Civilinė byla Nr. e2-542-909/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34650-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.2.6.1; 2.6.29; 2.1.3.3.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

       S P R E N D I M A S

       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 22 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė,

sekretoriaujant Katažynai Grinevič, Viktorijai Skorulskienei,

dalyvaujant ieškovui V. A. ir jo atstovei advokato padėjėjai Agnei Misiūnaitei, 

atsakovui N. U.,

atsakovo N. U. ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Dainiui Kenstavičiui,

liudytojai V. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovui N. U. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“. 

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovas V. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu (DOK-34555), kuriuo prašė iš atsakovo N. U. priteisti 20 000 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.  

2.       Ieškinyje nurodė, kad šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovas atsakovui paskolino pinigines lėšas – 20 000 Eur, pagal 2015 m. vasario 24 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį (toliau – vekselis). Šalis siejo draugiški santykiai, ieškovas skolino atsakovui pinigus, nes atsakovo finansinė padėtis buvo sunki. Ieškovas paskolino savo santaupas, sukauptas per ilgus metus. Atsakovas delsė atsiskaityti, pasiteisindamas sunkia finansine padėtimi. Paaiškino, jog vekselyje nurodyta, kad atsakovas skolą turėjo grąžinti 2015 m. birželio 1 d. Nustatytu terminu atsakovas skolos negrąžino. Anot ieškovo, atsakovas elgiasi nesąžiningai, pasinaudojo ieškovo gerumu ir noru padėti sunkioje gyvenimo situacijoje, kai atsakovą ištiko finansiniai sunkumai. Ieškovas perdavė atsakovui visas savo santaupas, tikėdamas, jog atsakovas grąžins, nenumanė, kad atsakovas gali būti nesąžiningas ir negrąžinti pinigų.

3.       Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą (DOK-100960), kuriame nurodė, kad ieškovo reikalavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl ieškinys turi būti atmestas pilna apimtimi. Atsiliepime paaiškino, kad šalys sudarė žodinį susitarimą, jog prievolę pagal vekselį už atsakovą įvykdys uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius ir vienintelis akcininkas yra atsakovas, o vyresnysis finansininkas iki 2017 m. rugpjūčio 11 d. buvo ieškovas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdė įsipareigojimą pagal išduotą vekselį, tai patvirtina mokėjimo nurodymai, kuriais UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugpjūčio 17 d. atliko 14 000 Eur mokėjimą į ieškovo sąskaitą, o 2017 m. gruodžio 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko 17 575,86 Eur mokėjimą. Todėl, atsakovo teigimu, 20 000 Eur skola ieškovui yra grąžinta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievolę už atsakovą įvykdė tinkamai, o ieškovo reikalavimas yra neteisėtas. Taip pat pažymėjo, kad atsakovas iš ieškovo grynųjų pinigų nėra gavęs, byloje taipogi nėra tokių įrodymų. Atsakovas pripažino, kad ieškovas, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyresniuoju finansininku, yra skolinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“pinigus, tame tarpe ir pinigus pagal vekselį, kurio pagrindu ieškovas grindžia ieškinio reikalavimą. Visgi, atsakovo teigimu, visas mokėtinas sumas UAB „(duomenys neskelbtini)“ieškovui grąžino. Pabrėžė, jog kitoje civilinėje byloje (Nr. e2A-1720-794/2020) ieškovas teikė ieškinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ kurio reikalavimas buvo tapatus, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 13 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.

4.       Byloje ieškovas pateikė papildomus paaiškinimus (DOK-101153), juose nurodė, kad atsakovo argumentai, jog už atsakovą prievolę pagal vekselį įvykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“, patvirtina, jog atsakovas pasiskolino 20 000 Eur, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso ieškovui pervedė 31 575,86 Eur (14 000 Eu + 17 572,86 Eur). Paaiškino, jog ieškovas įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paskolinęs 59 170 Eur sumą, pervesdamas pinigines lėšas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtais 2017 m. rugpjūčio 17 d. ir 2017 m. gruodžio 29 d. mokėjimais ieškovui grąžino skolą už įmonę, o ne įvykdė prievolę už atsakovą. Šias aplinkybes ieškovas patvirtino ir teismui pateiktame dublike (DOK-109228), papildomai pabrėždamas, kad tarp šalių ginčo dėl to, jog ieškovas paskolino atsakovui 20 000 Eur, nėra. 

5.       Atsakovas triplike (DOK-120049) palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus. Papildomai akcentavo, kad į šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus ieškovo mokėjimus, būnant ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyresniuoju finansininku, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, įtraukta ir 20 000 Eur mokėtina suma pagal vekselį. Tarp šalių, kaip nurodė atsakovas, buvo susitarimas, jog į mokėtinas sumas, kurios pervestos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą bei vėliau grąžintos ieškovui, buvo įtraukta ir atsakovo prievolė.

6.       Teismo posėdžio, vykusio 2021 m. spalio 21 d., metu į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukta UAB „(duomenys neskelbtini)“, nustatytas terminas atsiliepimui pateikti, tačiau per teismo nustatytą terminą trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

7.       Teismo posėdžio metu ieškovas V. A. ir jo atstovė prašė ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas V. A. papildomai paaiškino, kad su atsakovu susipažino 2011 metais, pradėjo dirbti atsakovo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ finansininku, gerai sutardavo, bendraudavo šeimomis, atsakovas buvo sąžiningas asmuo. Ieškovas nurodė, kad 2014 metais buvo sutaupęs pinigų širdies vožtuvo operacijai atlikti. Pinigus buvo gavęs iš motinos, nes šeima buvo pardavusi močiutės žemės sklypą ir gavusi apie 1 milijoną litų, ieškovas turėjo sukaupęs apie 100 000 Eur (tiek grynais (apie 30 000 Eur), tiek sąskaitoje). Atsakovui tuo metu reikėjo pinigų, nes ketino įsigyti kotedžus „(duomenys neskelbtini)“ gatvėje iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininkė ir vadovė buvo atsakovo vaikų motina J. S. Iš viso buvo keturi kotedžai, du iš jų parduoti įmonei „(duomenys neskelbtini)“, o kiti du – liko J. S. Atsakovas 2015 m. vasario 24 d. apie 20-21 val. atvyko pas ieškovą į butą pasiskolinti pinigų, pinigai buvo perduoti grynaisiais voke (6 kupiūros po 500 Eur, likusieji po 100 Eur ar 50 Eur). Pinigų perdavimo faktą matė motina ir sesuo. Atsakovas pinigus skolinosi asmeniškai, kaip fizinis asmuo ir tai buvo vienintelė paskola atsakovui. Atsakovas perskaičiavo pinigus ir padavė savo paties ant geltono lapo surašytą vekselį, kaip garantą, kad pinigus gavo. Rašytinės paskolos sutarties šalys nesudarė, nes pinigų reikėjo skubiai. Į notarą su vekseliu nesikreipė, nes santykiai su atsakovu tuo metu buvo geri. 2017 metais ieškovas dėl pablogėjusios sveikatos išėjo iš darbo, tuo metu atsakovas dar kurį laiką žadėjo grąžinti pinigus. Santykiai su atsakovu nutrūko 2018 m. birželio mėnesį, nes tuo metu į jį kreipėsi atsakovo advokatas kaltindamas, kad nebuvo perduoti įmonės dokumentai. Paaiškino, kad įmonei „(duomenys neskelbtini)“ teikė paskolas pavedimais įmonės verslo plėtrai, transporto priemonėms įsigyti, tačiau visos paskolos yra grąžintos. Nurodė, kad tą pačią 2015 m. vasario 24 d. pinigus pervedė ir įmonei „(duomenys neskelbtini)“, pinigai buvo skirti pradiniams įnašams automobiliams įsigyti. Tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo jokio susitarimo, kad pinigus ieškovui už atsakovą grąžins UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovo atstovė pabrėžė, kad atsakovas yra nesąžiningas, nes įrodinėdamas grąžintą skolą, remiasi tais pačiais mokėjimo pavedimais tiek šioje, tiek civilinėje byloje Nr. e2-4034-960/2020. 

8.       Teismo posėdžio metu atsakovas N. U. ir jo bei trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovo bei trečiojo asmens naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas N. U. papildomai paaiškino, kad iš ieškovo pinigus skolinosi UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne jis, kaip fizinis asmuo. Jis tik vekselį pasirašė, kaip fizinis asmuo, siekiu užtikrinti paskolos grąžinimą, jei įmonė „(duomenys neskelbtini)“ būtų bankrutavusi ir nebūtų grąžinusi skolos. Taigi paskola buvo įmonės, o ne jo labui. Įmonei pinigai buvo reikalingi transporto priemonėms pirkti. Tą dieną, kai buvo išrašytas ginčo vekselis, ieškovas pervedė 15 000 Eur įmonei „(duomenys neskelbtini)“, o vekselis išrašytas 20 000 Eur sumai (jau įskaičiavus ir palūkanas už naudojimąsi pinigais). Ginčo paskola buvo grąžinta ieškovui pavedimais, atliktais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš viso ieškovas įmonei buvo paskolinęs apie 60 000 Eur, tačiau visos skolos yra grąžintos. Ieškovo nurodyti duomenys apie įsigyjamus kotedžus neturi nieko bendro su ginčo skola. Santykiai su ieškovu buvo geri, tačiau vėliau iškilo ginčai dėl netvarkingos apskaitos įmonėje, nebuvo perduoti tam tikri dokumentai, taigi santykiai pablogėjo.  

9.       Teismo posėdžio metu atsakovo bei trečiojo asmens atstovas papildomai paaiškino, byloje nėra įrodymų, kad pinigai buvo perduoti grynais, liudytojos parodymais vadovautis byloje negalima, nes tai draudžia įstatymas. Pats vekselis nepatvirtina, kad pinigai buvo perduoti, nėra įrašo „pinigus gavau“, nėra rašytinės sutarties. Vekselis nebuvo realizuotas iki tam tikros datos, todėl prarado vertybinio popieriaus galią, vadinasi, ieškovas turėjo įrodyti paskolos santykius, bet to nepadarė.

10.       Teismo posėdžio, vykusio 2022 m. sausio 27 d., metu liudytoja buvo apklausta V. A. (2022 m. sausio 27 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 15:26 iki 44:17). Liudytoja paaiškino, kad yra ieškovo motina, atsakovą pažįsta nuo 2012-2013 metų, nes dirbo pas atsakovą įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininke. Ir pradžių santykiai su atsakovu buvo draugiški, grindžiami abipusiu pasitikėjimu, tačiau dabar atsakovas jos vengia. Paaiškino, kad sūnus paskolino atsakovui 20 000 Eur, kuriuos sūnus buvo sutaupęs širdies vožtuvo operacijai, turėjusiai vykti Izraelyje, tačiau operaciją atlikus Lietuvoje, sutaupyti pinigai liko. Nurodė, kad 2015 m. vasario 24 d. vakare apie 20-21 val. atsakovas atvyko pas sūnų į butą (duomenys neskelbtini) gatvėje skubiai pasiskolinti pinigų, matė, kaip pinigai atsakovui buvo perduoti grynais, šį pinigų perdavimo faktą matė ir jos dukra, buvo pasirašytas vekselis. Pinigų skolinimosi metu ji prašė, kad sūnus pervestų pinigus pavedimu į atsakovo sąskaitą, tačiau atsakovas nesutiko, teigdamas, kad bijo, jog gali būti areštuoti pinigai, nes tuo metu turėjo teisminių procesų; liudytoja pažymėjo, kad į asmeninę atsakovo sąskaitą nebuvo pervedinėjami net atlyginimai. Liudytojos teigimu, atsakovui pinigai buvo reikalingi kotedžams (duomenys neskelbtini) įsigyti, t. y. sumokėti akcininkams. Pinigų skolinimo metu apie pinigų grąžinimo datą nebuvo kalbama, buvo sutarta, kad kai tik atsakovas galės, tai ir grąžins pinigus. Kurį laiką atsakovas dar žadėjo grąžinti sūnui pinigus, tačiau vėliau jo elgesys pasikeitė, buvo grasinimų. Anksčiau atsakovo įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasiskolinusi pinigų iš jos bei iš sūnaus transporto priemonių įsigijimui, tačiau pinigai buvo grąžinti. Pats atsakovas iš sūnaus skolinosi tik vieną kartą. Pinigus (20 000 Eur), skirtus operacijai, sūnui ji buvo grynais davusi asmeniškai iš savo lėšų, nes buvo pardavusi žemę, be to, dirbo per 5-6 įmones, taigi turėjo santaupų.

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

11.       Byloje pateiktas 2015 m. vasario 24 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis, kurio pagrindu, vekselio davėjas N. U. pagal vekselį besąlygiškai įsipareigojo sumokėti 20 000 Eur tiesiogiai V. A. Vekselis turėjo būti apmokėtas iki 2015 m. birželio 1 d., dokumentas pasirašytas atsakovo N. U. Vekselio apmokėjimo vieta – (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad vekselį išrašė ir pasirašė jis. Dokumentas, pavadintas paprastuoju vekseliu, Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) nustatyta tvarka, dėl vykdomojo įrašo notarui pateiktas nebuvo.

12.       Byloje pateikti 2015 m. vasario 24 d. (15 000 Eur), 2016 m. sausio 12 d. (5 500 Eur), 2016 m. kovo 19 d. (200 Eur), 2016 m. balandžio 8 d. (500 Eur), 2016 m. balandžio 12 d. (70 Eur), 2016 m. balandžio 21 d. (1 000 Eur), 2016 m. gegužės 3 d. (35 000 Eur), 2016 m. birželio 20 d. (650 Eur), 2016 m. birželio 22 d. (150 Eur), 2016 m. birželio 29 d. (500 Eur), 2017 m. gegužės 17 d. (500 Eur), 2017 m. gegužės 18 d. (100 Eur) mokėjimo pavedimai, kuriais ieškovas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą pervedinėjo pinigines lėšas, mokėjimo duomenyse nurodydamas paskirtį kaip – „sąskaitos papildymas“, „pagal avanso apyskaitą“, „papildymas“. Pagal šiuos pavedimus nustatyta, kad ieškovas įmonei „(duomenys neskelbtini)“ pervedė iš viso 59 170 Eur.   

13.       Byloje pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti mokėjimo pavedimai į ieškovo banko sąskaitą: 2017 m. liepos 26 d. (15 000 Eur); 2017 m. rugpjūčio 17 d. (14 000 Eur), 2017 m. spalio 17 d. (5 000 Eur), 2017 m. gruodžio 29 d. (17 575,86 Eur), mokėjimuose nurodyta paskirtis – „pagal avanso apyskaitą“. Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ į ieškovo sąskaitą pervedė iš viso 51 575,86 Eur.  

14.       2019 m. gruodžio 13 d. atsakovas teikė raštą ieškovui dėl 2019 m. lapkričio 15 d. raginimo dėl prievolės įvykdymo. Jame atsakovas dėstė, kad nesutinka su pinigine prievole sumokėti 20 000 Eur sumą, kadangi atsakovas visiškai įvykdė prievolę ir sumokėjo ieškovui 20 000 paskolą. Taip pat akcentavo, kad net ir tuo atveju, jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atsakovą nebūtų įvykdžiusi vekselio, šiuo atveju, nuo mokėjimo termino datos yra praėję daugiau nei 4 metai ir 6 mėnesiai, t. y. praleistas įstatyme numatytas 3 metų terminas vekselio turėtojui pareikšti reikalavimą.  

15.       Nagrinėjamoje byloje pateikta Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-4034-960/2020 medžiaga. Šioje byloje ieškovas buvo pareiškęs ieškinį įmonei „(duomenys neskelbtini)“, prašydamas priteisti 20 350 Eur skolą, 4 839,23 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 5 procentų procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Kilęs ginčas dėl paskolos teisinių santykių, išduotų vekselių. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 8 d. sprendimu ieškovo V. A. ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 20 350 Eur skolą, 1 392,59 Eur palūkanas, 2,68 procentų metines palūkanas už negrąžintą 20 350 Eur sumą nuo 2019 m. gruodžio 19 d. iki skolos visiško grąžinimo, 5 procentų procesinių palūkanų ir 1 637,43 Eur bylinėjimosi išlaidų. 

16.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1720-794/2020 2020 m. spalio 13 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. sprendimą ir ieškinį atmetė.

Dėl atsakovo pasirašyto vekselio ir atsakovo prievolės apmokėti skolą ieškovui

17.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl skolos priteisimo paprastojo neprotestuotino vekselio pagrindu. Ieškovas teigia, kad grynaisiais pinigais paskolino atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, 20 000 Eur sumą, šis išrašė ieškovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį, tačiau atsakovas skolos negrąžino. Tuo tarpu atsakovas teigia, kad grynųjų pinigų iš ieškovo nėra gavęs, ieškovas pinigus skolino trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikdamas 15 000 Eur pavedimą, trečiasis asmuo ieškovui skolą yra grąžinęs. Atsakovas teigė, kad jo išrašytu ginčo vekseliu buvo užtikrintas būtent trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos grąžinimas ieškovui. Pažymėtina, jog atsakovas neginčijo laisva valia pasirašęs vekselį, neginčijo savo parašo tikrumo, neįrodinėjo apgaulės ar kitų sandorio negaliojimo pagrindų, tačiau teigia, jog pagrindas išrašyti vekselį kilo iš kitų nei nurodo ieškovas prievolinių santykių. 

18.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vekselis – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui. Vekselis gali būti įsakomasis arba paprastasis. Paprastuoju vekseliu jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą. CK 1.105 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles. Tokie reikalavimai vekseliui, tame tarpe ir reikalavimas dėl notarinės formos, jei vekselio suma yra didesnė nei 3000 Eur, įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d. Byloje pateiktas vekselis, kurio suma 20 000 Eur, yra pasirašytas 2015 m. vasario 24 d. ir jame nurodyta, kad jis turėjo būti apmokėtas iki 2015 m. birželio 1 d., tačiau apmokėtas nebuvo, taip pat jis nebuvo pateiktas notarui ĮPVĮ nustatyta tvarka dėl vykdomojo įrašo išdavimo.

19.       Vertinant byloje pateiktą vekselį, pažymėtina, kad vekselio apibrėžimą ir teisinį šio dokumento statusą reglamentuoja minėtas CK 1.105 straipsnis bei specialus ĮPVĮ. Pagal ĮPVĮ 40 straipsnį vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jo einančias darbo dienas. Atlikus šią procedūrą yra išduodamas vykdomasis dokumentas – vykdomasis įrašas. Vekselio neapmokėjus per jame nurodytą terminą ir jo nerealizavus ĮPVĮ nustatyta tvarka, vekselis praranda besąlyginio mokėjimo dokumento statusą, pagal kurį jį išrašęs asmuo be išlygų turi sumokėti jame nurodytą sumą. Taigi, toks vekselis, kuris yra realizuojamas ĮPVĮ nustatyta tvarka ir sąlygomis, ir toks vekselis, kurio mokėjimo terminas jau yra suėjęs ir jis ĮPVĮ nustatyta tvarka ir sąlygomis nebuvo realizuotas, neturi vienodos teisinės galios ir nesukuria vienodų teisinių pasekmių. Nagrinėjamu atveju atsakovo pasirašytas vekselis vekselio galios iš esmės nebuvo įgijęs, nes jis neatitiko CK 1.105 straipsnio 5 dalyje numatytos formos reikalavimo. Vekselis buvo pasirašytas 2015 m. vasario 24 d., t. y. po to, kai įsigaliojo įstatymo reikalavimas, kad fizinio asmens išduotas vekselis, kurio suma didesnė nei 3 000 Eur, turi būti sudarytas notarine forma. Atsakovo pasirašytas vekselis tokios formos neturi ir jis negalėjo būti realizuojamas ĮPVĮ nustatyta tvarka.

20.       Lietuvos teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad vekselis, kurio apmokėjimo terminas yra praleistas ir jis nebuvo realizuojamas ĮPVĮ nustatyta tvarka, netenka vekselio teisinės galios, tampa skolos rašteliu (rašytiniu skolos dokumentu) ir kiekvienoje byloje vertinamas kartu su kitais bylos įrodymais. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju atsakovo pasirašytas vekselis dėl jo neatitikimo norminiam reglamentavimui niekada ir nebuvo įgavęs vekselio teisinio statuso. Aplinkybė, ar vekselis prarado savo savybę reikalauti jo besąlyginio apmokėjimo, ar tokios savybės niekada ir neturėjo iš esmės sukuria vienodas teisines pasekmes, nes toks vekselis, kurio negalima realizuoti ĮPVĮ nustatyta tvarka, tampa skolos rašteliu – rašytiniu skolos dokumentu.

21.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, siekdama suvienodinti iš dalies nenuoseklią kasacinio teismo praktiką dėl ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto ir vertybinio popieriaus galios netekusio vekselio teisinės reikšmės ir iš tokio vekselio kildinamų reikalavimų nagrinėjimo taisyklių, išaiškino, kad tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso (dėl vekselio turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų vekselio pateikimo apmokėti ar reikalavimų pagal vekselį pateikimo terminų praleidimo), iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Minėtoje kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje taip pat konstatuota, kad tuo atveju, kai reikalavimas dėl skolos priteisimo kildinamas iš ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio, taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK 178 straipsnyje, nebent materialiosios teisės normose būtų nustatyta kitokia įrodinėjimo pareigų paskirstymo tvarka. Taigi, šioje byloje nustačius, kad ieškovo reikalavimas atsakovui yra grindžiamas vekseliu, kuris nebuvo realizuotas ĮPVĮ nustatyta tvarka ir šiuo metu yra praradęs vekselio, kaip abstrakčią mokėjimo prievolę įtvirtinančio vertybinio popieriaus ir savarankiško civilinių teisių objekto, teisinį statusą, ieškovui kilo pareiga įrodyti savo reikalavimo teisės atsiradimo teisinį pagrindą, o vekselis vertintinas kaip paprastas rašytinis įrodymas kartu su kitais tarp ginčo šalių susiklosčiusius prievolinius teisinius santykius patvirtinančiais įrodymais.

22.       Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019 40 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018, 68 punktas).

23.       Nagrinėjamu atveju ginčo vekselyje, pagal kurį ieškovas prašo priteisti įsiskolinimą, nebuvo užfiksuotas pinigų perdavimo faktas, tačiau teismo posėdyje ieškovas detaliai paaiškino, kad atsakovas 2015 m. vasario 24 d. apie 20-21 val. atvyko pas ieškovą į butą (duomenys neskelbtini) pasiskolinti pinigų, pinigai buvo perduoti grynais voke (6 kupiūros po 500 Eur, likusieji po 100 Eur ar 50 Eur), nurodė, kad pinigų perdavimo faktą matė motina ir sesuo. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta V. A. patvirtino ieškovo paaiškinimus dėl grynųjų pinigų (20 000 Eur) pagal išrašytą vekselį perdavimo. Liudytojos parodymai buvo nuoseklūs, todėl įtikinami, jie patvirtino ieškovo paaiškinimus dėl pinigų perdavimo. Tiek ieškovas, tiek liudytoja tvirtino, kad atsakovas ne kartą žadėjo grąžinti skolą pagal išrašytą vekselį, kol jų santykiai su atsakovu buvo draugiški. Ieškovas byloje tvirtino, kad turėjo susitaupęs pinigų, nes šeima buvo pardavusi žemę, jam pinigus buvo davusi motina, pinigai buvo skirti operacijai. Liudytojos parodymai dėl ieškovo turėtų santaupų ir jų tikslo neprieštaravo bei visiškai atitiko ieškovo paaiškinimus. Atsakovas nenurodė objektyvių argumentų, dėl kurių teismas turėtų pagrindą abejoti liudytojos parodymų patikimumu. Taigi byloje įrodyta aplinkybė dėl grynųjų pinigų perdavimo fakto. 

24.       Atsakovo pozicija dėl ieškinio nepagrįstumo buvo paremta aplinkybe, kad atsakovo išrašytu ginčo vekseliu buvo užtikrintas būtent trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos grąžinimas ieškovui, argumentavo, kad tą pačią dieną ieškovas pervedė trečiajam asmeniui 15 000 Eur, o atsakovas vekselį išrašė tikslu įvykdyti įmonės įsipareigojimą, jei įmonė bankrutuotų, pažymėjo, kad suma vekselyje buvo nurodyta jau su 5 000 Eur dydžio palūkanomis. Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo argumentais ir laiko juos neįrodytais. Pirmiausia, vekselyje nebuvo jokių atžymų, kad juo atsakovas laiduoja už kito asmens (UAB „(duomenys neskelbtini)“) prievoles, tai yra, kad vekselis pasirašomas siekiant užtikrinti prievolės pagal ieškovo tą pačią dieną įmonei suteiktą 15 000 Eur paskolą įvykdymą. Atsakovas teismo posėdžio metu teigė, kad tokie vekseliai buvo išrašomi daug kartų, kai ieškovas atlikdavo pavedimus įmonei. Tačiau šiai aplinkybei pagrįsti atsakovas įrodymų nepateikė. Priešingai, byloje nustatyta, kad atsakovas savo, kai fizinio asmens, vardu vekselį yra išrašęs tik vieną kartą, tą patvirtino ieškovas teismo posėdžio metu. Byloje yra pateiktas 2014 m. gegužės 5 d. vekselis, tačiau šio vekselio davėjas yra ne N. U., o UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kitų vekselių byloje nėra pateikta.     

25.       Atsakovas byloje įrodinėja, kad ieškovui pagal ginčo vekselį iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugpjūčio 17 d. buvo pervesta 14 000 Eur suma bei 2017 m. gruodžio 29 d. pervesta 17 572,86 Eur suma, taigi pagal ginčo vekselį buvusi skola buvo grąžinta, ją grąžino UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovas argumentuoja, kad minėtais atsakovo pateiktais mokėjimo pavedimais buvo grąžinta UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ne atsakovo, skola ieškovui. Pažymėtina, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tarp ieškovo ir trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ vis tik buvo susiklostę prievoliniai santykiai, dėl šios aplinkybės byloje ginčo nekilo. Tiek ieškovas, tiek atsakovas patvirtino, kad ieškovas įmonei pinigus skolindavo įnašams už įmonės įsigyjamas transporto priemones sumokėti, verslo plėtrai. Iš byloje pateiktų mokėjimų pavedimų nustatyta, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 24 d. iki 2017 m. gegužės 18 d. pervedė trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitinkamomis sumomis iš viso 59 170 Eur sumą. Teismui pateikti įrodymai taip pat patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2017 m. gruodžio 29 d. pervedė į ieškovo sąskaitą 51 572,86 Eur sumą. Taigi, byloje pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovo nurodytais mokėjimo pavedimais buvo grąžinama ne pagal ginčo vekselį ieškovo atsakovui suteikta paskola, o trečiajam asmeniui ieškovo suteiktos paskolos. Atsakovas vis dėlto byloje nepagrindė aplinkybės, kodėl ieškovui 2017 m. rugpjūčio 17 d. bei 2017 m. gruodžio 29 d. trečiojo asmens pervesta bendra suma (31 572,86 Eur) gerokai viršija vekselyje nurodytą 20 000 Eur grąžintiną sumą. Be to, nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-4034-960/2020 UAB „(duomenys neskelbtini)“ tais pačiais 2017 m. rugpjūčio 17 d. bei 2017 m. gruodžio 29 d. mokėjimo pavedimais įrodinėjo jos įvykdytą prievolę ieškovui grąžinti skolą pagal 2014 m. gegužės 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotą vekselį bei 2015 m. vasario 24 d. skolos raštelį, pasirašytą tarp ieškovo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šie prieštaringi duomenys byloje nebuvo pašalinti. Atsakovas, be kita ko, byloje neįrodė aplinkybės, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo žodinis susitarimas, kad prievolę pagal ginčo vekselį įvykdys UAB „(duomenys neskelbtini)“ (CPK 178 straipsnis).   

26.       Taigi, byloje esančių duomenų visuma, tai yra ieškovo paaiškinimai, liudytojos parodymai, rašytinai įrodymai (vekselio originalas) sudaro pagrindą labiau manyti, kad pagal atsakovo išrašytą 2015 m. vasario 24 d. vekselį tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai nei priešingai (CPK 185 straipsnis, CK 6.870 straipsnis, 6.871 straipsnis).

27.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovas įrodė aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Šiuo atveju atsakovo išrašyto paprastojo neprotestuotino vekselio bei liudytojos V. A. patvirtintų aplinkybių dėl pinigų perdavimo atsakovui įrodomoji reikšmė vertinama įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių ir įrodymų pakankamumo reikalavimų kontekste ir sudaro pagrindą konstatuoti paskolos teisinių santykių tarp ginčo šalių susiklostymo faktą, tai yra, kad pinigai pagal išrašytą vekselį buvo perduoti atsakovui, tačiau suėjus vekselyje nurodytam pinigų grąžinimo terminui atsakovas nurodytų sumų negrąžino, todėl ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo ieškovui priteisiama 20 000 Eur suma (CK 6.38 straipsnis, 6.873 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinių palūkanų

28.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).

29.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (20 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

30.       Kiti procesiniuose dokumentuose šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31.       Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 1 550 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 450 Eur žyminis mokestis ir 1 100 Eur atstovavimo išlaidos.

32.       Atsakovas prašė priteisti iš ieškovo 2 722,50 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą byloje. Trečiasis asmuo prašė priteisti iš ieškovo 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą byloje.

33.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

34.       Teismo vertinimu, ieškovo prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydis (1 100 Eur) už advokato padėjėjos teisinę pagalbą byloje nagrinėjamu atveju yra pagrįstas, atitinkantis Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, todėl, ieškinį tenkinus, ieškovas turi teisę į prašomo priteisti dydžio atstovavimo išlaidų atlyginimą. Ieškinį tenkinus, yra pagrindas ieškovui iš atsakovo priteisti 1 100 Eur atstovavimo išlaidų ir 450 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Apibendrinant, ieškovui iš atsakovo priteistina iš viso 1 550 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

35.       Ieškinį tenkinus, atsakovo ir trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Dėl pašto išlaidų

36.       Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje (10,74 Eur) priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis). Pašto išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662). Mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,  

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo N. U. 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų) skolos, 5 (penkių) procentų metinių palūkanų už priteistą (20 000 Eur) sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 1 550 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovo V. A. naudai.

Priteisti iš atsakovo N. U. 10,74 Eur (dešimt eurų 74 ct) pašto išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                   Justa Raciūtė