Pranešėjas D. Jocys                                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-165-361/2011

Teisėja D. Jazbutienė                                              Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00380-2010-9

              Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.17.5.

(S)

  KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                  2011 m. balandžio 7 d.

       Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teisėjų Violetos Miliuvienės ir Stasio Valužio,

sekretoriaujant Aušrai Čybienei,

dalyvaujant prokurorei Vaidai Pužauskienei,

gynėjai advokatei Danguolei Žilinskienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šilutės rajono apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo N. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 201 str. 2 d. dėl naminės degtinės gabenimo, laikymo, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,              

n u s t a t ė:

N. J. buvo kaltinamas, bet išteisintas dėl to, kad 2010 m. gegužės pradžioje, tikslesnė data ir laikas nenustatyti, (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens, turėdamas tikslą realizuoti (parduoti), už 6400 Lt neteisėtai įgijo 3235 l namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų (naminės degtinės), kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija – 49–55 proc., bei nuo įgijimo dienos iki 2010-05-25 16.00 val. šią naminę degtinę neteisėtai laikė (duomenys neskelbtini) esančioje N. V. sodyboje, ūkiniame pastate, kol ją surado policijos pareigūnai.

Šilutės rajono apylinkės prokuratūra apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti, pripažinti N. J. kaltu pagal BK 201 str. 2 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 1 metams 6  mėnesiams, bausmę skirti atlikti pataisos namuose, į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 str., įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2010-05-27 iki 2010-05-28, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai, kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti, be to, nuosprendžiui įsiteisėjus, Šilutės r. PK saugomas 168 plastikines talpyklas su 3151 l naminės degtinės ir 168 plastikinius butelius su 42 l naminės degtinės sunaikinti. Nurodo, kad išteisintasis N. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius bei nesikeičiančius parodymus dėl naminės degtinės įsigijimo, laikymo, dėl ketinimų pirktą naminę degtinę parduoti ir taip užsidirbti. Liudytojos N. V. parodymai patvirtina išteisintojo N. J. nurodytas aplinkybes dėl prašymo pasinaudoti malkine talpyklų laikymui. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas naminės degtinės kiekis, jos buvimas talpyklose atitinka išteisintojo N. J. nurodytas aplinkybes. Todėl neteisinga teismo išvada, kad N. J. kaltę grindžia tik jo paties prisipažinimas padarius nusikaltimą. Teisme ištirti įrodymai pakankami daryti išvadai, jog N. J. padarė BK 201 str. 2 d. numatytą nusikaltimą. Skiriant jam bausmę, atsižvelgtina į tai, jog nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. l d. 2 p.). Taip pat atsižvelgtina į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į kaltės formą ir rūšį (padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas), į tai, jog kaltininko asmenybė vertintina neigiamai, nes ne kartą baustas administracine tvarka. N. J. teistas, teistumas neišnykęs, todėl taikant BK 56 str. l d. nuostatas, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis.

Teismo posėdyje gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas padarė pagrįstas išvadas dėl N. J. kaltės, įrodymus vertino nepažeisdamas BPK reikalavimų, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nuosprendžio.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pagrįstai konstatuota, jog byloje nėra pakankamai duomenų, neginčijamai patvirtinančių N. J. kaltę. Apeliaciniame skunde teigiama, jog N. J. proceso metu nuosekliai pripažino savo kaltę, o jo parodymus patvirtina ir liudytojos N. V. parodymai, tačiau tokie apeliacinio skundo teiginiai neatitinka bylos duomenų. Tiesa, jog N. J. apylinkės teismo posėdyje pripažino, jog N. V. sodyboje rasta degtinė priklauso jam, tačiau jo parodymų teisingumu pirmosios instancijos teismas pagrįstai suabejojo. Pirmosios apklausos, vykusios 2010-05-28, metu N. J. savo kaltę visiškai paneigė (b. l. 42–43), tačiau vėlesnių apklausų metu savo kaltę jau pripažino, taigi akivaizdu, jog, duodamas parodymus, N. J. tikrai nebuvo nuoseklus. Liudytoja N. V., kurios sodyboje buvo rasta neteisėtai laikyta naminė degtinė, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, jog talpyklas jos sodyboje prašė leisti pasidėti būtent N. J., o apie malkinėje laikytą naminę degtinę ji nieko nežino (b. l. 29–30, 36–37, 102). Tačiau, kaip matyti iš nustatytų faktinių aplinkybių, malkinėje rastas nemažas talpyklų kiekis (168 plastikinės talpyklos su 3235 l skysčio), todėl neįtikėtina, jog liudytoja būtų nieko nežinojusi apie jos sodyboje laikomą tokį talpyklų kiekį. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnai (G. Z., A. G., S. A., G. Š.), kurie buvo įvykio vietoje, ir nė vienas jų nepatvirtino, kad N. V., kai buvo rastos talpyklos su namine degtine, būtų nurodžiusi, jog radinys priklauso kitam asmeniui, priešingai, A. G., S. A. ir G. Š. parodo, jog tuo metu N. V. pripažino, kad degtinė jai ir priklausė (b. l. 90, 91, 101). Kolegija neturi pagrindo abejoti sutampančiais policijos pareigūnų parodymais apie tai, jog įvykio vietoje N. V. neminėjo jokio J., neva prašiusio pasaugoti kažkokias talpyklas, todėl sprendžiant klausimą, ar N. J. tikrai padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, vadovautis N. V. parodymais, kaip neginčijamai patvirtinančiais N. J. kaltę, nėra pagrindo. Kitų įrodymų, jog rasta naminė degtinė priklauso ne kam kitam, o išteisintajam, byloje nėra. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, įvykio vietos, daiktų apžiūros protokolai, specialisto išvada patvirtina tik nusikalstamo fakto buvimą, tačiau ne radinio priklausomybę N. J.. Be kita ko, N. J. teisme teigė, jog už įsigytą naminę degtinę mokėjo virš 6000 Lt, pinigus sutaupė per 6 mėnesius, tačiau apylinkės teismas teisingai tokius N. J. teiginius įvertino kaip nelogiškus ir nepagrįstus, kadangi neįtikėtina, jog neturėdamas turto, nedirbantis ir nuolatinių didesnių pajamų neturintis asmuo, gaunantis tik socialinę išmoką, būtų turėjęs finansinių galimybių laisvai disponuoti tokiomis pinigų sumomis, o turėdamas sveikatos sutrikimų, dirbti ūkinius darbus, už kuriuos jam būtų buvęs mokamas darbo užmokestis, leidęs per gana trumpą laiko tarpą sukaupti tokio dydžio santaupas.

Pripažindamas asmenį kaltu, teismas remiasi ne pavieniais įrodymais, o teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Šiuo konkrečiu atveju būtent įrodymų visuma neleidžia daryti neabejotinų išvadų dėl N. J. kaltės, todėl pirmosios instancijos teismas jį pagrįstai išteisino, nenustatęs, jog N. J. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a:

Šilutės rajono apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                   Dalius Jocys

Teisėjai                                                                  Violeta Miliuvienė                                                       

                                                                               Stasys Valužis