios tikrovės. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog K. B. policijos pareigūnui nurodė priežastis, dėl kurių, jo manymu, turėjo būti atliktas pakartotinis neblaivumo patikrinimas, t. y. jis paaiškino, kad įvykio dieną jis alkoholio nevartojo, tačiau prieš neblaivumo patikrinimą, jis naudojo burnos skalavimo skystį, kas galėjo turėti įtakos alkotesterio rodmenims, be to, darbovietėje buvo tikrinamas jo neblaivumas ir buvo nustatyta, kad jis yra blaivus. Vis tik tokių apelianto teiginių nepatvirtina jokie administracinio nusižengimo byloje užfiksuoti duomenys. Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nėra užfiksuota, kad K. B. būtų nurodęs kokias nors aplinkybes, kurios būtų leidusios suabejoti alkotesterio parodymų patikimumu. Pažeidėjo neblaivumą tikrinęs policijos pareigūnas pirmosios instancijos teisme parodė, kad K. B. teigė tik tai, jog jis įvykio dieną alkoholio nevartojo, apie tai, kad naudojo burnos skalavimo skystį ar prieš tai darbovietėje buvo tikrinamas alkotesteriu, nieko nesakė. Nesivadovauti tokiais policijos pareigūno, kuris nėra suinteresuotas bylos baigtimi ir neturi pagrindo apkalbėti apelianto, parodymais nėra jokio pagrindo. Čia būtina pabrėžti, jog aplinkybių, kurios leistų manyti, kad alkotesterio rezultatai gali būti klaidingi, pažeidėjas nenurodė ir administracinio nusižengimo protokole. Šiame protokole jis apskritai nenurodė jokių prieštaravimų dėl surašyto administracinio nusižengimo protokolo turinio, o tik paaiškino, jog gailisi (b. l. 9). Versija apie tai, kad prieš neblaivumo patikrinimą buvo naudojamas burnos skalavimo skystis atsirado tik administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu. Apibendrinant visa, kas buvo aptarta, konstatuotina, jog K. B. jo neblaivumą tikrinusiam policijos pareigūnui nenurodė jokių aplinkybių, kurios būtų leidusios suabejoti alkotesterio parodytais rezultatais, todėl tikrinti pažeidėjo neblaivumą pakartotinai, nebuvo jokio pagrindo. Teigtina, jog vien asmens įsitikinimas, kad jis yra visiškai blaivus, nėra vertintinas kaip pakankamas pagrindas atlikti pakartotinį jo neblaivumo patikrinimą ar patikrinimus.

12.       Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, jog K. B. iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija nežymiai viršijo ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą maksimalią leistiną apsvaigimo nuo alkoholio ribą, kai dar leidžiama vairuoti transporto priemones. Vis tik abejonių dėl alkotesterio rodmenų patikimumo nekyla, nes aptariamų įvykių metu alkoholio matuoklis buvo tinkamas naudoti, jo metrologinė patikra buvo galiojanti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo turinio matyti, jog nuo K. B. sklido alkoholio (ne burnos skalavimo skysčio) kvapas, jo kalba buvo nerišli. Iš policijos pareigūno parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad alkotesteriu K. B. buvo patikrintas po to, kai momentinis alkotesteris parodė kryžiuką, o automobilio vairuotojas nurodė, jog nevartojo alkoholio. Šios aplinkybė tik patvirtina faktą, jog apelianto iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos leidžiamos ribos viršijimo priežastis buvo būtent alkoholio vartojimas, o ne burnos skalavimo skysčio naudojimas prieš neblaivumo patikrinimą.

13.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tuo, kad dalis policijos pareigūno Marijono Grajausko parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, yra vertintina tik kaip jo subjektyvi nuomonė. Tuo pačiu teigtina, jog, priimant skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo subjektyviais policijos pareigūno pamąstymais, apie tai, kada ir kiek alkoholio K. B. galėjo būti pavartojęs bei pan. Šiuo atveju policijos pareigūno parodymai leidžia daryti išvadą, kad iš tikrųjų K. B. nenurodė jokių aplinkybių, kurios būtų leidusios suabejoti alkotesterio parodymų teisingumu. Taip pat policijos pareigūno parodymai leidžia teigti, jog tuo atveju, jeigu K. B. būtų nurodęs tokias aplinkybes, į jas būtų atitinkamai sureaguota, t. y. jis būtų tikrinamas tik palaukus tam tikrą laiką.

14.       Apeliantas tvirtina, jog prieš tai, kai jo neblaivumą tikrino policijos pareigūnas, jo neblaivumas buvo tikrinamas darbovietėje ir buvo nustatyta, kad jis yra blaivus. Vis tik tokie apelianto teiginiai nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl jais remtis nėra pagrindo. Čia pastebėtina, kad administracinio nusižengimo byloje yra (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2019 m. liepos 12 d. pranešimas, kuriame užfiksuota, jog K. B. 2019 m. birželio 12 d., apie 07.30 val., buvo tikrinamas alkotesteriu, kuris neturi metrologinės patikros sertifikato, ir buvo nustatyta, kad jis yra blaivus (b. l. 7). Vis tik toks pranešimas nepaneigia policijos pareigūno naudoto alkotesterio parodytų rezultatų, ypač įvertinus tai, kad jis buvo surašytas praėjus mėnesiui nuo įvykio, o (duomenys neskelbtini) darbuotojų, kurie turi teisę valdyti transporto priemones, blaivumas tikrinamas vieną ar du kartus per savaitę, o tai verčia abejoti ar pranešimo autorius iš tikrųjų nurodė tikslią apelianto patikrinimo datą. Kita vertus, net ir neginčijamai nustačius, jog K. B. darbovietėje buvo tikrinamas alkotesteriu, kurio rezultatų patikimumu nebūtų galima abejoti, vis tiek nebūtų pagrindo tvirtinti, jog jis negalėjo pavartoti alkoholio jau po šio patikrinimo. 

15.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog paprastai pareigūnai asmens neblaivumo patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai. Papildomos priemonės naudojamos tuo atveju, jeigu dėl alkotesteriu atlikto patikrinimo rezultatų kyla abejonių. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju policijos pareigūnui, tikrinusiam K. B. neblaivumą, tokių abejonių nekilo ir negalėjo kilti. Taisyklių 3 punkte yra nustatyta, kad, jeigu įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo, tikrinimo objektyviai neįmanoma atlikti, jis turi būti pristatytas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog šioje byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų tvirtinti, kad K. B. neblaivumo patikrinimo objektyviai nebuvo įmanoma atlikti toje vietoje, kurioje jis buvo sustabdytas. Taigi nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad policijos pareigūnai privalėjo pristatyti K. B. į medicinos įstaigą, kurioje būtų patikrintas jo neblaivumas ar nagrinėjamoje situacijoje turėjo būti atlikti kiti apelianto būklės įvertinimo veiksmai.

16.       Taisyklių 30 punkte nustatyta, jog tais atvejais, kai asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis. Taigi K. B., nesutikdamas su alkotesterio rezultatais, turėjo teisę kreiptis į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje būtų atlikta jo medicininė apžiūra. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl duomenų, kurie galėjo būti gauti kreipusis į sveikatos priežiūros įstaigą pažeidus Taisyklėse nurodytą terminą, vertinimo, kadangi tokių duomenų paprasčiausiai nėra, o hipotetinių situacijų, kurių nėra galimybės nei patvirtinti, nei paneigti, vertinimas yra beprasmis. Skundą nagrinėjantis teismas tik pažymi, jog tokie duomenys būtų vertinami kaip ir bet kokie kiti byloje užfiksuoti duomenys.

17.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog patikrinimą atlikęs policijos pareigūnas, atsisakęs atlikti pakartotinį K. B. iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos patikrinimą, apelianto nenugabenęs į sveikatos priežiūros įstaigą bei papildomai nesiėmęs asmens būklės įvertinimo veiksmų tinkamai įvertino situaciją, o jo veiksmai neprieštarauja nei teisės aktų, nei protingumo principo reikalavimams. Apelianto teiginys, kad administracinio nusižengimo protokole jis nurodė tik tai, jog gailisi dėl ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, laikytinas deklaratyviu ir nepagrįstu, neturinčiu įtakos nustatant įrodinėjimo dalyką sudarančius faktus, kadangi remiantis byloje esančių įrodymų visuma neabejotinai įrodyta, jog K. B. veikoje yra ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai. Taip pat niekuo nepagrįsti apelianto teiginiai, jog tarnybiniame pranešime nurodyta formuluotė, jog iš K. B. burnos sklido alkoholio kvapas, o kalba buvo nerišli, yra laikytina formalia, standartine. 

18.       ANK 34 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų įstatyme numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. ANK 34 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti.

19.       Teigtina, jog nagrinėjamu atveju K. B. visiškai pagrįstai buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas, jos terminas nustatytas atsižvelgus bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (tiek teigiamai, tiek neigiamai apibūdinančias pažeidėją) susidariusios situacijos ypatybes, numatytas ANK 34 straipsnio 3 dalyje. Taikyti K. B. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir nustatyti trumpesnį administracinio poveikio priemonės taikymo terminą nei yra numatytas ANK 422 straipsnio 6 dalyje ar apskritai neskirti jam administracinio poveikio priemonės nėra pagrindo. Pažymėtina, jog už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą teisė vairuoti transporto priemones atimama nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių. Nagrinėjamu atveju apeliantui buvo nustatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.

20.       Nekyla jokių abejonių, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pakeis K. B. asmeninį bei visuomeninį gyvenimą, prie kurio jis buvo įpratęs, tačiau tai yra neišvengiamos šios administracinio poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats pažeidėjas. K. B. turi (gali) imtis visų įmanomų teisėtų priemonių, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas turėtų, kuo mažesnę neigiamą įtaką jo veiklai, artimiesiems ir pan. Konstatuotina, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apeliantui nesukels jokių išskirtinių neigiamų padarinių. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nei visos kartu, nei kiekviena atskirai nėra pagrindas pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

21.       K. B. nurodo, jog dėl teisės vairuoti transporto priemones praradimo, jis praras darbą. Vis tik įvertinus tai, kad apeliantas darbdavio yra vertinamas teigiamai, kaip darbuotojas, kuris prisideda prie sėkmingos įmonės veiklos, o iš šios įmonės direktoriaus pranešimo matyti, jog joje dirba ir asmenys, kurie neturi teisės vairuoti transporto priemonių, konstatuotina, kad K. B. nuogąstavimai dėl galimo darbo praradimo yra nepagrįsti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir K. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas                            Ugnius Trumpulis