Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Baltic Foods“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba, VMVT) 2023 m. vasario 14 d. nutarimą Nr. MĮPN-46 „Dėl UAB „Baltic Foods“ Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“, kuriuo Bendrovei už Lietuvos Respublikos maisto įstatymo (toliau – ir Maisto įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą paskirta 500 Eur bauda (toliau – ir Nutarimas). Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) dėl Maisto įstatymo                                    126 straipsnio 1 dalies prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

2.       Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1.                      VMVT Tauragės departamentas (toliau – ir Tauragės VMVT) 2020 m. spalio 27 d. neplaninio patikrinimo metu (duomenys neskelbtini) atrinko sušaldytų viščiukų kulšelių mėsos be odos (toliau – ir Nesaugus produktas), tinkamumo vartoti terminas iki 2021 m. rugsėjo 23 d., partijos Nr. 42/210920/C, gamintojas (duomenys neskelbtini), veterinarinio patvirtinimo Nr. (duomenys neskelbtini), mėginius, kuriuose, remiantis Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 2020 m. lapkričio 5 d. tyrimo protokolu Nr. 1-20/24907/1-5M (toliau – ir Tyrimo protokolas), penkiuose mėginiuose iš penkių nustatyti patologiniai mikroorganizmai – Salmonella Infantis / 25 g. Nustatyta, kad sušaldytų viščiukų kulšelių mėsa gauta iš (duomenys neskelbtini). VMVT Tauragės departamentas, atsižvelgęs į patikrinimo ir Tyrimo protokolo rezultatus, 2020 m. lapkričio 9 d. paskelbė skubų pranešimą dėl nesaugaus maisto, pašarų ir su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų Nr. 20201109-107-(11) (toliau – ir Skubus pranešimas). VMVT Vilniaus departamentas, atsižvelgęs į Skubų pranešimą, 2020 m. lapkričio 10 d. atliko neplaninį nuotolinį (duomenys neskelbtini) patikrinimą, kurio metu nustatė, kad sušaldyta vištienos kulšelių mėsa be odos (552 kg) buvo gauta iš (duomenys neskelbtini), surašė 2020 m. lapkričio 10 d. Didmeninės prekybos sandėlio / subjekto patikrinimo aktą Nr. 69GMTS-281 (toliau – ir Patikrinimo aktas). VMVT Vilniaus departamentas 2020 m. lapkričio 11 d. priėmė sprendimą „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo“ Nr. 69SV-604, kuriuo uždraudė teikti į rinką 552 kg sušaldytų viščiukų broilerių kulšelių mėsą be odos, po 2 kg pakuotėse, o Bendrovė įpareigota Nesaugų produktą susigrąžinti iš vartotojų, pašalinti jį iš rinkos ir sunaikinti.

2.2.                      VMVT Vilniaus departamentas 2020 m. lapkričio 10 d. atliko neplaninį (duomenys neskelbtini) šaltojo sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimą, kurio metu buvo surašytas Didmeninės prekybos subjekto / sandėlio patikrinimo aktas Nr. 69GMTS-282. Šio patikrinimo metu nustatyta, kad viščiukų broilerių kulšelių mėsos be odos, po 2 kg pakuotėse, gauta 2 292 kg, produkcijos likučio sandėlyje nėra, todėl VMVT Vilniaus departamentas priėmė 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 69SV-603 „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo“, kuriuo uždraudė teikti į rinką sušaldytą viščiukų broilerių kulšelių mėsą be odos, 2 kg pakuotėse, taip pat įpareigojo Bendrovę susigrąžinti Nesaugų produktą iš vartotojų, pašalinti jį iš rinkos ir sunaikinti. Bendrovė 2021 m. vasario 3 d. pateikė VMVT Nesaugaus produkto sunaikinimo dokumentus, patvirtinančius, jog buvo sunaikinti 306 kg Nesaugaus produkto. VMVT Vilniaus departamentas 2021 m. kovo 12 d. surašė protokolą, kuriame nurodyta, kad Bendrovė pateikė rinkai Nesaugų produktą, kuris neatitiko 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (toliau – ir Reglamentas (EB) 178/2002) 14 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies a) ir b) punktų, 2005 m. lapkričio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2073/2005 dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 2073/2005) 3 straipsnio 1 dalies a) ir b) punktų, Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto reikalavimų, ir tuo pažeidė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį. Protokole pažymėta, kad Bendrovė Maisto įstatymą pažeidė pakartotinai. Tarnyba, atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, 2023 m. vasario 14 d. nutarimu patraukė pareiškėją administracinėn atsakomybėn pagal Maisto įstatymo 122 straipsnio 2 dalį už Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą ir skyrė jam 500 Eur baudą.

2.3.                      Skundžiamame Nutarime nurodyta, kad ne pareiškėjas pagamino produktą ir pateikė jį į rinką. Nesaugus produktas aptiktas ne pas pareiškėją, o kitoje Lietuvos įmonėje. Nepaisant šių faktų, administracinėn atsakomybėn patrauktas tik pareiškėjas, o ne produkto gamintojas ar maisto tvarkymo subjektas, pas kurį ir buvo aptiktas Nesaugus produktas. Pirminis platintojas yra ne pareiškėjas, o produkto gamintojas. Pirminis gamintojas pateikė į rinką Nesaugų produktą ir deklaravo jo atitiktį maistui keliamiems reikalavimams, nei pareiškėjas, nei kiti maisto tvarkymo operatoriai nežinojo ir negalėjo nustatyti, kad jie įsigijo Nesaugų produktą. Ši aplinkybė pareiškėjui tapo žinoma tik 2020 m. lapkričio 10 d. atsakovui atlikus (duomenys neskelbtini) sandėlio patikrinimą ir 2020 m. lapkričio 11 d. priėmus sprendimą Nr. 69SV-603 „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo“. Pareiškėjas šį sprendimą įvykdė ir dėl to patyrė produkcijos įsigijimo, jos atgabenimo, sandėliavimo ir utilizavimo nuostolius, kurie jam nebuvo kompensuoti. Pareiškėjas yra nukentėjęs ir žalą patyręs asmuo.

2.4.                      Bauda pareiškėjui buvo paskirta pažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 39 straipsnyje įtvirtintą 2 metų terminą, nes visos Nutarimui priimti aktualios aplinkybės buvo nustatytos 2020 m. lapkričio 10 d.

2.5.                      Nutarime nurodyta, kad Bendrovė pažeidė pakartotinai Maisto įstatymą, tačiau nuo Nutarime minimo 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. MĮPN-73 ir skundžiamo nutarimo priėmimo dienos praėjo daugiau kaip 12 mėnesių.

2.6.                      Maisto įstatymo 126 straipsnio 1 dalis, nustatanti, atsakovo priimtų nutarimų apskundimo terminą, neatitinka Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą ribojimo sąlygų. Teisinis reguliavimas, kuris nustato asmens kreipimosi į teismą terminus, kurie nėra siejami su asmens sužinojimu apie jo teisių pažeidimą yra neteisingas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, Tarnyba gali nutarimą išsiųsti ir po 20 kalendorinių dienų, t. y. pasibaigus skundo padavimo terminui, ir formaliai vertinant, Tarnyba tokiais savo veiksmais nepažeis galiojančių teisės aktų, todėl Maisto įstatymo 126 straipsnio 1 dalis prieštarauja Konstitucijai, o Tarnybos taikomos priemonės Bendrovės atžvilgiu riboja konkurenciją.

3.       Atsakovas VMVT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

3.1.                      Tiek Maisto įstatymas, tiek visi kiti maisto tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai yra taikomi ne tik maisto gamintojams, tačiau visiems maisto tvarkymo subjektams ir visuose jų maisto tvarkymo etapuose. Pirminis nesaugių produktų Lietuvos Respublikos rinkai platintojas turi įvertinti tiekėjus ir atsižvelgęs į gautus neigiamus tyrimų rezultatus turi imtis papildomų priemonių pirminių tiekėjų atrankai ir jų įvertinimui, kad užkirstų kelią reikalavimų nesilaikymo atvejų pasikartojimui. Būtent pareiškėjui, kaip maisto tvarkymo subjektui tenka pareiga užtikrinti, kad rinkai tiekiama produkcija būtų saugi ir atitinkanti teisės aktų reikalavimus.

3.2.                      Maisto tvarkymo subjektų atsakomybė ir atitinkamos taikytinos poveikio priemonės, nustačius maisto saugos pažeidimus, yra numatytos Maisto įstatyme. Atsakovas, vykdydamas valstybinę maisto kontrolę, nustatė, kad pareiškėjas pateikė Lietuvos rinkai Nesaugų produktą, t. y. neužtikrino, kad produktas atitiktų su jo veikla susijusius maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, todėl pagal Maisto įstatymo nuostatas Tarnyba pagrįstai patraukė pareiškėją atsakomybėn ir skyrė baudą už padarytą Maisto įstatymo pažeidimą. Tyrimų protokolas patvirtina, jog šaldytoje vištienoje buvo aptikti patogeniniai mikroorganizmai Salmonella Infantis, pirminis vištienos gavėjas ir platintojas Lietuvoje buvo (duomenys neskelbtini).

3.3.                      Bauda pareiškėjui paskirta teisėtai, laikantis teisės atkuose nustatytų terminų, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nutarimų, priimtų dėl Maisto įstatymo pažeidimo, apskundimo tvarka yra aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta Maisto įstatymo 126 straipsnio 1 dalyje. Teisinis reguliavimas nepažeidžia ir nepaneigia pareiškėjo teisės kreiptis į teismą, todėl nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

3.4.                      Nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, nėra teisinio ir faktinio pagrindų jį panaikinti. Nutarime aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, įrodymai bei pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis buvo priimtas Nutarimas. Tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniai teisės aktai, priimant skundžiamą Nutarimą, buvo pritaikyti tinkamai.

II.

4.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 17 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Baltic Foods“ skundą.

5.       Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1.                      VMVT Vilniaus departamentas 2020 m. lapkričio 11 d. priėmė Sprendimą, kuriuo uždraudė teikti rinkai Nesaugų produktą. Sprendimu VMVT Vilniaus departamentas įpareigojo Bendrovę Nesaugų produktą susigrąžinti iš vartotojų, pašalinti jį iš rinkos ir sunaikinti.

5.2.                      VMVT 2021 m. kovo 12 d. Bendrovei surašė Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 69MĮPP-40 (toliau – ir Protokolas), kuriame nurodė, kad Bendrovė pateikė rinkai Nesaugų produktą, kuris neatitiko Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies a) ir b) punktų, Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 3 straipsnio 1 dalies a) ir b) punktų, Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto, ir tuo pažeidė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį. Protokole nurodyta, kad ūkio subjektas Maisto įstatymą pažeidė pakartotinai.

5.3.                      VMVT Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisija (toliau – ir Komisija), vadovaudamasi Maisto įstatymo 125 straipsnio 1 dalimi ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2015 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. B1-648 patvirtinto Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatomis, posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą „Dėl UAB „Baltic Foods“ Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“ pagal VMVT Vilniaus departamento Protokolą ir priėmė Nutarimą, kuriuo pareiškėjui už Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą skyrė 500 Eur baudą.

6.       Spręsdamas dėl pažeidimo, teismas vadovavosi Reglamento (EB) Nr. 178/2002, Reglamento (EB) Nr. 2073/2005, bei Maisto įstatymo nuostatomis, analizavo Protokolo turinį. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjui, kaip maisto tvarkymo subjektui, teko pareiga užtikrinti jo į rinką tiekiamo maisto produkto saugumą, todėl atmetė kaip nepagrįstus skundo argumentus, jog Bendrovė nėra atsakinga už Nesaugaus produkto pateikimą į rinką, nes ne ji pagamino produktą ir ne ji pirmoji pateikė Nesaugų produktą į rinką.

7.       Teismas konstatavo, jog byloje neginčytinai nustatyta, kad produktuose, kuriuos Bendrovė įsigijo iš (duomenys neskelbtini), buvo rasta bakterija Salmonella Infantis. Salmonella Infantis bakterijos buvimas viščiukų broilerių šlaunelėse reiškia, kad šis maisto produktas yra nesaugus, todėl neatitinka Reglamento Nr. 178/2002 ir Maisto įstatymo reikalavimų. Teismas pripažino pagrįsta šią Nutarimo išvadą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas VMVT Tauragės departamento ir VMVT Vilniaus departamento sprendimų neskundė ir sutiko su šiais sprendimais. Pareiškėjas sprendimuose konstatuotų aplinkybių dėl ginčo produkto nesaugumo ir jam suformuluotų įpareigojimų nekvestionavo bei įvykdė sprendimuose nurodytus įpareigojimus. Pareiškėjas nepateikė argumentų ar įrodymų, kad jis nėra maisto tvarkymo subjektas, kuriam taikytinos nurodytos nacionalinės ir Europos Sąjungos teisės normos, reglamentuojančios maisto tvarkymo subjektų pareigas ir atsakomybę. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytų aplinkybių visumą, padarė išvadą, kad pareiškėjas, įsigydamas ir laikydamas maisto produktus, kuriuose užfiksuotas patogeninis mikroorganizmas – Salmonella Infantis, pažeidė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį.

8.       Teismas pripažino deklaratyviais pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su galimu konkurencijos ribojimu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, prašydamas teismo įpareigoti atsakovą pateikti informaciją apie skirtas baudas už Salmonella Infantis tipo bakterijas į rinką pateiktoje šviežioje paukštienoje, tokį prašymą grindė subjektyvia savo nuomone, nepateikdamas jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių įtarimus dėl lygiateisiškumo ir objektyvumo principų neužtikrinimo, vykdomos diskriminacijos ir kita. Pareiškėjas, be kita ko, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis pats kreipėsi į Tarnybą, prašydamas jam pateikti paminėtą informaciją ir toks jo prašymas nebuvo patenkintas.

9.       Spręsdamas dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino ir akcentuodamas teismų praktiką dėl trunkamojo teisės pažeidimo senaties termino skaičiavimo, teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo senaties termino eiga prasidėjo pažeidimo nustatymo dieną, t. y. Protokolo surašymo dieną – 2021 m. kovo 12 d., o Nutarimą Tarnyba priėmė 2023 m. vasario 14 d., nepasibaigus Maisto įstatymo 124 straipsnyje nustatytam 2 metų terminui. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui paskirtos baudos dydis yra adekvatus ir proporcingas padarytam pažeidimui, todėl nėra pagrindo naikinti Nutarimą.

10.       Teismas, vertindamas pareiškėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, pažymėjo, kad nutarimų, priimtų dėl Maisto įstatymo pažeidimo, apskundimo tvarkos reglamentavimas yra aiškus ir nekelia abejonių dėl jo atitikties Konstitucijai. Teismas sprendė, jog nesant abejonių dėl taikytinų Maisto įstatymo 126 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimo ir taikymo, nėra poreikio kreiptis į Konstitucinį Teismą.

III.

11.       Pareiškėjas UAB „Baltic Foods“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 17 d. sprendimą ir grąžinti bylą teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo teismo įpareigoti Tarnybą pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad Tarnyba patikrino ir atmetė kryžminės taršos galimybę, pateikiant įrodymus, kad (duomenys neskelbtini) produktą laikė tinkamai, kad atsakovo ištirtas mėginys paimtas iš produkto, kurio pakuotė nebuvo pažeista ir įpareigoti Tarnybą pateikti informaciją apie didžiausiems nacionaliniams paukštienos gamintojams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) skirtas baudas už Salmonella Infantis tipo bakterijų užkrėstos vištienos produkcijos pateikimą į rinką. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12.       Pareiškėjas grindžia apeliacinį skundą šiais pagrindiniais argumentais:

12.1.                      Nei iš Tyrimo protokolo, nei Nutarimo nėra aišku už kokį konkretų veiksmą pareiškėjas yra patrauktas administracinėn atsakomybėn, nes maisto tiekimo sąvoka apima labai daug veiksmų, kurių dalį iš jų atliko kiti subjektai (duomenys neskelbtini), o ne pareiškėjas. Nurodyti subjektai nebuvo patraukti administracinėn atsakomybėn už rinkai pateiktą Nesaugų maisto produktą. Nors pareiškėjas ir neginčija Tyrimo protokolo, tačiau teismas nutylėjo aplinkybę, kad šis protokolas su pareiškėju nėra susijęs. Protokolu įformintas tyrimas atliktas pas kitą maisto tvarkymo operatorių, t. y. (duomenys neskelbtini), o ne pareiškėją. Šis protokolas nėra administracinis aktas, jis nėra skirtas pareiškėjui, nenustato jam jokių teisių ir pareigų, todėl pareiškėjui ir nebuvo faktinio ar teisinio pagrindų ginčyti paminėtą dokumentą. Teismas nenurodė, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė pareiškėjui inkriminuojamas pažeidimas, tai nėra atskleista ir Nutarime.

12.2.                      Teismas nurodė, kad pareiškėjas traukiamas administracinėn atsakomybėn už Nesaugaus produkto į rinką pateikimą, ir neatsakė į pareiškėjo atstovo iškeltą klausimą, jeigu atsakomybė yra taikoma už visus tiekimo į rinką sudarančius veiksmus ir visiems maisto tvarkymo operatoriams, kodėl atsakomybėn nėra traukiami kiti tą produktą į rinką pateikę maisto tvarkymo operatoriai. Šiuo atveju buvo pažeistas lygiateisiškumo principas, nes teismas nenustatė ir nenurodė jokių objektyvių skirtumų tarp pareiškėjo ir kitų maisto tvarkymo subjektų, pareiškėjui, o ne jiems taikydamas administracinę atsakomybę.

12.3.                      Nutarime nėra identifikuota kokių veiksmų turėjo imtis pareiškėjas tam, kad nebūtų patrauktas atsakomybėn. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad produktas buvo užkrėstas tuomet, kai pareiškėjas jį įsigijo ir buvo toks, kai jį pardavė (duomenys neskelbtini). Atsakovas netyrė pareiškėjo gautos ir jo sandėlyje laikytos produkcijos ir nenustatė, kad maisto produktas tapo nesaugus pas pareiškėją. Pareiškėjas teikė prašymą teismui išreikalauti rašytinius įrodymus dėl (duomenys neskelbtini) produkcijos gabenimo ir saugojimo sąlygų, tačiau teismas netenkino šio pareiškėjo prašymo.

12.4.                      Teismo sprendime nurodytas teisinis reguliavimas dėl paprasto ir trunkamojo pažeidimo bei nuobaudos skyrimo terminų, tačiau nenurodyta, koks, teismo vertinimu, yra pareiškėjui inkriminuojamas pažeidimas (paprastas ar trunkamasis) ir nepateikti su tuo susiję motyvai. Teismas šiuo atveju remiasi trunkamojo pažeidimo terminais, nors nėra aišku, kodėl tariamas pažeidimas laikomas trunkamuoju pažeidimu. Senaties termino pradžios skaičiavimo momentui įtaka negali būti daroma subjektyviais sprendimais, kuriuos priežiūros institucija gali priimti bet kada.

12.5.                      Teismo sprendime nėra pasisakyta dėl pareiškėjo atstovo argumentų, kad atsakovas, įgyvendindamas jam ESTT suteiktą diskreciją privalo pagal Lietuvos nacionalinės teisės principus priimti atitinkamą norminį teisės aktą, kuriame būtų nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje šviežioje paukštienoje yra draudžiami visi salmonelių serotipai, o ne tik Europos Sąjungos reglamentuose išskirti du tipai, tačiau ši aplinkybė taip pat nebuvo nagrinėjama ir vertinama nagrinėjamos bylos kontekste.

13.       Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas, be kita ko, prašo atmesti pareiškėjo prašymus dėl įrodymų iš atsakovo išreikalavimo.

14.       Atsakovas grindžia atsiliepimą į apeliacinį skundą šiais pagrindiniais argumentais:

14.1.                      Teismas pagrįstai sprendime nustatė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė argumentų ar įrodymų, patvirtinančių, kad jis nėra maisto tvarkymo subjektas, kuriam taikytinos nacionalinės ir Europos Sąjungos teisės normos, reglamentuojančios maisto tvarkymo subjektų pareigas ir atsakomybę. Maisto įstatymas ir visi kiti maisto tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai yra taikomi ne tik maisto gamintojams, tačiau visiems maisto tvarkymo subjektams ir visuose jų maisto tvarkymo etapuose. Pareiškėjui, kaip maisto tvarkymo subjektui tenka pareiga užtikrinti, kad rinkai teikiama produkcija yra saugi ir atitinka teisės aktų reikalavimus. Taigi, teismas pagrįstai konstatavo, kad produktai, kuriuos pareiškėjas įsigijo iš (duomenys neskelbtini), buvo užkrėsti Salmonella Infantis, o tai reiškia, kad į rinką buvo pateiktas Nesaugus produktas.

14.2.                      Pareiškėjas bando administracinę atsakomybę sutapatinti su maisto tvarkymo subjekto atsakomybe pagal Maisto įstatymą. Nagrinėjamu atveju pažeidimo, už kurį nubaustas pareiškėjas nagrinėjamoje byloje, sudėtį reglamentuoja Maisto įstatymas, o atskirus jo požymius detalizuoja atitinkami Europos Sąjungos reglamentai, todėl pareiškėjas be pagrindo remiasi skirtingas teisenas reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis.

14.3.                      Tyrimų protokolas patvirtina, kad šaldytoje paukštienoje buvo aptikti patogeniniai mikroorganizmai Salmonella Infantis, pirminis paukštienos gavėjas ir platintojas Lietuvos Respublikoje – (duomenys neskelbtini), taigi Bendrovės neteisėti veiksmai ir kaltė yra įrodyti. VMVT turi imtis veiksmų ir taikyti poveikio priemones tokiais atvejais, taip pat įspėti arba bausti pinigine bauda, ką šiuo atveju VMVT ir padarė.

14.4.                      Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pažeidimo nustatymo diena yra protokolo dėl padaryto pažeidimo surašymo diena, o sąvoka „pažeidimo nustatymo diena“ laikytina diena, kai kompetentinga institucija pagal turimą informaciją (medžiagą) galėjo ir turėjo suvokti, kad yra padarytas pažeidimas. Nagrinėjamu atveju VMVT Vilniaus departamentas protokolą dėl galimo Maisto įstatymo pažeidimo surašė 2021 m. kovo 12 d., todėl terminas skirti pareiškėjui baudą sueitų 2023 m. kovo 12 d. Nutarimo priėmimo metu Maisto įstatyme nustatytas terminas dar nebuvo pasibaigęs, todėl VMVT nepraleido termino baudai paskirti.

14.5.                      Pareiškėjo teiginiai apie VMVT galimą nevienodų sąlygų maisto tvarkymo subjektams sudarymą yra hipotetinio pobūdžio, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Pareiškėjo prašoma pateikti informacija yra konfidenciali, išskyrus tiek, kiek yra skelbiama VMVT interneto puslapyje. Be to, prašoma išreikalauti medžiaga nepakeistų fakto, kad pareiškėjas pateikė rinkai Nesaugų produktą. Pareiškėjas nepateikė duomenų ar dokumentų, galinčių sukelti įtarimus dėl lygiateisiškumo ir objektyvumo principų neužtikrinimo, vykdomos diskriminacijos, taip pat įrodymų, kad jis pats kreipėsi į atsakovą, prašydamas pateikti jo prašomą informaciją, tačiau toks jo prašymas nebuvo įvykdytas, todėl prašymas išreikalauti iš atsakovo medžiagą yra nepagrįstas.

14.6.                      VMVT, priimdama nutarimus vadovaujasi ne tik nacionaliniais, bet ir Europos Sąjungos teisės aktais, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir nacionalinių teismų praktika, kuri tokio pobūdžio bylose jau yra susiformavusi. VMVT teisės aktų ir teismų praktikos neaiškina, o ja vadovaudamasi priima atitinkamus sprendimus. Pareiškėjo pasvarstymai, kad konkretūs draudžiami Salmonella serotipai valstybėje narėje turi būti nustatyti nacionaliniu teisės aktu – įstatymu yra nepagrįsti, nes tokia pareiga VMVT nenumatyta.

14.7.                      Nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, nėra faktinio ir teisinio pagrindų jį naikinti. Nutarime nurodytos faktinės aplinkybės, įvertinti įrodymai bei pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis buvo priimtas Nutarimas. Priimant Nutarimą buvo tinkamai pritaikytos Europos Sąjungos teisės ir nacionalinės teisės normos. Pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

15.       Ginčas byloje kilo dėl VMVT 2023 m. vasario 14 d. nutarimo, kuriuo Bendrovei už Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą paskirta 500 Eur bauda, pagrįstumo ir teisėtumo.

16.       Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatuodamas, kad VMVT priimtas Nutarimas, kuriuo pareiškėjui paskirta bauda už Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą, yra pagrįstas ir teisėtas.

17.       Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Anot pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės aktus ir įvertino byloje esančius įrodymus, be to, pareiškėjas nėra atsakingas už Nesaugaus produkto pateikimą į rinką, nėra nustatyta jo kaltė, tačiau tik jis vienas yra patrauktas administracinėn atsakomybėn.

18.       ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinami neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

19.       Maisto įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, be kita ko nustato, kad šio įstatymo tikslas – užtikrinti, kad į rinką būtų teikiamas maistas, su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos, atitinkantys šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus saugos reikalavimus <...>. Maisto įstatymo                    4 straipsnio 1 dalis nustato, kad į rinką turi būti teikiamas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus atitinkantis maistas, su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos. Ar maistas yra saugus, nustatoma vadovaujantis Reglamento (EB)                                 Nr. 178/2002 14 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Ar su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos yra saugūs, nustatoma vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1935/2004 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais kriterijais. Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad maisto tvarkymo subjektai ir su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ar tiekėjai privalo pateikti į rinką saugų maistą ir su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas.

21.       Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, visų pirma nurodo, jog ABTĮ 56 straipsnio 7 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

22.       Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad teismas laikėsi ABTĮ nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, ir tinkamai surinko bei įvertino byloje surinktus įrodymus bei skundo argumentus. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Nutarimas priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, yra motyvuotas ir pagrįstas, pareiškėjas neįrodė, kad jis nepažeidė teisės aktų, o Nutarimas neatitinka VAĮ reikalavimų. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

23.       Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad 2020 m. spalio 27 d. neplaninio patikrinimo metu (duomenys neskelbtini) gimnazijos maisto paruošimo skyriuje buvo atrinkti sušaldytų viščiukų kulšelių mėsos (be odos, tinkamumo vartoti terminas iki 2021 m. rugsėjo 23 d., partijos Nr. 42/210920/C, gamintojas (duomenys neskelbtini)) mėginiai tyrimams. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 5 d. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto tyrimų protokole Nr. 1-20/24907/1-5 M (tyrimų protokole nurodoma, kad tyrimų išleidimo data 2020 m. lapkričio 6 d.) nurodyta, kad viščiukų kulšelių mėsos, be odos, sušaldyta, fasuota po  2 kg (plombos Nr. 9894353) 5 mėginiuose aptikta Salmonella Infantis. 2020 m. lapkričio 9 d. Tarnybos Tauragės departamentas paskelbė skubų pranešimą dėl nesaugaus maisto, pašarų ir su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų. Kadangi (duomenys neskelbtini) sušaldytų viščiukų mėsą gavo iš (duomenys neskelbtini), o ši iš (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 10 d. vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė R. M. el. laišku kreipėsi į (duomenys neskelbtini) atstovą A. Š., informuodama apie skubų pranešimą dėl sušaldytos vištienos, kurioje aptikta Salmonella Infantis, prašė suteikti informaciją. 2020 m. lapkričio 10 d. Tarnybos Didmeninės prekybos subjekto / sandėlio patikrinimo akte Nr. 69GMTS-282 nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) šaltojo sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), neplaninis patikrinimas atliktas nuotoliniu būdu dėl Covid-19 pandemijos apribojimų, įmonės atsakingas asmuo atsakymus pateikė bendraujant el. paštu. Patikrinimą atliko vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė R. M., patikrinime dalyvavo (duomenys neskelbtini) direktorius A. Š. (2020 m. lapkričio 10–11 d. el. laiškais atsakinėjo į klausimus). Patikrinimo akte nurodyta, kad gautas šviežios paukštienos kiekis yra 2 292 kg, mėginiuose rasta Salmonella Infantis (remiantis 2020 m. lapkričio 5 d. Tyrimų protokolu), nustatyta neatitiktis
Reglamento (EB) 178/2002 ir Maisto įstatymo nuostatoms. 2020 m. lapkričio 10 d. 13 val. 33 min. vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė R. M. el. laišku klausė A. Š., ar yra šaldytos vištienos likutis sandėlyje. 2020 m. lapkričio 11 d. 16 val. 46 min. A. Š. informavo gydytoją-inspektorę, kad minėtos partijos visas kiekis buvo parduotas vienam klientui (duomenys neskelbtini), visas kitas likutis grąžintas tiekėjui (duomenys neskelbtini). 2020 m. lapkričio 10 d. kartu su kitais likučiais. A. Š. nurodė, kad dėl grąžinimo buvo sutarta 45 sav. dėl neatitikimo kartono dėžių. 2020 m. lapkričio 11 d. Tarnybos Vilniaus departamentas sprendime „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo“ Nr. 69SV-603 nusprendė uždrausti ūkio subjektui
(-ams) teikti rinkai nesaugų produktą, įpareigoti ūkio subjektą susigrąžinti Nesaugų produktą iš vartotojų, pašalinti Nesaugų produktą iš rinkos ir sunaikinti Nesaugų produktą. 2020 m. lapkričio 11 d. Tarnyba užpildė Informaciją apie skubų pranešimą. 2021 m. vasario 3 d. Šalutinių gyvūninių produktų ir perdirbtų šalutinių gyvūninių produktų važtaraštyje Nr. 20210203 nurodyta, kad viščiukų kulšelių mėsa (kadangi tarp šalių nėra ginčo šiuo aspektu, nurodyti kiti Tarnybos sprendimų numeriai laikytini technine klaida) pakrauta (duomenys neskelbtini) tik sunaikinimui. 2021 m. kovo 8 d. Tarnybos Vilniaus departamentas raštu „Dėl kvietimo atvykti“ kvietė (duomenys neskelbtini) vadovą ar įgaliotą asmenį atvykti 2021 m. kovo 12 d. 10 val. į Tarnybos Vilniaus departamentą pasirašyti Maisto įstatymo pažeidimo protokolą dėl Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimo, nurodyti, ar pageidauja žodinio, ar rašytinio nagrinėjimo. Tarnyba 2021 m. kovo 12 d. Bendrovei surašė Protokolą, kuriame nurodė, kad Bendrovė pateikė rinkai Nesaugų produktą, kuris neatitiko Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies a) ir b) punktų, Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 3 straipsnio 1 dalies a) ir b) punktų, Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto, ir tuo pažeidė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį. 2021 m. balandžio 12 d. A. Š. pasirašė, kad su protokolu buvo supažindintas ir gavo vieną egzempliorių. 2023 m. sausio 31 d. Tarnyba raštu „Pranešimas apie bylos nagrinėjimą“ informavo UAB „Baltic Foods“, kad 2023 m. vasario 14 d. 14 val. 20 min. rašytinio proceso tvarka vyks bylos pagal Tarnybos Protokolą dėl pareiškėjo galbūt padaryto Maisto įstatymo pažeidimo protokolą dėl Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimo nagrinėjimas, išaiškino teises ir pareigas, prašė nurodyti, ar egzistuoja priežastys bylą nagrinėti žodžiu. 2023 m. vasario 14 d. Tarnybos Maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisija posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą dėl UAB „Baltic Foods“ Maisto įstatymo pažeidimo pagal VMVT Vilniaus departamento Protokolą ir priėmė Nutarimą, kuriuo pareiškėjui už Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą skyrė 500 Eur baudą.

24.       Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, susipažinusi su Nutarimu, Protokolu, 2020 m. lapkričio 5 d. Tyrimų protokolu, Patikrinimo aktu,                 el. laiškais ir kitais byloje esančiais įrodymais, šalių procesiniais dokumentais, daro išvadą, kad atsakovas įrodė, kad pareiškėjas pateikė rinkai Nesaugų produktą, kuris neatitiko Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies a) ir b) punktų, Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 3 straipsnio 1 dalies a) ir b) punktų, Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto, ir tuo pažeidė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį:

24.1.                      Pareiškėjo argumentai, kad Lietuva nepriėmusi teisės akto, kuris šviežioje paukštienoje draudžia visus Salmonella serotipus, atmetami, nes Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) 2022 m. balandžio 28 d. prejudiciniame sprendime UAB „Romega“ prieš Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, C-89/21, EU:C:2022:313, be kita ko, pažymėjo, kad iš Reglamento                             Nr. 2073/2005 1 straipsnio, siejamo su šio reglamento 3 konstatuojamąja dalimi, matyti, kad nors šiame reglamente nustatyti mikrobiologiniai kriterijai taikomi tik šio reglamento I priede išvardytiems patogeniniams mikroorganizmams, kompetentinga institucija, atlikdama maisto produktų analizę, neprivalo kontroliuoti tik šių mikroorganizmų buvimo. ESTT akcentavo ir Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 8 dalį, kurioje aiškiai numatyta, jog „tai, kad maisto produktas atitinka jam taikomas konkrečias nuostatas, kompetentingoms institucijoms nedraudžia imtis atitinkamų jo pateikimą į rinką ribojančių priemonių arba reikalauti pašalinti jį iš rinkos, jei yra pagrindo įtarti, kad, nepaisant minėto atitikimo, šis maistas yra nesveikas [nesaugus]“. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad vertinant Salmonella Infantis mikroorganizmais, t. y. tokiais, kurie nenurodyti Reglamento Nr. 2073/2005 I priedo 1 skyriaus 1.28 punkte, apkrėstos paukštienos atitiktį Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio, reglamentuojančio maisto saugos reikalavimus, nuostatų kontekste, vadovaujamasi šioje srityje egzistuojančių mokslinių tyrimų duomenimis, kurie minėtus mikroorganizmus laiko turinčiais neigiamą poveikį žmogaus sveikatai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1005-968/2022), todėl ir nagrinėjamos bylos aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas pagrįstai laikė aptariamą šaldytą paukštieną nesaugia, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 2–5 dalis. Pažymėtina, kad kompetentinga kontroliuojanti institucija turi diskreciją Reglamento Nr. 2073/2005 I priedo 1 skyriaus 1.28 eilutės reikalavimus atitinkančią paukštieną pripažinti neatitinkančia Reglamento Nr. 178/2002                                  14 straipsnio, reglamentuojančio maisto saugos reikalavimus, nuostatų. Maisto saugai keliami reikalavimai yra tiesiogiai susiję su žmonių sveikatos apsaugos sritimi. Todėl šiame kontekste taip pat svarbu pabrėžti, kad, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas, o rūpinimasis žmonių sveikata traktuotinas kaip valstybės funkcija (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d.,                                 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimus); valstybė turi pareigą saugoti asmenis nuo grėsmių sveikatai – sumažinti sveikatai keliamą pavojų, o tam tikrais atvejais, kai tai įmanoma, užkirsti jam kelią (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimą). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir akcentuojant minėtoje konstitucinėje jurisprudencijoje nurodytų pareigų, tenkančių valstybei žmonių sveikatos apsaugos srityje, tinkamo ir veiksmingo vykdymo tikslo svarbą, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad Reglamente Nr. 2073/2005 nenurodytu salmonelės serotipu, turinčiu neigiamą poveikį žmogaus sveikatai – Salmonella Enteritidis, užkrėsta paukštiena laikytina nesaugiu maisto produktu Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies a ir b punktų, Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto prasmėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo                    2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1017-463/2023).

24.2.                      Kadangi Maisto įstatyme vartojama sąvoka „maisto tvarkymo subjektas“ atitinka Reglamente Nr. 178/2002 vartojamą sąvoką „maisto verslo operatorius“ (Maisto įstatymo 2 str. 8 d.), o Reglamente Nr. 178/2002 kaip „maisto verslo operatoriai“ įvardijami fiziniai arba juridiniai asmenys, atsakingi už tai, kad jų kontroliuojamame maisto versle būtų garantuotai laikomasi maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimų (3 str. 3 d.), teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl pozicijos, jog būtent pareiškėjui, kaip subjektui, nusprendusiam atgabenti į Lietuvos Respubliką maisto produktą, kuris, kaip paaiškėjo vėliau, buvo nesaugus, ir pradėti jį joje platinti (atitinkamai, turinčiam užtikrinti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų vykdymą), taikytina atsakomybė už Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies, numatančios, kad maisto tvarkymo subjektai ir su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ar tiekėjai privalo pateikti į rinką saugų maistą ir su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-961-662/2022).

24.3.                      Nepagrįsti yra konkrečiais duomenimis pareiškėjo paaiškinimai dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo ir skirtingos Tarnybos praktikos ir nevienodo traktavimo didžiausių nacionalinių paukštienos gamintojų ir kitų ES narių gamintojų patiektoje šviežioje paukštienoje, kurią Lietuvos vartotojams atgabena įvairūs distributoriai. Analogiški pareiškėjo argumentai pripažinti nepagrįstais ir kitose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-250-502/2022, 2024 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-159-602/2024).

24.4.                      Pareiškėjo argumentai dėl neįrodyto pažeidimo atmetami, nes 2020 m. lapkričio 5 d. Tyrimų protokolu nustatyta, kad 5 viščiukų kulšelių mėsos, be odos, sušaldyta, fasuota po 2 kg (plombos Nr. (duomenys neskelbtini)) mėginiuose aptikta Salmonella Infantis. Byloje nėra įrodymų, kad Tyrimų protokolas neteisingas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad Tarnybai, gavus pranešimą apie nesaugų maistą, nekilo pareiga atlikti papildomus išsamius tyrimus, kad būtų galima laikyti, jog tos pačios partijos paukštiena yra nesaugi (t. y. nurodytos galimybės paneigti prezumpciją įgyvendinimas nėra būtina prezumpcijos taikymo sąlyga), tačiau minėta galimybe paneigti nurodytą prezumpciją galėjo pasinaudoti pareiškėjas, siekdamas įrodyti, jog pareiškėjo turima paukštiena, kuri buvo dalis partijos, kurioje (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta Salmonella Enteritidis, yra saugus maistas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-250-502/2022). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas informaciją apie Tyrimų protokolą ir jo turinį (aptikta Salmonella Infantis) sužinojo 2020 m. lapkričio 10 d. el. paštu. Tą pačią dieną pareiškėjas visą produkcijos likutį grąžino tiekėjui (duomenys neskelbtini). Byloje nėra nustatyta, kas įvyko pirmiau – pareiškėjas gavo informaciją el. paštu, ar grąžino produkciją, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, įvykių ta pati diena rodo, kad pareiškėjas pirmenybę teikė sutartinių santykių vykdymui, produkcijos grąžinimui, o ne įrodymų rinkimui, ką turėjo galimybę padaryti, tačiau nedėjo pastangų rinkti įrodymus, kad produkcijos likutis nebuvo nesaugi produkcija.

24.5.                      Pareiškėjo argumentai dėl kryžminės taršos atmetami, nes jie deklaratyvūs ir teisėjų kolegijos vertinami kaip gynybinė versija. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius apie galimą kryžminę taršą. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus, kad jis neturi ir neturėjo galimybės rinkti įrodymus apie kryžminę taršą, nes veikdamas nedelsdamas iš karto sužinojęs apie tyrimų protokolo rezultatus pareiškėjas turėjo galimybę surinkti įrodymus, kreiptis į kontrahentus, tirti ginčo paukštieną, kreiptis į kompetentingas institucijas su prašymais ištirti, nustatyti, įvertinti ir t.t. Pareiškėjo prašymai įpareigoti atsakovą pateikti įrodymus (kad Tarnyba patikrino ir atmetė kryžminės taršos galimybę, pateikiant įrodymus, kad (duomenys neskelbtini) produktą laikė tinkamai, kad atsakovo ištirtas mėginys paimtas iš produkto, kuriuo pakuotė nebuvo pažeista bei įpareigoti atsakovą pateikti informaciją apie didžiausiems nacionaliniams paukštienos gamintojams (duomenys neskelbtini) skirtas baudas už Salmonella tipo bakterijų užkrėstos vištienos produkcijos pateikimą į rinką) netenkinami, nes byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo prašymų proporcingumą ir būtinumą bylai teisingai išspręsti. Pažymėtina, kad pareiškėjo prašymus dėl įrodymų išreikalavimo sprendė pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdyje (2023 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 11 min. 26 s.). Taip pat pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). 

24.6.                      Pareiškėjo argumentai, susiję su atsakomybe už administracinius nusižengimus, atmetami, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjamu atveju Administracinių nusižengimų kodeksas nėra tiesiogiai taikytinas nagrinėjamoje byloje, kadangi, kaip pažymėta Administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą atsako fizinis asmuo. Kaip minėta, taikytinos redakcijos Maisto įstatymo 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog „Maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams arba tiekėjams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, skiriama nuo 144 iki 1 448 eurų bauda.“ Taigi nagrinėjamu atveju pažeidimo, už kurį buvo nubaustas pažeidėjas nagrinėjamoje byloje, sudėtį reglamentuoja Maisto įstatymas, o atskirus jo požymius, kaip nurodyta Maisto įstatyme, detalizuoja atitinkami ES reglamentai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-250-502/2022).

24.7.                      Pareiškėjo argumentai, susiję su kitų subjektų atsakomybe, konkurencijos ribojimu, lygiateisiškumo principo pažeidimu, atmetami, nes: i) nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas ginčijamo Nutarimo, surašyto pareiškėjui, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas; ii) Nutarimas pagrįstas teisės normomis ir faktine situacija, kad pareiškėjas atgabeno į Lietuvos Respublikos teritoriją ir platino maisto produktus, kuriuose užfiksuota Salmonella Infantis; iii) pareiškėjo argumentai yra deklaratyvūs ir pagrįsti prielaidomis, pareiškėjas nepateikia jokių juos pagrindžiančių įrodymų.

25.       Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – ir Teismų įstatymas) 33 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

        Beata Martišienė

        Egidijus Šileikis