Administracinė byla Nr. AS-79-556/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04099-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Z. K. (Z. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. K. skundą atsakovui Teisėjų etikos ir drausmės komisijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas Z. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. gruodžio 7 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuriuo prašė įpareigoti Teisėjų etikos ir drausmės komisiją išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. spalio 17 d. skundą dėl drausmės bylos iškėlimo. Pareiškėjas skundė teismui Teisėjų etikos ir drausmės komisijos neveikimą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo Z. K. skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas administraciniam teismui skundžia Teisėjų etikos ir drausmės komisijos neveikimą. ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 85 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisija yra teismų savivaldos institucija, sprendžianti drausmės bylų teisėjams iškėlimo klausimus; šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisijos veiklą reglamentuoja Teisėjų tarybos tvirtinami Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatai, patvirtinti Teisėjų tarybos 2013 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 13P-9-(7.1.2). Šių nuostatų 5 punkte nustatyta, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisijos tikslas – įgyvendinant teismų savireguliacijos ir savivaldos principą užtikrinti teisėjų atsakomybės realizavimą. Teismas sprendė, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisija nelaikytina viešojo administravimo subjektu, todėl administraciniams teismas nepriskirta nagrinėti šios institucijos veiksmų (neveikimo), rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, kuria konstatuojama, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, kuri yra teismų savivaldos institucija, nėra priskirtos vykdomosios valdžios funkcijos, todėl šioje srityje susiklostančiuose teisiniuose santykiuose Teisėjų etikos ir drausmės komisija ABTĮ taikymo prasme nėra viešojo administravimo subjektas (LVAT 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-572-822/2017).

III.

Pareiškėjas Z. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui klausimą nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad pagal ABTĮ 2 straipsnio 1 punktą prie administracinių ginčų priskiriami ir tarnybiniai ginčai. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo nutartis prieštarauja ABTĮ 17 straipsnio 1 punktui. ABTĮ 18 straipsnyje nenumatyta, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos ir drausmės komisijos veiksmų tyrimas nepriskirtas administracinių teismų kompetencijai. Teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje garantuotą pareiškėjo teisę savo pažeistas teises ginti per teismą, todėl naikintina.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacijos dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis atsisakyti priimti pareiškėjo Z. K. skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą (administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka).

Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tai reiškia, kad kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą ir kurio patenkinimas reikštų pažeistų teisių ar interesų apsaugą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 85 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Teisėjų etikos ir drausmės komisija yra teismų savivaldos institucija, sprendžianti drausmės bylų teisėjams iškėlimo klausimus. Šios komisijos veiklą reglamentuoja Teisėjų tarybos tvirtinami Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatai. Teisėjų tarybos 2013 m. vasario 1 d. nutarimu Nr.13P-9-(7.1.2) (Teisėjų tarybos 2014 m. kovo 28 d. nutarimo Nr.13P-54-(7.1.2) redakcija) patvirtintų Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 5 punkte nustatyta, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisijos tikslas – įgyvendinant teismų savireguliacijos ir savivaldos principą užtikrinti Teisėjų atsakomybės realizavimą. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos uždaviniai yra laiku ir operatyviai šių nuostatų nustatyta tvarka nagrinėti teikimus dėl drausmės bylų iškėlimo teisėjams; kai yra drausminės atsakomybės pagrindo požymiai, kelti drausmės bylas teisėjams; Teisėjų garbės teismo pavedimu organizuoti teisėjo darbo veiklos patikrinimą, surinkti papildomus įrodymus apie drausmės bylai reikšmingas faktines aplinkybes; teikti išvadas ir konsultacijas Teisėjų etikos klausimais (Nuostatų 6.1–6.4 p.). Teisėjų etikos ir drausmės komisijos priimti sprendimai neskundžiami (Nuostatų 42 p.). Komisija  atskaitinga Teisėjų tarybai (Nuostatų 46 p.).

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, kuri yra teismų savivaldos institucija, nėra priskirtos vykdomosios valdžios funkcijos, todėl šioje srityje susiklostančiuose teisiniuose santykiuose Teisėjų etikos ir drausmės komisija ABTĮ taikymo prasme nėra viešojo administravimo subjektas. Atsižvelgiant į tai, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisija nėra viešojo administravimo subjektas ABTĮ taikymo prasme, konstatuotina, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai bei teisėtai 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kuriuo jis prašė įpareigoti Teisėjų etikos ir drausmės komisiją išnagrinėti jo 2017 m. spalio 17 d. skundą; priimdamas skundžiamą nutartį rėmėsi aktualia LVAT praktika. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Z. K. (Z. K.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                   Stasys Gagys

                                                                      Veslava Ruskan

                                                                                                Arūnas Sutkevičius